LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL METODINIŲ REKOMENDACIJŲ BANKAMS DĖL VIDINIŲ RINKOS RIZIKOS VERTINIMO MODELIŲ TAIKYMO

 

2002 m. lapkričio 28 d. Nr. 151

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti Metodines rekomendacijas bankams dėl vidinių rinkos rizikos vertinimo modelių taikymo (pridedamos).

 

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                              REINOLDIJUS ŠARKINAS

______________

 

Patvirtinta

Lietuvos banko valdybos

2002 m. lapkričio 28 d.

nutarimu Nr. 151

 

metodinės rekomendacijos bankams dėl vidinių rinkos rizikos vertinimo modelių taikymo

 

I. bendrosios nuostatos

 

1. Šios metodinės rekomendacijos parengtos atsižvelgus į Europos Tarybos direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/31/EC, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

2. Metodinių rekomendacijų tikslas – supažindinti bankus su vienos vidinių rizikos vertinimo modelių metodologijos – rizikos vertės (angl. Value at Risk1) metodologijos – taikymo rekomendacijomis siekiant skatinti bankus taikyti alternatyvius rizikos įvertinimo metodus skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą.

3. VaR modelis yra statistinis modelis, kurį taikant išmatuojama potenciali ekonominių nuostolių rizika. VaR modelio rezultatas – finansinių priemonių portfelio potencialių nuostolių dėl rinkos kainų kitimo kiekybinis įvertinimas tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe. Taikant VaR modelį, įvertinama užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, biržos prekių kainos rizika. Taikant VaR modelį, galima tiksliau diversifikuoti riziką ir išlaikyti veiksmingą rizikos valdymo procesą banke.

4. Taikydamas VaR modelį, bankas gali tiksliau nustatyti kapitalo poreikį, reikalingą rinkos rizikai padengti, siekdamas vykdyti kapitalo pakankamumo normatyvą.

 

II. Var modelio taikymas apskaičiuojant banko rinkos rizikos kapitalo poreikį

 

5. Banko valdyba atsakinga už VaR modelio taikymo procesą.

6. Taikydami VaR modelį, bankai galėtų naudoti šiuos pagrindinius metodus: variacijos-kovariacijos metodą, istorinio modeliavimo metodą, Monte Carlo simuliaciją. Bankas galėtų pasirinkti metodą, kurį taikys apskaičiuodamas savo finansinių priemonių portfelio rizikos vertę.

6.1. Variacijos-kovariacijos metodas yra parametrinis metodas, kurį taikant apskaičiuojama finansinių priemonių rizikos vertė, darant prielaidą, kad šių finansinių priemonių rinkos rizikos veiksniai ir šių priemonių portfelio pelnas (nuostolis) yra pasiskirstę pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį (angl. normal distribution)2.

6.2. Istorinio modeliavimo metodas yra metodas, kurį taikant finansinių priemonių rizikos vertė apskaičiuojama panaudojant surinktus duomenis apie rinkos rizikos veiksnių praėjusio laikotarpio pokyčius (istoriją).

6.3. Monte Carlo simuliacijos metodas yra metodas, kurį taikant imituojami įvairūs rinkos rizikos veiksnių pokyčių scenarijai. Kiekvienas scenarijus sukuria galimą finansinių priemonių rizikos vertę per pasirinktą laikotarpį ateityje.

7. Kiekvieną dieną taikant VaR modelį, banko rinkos rizikos kapitalo poreikis yra lygus didesniam iš šių dydžių:

7.1. praėjusios dienos VaR modelio rezultatui,

7.2. praėjusių 60 darbo dienų VaR modelio rezultatų vidurkiui, padaugintam iš multiplikatoriaus koeficiento, lygaus 3, kuris, pritaikius grįžtamojo patikrinimo metodo rezultatus (IV dalis) ir atsižvelgus į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, tikslinamas padidėjimo koeficientu nuo 0 iki 1 (1 lentelė).

 

1 lentelė

 

Padidėjimo koeficientai ir atitinkami multiplikatoriaus koeficientai

 

Užfiksuotų nukrypimų skaičius

Padidėjimo koeficientas

Multiplikatoriaus koeficientas

Mažiau nei 5

0,00

3,00

5

0,40

3,40

6

0,50

3,50

7

0,65

3,65

8

0,75

3,75

9

0,85

3,85

10 ir daugiau

1,00

4,00

 

8. Pritaikius multiplikatoriaus koeficientą, VaR modelio rezultatas paverčiamas rinkos rizikos kapitalo poreikiu. Kuo didesnis nukrypimų skaičius, tuo didesnis multiplikatoriaus koeficientas turėtų būti pritaikytas siekiant užtikrinti didesnį banko rinkos rizikos kapitalo poreikį.

 

III. kOKYBiniai ir kiekybiniai var modelio standartai

 

9. Bankas, apskaičiuodamas kapitalo pakankamumo normatyvą, galėtų taikyti VaR modelį, jeigu jis atitinka šiuos kokybinius standartus:

9.1. VaR modelio rezultatai įtraukiami į kasdieninį rizikos valdymo procesą;

9.2. nustatytos VaR modelio stebėjimo ir kontrolės procedūros, užtikrinančios bendros banko rizikos valdymo politikos laikymąsi;

9.3. įsteigtas nepriklausomas nuo padalinių, susijusių su prekybine banko veikla, rizikos kontrolės padalinys, kuris tiesiogiai atskaitingas banko valdybai. Šis padalinys turi būti atsakingas už rizikos valdymo sistemos sukūrimą bei įgyvendinimą ir turi rengti bei analizuoti kasdienines VaR modelio rezultatų ataskaitas;

9.4. banko tarnautojai, vertindami rinkos riziką, kvalifikuotai taiko VaR modelį;

9.5. VaR modelio procedūros išsamiai aprašytos;

9.6. banke įdiegta pakankamai griežta ir išsami VaR modelio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarka;

9.7. VaR modelio kokybei įvertinti atliekamas šio modelio grįžtamasis patikrinimas (IV dalis);

9.8. ne rečiau kaip kartą per metus banke atliekamas rizikos valdymo, taikant VaR modelį, proceso vidaus auditas. Reikėtų užtikrinti, kad jį atliekant nedalyvautų banko padaliniai, įtraukti į VaR modelio kūrimo ir diegimo procesą. Vidaus audito metu patikrinama:

9.8.1. rinkos rizikos įvertinimo, taikant VaR modelį, sistemos integracija į kasdieninį rizikos valdymo procesą ir banko valdybos informavimo sistemos vientisumas;

9.8.2. rizikos kontrolės padalinio veiklos veiksmingumas;

9.8.3. rinkos rizikos įvertinimo, taikant VaR modelį, procedūrų pagrįstumas;

9.8.4. rinkos rizikos įvertinimo, taikant VaR modelį, procedūrų reikšmingų pakeitimų patvirtinimas;

9.8.5. VaR modelio grįžtamojo patikrinimo metodo procedūros ir rezultatai;

9.8.6. VaR modelio duomenų patikimumas, tikslumas, išsamumas ir pateikimas laiku;

9.8.7. VaR modelio prielaidų (normaliojo pasiskirstymo, svyravimo bei koreliacijos koeficientų ir kt.) tikslumas ir tinkamumas;

9.8.8. banko finansinių priemonių portfelio rinkos rizikos jautrumo skaičiavimo tikslumas;

9.9. banko informacinės sistemos atitinka VaR modelio sudėtingumą, banko informacinių sistemų specialistai užtikrina tikslų VaR modelio duomenų integravimą ir visos sistemos patikimumo įvertinimą šiose srityse:

9.9.1. VaR modelio sistema, duomenų įvedimo ir kaupimo sistema, rinkos rizikos įvertinimo rezultatų integravimo sistema, testavimo sistema, grįžtamojo patikrinimo sistema;

9.9.2. sistemos prieinamumas, naujų duomenų (taip pat ir duomenų, susijusių su nenumatyta rizika) įvedimo galimybės, sistemos apsauga, tinklo adekvatumas, sistemos plėtros galimybės;

9.9.3. statistiniai duomenys, susiję su VaR modelio sukūrimo procesu;

9.10. rekomenduojama, kad VaR modelio tinkamumą įvertintų išorės auditas.

10. Bankas, apskaičiuodamas kapitalo pakankamumo normatyvą, galėtų taikyti VaR modelį, jeigu jis atitinka šiuos kiekybinius standartus:

10.1. rinkos rizika, taikant VaR modelį, įvertinama kiekvieną dieną;

10.2. VaR modelyje taikomos šios prielaidos:

10.2.1. 99 proc. pasikliautinasis intervalas (angl. confidence interval)3;

10.2.2. 10 darbo dienų laikymo laikotarpis (angl. holding period)4;

10.2.3. ne mažiau kaip 250 darbo dienų istoriniai duomenys (trumpesnis istorinio stebėjimo laikotarpis gali būti pateisinamas padidėjus kainų svyravimui);

10.3. duomenys atnaujinami kasdien;

10.4. koreliacijos tarp rinkos rizikos kategorijų ir už rinkos rizikos kategorijų ribų leidžiamos naudoti, jeigu bankas įrodo, kad koreliacijų matavimo sistema yra pagrįsta ir vientisai įdiegta;

10.5. modelis apima reikšmingą riziką, atsirandančią dėl pasirinkimo sandorių ar panašių sandorių.

 

IV. grįžtamojo patikrinimo metodo taikymas

 

11. Banko VaR modelio kokybė vertinama taikant grįžtamojo patikrinimo metodą (angl. backtesting). Naudojant šį metodą, kiekvienos darbo dienos veiklos rezultatas – pelnas (nuostolis) – palyginamas su atitinkamu numatytu VaR modelio rezultatu. Jeigu faktinis rezultatas (Rfakt.) nustatytą laikotarpį viršija numatomą VaR modelio rezultatą (VaRnumat.), tai reiškia, kad VaR modelis nepakankamai tikslus.

12. Kiekvieną kartą, kai faktinis rezultatas viršija atitinkamus numatomus VaR modelio rezultatus, fiksuojamas nukrypimas:

Nukrypimas = Rfakt. – VaRnumat. > 0

13. Formali nukrypimų apskaita turi prasidėti ne vėliau kaip pirmą dieną nuo VaR modelio taikymo pradžios.

14. Jeigu didelis nukrypimų skaičius5 parodo, kad VaR modelis nepakankamai tikslus, bankas turi tobulinti VaR modelį.

 

V. Baigiamosios nuostatos

 

15. Bankas apie savo ketinimus pradėti taikyti VaR modelį apskaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą turi pranešti Lietuvos bankui prieš 12 mėnesių.

______________

______________

1 Toliau – VaR modelis.

2 Normalusis pasiskirstymas – atsitiktinio dydžio reikšmių pasirodymo tikimybių funkcija, grafiškai interpretuojama simetriško varpo formos kreive.

3 Pasikliautinasis intervalas – tai yra sritis tarp dviejų vertinamojo parametro reikšmių, kuriai su tam tikra tikimybe priklauso vertinamasis parametras.

4 Laikymo laikotarpis – numatomas finansinės priemonės laikymo banke laikotarpis.

5 Tam tikras nukrypimų skaičius statistiškai praktiškai neišvengiamas ir priklauso nuo pasirinkto pasikliautinojo intervalo.