LIETUVOS RESPUBLIKOS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS
Į S T A T Y M A S
1996 m. sausio 23 d. Nr. I-1179
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
kilnojamosios kultūros vertybės – prieš 50 metų ir anksčiau sukurti pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, turintys didelę kultūrinę vertę, tai yra reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat tuo, kad apibūdina tipiškus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius; kilnojamąja kultūros vertybe gali būti ir vėliau nei prieš 50 metų sukurtas kūrinys, turintis didelę kultūrinę vertę;
antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų išliekamoji kultūrinė vertė;
Lietuvos kultūros paminklas – kilnojamoji kultūros vertybė, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbta Lietuvos kultūros paminklu;
kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga – visuma priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti dabartinei ir ateities kartoms kilnojamąsias kultūros vertybes mokslo, švietimo, kultūros tęstinumo ir kitiems tikslams;
valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – nesančių valstybinėse saugyklose valstybės saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių registras (toliau – Registras) ir kilnojamųjų kultūros vertybių valstybinėse saugyklose (toliau – valstybinės saugyklos) esančių kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašai;
kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas – tipinės arba individualios saugojimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, užtikrinančios kilnojamosios kultūros vertybės išsaugojimą;
kilnojamosios kultūros vertybės pasas – dokumentas, kuriame surašomi pagrindiniai duomenys apie kilnojamąją kultūros vertybę, kultūros ministro įsakymo įrašyti vertybę į Registrą išrašas, fotonuotraukos ar ir kita vizuali medžiaga, informacija apie atliktus restauravimo ir konservavimo darbus, buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus;
konservavimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – apsaugoti kilnojamąją kultūros vertybę nuo savaiminio gedimo;
3 straipsnis. Įstatymo objektai
1. Šio įstatymo objektai yra kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai:
3) daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
5) meno vertybės: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; meninės fotografijos ir kiti originalūs kūriniai; liaudies dailės kūriniai; statinių dalys ir jų fragmentai;
4 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių priklausymas nuosavybės teise
1. Kilnojamosios kultūros vertybės nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
2. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose bei statiniuose arba jų dalyse rastos kilnojamosios kultūros vertybės, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į jas, pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui, radusiam ir perdavusiam kilnojamąją kultūros vertybę, išmokamas atlyginimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisiniai pagrindai
6 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir konvencijos
II. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS
VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
7 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančios institucijos
8 straipsnis. Valstybinė paminklosaugos komisija
Valstybinė paminklosaugos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės ekspertas ir konsultantas. Valstybinė paminklosaugos komisija:
1) su Kultūros ministerija formuoja kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybės politiką, kontroliuoja jos įgyvendinimą, vertina šios politikos įgyvendinimo programas;
3) vertina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reguliuojančius teisės aktus ar jų projektus ir teikia siūlymus;
4) vertina ir aprobuoja siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Registrą bei išbraukti iš Registro, paskelbti paminklais bei panaikinti sprendimą dėl paskelbimo paminklais;
5) išklauso kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančių institucijų ataskaitas ir vertina šių institucijų veiklą;
9 straipsnis. Kultūros ministerijos ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento kompetencija kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje
1. Kultūros ministerija:
1) kartu su Valstybine paminklosaugos komisija nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos strategiją, jos įgyvendinimo politiką;
2) įgyvendina Valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos politiką, atsiskaito už šios politikos įgyvendinimą Vyriausybei ir Seimui;
3) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
4) nustato ir, aprobavus Valstybinei paminklosaugos komisijai, tvirtina kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Registrą ir kilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo Lietuvos kultūros paminklais kriterijus ir tvarką, skiria kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisiją;
5) steigia, reorganizuoja, likviduoja, finansuoja ir kontroliuoja muziejus ir bibliotekas bei kitas institucijas, susijusias su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
7) tvirtina restauravimo tarybas, restauratorių atestacinę komisiją, kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą;
9) rengia ir finansuoja kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose ir bibliotekose, apsaugos ir restauravimo programas;
10) nustato kilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus archyvinius dokumentus) apskaitos, saugojimo, konservavimo, restauravimo tvarką;
11) teikia kilnojamųjų kultūros vertybių draudimo valstybės garantijas laikinai įvežamoms į Lietuvos Respubliką užsienio valstybių kilnojamųjų kultūros vertybių parodoms;
2. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas:
2) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių, nesančių kultūros vertybių saugyklose, apsaugą, projektus;
3) apskaito kultūros kilnojamąsias vertybes (išskyrus archyvinius dokumentus), nesančias valstybinėse saugyklose, rengia, tvarko ir saugo Registrą;
4) išduoda į Registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių pasus, parengia kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus;
6) kreipiasi į teismą dėl kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, priverstinio išpirkimo, lėšų, įdėtų į kultūros vertybių restauravimą ir konservavimą, išieškojimo, taip pat dėl žalos, padarytos dėl netinkamo kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo bei netinkamo saugojimo ir naudojimo, atlyginimo;
7) rengia ir finansuoja kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, restauravimo, konservavimo ir tyrimo programas;
11) duoda licencijas prekiauti antikvariniais daiktais, kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių. Už šių taisyklių pažeidimus surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
12) kontroliuoja kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą muziejuose ir bibliotekose, už kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos taisyklių pažeidimus surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
13) kontroliuoja, kaip laikomasi kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo tvarkos. Už šios tvarkos pažeidimus surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
10 straipsnis. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija archyvinių dokumentų apsaugos srityje
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją archyvinių dokumentų apsaugos srityje nustato Archyvų įstatymas. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir paminklų, saugomų archyvuose, apskaitos, konservavimo ir restauravimo tvarka turi būti suderinta su Kultūros ministerija.
11 straipsnis. Apskrities valdytojo kompetencija kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje
Apskrities valdytojas:
3) rengia kultūros vertybių apsaugos, konservavimo ir restauravimo apskrities reikšmės programas ir įstatymo nustatyta tvarka kooperuoja lėšas šioms programoms finansuoti;
4) steigia, finansuoja, kontroliuoja, reorganizuoja ir likviduoja apskrities muziejų bei kitas apskrities reikšmės institucijas, susijusias su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
12 straipsnis. Savivaldybės kompetencija kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje
Savivaldybė:
1) kaupia informaciją apie į Registrą įrašytas kultūros vertybes, esančias savivaldybių teritorijoje;
3) finansuoja savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, konservavimą, restauravimą ir apsaugos priemonių įrengimą;
4) rengia, finansuoja ir įgyvendina savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos programas;
6) steigia, finansuoja, kontroliuoja, reorganizuoja ir likviduoja vietinius muziejus ir savivaldybių bibliotekas bei kitas institucijas, susijusias su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
III. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA
13 straipsnis. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita
1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardyti objektai, turintys išliekamąją kultūrinę vertę ir saugomi valstybės, yra valstybės įtraukiami į apskaitą.
2. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita yra sudėtinė kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos dalis.
3. Kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą sudaro:
4. Kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos tvarką nustato kultūros ministras.
14 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymas į Registrą ir išbraukimas iš jo
2. Kilnojamąsias kultūros vertybes, remdamasis kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisijos išvada ir suderinęs su Valstybine paminklosaugos komisija, į Registrą įrašo ir iš Registro išbraukia kultūros ministras.
3. Išimties atvejais, kai gresia kilnojamosios kultūros vertybės sunaikinimas ar kitoks jos praradimas, kultūros ministras turi teisę kilnojamąją kultūros vertybę įrašyti į Registrą nesilaikydamas šio straipsnio nustatytos tvarkos.
4. Kilnojamųjų kultūros vertybių dalys gali būti įrašomos į Registrą ir kaip atskiros kilnojamosios kultūros vertybės.
5. Kilnojamąją kultūros vertybę įrašyti į Registrą gali siūlyti kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, savivaldybė, apskrities valdytojas arba Kultūros ministerija. Jeigu kilnojamoji kultūros vertybė neįrašoma į Registrą, Kultūros ministerija siūlymą pateikusiam asmeniui ar institucijai turi duoti motyvuotą atsakymą.
6. Įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkui išduodamas kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas ir pasas.
7. Kilnojamoji kultūros vertybė, nepriklausanti valstybei, gali būti įrašoma į Registrą tik savininkui sutikus, išskyrus atvejus, kai išduodamas leidimas jai laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos arba jeigu gresia jos sunaikinimas.
8. Kilnojamosios kultūros vertybės gali būti išbrauktos iš Registro, jeigu jas įsigyja valstybinės saugyklos arba jeigu kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija nustato, kad kilnojamoji kultūros vertybė:
9. Kilnojamoji kultūros vertybė išbraukiama iš valstybinės apskaitos, kai ji negrąžinamai išvežama pagal tarpvalstybinius susitarimus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytais atvejais.
10. Registro informacija teikiama kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančioms institucijoms.
15 straipsnis. Lietuvos kultūros paminklai
1. Reikšmingiausias kilnojamąsias kultūros vertybes, įtrauktas į valstybinę apskaitą, kultūros ministro siūlymu, pateiktu remiantis kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisijos išvadomis, pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai, Vyriausybė skelbia Lietuvos kultūros paminklais.
16 straipsnis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pagrindinių priemonių ir mažaverčio inventoriaus, turinčių kultūrinę vertę, sąrašai
1. Įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat politinių, religinių ir visuomeninių organizacijų pagrindinės priemonės ir mažavertis inventorius, turintys kultūrinę vertę (vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, muzikos instrumentai ir kt.), minėtose institucijose įtraukiami į apskaitą atskirai. Šių priemonių įtraukimo į apskaitą tvarką nustato Finansų ministerija, suderinusi su Kultūros ministerija.
IV. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ SAUGOJIMAS
17 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas valstybinėse saugyklose
1. Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas ir kaupimas valstybinėse saugyklose yra viena iš pagrindinių valstybinės kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos sudėtinių dalių. Tam jos superkamos, kitaip įsigyjamos ar priimamos saugoti depozito teisėmis.
2. Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo valstybinėse saugyklose sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
18 straipsnis. Įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas
1. Kultūros vertybių apsaugos departamentas parengia kiekvienos įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą, užpildo kilnojamosios kultūros vertybės pasą ir įteikia juos savininkui, valdytojui ar naudotojui.
2. Kilnojamąsias kultūros vertybes saugo savininkai, valdytojai ar naudotojai. Jie privalo laikytis kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentų reikalavimų.
3. Valstybė, norėdama išsaugoti įrašytas į Registrą kilnojamąsias kultūros vertybes:
2) tikrina, kaip kilnojamųjų kultūros vertybių savininkai, valdytojai ar naudotojai laikosi kilnojamųjų kultūros vertybių reglamentuose nustatytų reikalavimų;
3) kontroliuoja prekybą kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos;
4) finansuoja kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimą, restauravimą, tyrimą, apsaugos priemonių įrengimą ir rodymą parodose;
5) teikia kvalifikuotas nemokamas konsultacijas dėl kilnojamųjų kultūros vertybių autorystės nustatymo, būklės įvertinimo, priemonių, būtinų kilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti, mokslinio vertybių inventorizavimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių bei kolekcijų mokslinio ištyrimo;
4. Kaip laikomasi į Registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentų reikalavimų, kontroliuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Patikrinti, kaip laikomasi reglamento reikalavimų, turi teisę ir Valstybinė paminklosaugos komisija.
5. Jeigu kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas ar naudotojas nesilaiko apsaugos reglamente nustatytų reikalavimų, Kultūros vertybių apsaugos departamentas raštu įspėja jį bei kilnojamosios kultūros vertybės savininką ir nustato terminą apsaugos reglamento reikalavimams įvykdyti. Jeigu kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas ar naudotojas iki nurodyto termino neįvykdo apsaugos reglamento reikalavimų, Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi teisę pareikalauti, kad kilnojamosios kultūros vertybės savininkas paimtų kilnojamąją kultūros vertybę iš valdytojo ar naudotojo ir užtikrintų jos tinkamą saugojimą.
19 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių priverstinis paėmimas
Jeigu įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkas nesilaiko kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento, neūkiškai ją laiko arba jei dėl savininko kaltės gresia šios vertybės sunaikinimo pavojus, tai kilnojamoji kultūros vertybė įstatymų nustatyta tvarka iš savininko gali būti atlygintinai paimta.
20 straipsnis. Valstybės parama kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Registrą, savininkams
1. Iš valstybės biudžeto pagal Kultūros ministerijos patvirtintas programas finansuojama:
1) Lietuvos kultūros paminklais paskelbtų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbai;
2) įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo darbai ir 50 procentų restauravimo ir konservavimo darbų;
2. Eksponuojamų ar kitaip prieinamų visuomenei įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių savininkams kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondo nuostatų nustatyta tvarka iš kultūros vertybių apsaugos fondo lėšų kompensuojama šioms vertybėms išsaugoti reikalingų konservavimo, restauravimo ir tyrimo darbų išlaidų dalis.
21 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimas ir restauravimas
1. Kilnojamąsias kultūros vertybes konservuoti ir restauruoti gali juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją).
2. Konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes gali tik Kultūros ministerijos atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai. Jų vadovaujami tam tikrus darbus atlikti gali ir neatestuoti restauratoriai.
3. Kilnojamosios kultūros vertybės restauravimo ir konservavimo programą tvirtina, darbo procesą ir kokybę kontroliuoja bei darbą priima restauravimo taryba.
V. SANDORIAI DĖL KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ, KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ IŠVEŽIMAS IŠ
LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ
22 straipsnis. Sandoriai dėl įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių
1. Įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, norėdamas ją parduoti ar kitaip perleisti, privalo įspėti būsimą savininką apie šios vertybės statusą ir apsaugos reglamento reikalavimus.
2. Sandoriai dėl įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių turi būti sudaryti raštu ir per mėnesį įregistruoti Kultūros vertybių apsaugos departamente, kuris įrašo į kilnojamosios kultūros vertybės pasą naująjį savininką ir jam išduoda šios vertybės apsaugos reglamentą.
23 straipsnis. Prekyba antikvariniais daiktais
1. Prekiauti antikvariniais daiktais galima tik gavus Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotą leidimą (licenciją).
3. Prekybą antikvariniais daiktais kontroliuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir savivaldybė. Patikrinti, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių, taip pat turi teisę Valstybinė paminklosaugos komisija.
4. Kultūros vertybių apsaugos departamentas turi teisę sulaikyti 15 dienų antikvarinio daikto pardavimą antikvariniais daiktais prekiaujančioje parduotuvėje. Jeigu per minėtas 15 dienų ekspertai nustato, kad antikvarinis daiktas yra kilnojamoji kultūros vertybė, ji gali būti valstybės išperkama arba savininko sutikimu įrašoma į Registrą.
5. Valstybinėms saugykloms suteikiama pirmumo teisė įsigyti įrašytas į Registrą kilnojamąsias kultūros vertybes parduotuvėse, prekiaujančiose antikvariniais daiktais, bei aukcionuose. Aukcionuose valstybinės saugyklos neturi teisės varžytis dėl kainos. Paskelbus galutinę kultūros vertybės kainą, valstybinės saugyklos atstovas turi teisę šia vertybę nupirkti.
24 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių įvežimas į Lietuvos Respubliką ir išvežimas iš Lietuvos Respublikos
1. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė.
2. Kilnojamosioms kultūros vertybėms ir antikvariniams daiktams, kuriems išvežti pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą reikia leidimo, leidimą išduoda Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kultūrinei vertei nustatyti ir jiems įkainoti kultūros ministras sudaro kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą. Sprendimas dėl leidimo išvežti turi būti priimtas per 15 parų nuo kreipimosi dienos. Kultūros ministras turi teisę pratęsti terminą iki 30 parų.
3. Jeigu ekspertų taryba nustato, kad norimas išvežti daiktas yra kilnojamoji kultūros vertybė, kurios nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų Lietuvos kultūros paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šią vertybę neduodamas. Šiuo atveju kilnojamoji kultūros vertybė, savininkui sutikus, gali būti įrašoma į Registrą arba valstybės išperkama.
5. Archyviniams dokumentams leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos išduoda Lietuvos archyvų departamentas.
6. Į Registrą įrašyta arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugoma kilnojamoji kultūros vertybė, Valstybinei paminklosaugos komisijai sutikus, iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai gali būti išvežta tik pagal tarpvalstybinius susitarimus:
1) kilnojamųjų kultūros vertybių mainų atveju, kai kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija nustato, kad mainais gaunama kilnojamoji kultūros vertybė neabejotinai reikšmingesnė Lietuvos kultūrai negu atiduodama kilnojamoji kultūros vertybė;
25 straipsnis. Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimas
VI. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSAVIMAS
26 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos finansavimas
1. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga finansuojama iš šių vertybių savininkų, valdytojų ar naudotojų lėšų.
2. Iš valstybės biudžeto finansuojama:
1) valstybinių saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų išlaikymas;
2) valstybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas, tyrimas, konservavimas, restauravimas;
4) kilnojamųjų kultūros vertybių išpirkimas, priverstinis paėmimas ir šio įstatymo 20 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo darbai, apsaugos priemonių įrengimas, kilnojamųjų kultūros vertybių transportavimas ir draudimas;
3. Iš savivaldybių biudžetų finansuojama:
1) savivaldybių įsteigtų saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų išlaikymas;
2) savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas, kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimas, konservavimas, restauravimas;
27 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas
1. Prie Kultūros ministerijos steigiamas kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas, kurio nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Fondo lėšas sudaro:
1) baudos už kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, prekybos antikvariniais daiktais, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo taisyklių pažeidimus;
2) žyminis mokestis už leidimų išvežti (išsiųsti) kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus išdavimą;
VII. ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ