LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠOJO PIRKIMO

ĮSTATYMAS

 

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja prekių, darbų, paslaugų viešąjį pirkimą už valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės fondų lėšas, už valstybės institucijų vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją naudoti, taip pat už valstybės vardu gaunamas arba valstybės garantuojamas užsienio paskolas, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų, už įmonių, įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš valstybės, savivaldybių biudžetų bei valstybinių fondų, lėšas, gautas iš jų ūkinės veiklos arba nusavinus ar perleidus jų turtą.

2. Šio įstatymo nustatyta viešojo pirkimo tvarka taikoma viešiesiems pirkimams, kurių vertė yra didesnė negu 25 tūkst. Lt. Viešieji pirkimai, kurių vertė yra mažesnė, vykdomi vadovaujantis įprasta komercine praktika, sudarant pirkimų sutartį su kainos ir kitų sąlygų požiūriu priimtiniausiu tiekėju (rangovu).

3. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, kurie vykdomi valstybės saugumo ir gynybos tikslais, jei jie yra susiję su valstybės paslaptimi;

2) kai prekės arba paslaugos įsigyjamos pagal Invalidų socialinės integracijos įstatymo nuostatas.

4. Jei yra valstybei svarbių ekonominių ir socialinių priežasčių, Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad vykdant tam tikrų rūšių prekių, darbų, paslaugų pirkimus pirmenybė būtų suteikiama Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių – prekių gamintojų, darbų atlikėjų ir paslaugų teikėjų Lietuvos Respublikoje – gaminamoms prekėms, atliekamiems darbams ir teikiamoms paslaugoms. Priimant tokį sprendimą, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsipareigojimų.

 

2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos

1. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – prekių, darbų arba paslaugų pirkimas, kai už juos atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lėšomis, taip pat už tokias lėšas vykdoma prekių nuoma.

2. Perkančioji organizacija – valdžios arba valdymo institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, vykdanti pirkimą už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas lėšas.

3. Prekės – nekilnojamasis turtas, žaliavos, gaminiai, įrenginiai ir kiti bet kokio pavidalo daiktai, taip pat su prekių tiekimu susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių vertės.

4. Darbai – bet kokie darbai, susiję su pastatų, įrenginių arba kitų objektų statyba, rekonstrukcija, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba atnaujinimu, įskaitant su tuo susijusias statybines paslaugas, jeigu jų vertė neviršija pačios statybos vertės.

5. Paslaugos – bet koks pirkimo objektas, išskyrus prekes ir darbus.

6. Tiekėjas (rangovas) – potenciali arba faktiška pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija šalis.

7. Pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos dokumentai, pateikiami tiekėjams (rangovams): kvietimas dalyvauti išankstinio kvalifikavimo procedūrose, konkurso dokumentai, prašymas pateikti pasiūlymus, kvietimas pranešti prekių, darbų arba paslaugų kainas, šių dokumentų paaiškinimai, pakeitimai bei papildymai.

8. Pirkimo sutartis – pirkimo, pardavimo, rangos arba nuomos sutartis, kurią perkančioji organizacija sudaro su tiekėju (rangovu), atlikus šio įstatymo nustatytas pirkimo procedūras.

 

3 straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės tarptautiniai įsipareigojimai

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

 

4 straipsnis. Poįstatyminiai aktai

Su šio įstatymo įgyvendinimu ir jo nuostatų laikymusi susijusius poįstatyminius aktus leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba).

 

5 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija

1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tikslu atitinkamuose pirkimo proceso etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų arba patvirtintų anksčiau pateiktus dokumentus ar kitokią informaciją, rodančią jo teisinį statusą, finansinę būklę, techninę ir valdymo kompetenciją, panašių pirkimo sutarčių vykdymo patirtį, apsirūpinimą medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius duomenis.

2. Perkančioji organizacija gali atlikti išankstinį tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimą. Šiuo atveju ji pasiūlo, kad tiekėjai (rangovai) savo kvalifikacinius duomenis pateiktų anksčiau negu pirkimo konkurso paraiškas arba pasiūlymus.

3. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi išankstinio tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimo dokumentuose arba pirkimo konkurso ar kitais būdais vykdomo pirkimo dokumentuose.

4. Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi vienodi kvalifikaciniai reikalavimai, jais negali būti pažeidžiamos tiekėjo (rangovo) teisės saugoti intelekto nuosavybę ir komercinę paslaptį.

5. Perkančioji organizacija gali neleisti dalyvauti pirkimo procedūrose tiekėjui (rangovui), jeigu nustato, kad jo pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra neteisingi. Taip pat ji gali diskvalifikuoti tiekėją (rangovą), jeigu jo pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra iš esmės netikslūs arba neišsamūs. Tačiau jeigu perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas (rangovas) nedelsdamas pašalina šiuos trūkumus, jam leidžiama toliau dalyvauti pirkimo procedūrose.

6. Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose išankstinio tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimo, konkurso ar kitais būdais vykdomo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Perkančioji organizacija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.

 

6 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) dalyvavimas

1. Pirkimo procedūrose gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija pagal šį arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus gali riboti užsienio valstybių (arba kai kurių iš jų) tiekėjų (rangovų) dalyvavimą.

2. Perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimus tik iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių – prekių gamintojų, darbų atlikėjų ir paslaugų teikėjų Lietuvos Respublikoje, jei prekių ir paslaugų vertė neviršija 150 tūkst. Lt, o darbų vertė – 500 tūkst. Lt, taip pat šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

3. Perkančioji organizacija, pirmajame kvietime paskelbusi, kad pirkimo procedūrose gali dalyvauti visų valstybių tiekėjai (rangovai), vėliau negali pakeisti šios nuostatos. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį kokių nors valstybių tiekėjų (rangovų) dalyvavimas yra ribojamas, tai turi būti nurodyta kvietime dalyvauti pirkimo procedūrose.

 

7 straipsnis. Pranešimo būdas

1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami tokiu būdu, kad būtų užrašomas jų turinys.

2. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo procedūrose taikant dokumentų, sprendimų arba kitų pranešimų perdavimo būdus kurie nors tiekėjai (rangovai) nepatirtų diskriminacijos.

 

8 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) pateiktų dokumentų legalizavimas

Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikacinius duomenis. Dokumentai legalizuojami įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo procedūrų baigimo sudaro pirkimo procedūrų ataskaitą. Joje nurodoma ir pateikiama:

1) trumpas pirkimo objekto aprašymas;

2) konkurso paraiškas, pasiūlymus pateikusių arba kainas pasiūliusių tiekėjų (rangovų) pavadinimai ir adresai;

3) pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys;

4) kiekvienos konkurso paraiškos arba pasiūlymo kaina ar pagrindinės jos nustatymo sąlygos;

5) konkurso paraiškų arba pasiūlymų vertinimo ir palyginimo aprašymas;

6) jeigu remiantis šio įstatymo 10 straipsniu buvo atmestos visos konkurso paraiškos arba pasiūlymai, atmetimo priežastys;

7) jeigu buvo taikomos ne konkurso, o kitų pirkimo būdų procedūros, šių procedūrų taikymo pagrindas;

8) jeigu šio įstatymo 12 straipsnyje numatytu pagrindu buvo atmestos konkurso paraiškos ar pasiūlymai, atmetimo priežastys.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama bet kuriam to paprašiusiam asmeniui.

3. Šio straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama to paprašiusiems pirkimo procedūrose dalyvavusiems tiekėjams (rangovams).

4. Perkančioji organizacija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, neatitinka valstybės interesų, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

5. Pirkimo dokumentai, jų pakeitimai, paaiškinimai bei papildymai, konkurso paraiškos ir pasiūlymai bei kiti su pirkimo procedūromis susiję dokumentai saugomi 5 metus.

 

10 straipsnis. Visų konkurso paraiškų ir pasiūlymų atmetimas

1. Jeigu yra numatyta pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija bet kokiu metu iki akceptavimo gali atmesti visas konkurso paraiškas ir pasiūlymus. Tokiu atveju perkančioji organizacija bet kurio tiekėjo (rangovo), pateikusio konkurso paraišką ar pasiūlymą, prašymu praneša, kokiu pagrindu tai padaryta.

2. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra atsakinga konkurso paraiškas, pasiūlymus arba kainų pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams).

3. Pranešimai, kad atmestos visos konkurso paraiškos ir pasiūlymai, ne vėliau kaip per 7 dienas išsiunčiami visiems paraiškas ir pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams).

 

11 straipsnis. Pirkimo sutarties įsigaliojimas

1. Pirkimo sutartis įsigalioja nuo sudarymo.

2. Pirkimo sutarčių sudarymo momentą, taikant konkurso procedūras, nustato šio įstatymo 30 straipsnis.

3. Taikant kitus pirkimo būdus, pirkimo sutartis laikoma sudaryta, kai ji yra pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta. Kad pirkimo sutartis turi būti pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, perkančioji organizacija nurodo savo prašyme pateikti pasiūlymus arba kvietime pasiūlyti kainas.

4. Jeigu sutartis pagal įstatymus turi būti patvirtinta notariškai, ji laikoma sudaryta nuo patvirtinimo. Ši nuostata taip pat taikoma ir toms sutartims, kurios sudaromos taikant konkurso procedūras.

 

12 straipsnis. Neleistini tiekėjų (rangovų) veiksmai

Perkančioji organizacija, Viešųjų pirkimų tarnybai patvirtinus, atmeta konkurso paraišką, pasiūlymą arba pasiūlytą kainą, jeigu nustatoma, jog tiekėjas (rangovas) tiesiogiai arba netiesiogiai siūlė arba sutiko perkančiosios organizacijos darbuotojui kokiu nors būdu atsilyginti ar bandė kitaip daryti įtaką, kad jam būtų palankiau taikomos pirkimo procedūros. Toks konkurso paraiškos, pasiūlymo arba pasiūlytos kainos atmetimas ir atmetimo priežastys fiksuojamos pirkimų procedūrų ataskaitoje ir apie tai nedelsiant pranešama tiekėjui (rangovui).

 

13 straipsnis. Pirkimų nedalomumas

Perkančiajai organizacijai neleidžiama skaidyti į dalis pirkimo sumos, jeigu ši organizacija tuo nori išvengti Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos taikymo.

 

14 straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas

1. Pirkimo dokumentuose pateikiamos prekių, darbų arba paslaugų techninės ar kokybės charakteristikos, keliami prekių įpakavimo, ženklinimo, sertifikavimo bei išbandymo reikalavimai, taip pat sutartiniai ženklinimai bei terminologija neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors vidaus arba užsienio valstybių tiekėjams (rangovams). Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba paslaugų teikėjas.

2. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose, tarp jų pirkimo dokumentuose, pateiktose specifikacijose, planuose, brėžiniuose bei eskizuose, paprastai turi būti taikomi tarptautinės prekybos standartiniai rodikliai, ženklinimai ir terminologija.

 

15 straipsnis. Dokumentų kalba

Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Kai dalyvauti pirkimų procedūrose kviečiami užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), šie dokumentai jiems pateikiami viena iš tarptautinėje prekyboje vartojamų kalbų.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PIRKIMŲ VEIKLOS VALDYMAS

 

16 straipsnis. Pirkimų veiklos valdymas

1. Viešųjų pirkimų tarnyba koordinuoja pirkimų veiklą, prižiūri, kaip ją vykdant laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių aktų reikalavimų.

2. Šios tarnybos pagrindinės funkcijos:

1) vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais, rengti standartinius pirkimų dokumentus, instrukcijas bei kitus pirkimų veiklą reglamentuojančius dokumentus;

2) tikrinti, kaip vykdant viešuosius pirkimus laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti informaciją apie pirkimų veiklą ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;

4) analizuoti bei vertinti pirkimų sistemos veiklą ir rengti pasiūlymus dėl jos tobulinimo;

5) leisti specialų leidinį prie „Valstybės žinių“;

6) organizuoti ir įgyvendinti pirkimų veikla besiverčiančių darbuotojų mokymą;

7) konsultuoti ir instruktuoti perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus (rangovus) pirkimų vykdymo klausimais;

8) vykdyti šio įstatymo 4, 12, 17, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas funkcijas.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PIRKIMO BŪDAI IR JŲ TAIKYMAS

 

17 straipsnis. Pirkimo būdai

Viešasis pirkimas vykdomas šiais būdais:

1) atvirojo konkurso;

2) uždarojo konkurso;

3) dviejų pakopų konkurso;

4) konkurencinių derybų;

5) kainų apklausos;

6) pirkimo iš vienintelio šaltinio.

 

18 straipsnis. Pirkimo būdų taikymo tvarka

1. Atvirojo konkurso būdas turi būti taikomas prekėms ir paslaugoms, kurių vertė viršija 150 tūkst. Lt, ir darbams, kurių vertė viršija 500 tūkst. Lt, pirkti. Kitais šio įstatymo 17 straipsnio 2–6 punktuose nurodytais būdais tokios vertės pirkimas gali būti vykdomas tiktai gavus Vyriausybės sutikimą.

2. Prekių ir paslaugų, kurių vertė neviršija 150 tūkst. Lt, ir darbų, kurių vertė neviršija 500 tūkst. Lt, pirkimo būdą pasirenka pati perkančioji organizacija, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATVIRASIS KONKURSAS

 

19 straipsnis. Kvietimas dalyvauti pirkimo konkurse arba išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje

1. Kvietimas dalyvauti konkurse arba išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kai juose gali dalyvauti užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), skelbiamas ta kalba, kuri paprastai vartojama tarptautinėje prekyboje, tarptautiniu mastu populiariame laikraštyje arba atitinkamame specialiame leidinyje ar tarptautiniu mastu paplitusiame specialiame žurnale, taip pat valstybine kalba Lietuvos Respublikos specialiame leidinyje arba dienraštyje.

2. Kai perkančioji organizacija nusprendžia, jog dėl nedidelės prekių, darbų arba paslaugų vertės konkurso paraiškas pateikti bus suinteresuoti tiktai šalies tiekėjai (rangovai), kvietimas dalyvauti konkurse arba išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje skelbiamas valstybine kalba Lietuvos Respublikos specialiame leidinyje arba dienraštyje.

 

20 straipsnis. Kvietimo dalyvauti pirkimo konkurse ir išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje turinys

1. Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;

2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur ir kada jos turi būti atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis ir vieta;

3) pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo, darbų baigimo ar paslaugų teikimo terminai;

4) informacija apie užsienio tiekėjų (rangovų) dalyvavimo galimumą;

5) kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus;

6) jeigu perkančioji organizacija už konkurso dokumentus ima mokestį, – mokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka;

7) kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso dokumentai;

8) kam ir kada turi būti pateiktos konkurso paraiškos.

2. Kvietime dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje turi būti pateikta šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktuose, taip pat (jeigu yra žinoma) 8 punkte nurodyta ir ši informacija:

1) kaip, kur ir kada galima gauti išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus;

2) kokį mokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka;

3) kokia kalba (kalbomis) rengiami išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentai;

4) kam ir kada pateikiami pareiškimai dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje.

 

21 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas

Perkančioji organizacija konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Tais atvejais, kai rengiama išankstinė tiekėjų (rangovų) kvalifikacinė atranka, konkurso dokumentai pateikiami tiktai tiems tiekėjams (rangovams), kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Už konkurso dokumentus gali būti imamas mokestis, kurį sudaro dokumentų rengimo ir pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.

 

22 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys

Konkurso dokumentus sudaro šie dokumentai ir informacija:

1) konkurso paraiškų rengimo taisyklės;

2) informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus taikomos vertinant tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją;

3) dokumentinių įrodymų ir kitos informacijos, kurią turi pateikti tiekėjai (rangovai), patvirtindami savo kvalifikacijos duomenis, reikalavimai;

4) perkamų prekių, darbų arba paslaugų pavadinimai ir jų techninė bei kokybės charakteristika, taip pat atitinkamos specifikacijos, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, teiktinų pagalbinių paslaugų pobūdis, pageidaujamas arba nustatomas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo laikas;

5) kriterijai (išskyrus kainas), į kuriuos perkančioji organizacija atsižvelgs nustatydama, kuri paraiška yra tinkamiausia; šių kriterijų santykinės reikšmės;

6) perkančiosios organizacijos siūlomos sutarties, kurią turi pasirašyti šalys, sąlygos, taip pat sutarties forma, jeigu ji yra parengta;

7) informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos konkurso dokumentuose, prekių, darbų arba paslaugų charakteristikas, pirkimo sutarties sąlygas, arba kelti kitus reikalavimus ir kaip bus vertinami bei palyginami šie alternatyvūs pasiūlymai;

8) jeigu tiekėjams (rangovams) leidžiama pateikti paraiškas parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų, – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateiktos paraiškos, aprašymas;

9) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta paraiškoje nurodoma kaina. Nurodoma, ar į šią kainą, be prekių ar paslaugų vertės, įskaitomos transportavimo ir draudimo išlaidos, muitų rinkliavos, akcizai, mokesčiai ir kiti kainos elementai;

10) informacija, ar pirkimo konkurse kviečiami dalyvauti užsienio valstybių tiekėjai (rangovai);

11) perkančiosios organizacijos keliami konkurso paraiškos ir pirkimo sutarties vykdymo garanto ir dėl to teikiamų garantijų formos reikalavimai;

12) paraiškų pateikimo galutinis terminas, vieta ir būdas;

13) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);

14) iki kada galioja konkurso paraiškos;

15) kur ir kada (diena ir valanda) bus atplėšiami vokai su konkurso paraiškomis;

16) vokų atplėšimo ir paraiškų nagrinėjimo procedūros;

17) valiuta, kuria bus įvertinamos bei palyginamos paraiškos, ir santykis, kuriuo paraiškos vertė bus perskaičiuota į šią valiutą;

18) perkančiosios organizacijos pareigūnų arba tarnautojų (vieno arba kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės ir adresai;

19) jeigu nustatant laimėjusią konkurso paraišką bus taikomos kainų preferencijos savo šalies prekėms, vidaus rangovams arba paslaugų teikėjams, – tų preferencijų dydis;

20) visi kiti perkančiosios organizacijos pagal šį įstatymą ir pirkimus reglamentuojančius poįstatyminius aktus nustatyti reikalavimai, susiję su konkurso paraiškų rengimu ir teikimu bei kitais pirkimo procedūrų aspektais.

 

23 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai ir pakeitimai

1. Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) prašymą paaiškinti konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso paraiškų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą turi atsakyti per tiek laiko, kad tiekėjas (rangovas) galėtų iki nustatyto laiko pateikti savo konkurso paraišką, bet ne vėliau kaip per 5 dienas. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji įteikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas duoti paaiškinimą.

2. Nesibaigus konkurso paraiškų pateikimo laikui, savo iniciatyva arba atsakydama į kurio nors tiekėjo (rangovo) prašymą duoti paaiškinimus perkančioji organizacija gali patikslinti konkurso dokumentus arba juos papildyti. Apie papildymą arba patikslinimą nedelsiant pranešama visiems tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra išsiuntusi konkurso dokumentus.

3. Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais (rangovais), ji turi surašyti protokolą, kuriame fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti paklausimai dėl konkurso dokumentų išaiškinimo (nenurodant, iš ko jie gauti) ir atsakymai į juos. Protokolai nedelsiant pateikiami visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams).

 

24 straipsnis. Konkurso paraiškų pateikimas

1. Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu konkurso paraiškų pateikimo terminu. Paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo konkurso dokumentų pateikimo.

2. Jeigu pagal šio įstatymo 23 straipsnį perkančioji organizacija konkurso dokumentus patvirtina ar papildo arba jeigu surengia susitikimą su tiekėjais (rangovais), tai nesuėjus galutiniam paraiškų pateikimo terminui, būtinai prireikus, perkelia jį tokiam laikui, per kurį tiekėjai (rangovai), rengdami savo konkurso paraiškas, galėtų atsižvelgti į šiuos patikslinimus, papildymus ar susitikimų protokolus.

3. Perkančioji organizacija, nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų pateikimo terminui, gali šį terminą nukelti, jeigu vienas arba daugiau tiekėjų (rangovų) negali iki nustatyto galutinio termino pateikti savo konkurso paraiškų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių.

4. Pranešimai apie bet kokį galutinio paraiškų pateikimo termino nukėlimą turi būti nedelsiant išsiųsti visiems tiekėjams (rangovams), kuriems buvo pateikti konkurso dokumentai.

5. Konkurso paraiška pateikiama laikantis šių reikalavimų:

1) rašytine forma, pasirašyta tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens, užklijuotame ir antspauduotame voke;

2) nepažeidžiant tiekėjo (rangovo) teisės pateikti konkurso paraišką laikantis šios dalies 1 punkte nurodytos formos, konkurso dokumentuose dėl paraiškos pateikimo kaip alternatyva gali būti nustatyti ir kitokie paraiškos autentiškumą, patikimumą ir konfidencialumą užtikrinantys reikalavimai.

6. Tiekėjo (rangovo) pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo paraiška yra gauta, nurodo jos gavimo dieną ir valandą.

7. Jeigu paraiška gaunama pavėluotai, neatplėštas vokas su paraiška grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui (rangovui).

 

25 straipsnis. Konkurso paraiškų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas

1. Paraiškos galioja konkurso dokumentuose nurodytą laiką.

2. Kol nesibaigė paraiškų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas (rangovas) gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo konkurso paraiškos garantiją.

3. Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso paraiškų galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia paraiškų garantavimo terminą arba pateikia naujas paraiškų galiojimo garantijas. Jeigu tiekėjas (rangovas) neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti konkurso paraiškų galiojimo terminą, jų nepratęsia arba nepateikia naujų konkurso paraiškų garantijų, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo konkurso paraiškos galiojimo terminą.

4. Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nesuėjo galutinis konkurso paraiškų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo paraišką neprarasdamas teisės į savo konkurso paraiškos garantiją. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad paraiška atšaukiama, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš sueinant galutiniam konkurso paraiškų pateikimo terminui.

 

26 straipsnis. Konkurso paraiškų garantavimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso paraiškas teikiantys tiekėjai (rangovai) pateiktų ir paraiškų galiojimo garantijas.

2. Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, koks turi būti konkurso paraiškos garantas bei patvirtinančioji šalis, jeigu tokia yra, taip pat kokia konkurso paraiškų garantijų forma ir sąlygos yra priimtinos perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija negali atmesti konkurso paraiškos garantijos remdamasi tuo, kad šią garantiją pateikė ne Lietuvos Respublikos garantas, jeigu tokia konkurso paraiškos garantija ir tas garantas kitais aspektais atitinka konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus (išskyrus, kai tokia perkančiosios organizacijos konkurso paraiškos garantija neatitinka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymų).

3. Prieš pateikdamas konkurso paraišką, tiekėjas (rangovas) gali prašyti, kad perkančioji organizacija patvirtintų, jog siūlomas konkurso paraiškos garantas arba siūloma patvirtinančioji šalis yra priimtini. Tokiu atveju perkančioji organizacija nedelsdama privalo duoti atsakymą. Siūlomo garanto arba bet kurios siūlomos patvirtinančiosios šalies priimtinumo patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti paraiškos garantiją remiantis tuo, kad šis garantas arba patvirtinančioji šalis tapo nemokiais arba dėl kokių nors kitų priežasčių yra prarastas pasitikėjimas jais.

4. Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose išdėsto visus paraiškos garantui keliamus reikalavimus, taip pat nurodo reikalaujamą konkurso paraiškos garantijos būdą, dydį ir kitas pagrindines sąlygas. Šie reikalavimai gali būti susiję tik su:

1) konkurso paraiškos atšaukimu arba pakeitimu pasibaigus galutiniam paraiškų pateikimo terminui arba prieš šį terminą, jeigu tai numatyta konkurso dokumentuose;

2) tiekėjo (rangovo) nepasirašymu pirkimų sutarties, jeigu perkančioji organizacija reikalauja ją pasirašyti;

3) sutarties vykdymo garantijos nepateikimu po to, kai konkurso paraiška buvo akceptuota, arba bet kokių kitų konkurso dokumentuose nurodytų sąlygų nevykdymu iki pirkimo sutarties pasirašymo.

5. Perkančioji organizacija negali reikalauti iš garanto sumokėti konkurso paraiškos garantijos sumos ir nedelsdama grąžina arba užtikrina, kad tiekėjui (rangovui) būtų grąžintas paraiškos garantijos dokumentas, kai įvyksta kuris nors iš šių faktų:

1) pasibaigia konkurso paraiškos garantijos galiojimo laikas;

2) įsigalioja pirkimo sutartis ir sutarties įvykdymo garantija, jeigu jos reikalaujama konkurso dokumentuose;

3) neįsigaliojus pirkimo sutarčiai, nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų pateikimo terminui, atšaukiama konkurso paraiška, jeigu konkurso dokumentuose nėra numatyta, kad tai daryti draudžiama.

6. Tam tikrais atvejais Vyriausybė gali nustatyti privalomas konkurso paraiškų bei pirkimo sutarties įvykdymo garantijas ir jų dydžius.

 

27 straipsnis. Vokų su konkurso paraiškomis atplėšimas

1. Vokai su konkurso paraiškomis atplėšiami konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje, nurodytą dieną ir valandą. Ši data turi sutapti su galutiniu paraiškų pateikimo terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su konkurso paraiškomis atplėšimo terminas. Vokus atplėšia įgaliotasis perkančiosios organizacijos atstovas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su paraiškomis, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Perkančioji organizacija vokų atplėšimo procedūroje leidžia dalyvauti visiems paraiškas pateikusiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams.

2. Vokų su paraiškomis atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas paraišką pateikusio tiekėjo pavadinimas, adresas ir paraiškoje nurodyta kaina. Ši informacija taip pat pateikiama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems tiekėjams (rangovams), pateikusiems paraiškas, jeigu jie to pageidauja, ir nedelsiant fiksuojama pagal šio įstatymo 9 straipsnį sudaromoje pirkimo procedūrų ataskaitoje.

 

28 straipsnis. Konkurso paraiškų nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas

1. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) išaiškintų savo konkurso paraiškas. Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti konkurso paraiškos esmę: pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių formalių reikalavimų neatitinkanti konkurso paraiška taptų atitinkančia formalius reikalavimus. Atitinkančia formalius reikalavimus laikoma paraiška, kuri atitinka visus konkurso dokumentuose išvardytus reikalavimus arba jeigu joje esantys nukrypimai nuo konkurso dokumentuose išdėstytų charakteristikų, sąlygų ir kitų reikalavimų yra nereikšmingi, o klaidos ir netikslumai gali būti pašalinti nepakeitus paraiškos esmės.

2. Perkančioji organizacija paraiškoje gali ištaisyti tiktai jos nagrinėjimo metu pastebėtas aritmetines klaidas. Perkančioji organizacija apie tokius pataisymus praneša paraišką pateikusiam tiekėjui (rangovui).

3. Perkančioji organizacija tiekėjo (rangovo) pateiktos konkurso paraiškos neakceptuoja, jeigu:

1) konkurso paraišką pateikęs tiekėjas (rangovas) neatitinka kvalifikacinių reikalavimų;

2) konkurso paraišką pateikęs tiekėjas (rangovas) nesutinka pagal šio straipsnio 2 dalį pripažinti kokios nors aritmetinės klaidos pataisymo;

3) pateikta konkurso paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių reikalavimų;

4) yra 12 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

4. Perkančioji organizacija vertina ir palygina tik konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias paraiškas ir nustato laimėjusią konkurso paraišką, laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų ir konkurso dokumentuose nurodytų procedūrų. Vertinant ir lyginant, gali būti taikomi tiktai konkurso dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijai.

5. Laimėjusia konkurso paraiška laikoma paraiška:

1) kurioje pasiūlyta mažiausia kaina, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka nustatytas preferencines pataisas, arba

2) kuri, vertinant pagal konkurso dokumentuose nurodytus objektyvius, pinigais ar kitokiais kiekybiniais vertinimais išreiškiamus kriterijus, yra pripažįstama pačia naudingiausia.

6. Preferencinių pataisų, taikytinų vietinių tiekėjų (rangovų) naudai, dydį pagal konkrečias prekių, darbų arba paslaugų rūšis ir jų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. Šios preferencinės pataisos, taikytinos prekėms ir paslaugoms, negali viršyti 15 procentų, o darbams – 20 procentų.

7. Informacija, susijusi su konkurso paraiškų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytą šio įstatymo 9 straipsnyje, gali būti prieinama tiktai asmenims, kurie oficialiai dalyvauja nagrinėjant, vertinant bei lyginant konkurso paraiškas ar priimant sprendimą.

8. Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio konkurso paraiškų pateikimo termino gaunamos mažiau kaip 3 paraiškos, konkursas laikomas neįvykusiu ir konkurso procedūros yra nutraukiamos.

 

29 straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais) draudimas

Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl jo pateiktos konkurso paraiškos turinio.

 

30 straipsnis. Konkurso paraiškos akceptavimas ir pirkimo sutarties sudarymas

1. Akceptuojama ta konkurso paraiška, kuri pagal šio įstatymo 28 straipsnį yra pripažinta laimėjusia. Šią konkurso paraišką pateikusiam tiekėjui (rangovui) nedelsiant išsiunčiamas pranešimas apie konkurso paraiškos akceptą.

2. Pirkimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai tiekėjas (rangovas) gauna pranešimą apie jo paraiškos akceptą.

3. Jeigu perkančioji organizacija konkurso dokumentuose yra nurodžiusi, jog pirkimo sutartis turės būti pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, tai pirkimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ją pasirašo perkančioji organizacija ir tiekėjas (rangovas), arba nuo sutarties patvirtinimo momento.

4. Jeigu tiekėjas (rangovas), kurio paraiška akceptuota, perkančiosios organizacijos reikalavimu nepasirašo pirkimo sutarties arba nepateikia jos vykdymo garantijų, perkančioji organizacija laimėjusią paraišką išsirenka iš likusių galiojančių paraiškų šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Kai pirkimo sutartis įsigalioja, kitiems pateikusiems konkurso paraiškas tiekėjams (rangovams) išsiunčiamas pranešimas apie pirkimo sutarties sudarymą. Pranešime nurodoma, su kuo pasirašyta sutartis, ir sutarties kaina.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMAS NE ATVIROJO KONKURSO BŪDU

 

31 straipsnis. Uždarasis pirkimo konkursas

1. Uždarasis konkursas gali būti rengiamas, jeigu:

1) prekes, darbus arba paslaugas dėl jų ypatingo sudėtingumo ar specialumo gali parduoti tik tam tikri tiekėjai (rangovai);

2) dėl konkurso paraiškų kiekio jų nagrinėjimo laikas ir išlaidos būtų pernelyg didelės, palyginti su perkamų prekių, darbų arba paslaugų verte;

3) atvirasis konkursas neįvyko dėl šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos priežasties arba atmetus visas atvirojo konkurso paraiškas;

4) prekių ir paslaugų vertė neviršija 150 tūkst. Lt, o darbų – 500 tūkst. Lt.

2. Jeigu perkančioji organizacija rengia uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji prašo, kad paraiškas pateiktų visi tiekėjai (rangovai), kurie turi jai reikalingų prekių arba atlieka reikiamus darbus bei teikia paslaugas.

3. Jeigu perkančioji organizacija rengia uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ji parenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus (rangovus), galinčius užtikrinti efektyvią konkurenciją.

4. Vykdant uždarąjį pirkimo konkursą, taikomos šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytos pirkimo procedūros, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje yra nustatytos kitokios procedūros.

 

32 straipsnis. Dviejų pakopų konkursas

1. Perkančioji organizacija, esant šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, turi teisę vykdyti pirkimą taikydama dviejų pakopų konkurso procedūras.

2. Dviejų pakopų konkurso procedūra taikoma, jeigu:

1) pirkimo objektas yra techniniu požiūriu labai sudėtingas ir perkančioji organizacija negali pateikti detalių prekių, darbų specifikacijų arba paslaugų charakteristikų;

2) perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį atlikti mokslinius darbus, tyrimus, eksperimentus, parengti projektus, išskyrus atvejus, kai numatoma gaminti tokį prekių kiekį, kuris gali užtikrinti gamybos rentabilumą arba padengti tyrimų ir projektavimo išlaidas;

3) buvo atliktos konkurso procedūros, tačiau negauta paraiškų arba pagal šio įstatymo 10 straipsnį buvo atmestos visos paraiškos, taip pat jeigu pradėjus konkurso procedūras iš naujo, perkančiosios organizacijos nuomone, nepavyks sudaryti pirkimo sutarties.

3. Dviejų pakopų konkurso procedūroms taikomos šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje yra nustatytos kitokios procedūros.

4. Dviejų pakopų konkurso dokumentuose nurodoma, kad visi tiekėjai (rangovai) pirmojoje pakopoje pateikia pradines konkurso paraiškas, kuriose nenurodomos kainos. Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, kad pateikiami pasiūlymai dėl prekių, darbų arba paslaugų techninių, kokybės ir kitokių charakteristikų bei jų tiekimo sutarties sąlygų, tam tikrais atvejais ir dėl tiekėjų (rangovų) profesinės bei techninės kompetencijos ir kvalifikacinių duomenų.

5. Perkančioji organizacija pirmojoje konkurso pakopoje su bet kuriuo tiekėju (rangovu), kurio paraiška pagal šio įstatymo nuostatas nėra atmesta, gali derėtis dėl bet kokių paraiškos aspektų.

6. Antrojoje konkurso pakopoje perkančioji organizacija tiekėjams (rangovams), kurių paraiškos nebuvo atmestos, siūlo pateikti galutines paraiškas, jose nurodyti prekių, darbų arba paslaugų komplekto specifikacijų kainas. Sudarydama tokias specifikacijas, perkančioji organizacija gali atsisakyti arba pakeisti bet kurį anksčiau konkurso nustatytą perkamų prekių, darbų ar paslaugų techninių arba kokybės charakteristikų aspektą ir įtraukti naujas charakteristikas arba kriterijus. Apie kiekvieną tokį atsisakymą, pakeitimą arba papildymą tiekėjams (rangovams) pranešama perkančiosios organizacijos kvietime pateikti galutines konkurso paraiškas. Kiekvienas tiekėjas (rangovas), nepageidaujantis pateikti galutinę konkurso paraišką, gali pasitraukti iš konkurso procedūrų neprarasdamas konkurso paraiškos garantijos, jeigu ją buvo pateikęs. Galutinės konkurso paraiškos yra vertinamos ir lyginamos nustatant laimėjusią konkurso paraišką šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

33 straipsnis. Konkurencinės derybos

1. Esant šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat konsultacinių ar kitokių paslaugų, kurių iš anksto neįmanoma aiškiai apibūdinti, pirkimas gali būti vykdomas konkurencinių derybų būdu. Taikydama šį pirkimo būdą, perkančioji organizacija siunčia prašymą pateikti pasiūlymus ne mažiau kaip 3 tiekėjams (rangovams).

2. Prašyme pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;

2) pirkimo aprašymas nurodant techninius bei kitokius parametrus ir reikalavimus, o perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo arba suteikimo vieta;

3) perkant konsultacines paslaugas, – nuoroda, kad jų teikėjas, su kuriuo bus sudaryta šių paslaugų pirkimo sutartis, ir jam giminingos įmonės negalės dalyvauti prekių ir darbų pirkimuose, susijusiuose su paslaugomis, teikiamomis pagal šią sutartį;

4) pasiūlymų vertinimo būdai ir kriterijai, išreikšti, kai tai įmanoma, pinigine verte, nurodant kiekvieno iš jų santykinę reikšmę ir kokia tvarka jie bus taikomi vertinant pasiūlymus;

5) prašymas, kad pasiūlymo techninė dalis ir kainos būtų pateikiamos atskiruose vokuose;

6) pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas.

3. Perkančioji organizacija gali derėtis su tiekėju (rangovu) dėl pasiūlymų turinio. Vykdant derybas, turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) jos turi būti konfidencialios;

2) šalys neturi niekam atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios informacijos;

3) visiems tiekėjams (rangovams), kurių pasiūlymai remiantis šio įstatymo nuostatomis nebuvo atmesti, turi būti suteikta galimybė dalyvauti derybose.

4. Pasibaigus deryboms, perkančioji organizacija prašo, kad visi procedūrose dalyvaujantys tiekėjai (rangovai) iki nustatytos datos pateiktų atsižvelgus į derybų rezultatus parengtą galutinį pasiūlymą.

5. Pasiūlymai vertinami tokiu būdu:

1) atsižvelgiama tiktai į prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus kriterijus;

2) pasiūlymo efektyvumas perkančiosios organizacijos nustatytų techninių ir kokybės reikalavimų požiūriu vertinamas atskirai nuo kainos;

3) pasiūlymų kainos palyginamos arba pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į visus kriterijus (įskaitant ir kainą) tiktai atlikus jo techninį ir kokybės įvertinimą.

6. Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymas, įvertinus jį pagal prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus kriterijus ir laikantis šiame prašyme nurodytos jų taikymo tvarkos, labiausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

 

34 straipsnis. Kainų apklausa

1. Perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimus atlikdama kainų apklausą. Šis pirkimo būdas gali būti taikomas, kai egzistuojančioje rinkoje yra konkurencinė perkančiajai organizacijai reikiamų standartinių prekių, darbų arba įprastų paslaugų pasiūla.

2. Perkančioji organizacija kreipiasi ne mažiau kaip į 3 tiekėjus (rangovus) ir kviečia juos pranešti prekių, darbų ar paslaugų kainas. Kiekvienam tiekėjui (rangovui), į kurį kreipiamasi, pranešama, ar į kainą, be išlaidų už pačias prekes, darbus ar paslaugas, reikia įtraukti kokius nors kitus elementus, pavyzdžiui, transporto ir draudimo išlaidas, akcizus, muito ar kitus mokesčius.

3. Kiekvienam tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimą, kurio nebegalima keisti. Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto įkainojimo.

4. Sprendimas sudaryti pirkimo sutartį priimamas to tiekėjo (rangovo) naudai, kuris pasiūlė pačią mažiausią kainą, tenkinančią perkančiosios organizacijos poreikius.

 

35 straipsnis. Pirkimas iš vienintelio šaltinio

1. Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių, darbų arba paslaugų pakvietusi pateikti pasiūlymus arba kainą vienintelį tiekėją (rangovą).

2. Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:

1) šias prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos tinkamos alternatyvos;

2) dėl ypatingo įvykio ar kitų priežasčių iškyla skubus prekių, darbų arba paslaugų poreikis ir dėl to neįmanoma arba netikslinga rengti konkurso procedūras, su sąlyga, jei to nebuvo galima numatyti arba tai nebuvo perkančiosios organizacijos delsimo pasekmė;

3) perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekes, įrengimus, technologiją arba paslaugas ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai standartizacijos požiūriu, derinant su jau turimomis prekėmis, įrengimais, technologija arba atliktomis paslaugomis ir atsižvelgiant į tai, jog ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip pat papildomi pirkimai, palyginti su ankstesniaisiais, yra nedidelio masto, jų kainos yra pagrįstos, o alternatyvūs pirkimai dėl nesuderinamumo su ankstesniaisiais yra nepriimtini;

4) perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį su atitinkamu tiekėju (rangovu) dėl tyrimų, eksperimentų, mokslo ar projektavimo darbų, išskyrus atvejus, kai ši sutartis numato tokią prekių kiekio gamybą, kuri užtikrintų jų komercinį rentabilumą arba tyrimų ir projektavimo išlaidų padengimą;

5) pratęsiama prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

 

36 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė paduoti skundą

1. Tiekėjas (rangovas), kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs pirkimo dokumentus, gali iki pirkimo sutarčių įsigaliojimo apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, pirkimo procedūras ar sprendimus, jeigu mano, jog pažeisti jo teisėti interesai, ir reikalauti jų nutraukimo, panaikinimo ar pakeitimo.

2. Skundai paduodami Viešųjų pirkimų tarnybai per 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.

3. Apskundimo objektu negali būti:

1) pirkimo būdo pasirinkimas pagal šio įstatymo 17 straipsnį;

2) perkančiosios organizacijos sprendimas pagal šio įstatymo 10 straipsnį atmesti visas konkurso paraiškas, pasiūlymus arba kainas.

 

37 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka

1. Viešųjų pirkimų tarnyba turi išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą per 20 dienų.

2. Skundai nagrinėjami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis skundų nagrinėjimo tvarkos taisyklėmis (nuostatais).

 

38 straipsnis. Pirkimo procedūrų sustabdymas

1. Laiku įteiktas tiekėjo (rangovo) skundas sustabdo pirkimo procedūras, iki šis skundas bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai skundas nėra tinkamai motyvuotas arba dėl tokio sustabdymo tiekėjas (rangovas) ar perkančioji organizacija gali patirti nuostolių.

2. Sprendimą dėl pirkimo procedūrų sustabdymo priima skundą nagrinėjanti institucija.

 

39 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos valstybinės institucijos sprendimų apskundimas

Tiekėjas (rangovas) turi teisę šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytos valstybinės institucijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.

 

40 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius

Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius.

 

41 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė

Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų, perkančioji organizacija įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius.

 

42 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų atsakomybė

1. Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgaliotieji asmenys, pažeidę šį įstatymą, įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

2. Jeigu prekės arba paslaugos įsigyjamos pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, laikoma, jog jų kaina yra padidinta 10 procentų, palyginti su sumokėta už pirkinį, ir kad valstybei padaryta tokio dydžio žala. Jeigu valstybės kontrolės ir revizijos tarnybos ar kitos kompetentingos valdymo institucijos nustato, kad prekės arba paslaugos pirktos didesnėmis kainomis arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, taip pat nustato kitus kainų taikymo pažeidimus, asmenys, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako įstatymų nustatyta tvarka (atlygina visą padarytą žalą). Žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka iš kaltų asmenų.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS