Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XiP-560
2009 m. liepos 1 d. Nr. 685
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-258 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-560 dėl šių priežasčių:
1. Progresinių mokesčių funkciją (santykinės mokesčio naštos sumažinimo mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams) šiuo metu atlieka neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau vadinama – NPD), kurio skaičiavimo principas, nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymui (Žin., 2008, Nr. 149-6033), gyventojų pajamų mokesčio sistemai suteikė dar daugiau progresyvumo elementų: NPD nebetaikomas didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, mažas pajamas gaunantiems gyventojams taikomas didesnis NPD; numatytas taikytino NPD perskaičiavimas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, atsižvelgiant į gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų dydį. Taikant šiuo metu galiojantį NPD skaičiavimo principą, gyventojai, gaunantys 800 litų per mėnesį, realiai apmokestinami 6,2 procento, o 4000 litų per mėnesį – 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
2. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas reali mokestinė našta sumažėtų gyventojams, kurie gauna iki 5000 litų per mėnesį pajamų, o remiantis 2009 metų I ketvirčio duomenimis, tokių – 95 procentai visų dirbančių gyventojų, preliminariu vertinimu, neigiamas poveikis 2010 metų nacionalinio biudžeto pajamoms būtų apie 220 mln. litų. Be to, įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, pagal tarptautinę patirtį (siekiant išvengti progresyvumo elementų kartojimosi) tektų atsisakyti regresinio neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Nustačius 470 litų NPD visiems pajamų, susijusių su darbo santykiais, gaunantiems gyventojams, nacionalinis biudžetas netektų apie 420 mln. litų pajamų. Taigi bendras tokios mokestinės reformos rezultatas valdžios sektoriaus finansams: būtų netekta apie 640 mln. litų pajamų ir 2010 metais valdžios sektoriaus deficitas padidėtų 0,7 procentinio punkto.
3. Įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gali būti vengiama didinti legalų darbo užmokestį virš tos ribos, nuo kurios būtų taikomas didesnis šio mokesčio tarifas, be to, kvalifikuota darbo jėga patrauktų į mažesnių mokesčių valstybes, pasunkėtų gyventojų pajamų mokesčio administravimas tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams, dėl to didėtų šio mokesčio administravimo išlaidos.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-442“ (Žin., 2009, Nr. 62-2481) jau nepritarta progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimui.