LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 222 „DĖL TECHNINIO REGLAMENTO DĖL ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ TERMINŲ, APIBRĖŽIMŲ BEI PROCESŲ APIBŪDINIMO IR PREKINIO PATEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 477
Vilnius
1. Iš dalies keičiu 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 222 „Dėl Techninio reglamento dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 60-2171) patvirtintą Techninį reglamentą dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų:
1.1. Techninio reglamento dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų (toliau – reglamentas) įžanginės dalies 1 pastraipos pabaigoje įrašau žodžius „ir privalomas visiems ūkio subjektams, Lietuvos Respublikoje užsiimantiems jų gamyba, importu bei realizavimu“.
1.2. Reglamento įžanginėje dalyje Europos Sąjungos dokumentų nuorodų 1, 3 ir 12 pastraipose žodžius „alkoholinių gėrimų“ keičiu į žodžius „spiritinių gėrimų“.
1.3. Reglamento įžanginėje dalyje Europos Sąjungos dokumentų nuorodas papildau naujomis nuorodomis ir įrašau jas įžanginės dalies pabaigoje:
„1985 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1907/85 dėl vynuogių veislių ir auginimo regionų, iš kurių pagamintas importuotas vynas gali būti naudojamas putojančio vyno gamybai, sąrašo.
2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1622/2000, nustatančiu išsamias Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl vyno rinkos bendro organizavimo įgyvendinimo taisykles ir Bendrijos vynininkystės procesų ir technologijų kodeksui įsteigti.
1.5. Reglamento 58 punkte vietoj žodžių „iš leidžiamų vynuogių rūšių“ įrašau žodžius „iš leidžiamų vynuogių veislių pagal 15 priedo nuostatas“.
1.6. Reglamento 45 p. pirmą pastraipą išdėstau taip:
„45. Vodka – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 37,5 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas rektifikuojant distiliuotą maistinį etilo alkoholį. Po to toks gėrimas gali būti filtruojamas per aktyvuotą medžio anglį, tiesiogiai distiliuojamas ar apdorojamas panašiu būdu, siekiant pasirinktinai sumažinti naudotų žaliavų juslines savybes. Produktui galima suteikti specialias juslines savybes, pvz., švelnesnį skonį, jį papildomai aromatizavus.“
1.7. Reglamentą papildau 531 punktu įrašydamas jį IV skyriaus pradžioje:
„531. Šiame skyriuje išvardyti terminai gali būti vartojami apibūdinant:
531.1. Produktus, pagamintus Europos Sąjungoje arba Lietuvoje iš Europos Sąjungoje ar Lietuvoje išaugintų vynuogių;
1.8. Reglamento 59 punkte po žodžių „tik iš leidžiamų vynuogių veislių“ įrašau žodžius „pagal 15 priedo nuostatas“.
1.9. Reglamento 60.4 punkte vietoj žodžių „iš Europos Sąjungoje patvirtintų vynuogių veislių“ įrašau žodžius „iš leidžiamų vynuogių veislių pagal 15 priedo nuostatas“.
1.10. Reglamento 65 punkte vietoj žodžių „tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių“ įrašau žodžius „tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių veislių pagal 15 priedo nuostatas“.
1.11. Reglamento 66.1 punkte vietoj žodžių „tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių rūšių“ įrašau žodžius „tik iš patvirtintų vynui gaminti vynuogių veislių pagal 15 priedo nuostatas“.
1.12. Reglamento 67.1.1 punkte vietoj žodžių „vynuogių rūšies, kuri įtraukta į patvirtintą sąrašą (tokius sąrašus sudaro Europos Komisija)“ įrašau žodžius „vynuogių tik iš patvirtintų vynuogių veislių pagal 15 priedo nuostatas“.
1.13. Reglamento 68 punkto pirmą ir antrą pastraipas išdėstau taip:
„68. Putojantis vynas – produktas, gautas pirminio ar antrinio alkoholinio fermentavimo būdu iš šviežių vynuogių, vynuogių misos, vyno, tinkančio stalo vynui gauti, stalo vyno, rūšinio vyno pkr, iš trečiųjų šalių importuotų vynų pagal 16 priedo nuostatas, ir kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, susidariusį tik fermentavimo metu, kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 300 kPa laikant 20°C temperatūroje uždarytoje talpykloje.
Lietuvos Respublikoje putojantys vynai, atitinkantys šio punkto nuostatas, gali būti vadinami „šampanizuotu vynu“ bei pagaminti iš trečiųjų šalių importuotų, ne tik iš 16 priede nurodytų vynuogių veislių gautų, vynų, tinkamų putojančių vynų gamybai, iki 2003 01 01“.
1.16. Reglamento 83.1 punkto pirmoje pastraipoje žodį „yra“, einantį po žodžio „kuris“, ir prieš žodį „pasaldintas“ keičiu į žodžius „gali būti“ bei išbraukiu žodį „ne“, einantį prieš žodžius „mažesnė kaip“.
1.17. Reglamento 85 punkto paskutinę pastraipą papildau sakiniu „85.3 punkte apibrėžta produktų rūšis, Lietuvos Respublikoje gali būti vadinama terminu „pusiau saldus“ iki 2003 01 01“.
1.18. Reglamento 87 punktą papildau 87.1 ir 87.2 papunkčiais ir jį išdėstau taip:
„87.1. Šiame reglamente išvardyti alkoholiniai gėrimai turi atitikti kokybės ir higienos reikalavimus, nurodytus 17 priede, jeigu atskiri šio reglamento punktai nenumato kitaip;
1.19. Reglamento 88.6 punkte po žodžių „vandens kokybė atitinka“ įrašau žodžius „Europos Sąjungos ar“.
1.21. Reglamento 89.1 punkto antros pastraipos žodžius „Alkoholiniams gėrimams“ keičiu į „Spiritiniams gėrimams“.
1.23. Reglamento 90 punktą papildau 90.6 papunkčiu:
1.26. Reglamento 95 punktą papildau antra pastraipa:
1.28. Reglamento 95.2 punktą papildau nauja pastraipa:
1.29. Reglamento 95.4 punkte po žodžių „kurios priklauso leistinoms vynuogių veislėms“ įrašau žodžius „pagal 15 priedo nuostatas“.
1.30. Reglamento 95.11 punkto visus papunkčius pripažįstu netekusiais galios ir 95.11 punktą išdėstau taip:
1.31. Reglamento 95.12 punktą su visais papunkčiais išdėstau taip:
„95.12. Išskyrus tuos atvejus, kuriems yra numatyta išimtis, toliau išvardytų produktų negalima siūlyti ir realizuoti tiesioginiam žmonių vartojimui:
95.12.1. produktų, priskiriamų kodams CN 2204 30 10, 2204 21, 2204 29 ir 2204 10, nesvarbu, ar jie yra importuoti, ar ne, kurių gamybai yra taikyti Europos Sąjungoje nepatvirtinti vynininkystės metodai ir procesai;
95.12.2. vynuogių sulčių (įskaitant vynuogių misą) (CN 2009 60); kitų vynuogių misų, išskyrus rauginamas misas, ir misas, kurių fermentacija sustabdyta pridedant ne alkoholio, bet kitais būdais (CN 2204 30 92; CN 2204 30 94; CN 2204 30 96; CN 2204 30 98); vyną iš šviežių vynuogių, įskaitant spirituotą vyną; vynuogių misą, į kurią neįeina vynuogių misos subpozicijos 2204 30 92, 2204 30 94, 2204 30 96 ir 2204 30 98 (CN ex 2204); šviežias vynuoges, išskyrus valgymui skirtas vynuoges (CN 0806 10 93; CN 0806 10 95; CN 0806 10 97); vyno actą (CN 2209 00 11; CN 2209 00 19), kurie yra netinkamos ir negeros komercinės kokybės;
1.32. Reglamentą papildau 95.13 punktu:
1.33. Reglamento 2 priedo paskutinio poskyrio pavadinimą „Aromatizuoti vyno produktai“ keičiu į „Aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos“.
1.34. Reglamento 6 priedo 4.2.2 punkto žodžius „rūšinis vynas“ keičiu į žodžius „rūšinis putojantis vynas“.
1.35. Reglamento 6 priedo 4.2.4. punkto pirmus žodžius „Aromatinio rūšinio“ keičiu į žodžius „Rūšinio aromatinio“.
1.36. Reglamento 6 priedo 4.3. punkto 3 pastraipoje žodžius „tipo, nurodyto“ įrašau žodžius „rūšies, nurodytos“.
1.37. Reglamento 6 priedo 4.3.7 punktą papildau antru sakiniu:
1.38. Reglamento 8 priedo pavadinimą išdėstau taip:
1.39. Reglamento 8 priedo 2.1.3.3 punktą papildau žodžiais „faktinė alkoholio koncentracija“, įrašant juos punkto pradžioje.
1.40. Reglamento 8 priedo 2.1.3.4 punktą papildau žodžiais „arba pagaminimo data“, įrašant juos punkto pabaigoje.
1.42. Reglamento 9 priedą papildau 5 punktu ir jį išdėstau taip:
1.43. Reglamento 10 priedo 1.2.2 punktą papildau papunkčiais 1.2.2.5–1.2.2.8:
1.2.2.6. rūšinių vynų pkr, kurie turi teisę į kilmės nuorodas Alto Adige ir Trentino ir pažymimi abiem arba vienu iš terminų „passito“ arba „vendemmia tardiva“;
1.2.2.8. stalo vynų, turinčių toliau išvardytas geografines nuorodas ir kurių visuminė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc., o likutinis cukraus kiekis didesnis kaip 45 g/dm3:
– Vin de pays Franche-Comté,
– Vin de pays des coteaux de l’Auxois,
– Vin de pays de Saōne-et-Loire,
– Vin de pays des coteaux de l‘Ardčche,
– Vin de pays des collines rhodaniennes,
– Vin de pays du comté Tolosan,
– Vin de pays des cōtes de Gascogne,
– Vin de pays du Gers,
– Vin de pays du Lot,
– Vin de pays des cōtes du Tarn,
– Vin de pays de la Corrčze,
– Vin de pays de l’Ile de Beauté,
– Vin de pays d’Oc,
– Vin de pays des cōtes de Thau,
– Vin de pays des coteaux de Murviel;“
1.45. Reglamento 10 priedo 1.2.4 punktą papildau papunkčiais 1.2.4.1, 1.2.4.2, 1.2.4.3:
„1.2.4. 400 mg/dm3:
1.2.4.1. vynų, turinčių teisę būti apibūdinami pagal Europos Sąjungos nuostatas kaip „Beerenauslese“, „Ausbruch“, „Ausbruchwein“ ir „Trockenbeerenauslese“ ir „Eiswein“, ir rūšinių baltųjų vynų pkr, turinčių teisę į registruotą kilmės pavadinimą „Sauternes“, „Barsac“, „Cadillac“, „Cérons“, „Loupiac“, „Sainte–Croix–du Mont“, „Monbazillac“, „Bonnezeaux“, „Quarts de Chaume“, „Coteaux du Layon“, „Coteux de l’Aubance“, „Graves Supérieures“ ir „Juranēon“.
1.2.4.2. rūšinių baltųjų vynų pkr, kurie turi teisę į kilmės nuorodą Anjou-Coteaux de la Loire, Coteaux de Layon, po kurios rašomas bendruomenės kilmės pavadinimas, Coteaux du Layon, po kurio rašomas pavadinimas „Chaume“, Coteaux de Saumur, Pacherenc du Vic Bilh, Alsace ir Alsace grand cru, po kurio rašomi žodžiai „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“;
1.2.4.3. vynų, pagamintų iš pernokusių vynuogių, ir saldžiųjų vynų iš Graikijos, pagamintų iš džiovintų vynuogių, kuriuose likutinio cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 45 g/dm3 ir kurie turi teisę į vieną iš šių geografinės kilmės nuorodų: Samos (Σαμος), Rhodes (Póδος), Patras (Πατρα), Rio Patron (Pίο Πατρων), Kephalonia (Κεφαλονια), Limnos (Λημος), Sitia (Σητεία), Santorini (Σαντορίνη), Nemea (Νεμεα), Daphnes (Δαφνες).“
1.46. Reglamento 10 priedo 1 punktą papildau naujais 1.4 ir 1.5 papunkčiais:
„1.4. Europos Sąjungoje, išskyrus Portugaliją, iki 1986 m. rugsėjo 1 d. pagamintas vynas, išskyrus likerinį vyną ir putojantį vyną; trečiųjų šalių arba Portugalijos kilmės vynas, importuotas į Europos Sąjungą iki 1987 m. rugsėjo 1 d., išskyrus likerinį vyną ir putojantį vyną, gali būti teikiami žmonėms tiesiogiai vartoti, kol pasibaigs jų atsargos su sąlyga, kad bendrasis sieros dioksido kiekis jo pateikimo rinkai tiesiogiai žmonėms vartoti metu neviršija:
1.4.2. 225 mg/dm3 baltųjų ir rožinių vynų.
Jeigu likutinio cukraus, išreikšto invertuotuoju cukrumi, vyne yra ne mažiau kaip 5 g/dm3, bendrasis sieros dioksido kiekis negali viršyti:
1.5. Iki 1986 m. rugsėjo 1 d. Ispanijoje pagamintas vynas, kuriame bendras sieros dioksido kiekis neviršija didžiausio kiekio, kurį nustato Ispanijos nuostatos, galiojusios iki tos datos, ir iki 1991 m. sausio 1 d. Portugalijoje pagamintas vynas, kurio bendras sieros dioksido kiekis neviršija didžiausio kiekio, kurį nustato iki tos datos galiojusios Portugalijos nuostatos, gali būti importuojamas į Europos Sąjungą ir Lietuvos Respubliką tiesiogiai žmonėms vartoti, iki pasibaigs jo atsargos“.
1.48. Reglamento 10 priedo 2.3 punktą su visais papunkčiais išdėstau taip:
„2.3. Nepaisant šio priedo 2.1 p., didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis vyne gali būti:
2.3.1. vokiškų vynų:
2.3.1.1. 30 mekv/dm3 rūšinių vynų pkr, kurie atitinka reikalavimus, taikomus „Eiswein“ arba „Beerenauslese“;
2.3.2. prancūziškų vynų – 25 mekv/dm3:
2.3.2.1. rūšinių vynų pkr:
– Barsac,
– Cadillac,
– Cérons,
– Loupiac,
– Monbazillac,
– Sainte-Croix-du-Mont,
– Sauternes,
– Anjou-Coteaux de la Loire,
– Bonnezeaux,
– Coteaux de l’Aubance,
– Coteaux du Layon,
– Coteaux du Layon, po kurio rašomas kilmės bendruomenės pavadinimas,
– Coteaux du Layon, po kurio rašomas pavadinimas „Chaume“,
– Quarts de Chaume,
– Coteaux de Saumur,
– Juranēon,
– Pacherenc du Vic Bilh,
– Alsace ir Alsace grand cru, apibūdintas žodžiais „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“,
– Arbois, po kurio rašomas apibūdinimas „vin de paille“,
– Cōtes du Jura, po kurio rašomas apibūdinimas „vin de paille“,
– L’Etoile, po kurio rašomas apibūdinimas „vin de paille“,
– Hermitage, po kurio rašomas apibūdinimas „vin de paille“;
2.3.2.2. žemiau išvardytų stalo vynų su geografine kilmės nuoroda, kurių visuminė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc., o likutinis cukraus kiekis didesnis kaip 45 g/dm3:
– Vin de pays de Franche-Comté,
– Vin de pays des coteaux de l’Auxois,
– Vin de pays de Saōne-et-Loire,
– Vin de pays des coteaux de l’Ardčche,
– Vin de pays des collines rhodaniennes,
– Vin de pays du comté Tolosan,
– Vin de pays des cōtes de Gascogne,
– Vin de pays du Gers,
– Vin de pays du Lot,
– Vin de pays des cōtes de Tarn,
– Vin de pays de la Corrčze,
– Vin de pays de l’Ile de Beauté,
– Vin de pays d’Oc,
– Vin de pays des cōtes de Thau,
– Vin de pays des coteaux de Murviel;
2.3.2.3. rūšinių likerinių vynų, pažymėtų ir apibūdintų terminu „vin doux naturel“:
– Banyuls,
– Banyuls rancio,
– Banyuls grand cru,
– Banyuls gran cru rancio,
– Frontignan,
– Grand Roussillon,
– Grand Roussillon rancio,
– Maury,
– Maury rancio,
– Muscat de Beaumes-de-Venise,
– Muscat de Frontignan,
– Muscat de Lunel,
– Muscat de Mireval,
– Muscat de Saint-Jean-de-Minervois,
– Rasteau,
– Rasteau rancio,
– Rivesaltes,
– Rivesaltes rancio,
– Vin de Frontigan;
2.3.3. itališkų vynų – 25 mekv/dm3:
2.3.3.2. rūšinių vynų pkr Moscato di Pantelleria naturale, Moscato di Pantelleria ir Malvasia delle Lipari;
2.3.3.3. rūšinių vynų pkr ir likerinių vynų pkr, kurie atitinka reikalavimus vadintis terminais „vin santo“, „passito“, „liquoroso“ ar „vendemmia tardiva“;
2.3.3.4. stalo vynų, kurių geografinis pavadinimas atitinka reikalavimus būti apibūdintais terminais „vin santo“, „liquoroso“ ar „vendemmia tardiva“;
2.3.4. austriškų vynų:
2.3.4.1. 30 mekv/dm3 rūšinių vynų pkr, kurie atitinka reikalavimus, taikomus „Eiswein“ arba „Beerenauslese“;
2.3.5. vynų, kurių kilmės šalis yra Didžioji Britanija – 25 mekv/dm3: rūšinių vynų pkr, kurie pažymėti ir apibūdinti terminu „botrytis“ arba kitais atitinkamais terminais „noble late harvested“, „special late harvested“ arba „noble harvest“ ir atitinka reikalavimus, taikomus tokiam apibūdinimui;
1.49. Reglamento 10 priedo 4.3 punktą išdėstau taip:
1.50. Reglamento 10 priedo 6.2 punktą išdėstau taip:
1.51. Reglamento 10 priedo 6.3. punktą išdėstau taip:
1.52. Reglamento 10 priedo 6 punktą papildau papunkčiais 6.4 ir 6.5:
1.53. Reglamento 10 priedo 7 punktą papildau papunkčiu 7.9:
„7.9. Taikant sodrinimo, rūgštinimo ir rūgšties šalinimo operacijas kitiems produktams (ne vynui), šio priedo 7.1 p. nurodytus procesus reikia atlikti vienos operacijos metu. Tačiau Europos Sąjungos narės ir Lietuvos Respublika gali leisti šiuos procesus atlikti daugiau nei vienos operacijos metu, jei tai pagerina produktų vinifikavimą. Tokiais atvejais šiame priede nurodyti apribojimai taikomi visai operacijai“.
1.54. Reglamento 10 priedo 7.5 punkto pirmą sakinį keičiu ir šį sakinį išdėstau taip:
1.56. Reglamento 10 priedo 8.4 punkto pirmąjį sakinį keičiu ir šį sakinį išdėstau taip:
1.57. Reglamento 10 priedo 9.3.1 punktą išdėstau taip:
1.58. Reglamento 10 priedo 10.1.4 punktą papildau nauja pastraipa ir šį punktą išdėstau taip:
1.59. Reglamento 10 priedo 10.2.1.1 punkto trečiąją pastraipą išdėstau taip:
1.60. Reglamento 10 priedo 10.2.2 punktą papildau nauja pastraipa, kuri įrašoma prieš paskutiniąją šio punkto pastraipą, ir šį punktą išdėstau taip:
„10.2.2. gaminant tam tikrus rūšinius likerinius vynus pkr, įrašytus į specialiai sudarytą sąrašą:
10.2.2.2. vienas ar keli šie produktai:
95–96 tūrio proc. vyno alkoholio arba džiovintų vynuogių alkoholio, atitinkančio Lietuvos Respublikoje nustatytus reikalavimus;
iš vyno arba iš vynuogių išspaudų išdistiliuoto 52–86 tūrio proc. spirito, kuriam būdingos Europos Sąjungos arba tokių nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos savybės;
iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto 52–94,5 tūrio proc. spirito, kuriam būdingos Europos Sąjungos arba tokioms nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos savybės;
10.2.2.3. jei tinka, kartu su vienu ar keliais toliau išvardytais produktais:
nevisiškai sufermentuota vynuogių misa, gauta iš padžiovintų vynuogių;
koncentruota vynuogių misa, gauta tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šios procedūros panaudojimą, atitinkančia koncentruotos vynuogių misos apibrėžimo nuostatas;
koncentruota vynuogių misa;
produktu, gautu sumaišius vieną iš šio priedo 10.2.2.2. p. produktų su vynuogių misa, nurodytų šio priedo 10.1.1.–10.1.4 p.
Pridėti 10 priedo 10.2.2 p. nurodytų produktų galima tik į 14 priedo 7.2 p. išvardytus rūšinius likerinius vynus pkr.
Lietuvos Respublikoje parduodami likeriniai vynai iki 2003 01 01 gali būti vadinami specialiaisiais vynais ir jų gamybai gali būti naudojamas rektifikuotas maistinis etilo alkoholis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius dokumentus“.
1.61. Reglamento 10 priedo 10.8 punkte po žodžių „ iš nustatytų vynuogių veislių sąrašo“ įrašau žodžius „ pagal 15 priedo nuostatas“.
1.62. Reglamento 10 priedą papildau 10.10, 10.10.1, 10.10.2, 10.11 punktais:
„10.10. Galima saldinti tik šį likerinį vyną:
10.10.1. „vino generoso de licor“, nurodytą 11 priedo 12.11 p., galima saldinti pagal šio priedo 10.6.1 p. sąlygas;
1.63. Reglamento 11 priedo 7 punktą papildau papunkčiu 7.5:
1.64. Reglamento 11 priedo 11.10.1 punktą išdėstau taip:
„11.10.1. išskyrus numatytas išimtis, šiuos vynus galima gaminti cuvée sudaryti naudojant vynuogių misą arba ne iki galo sufermentuotą vynuogių misą iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į 12 priede pateiktą sąrašą, su sąlyga, kad šios veislės konkrečiame regione, kurio vardu yra pavadinti rūšiniai putojantys vynai pkr, yra pripažįstamos tinkamomis rūšiniams putojantiems vynams pkr gaminti“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
12 PRIEDAS
VYNUOGIŲ VEISLIŲ NAUDOJIMAS
1. Ruošiant aromatinį rūšinį putojantį vyną ir aromatinį rūšinį putojantį vyną pkr cuvée skirtai vynuogių misai arba rauginamai vynuogių misai gaminti, gali būti naudojamos šios vynuogių veislės:
Aleatico N
Аσυπτικο (Assyrtiko)
Bourboulenc B
Brachetto N
Clairette B
Colombard B
Freisa N
Gamay N
Gewuerztraminer Rs
Girņ N
Γλυκεπυδπα (Glykerythra)
Huxelrebe
Macabeau B
Visos malvoisies rūšys
Mauzac blanc ir rosé
Monica N
Μοσχοφίλερο (Moschofilero)
Mueller-Thurgau B
Visos muscatels rūšys
Parellada
Perle B
Piquepoul B
Poulsard
Prosecco
Ροδητης(Roditis)
Scheurebe
Torbato
2. Nepaisant 11 priedo 11.10.1 p., ruošiant aromatinį rūšinį putojantį vyną pkr, galima naudoti cuvée iš vyno, gauto iš „Prosecco“ vynuogių veislių, surinktų Conegliano-Voldobbiadeneė ir Montello e Colli Asolani geografiniuose regionuose.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
13 PRIEDAS
TAM TIKRŲ VYNININKYSTĖJE LEIDŽIAMŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO APRIBOJIMAI IR REIKALAVIMAI
1. Šio reglamento 9 priede išvardytos vynininkystėje leidžiamos medžiagos gali būti naudojamos laikantis žemiau lentelėje nurodytų apribojimų.
| Medžiaga |
Naudojant su šviežiomis vynuogėmis, vynuogių misa, rauginama vynuogių misa, rauginama vynuogių misa iš vytintų vynuogių, koncentruota vynuogių misa ir jaunu rauginamu vynu |
Naudojant su rauginama vynuogių misa, skirta tiesiogiai vartoti žmonėms, vynu, tinkamu stalo vynui gaminti, stalo vynu, putojančiu vynu, gazuotu putojančiu vynu, pusiau putojančiu vynu, gazuotu pusiau putojančiu vynu, likeriniu vynu ir rūšiniu vynu pkr |
| Mielių ląstelių sienelių preparatai |
0,40 g/dm3 |
0,40 g/dm3 |
| Anglies dioksidas |
|
didžiausias kiekis apdorotame vyne 0,02 g/dm3 |
| L-Askorbo rūgštis |
|
150 mg/dm3 |
| Citrinų rūgštis |
|
didžiausias kiekis apdorotame vyne 1 g/dm3 |
| Metavyno rūgštis |
|
100 mg/dm3 |
| Vario sulfatas |
|
0,01 g/dm3 su sąlyga, kad apdorotame produkte vario kiekis neviršija 1 mg/dm3 |
| Anglys vynininkystės tikslams |
1 g sausųjų medžiagų 1 dm3 |
1 g sausųjų medžiagų 1 dm3 |
| Mielių mitybos druskos: |
0,3 g/dm3 (išreikštas druska)* |
0,3 g/dm3 (išreikštas druska) ruošiant putojantį vyną |
| diamonio fosfatas arba amonio sulfatas |
||
| Amonio sulfitas arba rūgštusis amonio sulfitas |
0,2 g/dm3 (išreikštas druska)* |
|
| Mielių augimo medžiagos: |
0,6 mg/dm3 (išreikštas tiaminu) |
0,6 mg/dm3 (išreikštas tiaminu) ruošiant putojantį vyną |
| tiaminas tiamino cholhidrato pavidalu |
||
| Polivinilpolipirolidonas |
0,80 g/dm3 |
0,80 g/dm3 |
| Kalcio tartratas |
|
2 g/dm3 |
| Kalcio fitatas |
|
0,08 g/dm3 |
* gali būti naudojami šių medžiagų mišiniai, tačiau jų bendrasis kiekis neturi viršyti 0,3 g/m3 nepažeidžiant nustatytos 0,2 g/m3 ribos.
2. Polivinilpolipirolidonas (PVPP) gali būti naudojamas, jei atitinka šio priedo 2.1 ir 2.2 p. nurodytus reikalavimus ir grynumo kriterijus:
2.1. PVPP yra netvarkingos erdvinės struktūros polimeras (2-okso-1 pirolidiniletilenas). Jis gaunamas polimerinant N-vinil-2-pirolidoną su katalizatoriumi, kuris gali būti natrio hidroksidas arba N, N’-divinilimidazolidonas. PVPP – tai balti arba kreminio atspalvio milteliai. Jie netirpsta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose bei stipriose mineralinėse druskose ir šarmuose.
2.2. Analizės metodai:
2.2.1. Masės sumažėjimas džiovinant. Masės sumažėjimas džiovinant toliau aprašytomis sąlygomis neturi viršyti 5 proc. Į 70 mm skersmens kvarcinį džiovinimo indą pasveriama 2 g PVPP ir džiovinama krosnelėje 100–105oC temperatūroje 6 val. Paliekama atvėsti eksikatoriuje ir pasveriama.
Visi 2.2.2–2.2.10 punktuose nurodyti dydžiai nustatomi sausajam PVPP svoriui.
2.2.2. Pelenai. Pelenų kiekis, nustatant toliau aprašytomis sąlygomis, neturi viršyti 0,5 proc. 2.2.1 p. aprašyto bandymo metu išdžiovinti PVPP milteliai palaipsniui sudeginami (mineralizuojami), neviršijant 500–550oC temperatūros ir pasveriami.
2.2.3. Arsenas. Arseno kiekis, nustatant toliau aprašytomis sąlygomis, neturi viršyti 2 mg/dm3:
2.2.3.1. Bandinio paruošimas
Į apvaliadugnę borosilikatinio stiklo kolbą pasvirusiu kakleliu, padėtą ant disko su skyle viduryje, įberiama 0,5 g PVPP. Įpilama 5 cm3 analizinio grynumo sieros rūgšties, 10 cm3 analizinio grynumo azoto rūgšties ir palaipsniui kaitinama. Kai mišinys pradeda ruduoti, įpilama truputį azoto rūgšties ir kaitinama, kol skystis tampa bespalviu, o kolba prisipildo baltais SO3 dūmais. Atvėsinama, įpilama 10 cm3 vandens ir vėl pakaitinama, kad išsiskirtų balti nitrato dūmai. Ši operacija kartojama dar kartą. Įpylus vandens trečiąjį kartą, pavirinama keletą sekundžių, atvėsinama ir įpilama 40 cm3 vandens.
2.2.3.2. Reagentai ir priemonės (visi reagentai turi būti analizinio grynumo)
Koncentruotas arseno tirpalas (100 mg arseno 1 dm3). 500 cm3 kūginėje kolboje tiksliai pasveriama 0,132 g 100oC temperatūroje išdžiovinto arseno anhidrido. Įpilama 3 cm3 natrio hidroksido, 20 cm3 vandens ir purtoma kol ištirps. Arseno tirpalas neutralizuojamas 15 cm3 sieros rūgšties, kuri yra atskiesta iki 10 masės proc., ir įpilama prisotinto bromo vandens, kol laisvojo bromo spalva taps pastovia (teoriškai reiktų 7 cm3). Užvirinama, kad išsiskirtų bromo perteklius, perpilama į 1 dm3 matavimo kolbą ir praskiedžiama distiliuotu vandeniu iki žymės.
Atskiestas arseno tirpalas (1 mg arseno 1 dm3). 1 dm3 matavimo kolboje sumaišoma 10 cm3 koncentruoto arseno tirpalo (100 mg/dm3) su distiliuotu vandeniu ir praskiedžiama iki žymės. 1 cm3 šio tirpalo yra 0,001 mg arseno.
Švino vata. Į 5 proc. (t/m) švino acetato tirpalą, į kurį įpilta 1 proc. acto rūgšties, panardinama higroskopinė vata. Vata nuspaudžiama, paliekama išdžiūti ir laikoma sandariai uždarytame butelyje.
Krosnelėje 100oC išdžiovinta higroskopinė vata, kuri laikoma sandariai uždarytame butelyje.
Gyvsidabrio bromido popierius. Į stačiakampio formos vonelę įpilamas 5 proc. gyvsidabrio bromido tirpalas etanolyje. Baltas 80 g/m2 tankio filtravimo popierius sukarpomas į 15x22 cm dydžio gabalėlius, kurie perlenkiami pusiau ir panardinami į tirpalą. Po to jie ištraukiami, nusausinami ir paliekami išdžiūti tamsioje patalpoje pakabinti ant nemetalinio strypo. Kerpama 1 mm atstumu nuo sulenkimo ir 1 cm atstumu nuo apatinių kraštų. Taip sukarpyti 15x15 mm dydžio popieriaus gabalėliai laikomi sandariai uždarytame juodu popieriumi apvyniotame butelyje.
Alavo chlorido tirpalas. 20 g alavo užpilama 100 cm3 druskos rūgšties (d = 1,19) ir laikoma sandariai užsukamu kamščiu uždarytame butelyje, kuriame yra metalinio alavo.
Kalio jodido tirpalas. 100 cm3 matavimo kolboje pasveriama 10 g kalio chlorido, įpilama distiliuoto vandens, ištirpinama ir praskiedžiama iki žymės.
Azoto rūgštis arsenui nustatyti. Naudojama d20=1,38 tankio rūgštis, kurioje yra 61,5–65,5 proc. HNO3. Joje neturi būti daugiau kaip 0,0001 proc. neištirpusių nuosėdų. Joje negali būti ditizonu aptinkamo švino arba daugiau kaip 1 mg/dm3 chloro jonų, 2 mg/dm3 sieros jonų, 2 mg/dm3 ortofosfato jonų arba 100 mg/dm3 arseno.
Sieros rūgštis arsenui nustatyti. Naudojama d20=1,831–1,835 tankio sieros rūgštis, kurioje yra ne mažiau kaip 95 proc. H2SO4. Joje neturi būti daugiau kaip 0,0005 proc. neištirpusių nuosėdų. Joje neturi būti daugiau kaip 2 mg/dm3 sunkiųjų metalų, 1 mg/dm3 geležies, 1 mg/dm3 chloro jonų, 1 mg/dm3 nitrato jonų, 5 mg/dm3 amonio jonų arba 200 mg/dm3 arseno.
20 tūrio proc. sieros rūgšties tirpalas (36 g H2SO4 100 cm3). Į 1 dm3 matavimo kolbą įpilama apie 500 cm3 distiliuoto vandens, atsargiai šaldant supilama 200 cm3 grynos sieros rūgšties ir praskiedžiama iki žymės.
Platinuotas cinkas. Svėrinio arba cilindro formos cinkas, kuriame nėra arseno, padengiamas platina įdedant jį į cilindro formos indą ir užpilant 1/20 000 platinos chlorido tirpalu. Po dviejų valandų cinkas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas kelių sluoksnių sugeriamuoju popieriumi, išdžiovinamas ir įdedamas į sausą butelį. Patikrinama, ar 5 g platina padengto cinko, įdėto į žemiau aprašytą aparatą su 4,5 cm3 grynosios sieros rūgšties ir pripildytą iki 40 cm3 vandeniu, į kurį įlašinti du lašai dvivalenčio alavo chlorido ir 5 cm3 10 proc. kalio jodido tirpalo, po 2 val. nepalieka jokių dėmių ant gyvsidabrio bromido fotografinio popieriaus. Taip pat patikrinama, ar 1 μg arseno, naudojamo kaip parašyta toliau, palieka matomą pėdsaką.
Aparatas. Naudojama 90–100 cm3 talpos stikliniu kamščiu uždaryta kolba su 90 mm ilgio stikliniu vamzdeliu, kurio vidaus skersmuo yra 6 mm. Apatinė vamzdelio dalis yra smailėjanti ir jos šone yra skylė dalelių išlėkimui išvengti. Viršutinis kraštas yra plokščias ir statmenas vamzdelio ašiai. Antrasis stiklinis vamzdelis, kurio vidaus skersmuo yra toks pat, o ilgis 30 mm, ir kurio viršus plokščias kaip ir pirmojo vamzdelio, gali būti pritvirtintas prie pastarojo ir užtvirtintas dviem cilindrinėmis spyruoklėmis arba guminiais žiedais.
2.2.3.3. Analizė
Išleidimo vamzdelyje (pozicija A) įdedamas sausos higroskopinės vatos kamštis, po to švino vatos kamštis. Įdedamas kvadratinis gyvsidabrio sidabro bromido fotografinio popieriaus lapelis tarp dviejų išleidimo vamzdelio dalių (pozicija B) ir sujungiamos abi vamzdelio dalys.
Į kolbą įpilama 40 cm3 sieros rūgšties tirpalo, du lašai alavo chlorido tirpalo, 5 cm3 kalio jodido tirpalo ir paliekama 15 min. Po to įdedama 5 g platinuoto cinko ir kolba nedelsiant uždaroma iš anksto paruoštu vamzdeliu.
Leidžiama vykti emisijai ne mažiau kaip 2 val. Aparatas išardomas, o gyvsidabrio bromido fotografinis popierius panardinamas į 10 cm3 kalio jodido tirpalą pusei val., retsykiais supurtant. Gerai išplaunama ir paliekama išdžiūti.
Neturi būti matomos geltonos arba rudos dėmės arba jos turi būti blankesnės už dėmes, kurios gaunamos tuo pat metu atlikus bandymą su 1 cm3 arseno tirpalo, kuriame yra 1 μg arseno, į kurį pripilta 4,5 cm3 grynos sieros rūgšties ir kuris praskiestas vandeniu iki 40 cm3 ir į kurį po to įlašinti 2 lašai alavo chlorido ir 5 cm3 10 proc. kalio jodido tirpalo.
2.2.4. Sunkieji metalai. Sunkiųjų metalų kiekis, išreikštas švinu, nustatant toliau aprašytomis sąlygomis neturi viršyti 20 mg/dm3.
2.2.2 p. aprašyto bandymo metu gauti pelenai pasveriami ir ištirpinami 1 cm3 grynos druskos rūgšties ir 10 cm3 distiliuoto vandens. Pakaitinama, kad ištirptų, ir skiedžiama distiliuotu vandeniu, kad susidarytų 20 cm3 tirpalo. 1 cm3 šio tirpalo yra 0,10 g PVPP esančios neorganinės medžiagos.
Į 160x16 mm dydžio mėgintuvėlį įpilama 10 cm3 pelenų tirpalo, 2 cm3 4 proc. natrio fluorido tirpalo, 0,5 cm3 amonio, 3 cm3 vandens, 0,5 cm3 acto rūgšties ir 2 cm3 sotaus vandenilio sulfido vandeninio tirpalo. Nuosėdų neturi susidaryti. Jei atsiranda ruda spalva, ji turi būti silpnesnė negu ta, kuri susidaro analizuojant toliau aprašytą etaloninį tirpalą.
Į 160x16 mm dydžio mėgintuvėlį įpilama 2 cm3 tirpalo, kuriame yra 0,01 g švino 1 dm3 (10 mg/dm3), 15 cm3 vandens, 0,5 cm3 4 proc. (m/t) natrio fluorido, 0,5 cm3 acto rūgšties ir 2 cm3 sotaus vandenilio sulfido vandeninio tirpalo. Mėgintuvėlyje yra 20 μg švino.
Esant tokiai tirpalo koncentracijai, švino sulfido nuosėdos susidaro tik acetato terpėje. Nuosėdos gali atsirasti esant tik 0,05 cm3 druskos rūgšties 15 cm3 tirpalo, tačiau praktiškai tiksliai šią koncentraciją pasiekti yra sunku.
Jei 0,5 cm3 acto rūgšties būtų pakeista 0,5 cm3 druskos rūgšties, tik varis, gyvsidabris ir t. t. iškristų nuosėdų pavidalu.
Jei yra geležies, daugiausiai trivalentės geležies būsenoje, ji oksiduoja vandenilio sulfidą susidarant sieros nuosėdoms, kurios užgožia koloidines švino sulfido nuosėdas. Sujungus geležį į kompleksą su 0,5 cm3 natrio fluorido, ji lėčiau oksiduoja vandenilio sulfidą. Tokio kiekio pakanka sujungti 1 mg trivalentės geležies. Jei yra daugiau geležies, natrio fluorido kiekis padidinamas.
Produktai, kuriuose yra kalcio, filtruojami po to, kai įdedama fluorido;
2.2.5. Bendrasis azotas. Bendrojo azoto kiekis, nustatant toliau aprašytomis sąlygomis, turi būti 11-12,8 proc.:
2.2.5.1. Reagentai ir priemonės
Aparatas (1 pav.), kurį sudaro šios dalys:
– kaitinimui skirta 1 dm3 talpos borosilikatinio stiklo kolba A, prie kurios yra piltuvėlis su kraneliu skysčiui supilti; ji gali būti kaitinama dujų arba elektriniu kaitintuvu;
– stiklinis indas C skysčiui surinkti iš indo B;
– 500 cm3 kolba-barboteris B su pasvirusiu kakleliu; garų įėjimo vamzdelis turi siekti kolbos dugną; išėjimo vamzdelis baigiasi uždaru rutuliu, kuris sudaro viršutinę barboterio dalį; piltuvėlis su kraneliu E naudojamam skysčiui ir šarmo tirpalui įpilti;
– 30–40 cm ilgio vertikalus kondensatorius R, užsibaigiantis nedideliu rutuliu;
– 250 cm3 kūginė kolba distiliatui surinkti.
300 cm3 kiaušinio formos mineralizacijos kolba ilgu kakleliu (Kjeldalio kolba).
Gryna sieros rūgštis.
Mineralizacijos katalizatorius.
30 masės proc. natrio hidroksido tirpalas.
40 proc. (m/v) boro rūgšties tirpalas.
0,1 M druskos rūgšties tirpalas.
Mišrusis bromkrezolio žaliojo ir metilo raudonojo indikatorius.
Kaitinimo kolba A užpildoma vandeniu, parūgštintu 1/1000 sieros rūgštimi. Šis skystis virinamas prieš kiekvieną operaciją atidarius išleidimo sklendę P, kad išsiskirtų CO2.
2.2.5.2. Analizė
Į mineralizacijos kolbą supilama maždaug 0,20 g tiksliai pasverto PVPP. Įpilama 2 g mineralizacijos katalizatoriaus ir 15 cm3 sieros rūgšties. Pakaitinama virš atviros liepsnos, kolbos kaklelį laikant pakreiptą, kol tirpalas pasidaro bespalvis, o ant kolbos sienelių nelieka apanglėjusių medžiagų. Atvėsinama, skiedžiama 50 cm3 vandens ir aušinama toliau. Šis skystis per filtrą piltuvėliu E supilamas į kolbą B. Pripilama 40–50 cm3 30 proc. natrio hidroksido, kad skystis taptų pilnai šarminis ir garais distiliuojamas amoniakas. Distiliatas surenkamas į 5 cm3 boro rūgšties tirpalą, kuris iš anksto supilamas į kūginę surinkimo kolbą kartu su 10 cm3 vandens. Rutulio galas yra panardinamas į skystį. Įlašinama vienas ar du lašai mišriojo indikatoriaus ir surenkama 70–100 cm3 distiliato.
Distiliatas titruojamas 0,1 M druskos rūgšties tirpalu, kol indikatorius tampa rausvai violetiniu. 1 cm3 0,1 M druskos rūgšties tirpalo atitinka 1,4 mg azoto.
1 pav. Aparatas skirtas amoniakui distiliuoti vandens garais (pagal Parnas ir Wagner)
Išleidžiamieji čiaupai P ir E gali būti pakeisti plastikiniais sujungimais ir Moro gnybtu
2.2.6. Tirpumas vandenyje. Gali ištirpti mažiau negu 0,5 proc. PVPP žemiau aprašytomis sąlygomis.
Įdedama 10 g PVPP į 200 cm3 talpos kolbą, kurioje yra 100 cm3 distiliuoto vandens. Supurtoma ir paliekama 24 val. Perfiltruojama per filtrą, kurio akytumas 2,5 μ, o tuomet per filtrą, kurio akytumas 0,8 μ. Sausosios liekanos kiekis, kuris gaunamas išgarinus filtratą vandens vonioje, neturi viršyti 50 mg.
2.2.7. Tirpumas rūgšties ir alkoholio tirpale. Gali ištirpti mažiau negu 1 proc. PVPP žemiau aprašytomis sąlygomis.
Įdedama 1 g PVPP į kolbą, kurioje yra 500 cm3 šios sudėties mišinio:
Acto rūgštis 3 g
Etanolis 10 cm3
Vanduo, skiedžiama iki 100 cm3
Paliekama 24 val. Perfiltruojama per filtrą, kurio akytumas 2,5 μ, o tuomet per filtrą, kurio akytumas 0,8 μ. Filtratas koncentruojamas vandens vonioje, po to perpilamas į 70 mm skersmens pasvertą kvarco biuksą ir garinimas užbaigiamas. Sausosios liekanos po išgarinimo turi likti ne daugiau kaip 10 mg, atsižvelgiant į sausąją liekaną, gaunamą išgarinus 500 cm3 acto rūgšties ir etanolio tirpalo.
2.2.8. PVPP efektyvumas adsorbuojant fenolio junginius. Procentinis aktyvumas, nustatytas žemiau nurodytomis sąlygomis, turi būti ne mažesnis kaip 30 proc.:
2.2.8.1. Reagentai ir priemonės
0,1 M natrio hidroksido tirpalas.
0,1 M salicilo rūgšties tirpalas: 13,81 g salicilo rūgšties ištirpinama 500 cm3 metanolio ir atskiedžiama 1 dm3 vandens.
2.2.8.2. Analizė
250 cm3 kūginėje kolboje 0,001 g tikslumu pasveriama 2–3 g PVPP ir užrašomas tikslus svoris S. Apskaičiuojamas sausųjų medžiagų kiekis mėginyje 0,1 % tikslumu ir pažymimas P. Įpilama (43xSxP) cm3 1 M salicilo rūgšties tirpalo, kolba uždaroma ir purtoma 5 min.
Iki 25°C pašildytas mišinys supilamas į Biuchnerio piltuvą su filtru, kuris prijungtas prie 250 cm3 kolbos; palaukiama, kol prisirinks tiek filtrato, kad būtų galima paimti 50 cm3 mėginį (filtratas turi būti skaidrus). Į 250 cm3 talpos kūginę kolbą pipete supilama 50 cm3 filtrato ir titruojama 0,1 M natrio hidroksido tirpalu naudojant indikatorių fenolftaleiną. Sunaudoto 0,1 M natrio hidroksido tirpalo kiekis pažymimas Vs. Palyginimui tokiu pačiu būdu titruojama 50 cm3 salicilo rūgšties ir pažymimas tūris Vb.
PVPP aktyvumas apskaičiuojamas pagal formulę: [(Vb-Vs)/Vb]x100.
2.2.9. Laisvasis n-vinilpirolidonas. Laisvojo n-vinilpirolidono kiekis neturi viršyti 0,1 proc.
Analizė. 4,0 g bandinio maišoma 15 min su 30 cm3 vandens ir filtruojama per 9-15 im (G4 tipo) stiklo filtrą į 250 cm3 talpos kūginę kolbą. Liekana plaunama 100 cm3 vandens, į apjungtus filtratus įdedama 500 mg natrio acetato ir titruojama 0,1 M jodo tirpalu, kol jodo spalva daugiau neišnyksta. Papildomai pripilama 3,0 cm3 0,1 M jodo tirpalo ir paliekama 10 min pastovėti. Jodo perteklius nutitruojamas 0,1 M natrio tiosulfatu. Proceso pabaigoje pridedama 3 cm3 krakmolo tirpalo. Tuo pat metu tiriamas tuščiasis mėginys. Turi būti sunaudojama ne daugiau kaip 0,72 cm3 jodo; šis kiekis ekvivalentus 0,1 proc. n-vinilpirolidono.
2.2.10. Laisvasis n, N’-divinilimidazolas. Laisvojo n, N’-divinilimidazolo kiekis neturi viršyti 2 mg/kg:
2.2.10.1. Metodo esmė. Laisvasis N, N’-divinilimidazolas, migruojantis iš netirpaus PVP į tirpiklį (acetoną), yra nustatomas dujų chromatografijos su kapiliarine kolonėle metodu;
2.2.10.2. Vidinio etalono tirpalas. Ištirpinama 100±0,1 mg heptankarboksirūgšties nitrilo 500 cm3 acetono;
2.2.10.3. Mėginio paruošimas. Pasveriama 2–2,5 g (±0,2 mg) polimero į 50 cm3 kūginę kolbą. Pipete įlašinama 5 cm3 vidinio etalono tirpalo ir įpilama apie 20 cm3 acetono. Purtant maišoma 4 val. arba laikoma nemaišant ne mažiau kaip 15 val. Viršutinis sluoksnis analizuojamas dujų chromatografijos būdu;
2.2.10.4. Kalibravimo tirpalas. Į 100 cm3 matavimo kolbą 0,2 mg tikslumu pasveriama maždaug 25 mg N, N’-divinilimidazolo ir pripilama acetono iki žymės. Pipete perpilama 2 cm3 šio tirpalo į 50 cm3 talpos matavimo kolbą ir praskiedžiama acetonu iki žymės. 2 cm3 pastarojo tirpalo perpilama į 25 cm3 talpos matavimo kolbą, įpilama 5 cm3 vidinio etalono tirpalo ir praskiedžiama acetonu iki žymės;
2.2.10.5. Dujų chromatografijos sąlygos:
– kolonėlė: lydyto kvarco kapiliarinė DB-Wax (Carbowax 20 M), ilgis 30 m, vidaus skersmuo 0,25 mm, plėvelės storis 0,5 μm;
– kolonėlės krosnelės temperatūra: programuojama nuo 140 iki 240°C, 4°C/min greičiu;
– mėginio įpurškimo kamera: su srauto paskirstymu, temperatūra 220°C, srauto paskirstymo kameros išlakos: 30 cm3/min;
– detektorius: termojoninis (optimizuojamas pagal gamintojo instrukcijas), 250°C;
– nešančiosios dujos: helis, kurio viršslėgis įėjimo į kolonėlę vietoje 100 kPa;
– įpurškiamas kiekis: 1 μdm3 mėginio arba kalibravimo tirpalo;
2.2.10.6. Analizė. Nustatomas kalibravimo koeficientas konkrečiomis analizės sąlygomis pakartotinai įpurškiant į dujų chromatografą kalibracinio tirpalo. Po to analizuojamas mėginys. N, N’-divinilimidazolo kiekis netirpiame PVP neturi viršyti 0,1 proc.;
2.2.10.7. Kalibravimo koeficiento apskaičiavimas. Skaičiuojama pagal formulę:
f = Sd x Ast /Sst x Ad; čia Sd – paimto N, N’-divinilimidazolo kiekis, mg; Sst – vidinio etalono kiekis, mg; Ast – vidinio etalono smailės plotas, sąl. vnt.; Ad – N, N’-divinilimidazolo smailės plotas, sąl. vnt.;
2.2.10.8. N, N’-divinilimidazolo kiekio apskaičiavimas. Skaičiuojama pagal formulę:
Cd = 1000 x f x Ad x Sst /(Ast x Ss), mg/kg; čia Cd – N, N’ - divinilimidazolo koncentracija, mg/kg; f – kalibravimo koeficientas; Ad – N, N’-divinilimidazolo smailės plotas, sąl. vnt.; Sst – į bandinį įdėto vidinio etalono kiekis, mg; Ast – vidinio etalono smailės plotas, sąl. vnt.; Ss – paimto mėginio kiekis, g.
3. Kalcio tatratas, kurio taikymas vyno akmens nusodinimui yra numatytas 9 priedo 3.25 p., gali būti naudojamas, jei atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus:
3.1. Taikymo sritis. Kalcio tatratas dedamas į vyną kaip technologinis preparatas, padedantis išsiskirti vyno akmens nuosėdoms ir stabilizuoti vyno akmenį vyne, sumažinant galutinę rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio tartrato koncentraciją.
4. Vyno rūgštis, kurios taikymas rūgštims pašalinti yra numatytas 9 priedo 1.13 ir 3.12 p., gali būti naudojama tik tiems produktams, kurie:
5. Aleppo pušų sakai, kurių taikymas yra numatytas 9 priedo 1.14 p., gali būti naudojami „retsina“ stalo vynui gaminti. Ši vynininkystės technologija gali būti taikoma tik:
5.2. naudojant vynuogių misą iš vynuogių veislių, gamybos teritorijų ir vynininkystės teritorijų, išvardytų Graikijos nuostatose, galiojusiose iki 1980 m. gruodžio 31 d.;
6. Betagliukanazė, kurios taikymas yra numatytas 9 priedo 1.10.10 ir 3.13.8 p., gali būti naudojama, jei atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus:
6.1. Betagliukanazė – tai Trichoderma harzianum kilmės betagliukanhidrolazės fermentas, kurio tarptautinis kodas E. C. 3-2-1-58, skaidantis Botrytis cinerea gliukaną.
6.2. Betagliukanazė taikoma μ-gliukanams skaidyti vyne, daugiausiai pagamintame iš botrytis apdorotų vynuogių.
6.3. Maksimalus leidžiamas naudoti kiekis yra 3 g fermentinio preparato, kuriame bendrasis organinių junginių kiekis yra 25 % hektolitre.
6.4. Cheminio ir mikrobiologinio grynumo rodikliai:
– džiovinimo nuostoliai: ne daugiau kaip 10 %;
– sunkiųjų metalų kiekis: ne daugiau kaip 30 mg/dm3;
– švino (Pb) kiekis: ne daugiau kaip 10 mg/dm3;
– arseno (As) kiekis: ne daugiau kaip 3 mg/dm3;
– Koliforminės bakterijos: neturi būti;
– Escherichia coli: neaptinkamos 25 g mėginyje;
– salmonelės: neaptinkamos 25 g mėginyje;
– aerobinių bakterijų kiekis: ne daugiau kaip 5x104/g.
7. Pienarūgštės bakterijos, kurių taikymas yra numatytas 9 priedo 1.17 ir 3.29 p., gali būti naudojamos, jei atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus:
7.1. Pienarūgštės bakterijos turi priklausyti Leuconostoc, Lactobacillus ir Pediococcus gentims. Jos turi paversti obuolių rūgštį misoje arba vyne pieno rūgštimi, tačiau nepakeisti skonio. Jos turi būti išskirtos iš vynuogių, vynuogių misos, vyno arba iš vynuogių pagaminto produkto. Genčių ir rūšių pavadinimas ir nuoroda apie štamą (rasę), gautą selekciniu būdu, turi būti užrašyti etiketėje, nurodant kilmę ir selekcininką. Reikia gauti išankstinį leidimą pieno bakterijų genetiniam pakeitimui.
7.2. Pienarūgštės bakterijos turi būti naudojamos skysčio pavidalu, užšaldytos arba kaip liofilizavimo būdu gauti milteliai; naudojamos grynos arba apjungtos kultūros.
7.3. Imobilizuotos bakterijos. Imobilizavimui naudojama terpė turi būti inertiška ir leidžiama naudoti vynininkystėje.
7.4. Kokybės rodikliai:P
7.4.1. Cheminiai: taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kitiems kontroliuojamiems vynininkystės preparatams, ypač sunkiųjų metalų kiekiui;
7.4.2. Mikrobiologiniai:
– aktyviųjų pieno bakterijų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 108/g arba 107/cm3;
– pieno bakterijų, kurių rūšis skiriasi nuo nurodyto štamo arba štamų, kiekis turi būti mažesnis kaip 0,01 proc. visų aktyviųjų pieno bakterijų;
– aerobinių bakterijų kiekis turi būti mažesnis kaip 103 viename g miltelių arba viename cm3;
– bendrasis mielių kiekis turi būti mažesnis kaip 103 viename g miltelių arba viename cm3;
– pelėsių kiekis turi būti mažesnis kaip 103 viename g miltelių arba viename cm3.
7.5. Kaip priedai, naudojami pieno bakterijų veisimui arba suaktyvinimui, turi būti leidžiamos maisto produktų gamyboje medžiagos ir jos turi būti nurodytos etiketėje.
7.9. Analizės metodai:
7.9.1. Pieno bakterijoms naudojamos terpės A, B arba C, taikant konkrečiam štamui gamintojo nurodytą metodą.
A terpė
Mielių ekstraktas 5 g
Mėsos ekstraktas 10 g
Tripsino peptonas 15 g
Natrio acetatas 5 g
Amonio citratas 2 g
Tween 80 1 g
Mangano sulfatas 0,050 g
Magnio sulfatas 0,200 g
Gliukozė 20 g
Vanduo praskiedimui iki 1 000 cm3
PH 5,4
B terpė
Pomidorų sultys 250 cm3
Difco-mielių ekstraktas 5 g
Peptonas 5 g
L-obuolių rūgštis 3 g
Tween 80 1 lašas
Mangano sulfatas 0,050 g
Magnio sulfatas 0,200 g
Vanduo praskiedimui iki 1 000 cm3
PH 4,8
C terpė
Gliukozė 5 g
Triptonas Difco 2 g
Peptonas Difco 5 g
Kepenų ekstraktas 1 g
Tween 80 0,050 g
Pomidorų sultys, atskiestos 4,2 karto ir 1 000 cm3
nufiltruotos Whatman Nr. 1 filtru
PH 5,5
8. Jonitinės dervos, kurių taikymas numatytas 9 priedo 2.8 p., turi būti stireno ir butadienbenzeno kopolimerai, kuriuose yra sulfonrūgšties arba amonio grupių. Jie turi atitikti HN 16:1998 reikalavimus. Be to, jei tikrinimas atliekamas taikant šiame priede pateiktus analizės metodus, jie negali prarasti daugiau kaip 1 mg/dm3 organinių medžiagų visuose išvardytuose tirpikliuose. Jie turi būti regeneruojami maisto produktams ruošti leidžiamomis medžiagomis.
Šie polimerai gali būti naudojami tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui ir tik aprobuotose įrenginiuose. Vynininkystės specialistų ir technikų pareigas ir atsakomybę nustato bei paminėtus įrenginius aprobuoja kompetentinga institucija.
Jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai tirpikliuose nustatatomi žemiau aprašytu metodu:
8.1. Apibrėžimas: jonitinių dervų organinių medžiagų nuostoliai yra nuostoliai, kurie nustatomi nurodytu metodu.
8.2. Metodo esmė: ekstrahuojantys tirpikliai yra leidžiami per paruoštus polimerus ir svorio būdu nustatomas išekstraktuotų organinių medžiagų kiekis.
8.3. Reagentai ir priemonės: visi reagentai turi būti analizinės kokybės:
8.4. Analizė.
Į kiekvieną iš 3 jonų mainų chromatografijos kolonėlę įpilama po 50 cm3 tiriamos jonitinės dervos, kuri yra išplauta ir apdorota pagal gamintojo taisykles, taikomas su maistu naudojamai dervai:
8.4.1. tiriant anijonitinę dervą, labai lėtai 350–450 cm3/val. greičiu praleidžiami trys ekstrahuojantys tirpikliai (8.3.1, 8.3.2 ir 8.3.3) per atskirai paruoštas kolonėles. Kiekvienu atveju pirmasis eliuato litras išpilamas, o kiti 2 litrai surenkami į matavimo cilindrus (8.3.5). Tiriant katijonitinę dervą, per šiam tikslui paruoštas kolonėles praleidžiami tik du tirpikliai – 8.3.1. ir 8.3.2;
8.4.2. eliuatai perpilami į atskirus išplautus ir pasvertus (svoris – m0) išgarinimo indus ir išgarinami ant paparasto elektrinio kaitintuvo arba infraraudonuoju garintuvu. Indai įdedami į džiovinimo krosnį ir džiovinama, kol jų svoris tampa pastoviu (m1);
8.4.3. užrašius 8.4.2 p. nustatytą svorį, garinimo indas įdedamas į mufelinę krosnelę ir deginama, kol jų svoris tampa pastoviu (m2), t. y. indų turinys virsta pelenais;
8.4.4. paskaičiuojamas išekstrahuotų medžiagų kiekis (8.5). Jei gaunama daugiau kaip 1 mg/ dm3, analizuojamas tuščiasis mėginys, sudarytas tik iš reagentų, ir iš naujo paskaičiuojamas išekstrahuotų organinių medžiagų kiekis įvertinant tuščiojo mėginio analizės rezultatus;
8.5. Rezultatų apskaičiavimas:
8.5.1. iš jonitinių dervų išekstrahuotų organinių medžiagų kiekis, mg/dm3, apskaičiuojamas taip: 500 x (m1 – m2), čia m1 ir m2 išreiškiami gramais. Patikslintas iš jonitinių dervų išekstrahuotų organinių medžiagų kiekis, mg/dm3, apskaičiuojamas taip: 500 x (m1 – m2 – m3 + m4), čia m1, m2, m3 ir m4 išreiškiami gramais;
9. Tetrakalio heksacianoferatas, kurio taikymas yra numatytas 9 priedo 3.17 p., gali būti naudojamas tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, kuriuos oficialiai patvirtina kompetentinga institucija. Apdorojus tetrakalio heksacianoferatu vyne turi likti geležies pėdsakai. Šiame straipsnyje nurodyto produkto naudojimo kontrolė atliekama pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
10. Kalcio fitatas, kurio taikymas yra numatytas 9 priedo 3.17 p., gali būti naudojamas tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, kuriuos patvirtina kompetentinga institucija. Jų atsakomybę nustato kompetentinga institucija. Po apdorojimo vyne turi likti geležies pėdsakai. Priežiūrą dėl nurodyto produkto naudojimo reglamentuoja Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.
11. D, L-vyno rūgštis, kurios taikymas yra numatytas 9 priedo 3.20 p., gali būti naudojama tik prižiūrint vynininkystės specialistui arba technikui, kuriuos patvirtina kompetentinga institucija. Priežiūrą dėl šiame straipsnyje nurodyto produkto naudojimo reglamentuoja Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.
12. Elektrodializės metodas, kurio taikymas yra numatytas 9 priedo 4.2 p., gali būti naudojamas vyno rūgščiai stabilizuoti, jei jis atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus. Šio metodo tikslas yra pasiekti vyno rūgšties pusiausvyrą vyne rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio tartrato (ir kitų kalcio druskų) atžvilgiu išskiriant iš vyno perteklinius jonus elektros lauke ir naudojant jonams arba anijonams pralaidžias membranas.
12.1. Reikalavimai membranoms:
12.1.1. membranos gali būti sumontuotos „filtrpreso“ arba kitu tinkamu būdu, atskiriant apdorojimo (vyno) ir koncentrato (nutekamųjų vandenų) kameras;
12.1.2. katijonams pralaidžios membranos turi būti taip parinktos, kad atskirtų tik katijonus, ypač K+ ir Ca ++;
12.1.3. anijonams pralaidžios membranos turi būti taip parinktos, kad atskirtų tik anijonus, ypač vyno rūgšties anijonus;
12.1.4. membranos negali pernelyg pakeisti vyno fizikinės bei cheminės sudėties ir juslinių savybių. Membranoms ir jų eksploatacijai keiliami šie reikalavimai:
12.1.4.1. jos turi būti pagamintos pagal gerosios gamybos taisykles iš plastikinėms medžiagoms, kurioms leidžiama liestis su maisto produktais, gamybai tinkamų medžiagų, Lietuvos Respublikos teisės aktus;
12.1.4.2. elektrodializės įrenginių vartotojai privalo patvirtinti, kad naudojamos membranos atitinka aukščiau išvardytus reikalavimus ir kad bet kuriuos pakeitimus atliko atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai;
12.1.4.3. iš jų negali išsiskirti toks bet kurių medžiagų kiekis, kuris galėtų pakenkti žmonių sveikatai arba paveikti maisto produktų skonį ar kvapą; jos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas;
12.1.4.4. jų naudojimo metu tarp jų sudedamųjų dalių ir vyno neturi įvykti jokia sąveika, kurios metu apdorotame produkte susidarytų nauji junginiai, kurie galėtų būti nuodingi.
Naujų elektrodializės membranų patvarumas, siekiant ištirti tam tikrų medžiagų išsiskyrimo iš jų galimybes, turi būti nustatytas naudojant modelinį tirpalą, kurio fizikinė ir cheminė sudėtis atitinka vyno sudėtį.
Rekomenduojamas žemiau aprašytas eksperimentinis metodas. Modelinio tirpalo pH ir laidumas yra pareguliuojamas buferiais taip, kad būtų lygus vyno pH ir laidumui. Tirpalą sudaro:
– absoliutusis etanolis: 11 dm3,
– rūgštusis kalio tartratas: 380 g,
– kalio chloridas: 60 g,
– koncentruota sieros rūgštis: 5 cm3,
– distiliuotas vanduo: praskiedimui iki 100 dm3.
Šis tirpalas naudojamas grįžtamosios difuzijos bandymams elektrodializės įrenginyje, esant elemento įtampai 1 V, skaičiuojant 50 dm3/m2 anijoninių ir katijoninių membranų, kol demineralizuojasi 50 proc. tirpalo. Difuziją sukelia 5 g/dm3 kalio chlorido tirpalas. Migruojančios medžiagos yra nustatomos modeliniame tirpale ir nuotekose.
Nustatomos organinės molekulės, patenkančios į membraną, kurios linkusios migruoti į apdorojamą tirpalą. Kiekvienas iš šių komponentų yra tiriamas akredituotoje (atestuotoje) laboratorijoje. Visų nustatytų junginių modeliniame tirpale kiekis neturi viršyti 50 g/dm3.
Membranoms yra taikomos bendrosios su maisto produktais kontaktuojančių medžiagų tikrinimo taisyklės.
12.2. Membranų naudojimo taisyklės. Membranų pora sudaroma taip, kad atitiktų šias sąlygas:
12.2.2. lakiųjų rūgščių kiekis negali sumažėti daugiau kaip 0,12 g/dm3 (2 mekv išreiškiant acto rūgštimi);
12.2.3. apdorojimas neturi daryti įtakos vyno nejoniniams komponentams, ypač polifenoliams ir polisacharidams;
12.2.4. tokių mažų molekulių kaip etanolis difuziją turi būti sumažinta tiek, kad etilo alkoholio koncentracija nesumažėtų daugiau kaip 0,1 tūrio proc.;
12.2.5. membranos turi būti konservuotos ir išvalytos patvirtintu metodu tokiomis medžiagomis, kurias leidžiama naudoti maisto produktų gamyboje;
12.2.7. įranga turi būti eksploatuojama naudojant į bet kurio vyno nestabilumą reaguojantį valdymo ir kontrolės mechanizmą tokiu būdu, kad būtų pašalintas tik rūgščiojo kalio tartrato ir kalcio druskų perteklius.
Apdorojimas elektrodializės būdu turi būti registruojamas tam tikslui skirtame žurnale.
13. Ureazė (tarptautinis kodas: EC 3-5-1-5, CAS Nr. 9002-1 3-5), kurios taikymas yra numatytas 9 priedo 4.3 p., gali būti naudojama urėjos (šlapalo) kiekiui vyne sumažinti, jei atitinka šiame priede nurodytus reikalavimus ir grynumo kriterijus.
13.1. Aktyvumas: ureazė yra aktyvi rūgštinėje terpėje skaidant šlapalą į amoniaką ir anglies dioksidą. Aktyvumas turi būti ne mažesnis kaip 5 vnt./mg; 1 aktyvumo vnt. – tai kiekis, reikalingas per 1 min 37ºC temperatūroje iš 5 g/dm3 šlapalo, esant pH 4, pagaminti vienam µmol amoniako.
13.3. Taikymas: ilgesniam brandinimui skirto vyno sudėtyje esančio šlapalui suskaidyti, kai pradinė šlapalo koncentracija yra didesnė kaip 1 mg/dm3.
13.4. Didžiausias naudojamas kiekis: 75 mg fermentinio preparato 1 dm3 apdorojamo vyno, neviršijant 375 ureazės vnt. 1 dm3 vyno. Apdorojus likęs aktyvusis fermentas pašalinamas vyną filtruojant (filtro porų dydis < 1 μm).
13.5. Cheminiai ir mikrobiologiniai grynumo rodikliai:
– džiovinimo nuostoliai: ne daugiau kaip 10 proc.;
– sunkiųjų metalų kiekis: ne daugiau kaip 30 mg/dm3;
– švino kiekis: ne daugiau kaip 10 mg/dm3;
– arseno kiekis: ne daugiau kaip 2 mg/dm3;
– koliforminės bakterijos: neturi būti;
– salmonelės: nerandamos 25 g bandinyje;
– aerobinių bakterijų kiekis: ne daugiau kaip 5 x 104/g.
14. Deguonies pridėjimas, kuris yra numatytas 9 priedo 4.1 p., gali būti atliekamas naudojant gryną dujinį deguonį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
14 PRIEDAS
VYNININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS
1. Etilo alkoholio koncentracijos padidinimas (sodrinimas):
1.1. Vynininkystės regionai, kuriuose pagal 10 priedo 4.3 p. leidžiama naudoti sacharozę, yra šie:
1.2. Pagal 10 priedo 8.4 p. Europos Sąjungos valstybės ir Lietuvos Respublika gali leisti padidinti cuvée etilo alkoholio koncentraciją ruošiant putojantį vyną jo gamybos vietoje su sąlyga, kad:
1.2.1. prieš tai nė vienoje cuvée sudarančioje dalyje etilo alkoholio koncentraciją nebuvo padidinta;
1.2.3. neviršijamos šios ribos:
1.2.3.1. 3,5 tūrio proc., kai cuvée sudedamosios dalys yra iš A vynininkystės zonos ir kiekvienos sudedamosios dalies natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 5 tūrio proc.;
1.2.3.2. 2,5 tūrio proc., kai cuvée sudedamosios dalys yra iš B vynininkystės zonos ir kiekvienos sudedamosios dalies natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 6 tūrio proc.;
1.2.3.3. 2 tūrio proc., kai cuvée sudedamosios dalys yra iš iš C I a, c I B), C II ir C III vynininkystės zonų ir kiekvienos sudedamosios dalies natūrali alkoholio koncentracija atitinkamai yra ne mažesnė kaip 7,5 tūrio proc., 8 tūrio proc., 8,5 tūrio proc. ir 9 tūrio proc.
Minėti apribojimai nepažeidžia nuostatos, nepalankių klimato sąlygų metais leidžiančios nuspręsti, kad vyninių vynuogių auginimo zonose A ir B gauti produktai, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio proc. nesiekia tai konkrečiai vyninių vynuogių auginimo zonai nustatyto minimumo, gali būti Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje naudojami putojančio vyno ir gazuoto putojančio vyno gamybai, jei tokio vyno faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc., arba gazuoto pusiau putojančio vyno gamybai. Šiuo atveju tokių produktų etilo alkoholio koncentracija turi būti padidinta iki 10 priedo 4.5 p. nurodytų ribų;
1.3. Etilo alkoholio koncentracijos padidinimui (sodrinimui) yra taikomos žemiau išvardytos taisyklės:
1.3.1. apie procesus, susijusius su etilo alkoholio koncentracijos padidinimu, kaip nurodoma 10 priedo 7.5 p., turi pranešti šias operacijas atliekantys fiziniai arba juridiniai asmenys, laikydamiesi nustatytų terminų ir priežiūros sąlygų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
1.3.2. 1.3.1 p. nurodyti pranešimai turi būti pateikti raštu ir juose turi būti ši informacija:
– pranešimą darančio asmens pavadinimas ir adresas,
– kur bus vykdoma operacija,
– operacijos pradžios data ir laikas,
– produkto, su kuriuo bus vykdoma operacija, aprašymas,
– operacijos atlikimo technologija, pateikiant išsamią informaciją apie numatomą naudoti produktą.
1.3.3. Tačiau gali būti leidžiama pateikti atsakingoms institucijoms išankstinius pranešimus apie kelias tokias operacijas arba konkretų jų atlikimo laikotarpį. Tokie pranešimai priimami tik tuo atveju, jei pranešimą darantis asmuo raštu registruoja visas sodrinimo operacijas, kaip numatyta 1.3.5 p. ir įrašo visą 1.3.2 p. nurodytą informacija.
1.3.4. Jei suinteresuotas asmuo dėl force majeure priežasčių neatlieka laiku operacijos, apie kurią buvo pranešta, yra nustatomos sąlygos, pagal kurias tas asmuo turi pateikti naują pranešimą atsakingajai institucijai, kad būtų galima atlikti reikiamus tikrinimus.
1.3.5. Išsamūs įrašai apie alkoholio kiekio padidinimo operaciją padaromi tuoj pat užbaigus operaciją.
Tuo atveju, kai išankstiniuose pranešimuose apie keletą operacijų nenurodoma data ir tikslus laikas, kada bus pradedama operacija, įrašus reikia daryti žurnaluose prieš pradedant kiekvieną operaciją.
2. Rūgštinimui ir rūgšties šalinimui yra taikomos žemiau išvardytos administracinės taisyklės:
2.1. apie rūgštinimą ir rūgšties šalinimą vykdytojai turi pranešti, kaip nurodoma 10 priedo 7.5 p., ne vėliau kaip kiekvienų vynininkystės metų pirmosios operacijos antrąją dieną. Tokie pranešimai galioja visoms operacijoms, vykdomoms tais vynininkystės metais;
3. Išsamūs įrašai apie kiekvieną rūgštinimo ir rūgšties šalinimo operaciją registruojami žurnale, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
4. Saldinimui yra taikomos žemiau išvardytos administracinės taisyklės:
4.1. Visi fiziniai arba juridiniai asmenys, ketinantys vykdyti saldinimo operaciją, apie tai informuoja Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.
4.2. Pranešimai teikiami raštu ne vėliau prieš 48 val. iki operacijos pradžios. Tačiau, jei įmonė dažnai arba nuolat vykdo saldinimo operacijas, gali būti leidžiama, kad atsakingosioms institucijoms pateikiamame pranešime būtų nurodytos kelios operacijos arba konkretus jų vykdymo laikotarpis. Toks pranešimas priimamas su sąlyga, jei įmonė daro įrašus apie visas saldinimo operacijas ir veda žurnalus, kuriuose įrašoma 4.3 p. nurodyta informacija.
4.3. Pranešimuose pateikiama ši informacija:
4.3.1. apie saldinimo operacijas, kurios atliekamos pagal 10 priedo 4.1.1 p. ir 11 priedo 7.2 p.:
4.3.1.1. ketinamo saldinti stalo vyno arba rūšinio vyno pkr kiekis, visuminė ir faktinė alkoholio koncentracija;
4.3.2. apie saldinimo operacijas, kurios atliekamos pagal 10 priedo 4.1.2 p. ir 11 priedo 7.2 p.:
4.3.2.1. ketinamo saldinti stalo vyno arba rūšinio vyno pkr kiekis, visuminė ir faktinė alkoholio koncentracija;
5. Kupažas. Kupažavimui yra taikomos žemiau išvardytos bendrosios taisyklės.
5.1. Jei bent viena sudedamoji dalis neatitinka šio reglamento nuostatų, draudžiama kupažuoti:
– vieną su kitu stalo vyną;
– vyną, tinkamą stalo vyno gamybai, vieną su kitu arba su stalo vynu;
– vieną su kitu rūšinį vyną pkr.
5.2. Produktas negali būti priskiriamas stalo vynui arba vynui, tinkamu stalo vynui gaminti, jeigu jis gaunamas sumaišant produktus, tinkamus tokiam vynui gaminti, ar patį stalo vyną su šviežiomis vynuogėmis, vynuogių misa, rauginama vynuogių misa arba rauginamu jaunu vynu, jei bent vienas iš jų nepasižymi stalo vynui arba stalo vynui, tinkamam vynui gaminti, reikiamomis savybėmis.
5.3. Jei vykdomas kupažavimas, kuriam taikomi 5.4 ir 5.5 p., stalo vynui gali būti priskiriami tik tie produktai, kurie gaunami kupažuojant stalo vynus vienus su kitais arba stalo vynus su vynais, tinkamais stalo vynams gaminti su sąlyga, kad vynų, tinkamų stalo vynams gaminti, natūrali alkoholio koncentracija yra ne daugiau kaip 17 tūrio proc.
5.4. Nepažeidžiant šio reglamento 95.8 p., kupažuojant stalo vynui gaminti tinkamą vyną su:
5.4.1. stalo vynu, yra gaunamas stalo vynas, tik tuo atveju, jei procedūra atliekama vynininkystės zonoje, kurioje buvo pagamintas stalo vynui tinkamas vynas;
5.5. Draudžiama kupažuoti vynuogių misą arba stalo vyną, kuriam buvo taikyta 9 priedo 1.14 p. nurodyta vynininkystės technologija su vynuogių misa arba vynu, kuriam nebuvo taikoma ta technologija.
5.6. Kupažas draudžiamas:
6. Vyno distiliato ir džiovintų vynuogių distiliato, kurio galima pridėti į likerinius vynus ir tam tikrus rūšinius likerinius vynus pkr, pagal 10 priedo 10.2.1.1 p. rodikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
6.3. bendrasis lakiųjų medžiagų kiekis, neįskaitant etilo ir metilo alkoholių, turi būti ne mažesnis kaip 1,25 g/dm3 absoliučiajame etilo alkoholyje;
7. Pridėti kitų produktų ar naudoti vynuogių misą tam tikrų rūšinių likerinių vynų pkr gamyboje galima tik į šiame skirsnyje pateiktuose sąrašuose išvardytus vynus:
7.1. Naudoti vynuogių misą arba jos mišinį su vynu pagal 10 priedo 10.1 p. galima tik žemiau išvardytų rūšinių likerinių vynų pkr gamyboje:
Graikija: Σαμος (Samos), Μοσχατος Πατρων (Patras Muscatel), Μοσχατος Ρίο Πατρων (Rio Patron Muscatel), Μοσχατος Κεφλλοιας (Kefallonia Muscatel), Μοσχατος Ρόδου (Rhodes Muscatel), Μοσχατος Λημου (Lemnos Muscatel), Σητεία (Sitia), Νεμεα (Nemea), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνες (Dafnes), Μαυροδαφνη Πατρων (Mavrodafne of Patras), Μαυροδαφνη Κεφλλοιας (Mavrodafne iš Kefallonia);
Ispanija: (skliaustuose pateikiamas produkto aprašymas pagal Europos Sąjungos taisykles arba nacionalinius įstatymus): Alicante (Moscatel de Alicante, Vino dulce), Cariňena (Vino dulce), Jerez-Xèrés-Sherry (Pedro Ximénez, Moscatel), Montilla-Moriles (Pedro Ximénez), Priorato (Vino dulce), Tarragona (Vino dulce), Valencia (Moscatel de Valencia, Vino dulce);
Italija: Cannounau di Sardegna, giró di Cagliari, malvasia di Bosa, malvasia di Cagliari, Marsala, monica di Cagliari, moscato di Cagliari, moscato di Sorso-Sennori, moscato di Trani, nasco di Cagliari, Oltrepó Pavese moscato, San Martino della Battaglia, Trentino, Vesuvio Lacrima Christi;
7.2. Pridėti 10 priedo 10.2.2 p. nurodytų produktų galima tik į šiame punkte išvardytus rūšinius likerinius vynus pkr:
7.2.1. Vyno distiliato arba džiovintų vynuogių alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 95–96 tūrio proc., pagal 10 priedo 10.2.2.2 p. galima pridėti į šiuos vynus:
Graikija: Σαμος (Samos), Μοσχατος Πατρων (Patras Muscatel), Μοσχατος Ρίο Πατρων (Rio Patron Muscatel), Μοσχατος Κεφλλοιας (Kefallonia Muscatel), Μοσχατος Ρόδου (Rhodes Muscatel), Μοσχατος Λημου (Lemnos Muscatel), Σητεία (Sitia), Νεμεα (Nemea), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνες (Dafnes), Μαυροδαφνη Πατρων (Mavrodafne of Patras), Μαυροδαφνη Κεφλλοιας (Mavrodafne iš Kefallonia);
Ispanija: Contado de Huelva, Jerez-Xèrés-Sherry, Manzanilla-Sanlścar de Barrameda, Mįlaga, Montilla-Moriles, Rueda.
7.2.2. Iš vyno arba vynuogių išspaudų išdistiliuoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 52–86 tūrio proc., pagal 10 priedo 10.2.2.2 p antrąją pastraipą galima pridėti į šiuos vynus:
Graikija: Μοσχατος Πατρων (Patras Muscatel), Μαυροδαφνη Κεφλλοιας (Mavrodafne iš Kefallonia), Σητεία (Sitia), Σαντορίνη (Santorini), Δαφνες (Dafnes), Μοσχατος Ρίο Πατρων (Rio Patron Muscatel), Μοσχατος Κεφλλοιας (Kefallonia Muscatel), Μοσχατος Ρόδου (Rhodes Muscatel), Μοσχατος Λημου (Lemnos Muscatel), Νεμεα (Nemea);
Prancūzija: Pineau des Charentes arba pineau charentais, floc de Gascogne, macvin du Jura.
7.2.3. Iš džiovintų vynuogių išdistiliuoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija yra 52–94,6 tūrio proc., pagal 10 priedo 10.2.2.2 p. trečiąja pastraipą galima pridėti į šiuos vynus:
Graikija: Μοσχατος Πατρων (Patras Muscatel), Μαυροδαφνη Κεφλλοιας (Mavrodafne iš Kefallonia).
7.2.4. Iš džiovintų vynuogių gautos rauginamos vynuogių misos pagal 10 priedo 10.2.2.3 p. pirmąja įtrauką galima pridėti į šiuos vynus:
Ispanija (skliaustuose pateiktas produkto aprašymas pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius įstatymus): Jerez-Xèrés-Sherry (Vino generoso de licor), Mįlaga (Vino dulce), Montilla-Moriles (Vino generoso de licor);
Italija: Aleatico di Gradoli, Giró di Cagliari, Malvasia delle Lipari, Malvasia di Cagliari, Moscato passito di Pantelleria.
7.2.5. Koncentruotos vynuogių misos, gautos tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šios procedūros panaudojimą, atitinkančios koncentruotos vynuogių misos apibrėžimo nuostatas, pagal 10 priedo 10.2.2.3 p. antrąją pastraipą galima pridėti į šiuos vynus:
Ispanija: (skliaustuose pateiktas produkto aprašymas pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius įstatymus): Alicante, Condado de Huelva (Vino generoso de licor), Jerez-Xèrés-Sherry (Vino generoso de licor), Mįlaga (Vino dulce), Montilla-Moriles (Vino generoso de licor), Navarra (Moscatel);
Italija: Marsala.
7.2.4. Koncentruotos vynuogių misos pagal 10 priedo 10.2.2.3 p. trečiąją pastraipą galima pridėti į šiuos vynus:
Ispanija: (skliaustuose pateiktas produkto aprašymas pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius įstatymus): Mįlaga (Vino dulce), Montilla-Moriles (Vino dulce), Tarragona (Vino dulce);
Italija: Oltrepó Pavese Moscato, Marsala, Moscato di Trani.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
15 PRIEDAS
VYNUOGIŲ VEISLIŲ KLASIFIKAVIMAS
Europos Sąjungos valstybės sudaro vynuogių veislių, skirtų vyno gamybai, sąrašus. Visos klasifikuojamos veislės turi priklausyti rūšiai Vitis vinifera arba turi būti išvestos sukryžminant šią rūšį su kitomis genties Vitis rūšimis. Tačiau žemiau išvardytos veislės negali būti klasifikuojamos:
Noah;
Othello;
Isabelle;
Jacques;
Clinton;
Herbemont.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
16 PRIEDAS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ VYNUOGIŲ VEISLĖS IR REGIONAI, IŠ KURIŲ PAGAMINTAS IMPORTUOTAS VYNAS GALI BŪTI NAUDOJAMAS PUTOJANČIO VYNO GAMYBAI
1. Vynas, importuotas į Lietuvos Respubliką ar Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių ir skirtas putojančio vyno gamybai, turi būti gautas iš:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 477
17 PRIEDAS
PRIVALOMIEJI ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ KOKYBĖS IR HIGIENOS RODIKLIAI
1. Atsižvelgiant į šio reglamento 87.1 punktą, alkoholiniai gėrimai turi atitikti žemiau išvardytus kokybės ir higienos rodiklius, jeigu šio reglamento atitinkami punktai nenumato kitaip:
1.1. Ramūs vynai (vynas, stalo vynas, likerinis vynas ir kt.):
1.2. Putojantis vynas, gazuotas pusiau putojantis vynas, pusiau putojantis vynas, gazuotas pusiau putojantis vynas:
1.3. Aromatizuotas vynas, aromatizuotas vyno gėrimas, aromatizuotas vyno kokteilis:
1.3.1. Pateikiant šiuos gėrimus žemiau išvardytų rodiklių dydį gamintojas nurodo produkto atitiktį patvirtinančiame dokumente: