LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTOSIOS VERTĖS MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

1993 m. gruodžio 22 d. Nr. I-345

Vilnius

I. MOKESČIO OBJEKTAS

1 straipsnis.

Pridėtosios vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtoji vertė bei importuojamos prekės.

2 straipsnis.

Prekė, kaip mokesčio objektas, yra daiktai, numizmatinės paskirties pinigai, nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, visų rūšių energija.

3 straipsnis.

Paslaugos, kaip mokesčio objektas, yra visų rūšių darbai, patarnavimai ir kita apmokama veikla, išskyrus atliekamą darbdaviui pagal darbo sutartį.

4 straipsnis.

PVM imamas nuo visų prekių gamybos ir paslaugų teikimo procese sukurtos pridėtosios vertės ir importuojamų prekių, išskyrus:

1) medicinos ir stomatologines paslaugas, vaistus, vaistines prekes ir medicinos techniką;

2) vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionatų teikiamas socialines paslaugas;

3) švietimo, mokslo ir studijų, taip pat nekomercinių kultūros įstaigų, įregistruotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamas mokymo, mokslo, studijų ir kultūrines paslaugas;

4) maršrutinio keleivinio transporto paslaugas;

5) pašto patarnavimus (išskyrus siuntinių persiuntimo ir telekomunikacijų paslaugas bei kolekcijoms skirtus pašto ženklus ir vokus);

6) draudimo ir bankines paslaugas (išskyrus bankų saugyklų paslaugas), vertybinių popierių apyvartą;

7) karstus, vainikus, laikinuosius paminklus, laidojimo paslaugas;

8) laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimą, leidybą ir platinimą;

9) paslaugas ir veiksmus, mokestis už kuriuos įskaitomas į biudžetą;

10) prekes ir paslaugas, teikiamas užsienio šalių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei tarptautinėms organizacijoms;

11) privatizuojamą valstybinį turtą;

12) darbus ir paslaugas, atliekamus (apmokamus) už paaukotas lėšas;

13) gyvenamųjų namų ir butų, išnuomotų gyventi ilgiau kaip 2 mėnesius, nuomą;

14) žemės nuomą;

15) tradicinius dailiųjų amatų dirbinius, kuriems tarpžinybinė tradicinių dailiųjų amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikė šių dirbinių statusą.

II. PRIDĖTOSIOS VERTĖS MOKESČIO MOKĖTOJAI

5 straipsnis.

PVM apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą: juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, ir fiziniai asmenys.

6 straipsnis.

PVM už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas neskaičiuoja ir nemoka į biudžetą asmenys, kurių realizacinės pajamos be PVM, neįskaitant daugiau kaip metus naudoto ilgalaikio turto pardavimo, sudaro ne daugiau kaip 5 tūkst. litų per metus. Šių asmenų sumokėtas PVM už įsigytas prekes, gautas paslaugas jiems nekompensuojamas.

Asmenims, kurių pajamos, nurodytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, sudaro nuo 5 tūkst. litų iki 15 tūkst. litų per metus, suteikiama teisė tapti šio mokesčio mokėtojais, jeigu to pageidauja.

Jeigu per metus šių asmenų pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas viršija 15 tūkst. litų, tai pradedant tuo mėnesiu, kurį viršijo, PVM turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą bendra tvarka.

7 straipsnis.

Asmenys, kurie pagal 6 straipsnio nuostatas yra PVM mokėtojai, privalo registruotis valstybinėje mokesčių inspekcijoje kaip PVM mokėtojai.

Naujai besisteigiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, numatančios, kad jų realizacinės pajamos viršys 6 straipsnyje nustatytą sumą, privalo užsiregistruoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje ne vėliau kaip 10 dienų prieš veiklos pradžią.

8 straipsnis.

Asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, neturi teisės šio mokesčio imti iš prekių pirkėjų (paslaugos gavėjų). Jeigu šie asmenys mokestį paėmė, tai jį privalo sumokėti į biudžetą.

III. APMOKESTINAMOJI VERTĖ IR

MOKESČIO APSKAIČIAVIMO LAIKAS

9 straipsnis.

Apmokestinamąją prekių ir paslaugų vertę sudaro:

1) prekių gamybos ir paslaugų teikimo kaina;

2) pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos;

3) įmokos už įrengimų surinkimą;

4) įmokos už tarpininkavimą, komisų, aukcionų mokesčiai;

5) įvairios į sąskaitas-faktūras neįrašytos nuolaidos ir priedai;

6) prekių pirkimo ar pardavimo kreditan išlaidos;

7) įvairūs su produkcijos realizavimu susiję mokesčiai (muitai, akcizai), išskyrus PVM;

8) aptarnavimo išlaidos arba kitos į prekių gamybos ar paslaugų teikimo kainą neįskaitytos sumos, kurias pirkėjai (paslaugų gavėjai) sumoka prekių pardavėjui (paslaugos teikėjui).

10 straipsnis.

Importuojamų į Lietuvos Respubliką prekių apmokestinamoji kaina nustatoma ta pačia tvarka kaip ir muitui skaičiuoti (įskaitant į ją ir muitą).

11 straipsnis.

Mainant prekes (paslaugas), apmokestinamoji kaina yra mainomų prekių ar paslaugų kaina.

12 straipsnis.

PVM už prekes ir paslaugas apskaičiuojamas:

pardavėjui (paslaugos teikėjui) išrašius pirkėjui (paslaugos gavėjui) sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą už parduodamas prekes (teikiamas paslaugas);

sumokėjus į kasą pinigus, kai prekės (paslaugos) apmokamos grynaisiais pinigais ir neišrašoma sąskaita-faktūra;

pateikus importo krovinio deklaraciją, kai prekės importuojamos.

IV. MOKESČIO TARIFAI

13 straipsnis.

PVM tarifai:

1) 0 – eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms;

2) 18 procentų – visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus išvardintas šio įstatymo 4 ir 38 straipsniuose bei šio straipsnio 1 punkte.

14 straipsnis.

PVM skaičiuojamas taikant 18 procentų tarifą, skaičiuojant nuo realizuojamų ar importuojamų prekių (teikiamų paslaugų) apmokestinamosios vertės, arba 15,25 procento tarifą, skaičiuojant nuo prekių ir paslaugų vertės kartu su PVM.

V. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

15 straipsnis.

Mokesčio laikotarpiui pasibaigus, PVM mokėtojai privalo sumokėti į biudžetą skirtumą tarp apskaičiuotos PVM sumos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos.

16 straipsnis.

Atskaitomą PVM sumą sudaro įtraukta į apskaitą PVM suma už tiekėjų pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas bei sumokėta PVM suma už importuotas prekes, išskyrus 19 straipsnyje išvardintus atvejus.

17 straipsnis.

Jeigu per mokesčio laikotarpį atskaitoma PVM suma buvo didesnė negu apskaičiuota PVM suma už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, tai skirtumas iš apskaičiuotos PVM sumos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas atskaitomas vėlesniais mokesčio laikotarpiais. Įtraukta į apskaitą PVM už įsigytą gamybinės paskirties ilgalaikį turtą suma atskaitoma iš turto savininko apskaičiuotos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas PVM sumos to mokesčio laikotarpio, kurį šis turtas pradėtas naudoti PVM apmokestinamoms ar eksportuojamoms prekėms gaminti ar PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, atsižvelgiant į 20 straipsnio nuostatas ir nesvarbu, kokio dydžio apskaičiuota PVM už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma. Jeigu vėliau pakeičiama gamybinės paskirties ilgalaikio turto paskirtis ir dėl to netenkama teisės atskaityti PVM, atskaitoma PVM suma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka koreguojama, tačiau nuo atskaitymo už nekilnojamąjį turtą turi būti praėję ne daugiau kaip 10 metų, o už kitą ilgalaikį turtą – 5 metai.

Įtraukta į apskaitą PVM suma, tenkanti eksportuotoms prekėms, atskaitoma apskaičiuojant PVM už tą mokesčio laikotarpį, kurį jos buvo eksportuotos, nesvarbu, kokia PVM už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma apskaičiuota.

18 straipsnis.

Atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, jeigu jos išskirtos sąskaitose-faktūrose. Už importuotas prekes sumokėtos PVM sumos gali būti atskaitomos tik tuomet, kai prekių įvežimo dokumentuose yra atitinkama muitinės žyma apie mokesčio sumokėjimą.

Mažmeninės prekybos įmonėse įsigytų prekių, kurių įsigijimas patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, PVM mokėtojas gali apskaičiuoti ir atskaityti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne didesnį kaip 2000 litų per metus.

Specialios parduotuvės, pardavusios supirktus naudotus daiktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali pagal supirktų daiktų kainą apskaičiuoti ir atskaityti PVM.

19 straipsnis.

Iš apskaičiuotos PVM už realizuotas prekes ir paslaugas sumos neatskaitomas įtrauktas į apskaitą PVM už prekes ir paslaugas, panaudotas:

1) PVM neapmokestinamoms prekėms gaminti ir paslaugoms teikti (nurodytoms šio įstatymo 4 ir 38 straipsniuose);

2) mokėtojo darbuotojams maitinti;

3) atlyginti natūra mokėtojo darbuotojams už darbą;

4) vaikų darželiams, lopšeliams, reabilitacijos centrams, gyvenamajam plotui (gyvenamiesiems namams), poilsio namams, vasaros stovykloms, skirtoms mokėtojo darbuotojų poreikiams tenkinti, išlaikyti;

5) dovanoms, reprezentacijai ir įvairioms pramogoms;

6) keleiviniams automobiliams, skirtiems vežti ne daugiau kaip 10 žmonių (neskaičiuojant vairuotojo), eksploatuoti, jeigu eksploatavimas nesusijęs su apmokamu ir PVM apmokestinamu keleivių vežimu.

20 straipsnis.

Jeigu mokėtojas gamina apmokestinamas ir neapmokestinamas PVM prekes (teikia paslaugas), tai įtraukta į apskaitą per mokesčio laikotarpį tiekėjams sumokėtina PVM suma už prekes ir paslaugas (išskyrus nurodytas 19 straipsnyje) atskaitoma proporcingai per tą laikotarpį išsiųstų pirkėjams apmokestinamų ir neapmokestinamų prekių (suteiktų paslaugų) vertei.

Šiame straipsnyje išvardintiems atvejams Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti ir kitokią PVM atskaitymo tvarką.

21 straipsnis.

Sumokėtas PVM grąžinamas:

1) užsienio valstybių piliečiams, specialiose parduotuvėse įsigijusiems prekių daugiau negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės leista įvežti be muitų į Lietuvos Respubliką ir jas išvežusiems iš Lietuvos Respublikos;

2) užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių atstovybių pareigūnams ir jų šeimų nariams (paritetiniais pagrindais) bei tarptautinių organizacijų pareigūnams ir jų šeimų nariams už asmeniniam naudojimui įsigytas prekes, gautas paslaugas.

VI. IMPORTO IR EKSPORTO APMOKESTINIMAS

22 straipsnis.

Nuo importuojamų prekių vertės imamas 13 straipsnio 2 punkte nustatyto dydžio PVM, kuris sumokamas į biudžetą muitams mokėti nustatyta tvarka.

23 straipsnis.

PVM neapmokestinamos šios importuojamos prekės:

1) teikiant labdarą ar humanitarinę pagalbą;

2) apmokamos užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir fondų lėšomis;

3) įvežamos fizinių asmenų, jeigu prekių įvežama ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės leista įvežti be muitų.

24 straipsnis.

Importuojamų prekių vertė nustatoma atsižvelgiant į šio įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali atidėti PVM mokėjimą už importuojamą gamybinės paskirties ilgalaikį turtą, išskyrus transporto priemones.

25 straipsnis.

13 straipsnyje nustatytu 0 tarifu apmokestinamos:

1) eksportuotos prekės;

2) prekės, darbai ir paslaugos, susijusios su eksportuojamų prekių vežimu, pakrovimu, iškrovimu, užsienio krovinių pervežimu tranzitu per Lietuvos Respubliką;

3) lėktuvų ir laivų, vežančių prekes ir keleivius tarptautiniais maršrutais, aprūpinimas, komplektavimas, remontas, eksploatavimas ir nuoma;

4) prekės, įvežamos į muitinės sandėlius ir parduotuves, esančias ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;

5) mokėtojų – įmonių, įstaigų ir organizacijų atliktos paslaugos už Lietuvos Respublikos ribų.

VII. PRIDĖTOSIOS VERTĖS MOKESČIO APSKAITA

26 straipsnis.

Pirkėjams turi būti išrašytos išsiųstos produkcijos ir suteiktų paslaugų sąskaitos-faktūros. Sąskaitoje-faktūroje turi būti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai ir mokėtojo kodas.

27 straipsnis.

Jeigu išrašius sąskaitą-faktūrą keičiamos prekių kainos ar jų kiekis, turi būti išrašoma nauja sąskaita-faktūra, patikslinanti anksčiau išrašytąją.

28 straipsnis.

Jeigu išrašytos sąskaitos-faktūros neatitinka šio įstatymo 26 ir 27 straipsnių reikalavimų, pagal šias sąskaitas-faktūras mokėtinos tiekėjams PVM sumos, skaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą, neatskaitomos.

29 straipsnis.

Jeigu mokėtojas apskaičiavo ir įrašė į sąskaitą-faktūrą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias pagal šį įstatymą mokestis neturi būti skaičiuojamas, tai jis privalo nustatyta tvarka šį PVM sumokėti į biudžetą.

30 straipsnis.

PVM mokėtojai privalo vesti atskirą apmokestinamų PVM prekių (paslaugų) pirkimo ir pardavimo apskaitą, kuria remiantis apskaičiuojamas PVM.

VIII. MOKESČIO MOKĖJIMO Į BIUDŽETĄ TVARKA

31 straipsnis.

PVM mokesčio laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti PVM avanso mokėjimo į biudžetą terminus ir tvarką.

32 straipsnis.

Mokesčio laikotarpiui pasibaigus, kiekvienas PVM mokėtojas privalo iki kito mėnesio 15 dienos pateikti vietos valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją apie apskaičiuotą ir atskaitomą PVM sumą.

33 straipsnis.

Jeigu mokėtojas nustatytu laiku deklaracijos nepateikė, tai valstybinė mokesčių inspekcija padidina vienu procentu mokesčio laikotarpio PVM sumą, kuri išieškoma į biudžetą.

34 straipsnis.

Jeigu deklaracija nepateikta per 5 dienas po nustatyto termino, Valstybinė mokesčių inspekcija laikinai, iki deklaracijos pateikimo, iš mokėtojų – įmonių, įstaigų ir organizacijų išieško neginčo tvarka į biudžetą praėjusio mokesčio laikotarpio deklaracijoje apskaičiuotą mokesčio sumą, padidintą 10 procentų.

35 straipsnis.

Apskaičiuota PVM suma turi būti sumokėta į biudžetą per 10 dienų nuo šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino. Nustatytu laiku PVM nesumokėjus, imama 0,5 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, įskaitant mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną. Nesumokėtas PVM išieškomas už einamuosius ir 5 praėjusius metus.

IX. MOKESČIO KONTROLĖ IR EKONOMINĖS SANKCIJOS

36 straipsnis.

Jeigu tikrinant nustatoma, kad mokėtojas deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą arba per daug šio mokesčio atskaitė ir dėl to per mažai jo sumokėjo į biudžetą, apskaičiuotą papildomą mokesčio sumą ir jos dydžio baudą mokėtojas privalo per penkias dienas po pažeidimo nustatymo dienos sumokėti į biudžetą.

Laiku nesumokėtas mokesčių ir baudų sumas valstybinės mokesčių inspekcijos iš įmonių, įstaigų ir organizacijų išieško neginčo tvarka, o iš fizinių asmenų – per teismą.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. balandžio 1 dienos.

38 straipsnis.

Gamintojams ir paslaugas teikiančioms organizacijoms-PVM mokėtojams sutikus, iki 1995 m. sausio 1 d. PVM neapmokestinama:

1) gyvenamiesiems namams ir butų ūkiui teikiamos dujos, vanduo, elektros ir šiluminė energija, kanalizacijos ir kitos butų ūkio paslaugos;

2) Lietuvos Respublikos gamintojų parduodamos gyventojams ir prekybos įmonėms maisto prekės, kurios iki įvedant PVM nebuvo apmokestinamos bendruoju akcizu. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė prekybos įmonėms nustato laikiną, iki 1995 m. sausio 1 d. galiojančią, PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Paslaugas teikiančioms organizacijoms-PVM mokėtojoms sutikus, iki 1996 m. sausio 1 d. PVM neapmokestinami gyvenamųjų namų statybos ir projektavimo darbai, įskaitant inžinerinių tinklų statybą ir teritorijos tvarkymą.

39 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. kovo 1 d. nustato:

1) konkrečių prekių ir paslaugų, už kurias PVM neskaičiuojamas, sąrašus;

2) PVM mokėtojų registracijos tvarką;

3) atskaitytų PVM už įsigytą gamybinės paskirties ilgalaikį turtą sumų koregavimo tvarką, jeigu pasikeitė šio turto paskirtis;

4) PVM už mažmeninėje prekyboje įsigytas prekes bei specialių parduotuvių supirktus naudotus daiktus atskaitymo tvarką;

5) PVM grąžinimo tvarką –

užsienio valstybių piliečiams už specialiose parduotuvėse įsigytas ir iš Lietuvos Respublikos išvežtas prekes;

užsienio valstybių diplomatinių ir konsulinių atstovybių bei tarptautinių organizacijų pareigūnams ir jų šeimos nariams už asmeniniam naudojimui įsigytas prekes ir gautas paslaugas;

6) perėjimo nuo bendrojo akcizo prie PVM tvarką.

40 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi šiuo įstatymu, iki 1994 m. kovo 1 d. išleidžia pridėtosios vertės mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo instrukciją.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS