LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO KAPITALO, KONVERTUOJAMOS VALIUTOS IR UŽSIENIO KAPITALO INVESTAVIMO Į ĮMONES TVARKOS
1992 m. spalio 9 d. Nr. 756
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. I-605 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 30-710) ir vadovaudamasi Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymu (Žin., 1991, Nr. 2-38; 1992, Nr. 27-152), taip pat atsižvelgdama į bendrų įmonių steigimo ypatumus Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės be steigėjų – ministerijų, departamentų, miestų (rajonų) valdybų (toliau vadinama – steigėjai) sutikimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 5 straipsnyje nustatytas įmonių teises gali investuoti savo kapitalą į kitas įmones šiais būdais:
1.1.1. steigti kartu su kitomis įmonėmis naujas, taip pat bendras įmones, būti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkėmis;
1.2. valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės turi teisę be steigėjo sutikimo didinti savo įstatinį kapitalą, išleisdamos akcijas, išperkamas užsienio ar (ir) Lietuvos Respublikos investitorių įdėjimais konvertuojama valiuta. Už šiuos įdėjimus konvertuojama valiuta negali būti išperkamas valstybinis turtas.
Valstybinė arba valstybinė akcinė įmonė, didinanti savo įstatinį kapitalą išleisdama akcijas, kurios parduodamos Lietuvos Respublikos ar (ir) užsienio investitoriams ir kurių nominali vertė kartu su įmonėje esančiomis akcijomis viršija tos įmonės valstybinio kapitalo dalį, turi tam gauti įmonės steigėjo leidimą. Jeigu šiuo atveju visas išleistas akcijas įsigyja Lietuvos Respublikos investitoriai, tokia įmonė reorganizuojama į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę perregistruojant ją įstatymų nustatyta tvarka;
1.3. valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės be steigėjo sutikimo negali investuoti į bendras įmones daugiau kaip 50 procentų įmonės pagrindinių priemonių vertės.
Steigiant bendrą įmonę, kai į ją įdedamas visas valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės kapitalas, bendros įmonės steigėjas yra valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės steigėjas;
1.4. specifinės paskirties valstybinės įmonės ir įmonės, kurių akcijų kontrolinį paketą užsienio investitoriai gali įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, norėdamos didinti įstatinį kapitalą ir steigti bendras įmones, turi gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos leidimą;
1.5. valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės, priėmusios sprendimą investuoti savo kapitalą šio nutarimo 1.1 punkte nurodytais būdais arba didinti įstatinį kapitalą platinant akcijas šio nutarimo 1.2 punkte nustatyta tvarka, turi per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoti savo steigėją;
1.6. valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei išplatinus akcijas už laisvai konvertuojamą valiutą, įstatinio kapitalo padidėjimas bei atitinkamos įmonės įstatų pataisos įregistruojami įstatymų nustatyta tvarka;
1.7. valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės, kurių privatizavimo programos yra patvirtintos Centrinės privatizavimo komisijos, didinti įstatinį kapitalą šio nutarimo 1.2 punkte nustatyta tvarka arba investuoti savo kapitalą šio nutarimo 1.1 punkte nurodytais būdais gali tik gavusios Centrinės privatizavimo komisijos sutikimą. Jeigu įmonės privatizavimo programa dar nepatvirtinta, tačiau techniniai bei ekonominiai duomenys jau perduoti įmonės steigėjui, visi bendros įmonės steigimo klausimai turi būti derinami su juo, atitinkamai patikslinant privatizavimo programos duomenis ir prireikus atidedant įmonės privatizavimą vėlesniam laikotarpiui;
1.8. valstybinės valdžios ir valdymo institucijos neturi teisės steigti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių arba įsigyti jų akcijų (išskyrus atvejus, kai steigiamos bendros įmonės), perduodamos steigiamoms ar veikiančioms nurodytosioms įmonėms kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Centrinės privatizavimo komisijos nustatytus atvejus dėl išnuomotų patalpų perdavimo į įmonių įstatinį kapitalą.
Steigiant bendras įmones (akcines arba uždarąsias akcines bendroves), valstybinės valdžios ir valdymo institucijų investicijos dalis steigiamoje įmonėje gali būti didesnė kaip 50,9 procento bendrovės įstatinio kapitalo;
1.9. valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kol tos įmonės nebaigtos privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, gali investuoti šio nutarimo 1.1 punkte nurodytais būdais (išskyrus bendrų įmonių steigimą ir 1.1.2 punkte nurodytus atvejus) tik pinigines lėšas, kiti investitoriai gali įdėti pinigines lėšas, materialines vertybes ar kitą jiems nuosavybės teise priklausantį turtą;
1.10. jeigu į steigiamą bendrą įmonę įdedamas Lietuvos Respublikos valstybinis turtas materialinėmis vertybėmis, užsienio investitorių įdėjimai į šią įmonę turi būti daromi konvertuojama valiuta, materialinėmis vertybėmis, intelektualine (atitinkamai įforminta ir įvertinta) produkcija arba teise į pramoninę nuosavybę. Jeigu įdėjimų intelektualine produkcija arba teise į pramoninę nuosavybę vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų visų investitoriaus įdėjimų arba yra didesnė kaip 100 tūkst. JAV dolerių, intelektualinės produkcijos arba teisės į pramoninę nuosavybę vertę nustato ekspertų komisija, sudaryta šio nutarimo 1.12 punkte nurodyta tvarka.
Valstybinei ar valstybinei akcinei įmonei įdėjus į steigiamą bendrą įmonę tik talonus (litus), užsienio investitorių įdėjimai gali būti daromi talonais (litais), konvertuojama valiuta, materialinėmis vertybėmis, intelektualine (atitinkamai įforminta ir įvertinta) produkcija arba teise į pramoninę nuosavybę.
Įdėjimu negali būti laikomas įsipareigojimas apmokėti akcijas būsimaisiais darbais, taip pat vertybės, kurios nėra nuosavybės teisės objektai ir negali būti apskaitytos įmonės balanse;
1.11. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, ūkinės bendrijos, personalinės įmonės bei Lietuvos Respublikos piliečiai, steigiantys bendrą įmonę, tos įmonės įstatinį kapitalą formuoja ir įdėjimus vertina tarpusavio susitarimu vadovaudamiesi šio nutarimo 2 punkte nustatyta tvarka;
1.12. valstybinių ar valstybinių akcinių įmonių, didinančių savo įstatinį kapitalą šio nutarimo 1.2 punkte nustatyta tvarka, valstybinis turtas, taip pat valstybinis turtas, įdedamas į steigiamą bendrą įmonę, kai perduodami įrengimai, įsigyti už konvertuojamą valiutą, bei pastatai, kiti statiniai ir patalpos, turi būti įvertintas ekspertų komisijos, į kurios sudėtį turi įeiti Statybos ir urbanistikos ministerijos, Lietuvos investicinio banko, pačios įmonės bei jos steigėjo atstovai. Prireikus į komisiją įtraukiami ir kiti ekspertai. Ekspertų komisijos sudėtį tvirtina valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjas.
Įmonių, didinančių įstatinį kapitalą, išleidžiamų akcijų kainos ir nominalios vertės santykis turi būti ne mažesnis už ekspertų įvertinto įmonės turto ir jos įstatinio kapitalo santykį.
Valstybinio turto įvertinimo aktą pasirašo ekspertai, o tvirtina valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės steigėjas.
Ekspertų komisijai nusprendus, kad vertinamas valstybinis turtas įkainotas mažiau už jo balansinę (nominalią) vertę, ir kai vertinamo valstybinio turto balansinė vertė viršija 10 mln. talonų, turto įvertinimo aktą tvirtina Centrinė privatizavimo komisija;
1.13. kai valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės investuoja savo kapitalą į naują valstybinę akcinę įmonę (išskyrus bendrą įmonę), jos steigėju yra tas valdymo organas, kurio reguliavimo sferai priskirta įmonė, besiverčianti ta veikla, kuri steigiamai naujai įmonei bus pagrindinė. Jeigu naują valstybinę akcinę įmonę steigia tik vietinio ūkio įmonės, jos steigėja turi būti miesto (rajono) valdyba, kurios reguliavimo sferai priskirta įmonė, turinti didžiausią steigiamos įmonės įstatinio kapitalo dalį;
1.14. įmonė šio nutarimo 1.13 punkte nustatyta tvarka gali būti steigiama, jeigu:
1.14.1. suinteresuota ministerija, departamentas ar vietos savivaldybė priėmė sprendimą dėl įmonės steigimo (įmonės steigimo aktą).
Sprendimas dėl įmonės steigimo (įmonės steigimo aktas) arba atsisakymas ją steigti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo kartu su įmonės steigimo sutartimi, įstatais ir kitais normatyvinių aktų nustatytais dokumentais padavimo ir apie tai pranešta raštu vienam iš akcininkų – steigėjų. Atsisakymas steigti įmonę per 30 dienų nuo jo gavimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurios sprendimas yra galutinis;
1.14.2. akcininkai – steigėjai sudarė įmonės steigimo sutartį (išskyrus atvejus, kai kiekvieno iš jų teisės ir pareigos, taip pat įsipareigojimai įsigyti atitinkamą įmonės akcijų kiekį nurodomi įmonės įstatuose);
1.15. valstybinės įmonės turi teisę perduoti turimas kitų valstybinių įmonių akcijas (įstatinio kapitalo dalis) tik kitoms valstybinėms įmonėms ir tik gavusios steigėjų sutikimą;
1.16. bendros su užsienio kapitalu įmonės bei užsienio kapitalo įmonės, steigiamos kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, gali būti įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, jeigu visi steigėjai (akcininkai) sumokėjo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus pradinius įnašus, ne mažesnius kaip 1/4 pasirašytų akcijų nominalios vertės, kai įmonės akcijos apmokamos pinigais. Likusieji piniginiai bei turtiniai įnašai turi būti sumokėti nustatytąja tvarka bei terminais, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo bendrovės įregistravimo dienos.
Jeigu steigiant įmonę nepateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad akcininkų pradiniai piniginiai įnašai sumokėti, Ekonomikos ministerijoje gali būti įregistruoti tik įmonės įstatai.
Valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės įstatinio kapitalo padidinimas, nurodytas šio nutarimo 1.2 punkte, gali būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu akcininkai, įsigyjantys naujai išleidžiamas akcijas, sumokėjo pradinius įnašus, ne mažesnius kaip 1/4 pasirašytų akcijų nominalios vertės, kai įmonės akcijos apmokamos pinigais. Likusioji įnašo dalis turi būti suformuota ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įstatinio kapitalo padidinimo dienos.
Leidimas užsienio investicijai išduodamas tuo atveju, kai užsienio investitorius (investitoriai) pateikė atitinkamą paraišką užsienio kapitalo investicijai, nurodydamas investicijos dydį, sritis ir objektus;
1.17. žemės sklypas, esantis įmonės, įsteigusios bendrą įmonę, teritorijoje arba jai priskirtas už teritorijos ribų, gali būti išnuomotas ne konkurso tvarka bendrai įmonei, kurioje užsienio investicija sudaro ne mažiau kaip 200 tūkst. JAV dolerių. Šiuo atveju įmonė, bendros įmonės steigėja, atsisako dalies arba viso jai priklausančio sklypo bendros įmonės naudai. Naują to sklypo nuomos sutartį sudaro savivaldybė ir bendra įmonė.
Bendrų ir užsienio kapitalo įmonių patalpų nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 689 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“;
1.18. šio nutarimo nuostatos netaikomos valstybinėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms, privatizuotoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.
Įmonių sutartys dėl kapitalo investavimo, sudarytos iki šio nutarimo priėmimo dienos, laikomos galiojančiomis, jeigu jos neprieštarauja sutarties pasirašymo metu galiojusių normatyvinių aktų nuostatoms ir nustatytajai tvarkai.
2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 328 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 136 papildymo“ (Žin., 1992, Nr. 18-545), 3.1 punktą išdėstyti taip:
3. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 215 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių disponuojamo valstybinio kapitalo investavimo į kitas įmones tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 18-480);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 356 „Dėl bendrų įmonių ir kitokių privataus kapitalo įmonių steigimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 20-605).