LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SRITINIO NORMINIO DOKUMENTO „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ IR ĮVADŲ ELEKTROCHEMINĖS SAUGOS NUO KOROZIJOS ĮRENGINIAI. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, MATAVIMAI IR BANDYMAI. TAISYKLĖS“, PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 1999 M. RUGSĖJO 10 D. ĮSAKYMU NR. 307, DALINIO PAKEITIMO

2001 m. spalio 3 d. Nr. 293

Vilnius

Iš dalies pakeičiu sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 78-2329):

1. Išdėstau 4 skyrių „Techninė priežiūra, matavimai, bandymai“ taip:

„4. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA, MATAVIMAI, BANDYMAI

4.1. Bendrieji reikalavimai:

4.1.1. dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginius techniškai prižiūrėti, atlikti matavimus, bandymus gali tik kvalifikuotos tarnybos, turinčios Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų leidimą (licenciją) šiai veiklai;

4.1.2. šios taisyklės privalomos kvalifikuotų tarnybų darbuotojams, atliekantiems degiųjų dujų tiekimo sistemos skirstomųjų dujotiekių ir įvadų į pastatus elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninę priežiūrą, matavimus ir bandymus;

4.1.3. elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninei priežiūrai, matavimams, bandymams kvalifikuotose tarnybose turi būti parengtos instrukcijos, kuriose nurodoma darbų atlikimo technologija, saugos reikalavimai ir saugūs darbo metodai, darbų kokybės tikrinimo būdai bei priemonės;

4.1.4. už elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninę priežiūrą, matavimus, bandymus atsako jų savininkai, jei darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo;

4.1.5. atlikti techninės priežiūros darbai, matavimų ir bandymų duomenys turi būti įforminti techniniuose dokumentuose;

4.1.6. dujotiekių elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai techniškai prižiūrimi dujotiekių saugos nuo korozijos įrenginių techninės priežiūros darbų saugos ir technologijos instrukcijoje bei šiame dokumente nurodyta tvarka ir apimtimi. Techninės priežiūros darbų periodiškumas ir apimtis nurodyta A priede;

4.1.7. vamzdžio apsauginio poliarizacinio potencialo grunto atžvilgiu matavimų duomenys turi būti palyginami su duomenimis, užregistruotais jungties ar anodo įrengimo metu, ir pagal lyginamąjį vario/vario sulfato (Cu/CuSO4) elektrodą turi atitikti šias normas:

4.1.7.1. įjungimo potencialas: nuo minus 900 mV iki minus 1 500 mV (vamzdynams su polimerine danga), iki minus 2 500 mV (vamzdynams su bitumine danga);

4.1.7.2. išjungimo potencialas: mažiau kaip minus 850 mV, esant vamzdyno temperatūrai < 50°C; nuo minus 850 mV iki 1 150 mV, esant vamzdyno temperatūrai > 50°C; kai yra sulfatus redukuojančių bakterijų mažiau kaip – 950 mV.

4.2. Tirpstančiųjų anodų įrenginiai:

4.2.1. tirpstančiųjų anodų įrenginiai techniškai prižiūrimi, atliekami matavimai ir bandymai pagal parengtas instrukcijas. Matavimų duomenys surašomi techniniuose dokumentuose, kurie gali būti naudojami duomenų apdorojimui programine įranga ir grafiniam pavaizdavimui;

4.2.2. tirpstančiųjų anodų įrenginių techninės priežiūros, matavimų, bandymų apimtis ir periodiškumas nurodyti A priede;

4.2.3. gedimų priežastys ir jų nustatymo būdai nurodyti informaciniame B priede.

4.3. Katodinės saugos įrenginiai:

4.3.1. katodinės saugos įrenginiai techniškai prižiūrimi, matavimai ir bandymai atliekami pagal atitinkamas darbų saugos ir technologijos instrukcijas. Matavimų duomenys surašomi techniniuose dokumentuose, duomenys gali būti naudojami kompiuteriniam apdorojimui bei grafiniam pavaizdavimui;

4.3.2. priimant eksploatuoti naujai įrengtus dujotiekių katodinės saugos įrenginius, turi būti atliekami pirminiai ir antriniai dujotiekio ir katodinės saugos įrenginių tyrimai;

4.3.3. pirminiai tyrimai atliekami prieš įjungiant sumontuotus katodinės saugos įrenginius. Jų metu turi būti matuojama:

4.3.3.1. kabelių varža (tarp gretimų laidininkų įrengtuose matavimo punktuose);

4.3.3.2. vamzdyno varža įrengtose „30“ m matavimo punktų sekcijose;

4.3.3.3. katodinės saugos įrenginių apsauginio įžeminimo varža grunto atžvilgiu;

4.3.3.4. anodinio įžeminimo elektrodų, „elektrodas – gruntas“, „elektrodas – vamzdynas“ ir bendra įžeminimo varža;

4.3.3.5. „vamzdynas – dėklas“ varža;

4.3.3.6. poliarizacinio elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.3.7. stacionaraus palyginamojo elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.3.8. izoliuojančių jungčių varžos;

4.3.3.9. kintama įtampa „vamzdynas – gruntas“ visuose projekte nurodytuose matavimo punktuose;

4.3.3.10. vamzdyno natūralus potencialas grunto atžvilgiu visuose projekte nurodytuose matavimo taškuose;

4.3.3.11. poliarizacinių elektrodų natūralus potencialas grunto atžvilgiu;

4.3.3.12. potencialų skirtumas tarp stacionaraus palyginamojo elektrodo ir kilnojamojo palyginamojo elektrodo.

4.3.4. Antriniai tyrimai atliekami esant įjungtai apsauginei srovei, praėjus 20 dienų po srovės įjungimo ir sureguliavimo. Jų metu turi būti matuojama:

4.3.4.1. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ stacionaraus palyginamojo elektrodo ir pernešamo palyginamojo elektrodo (katodinės stoties pajungimo vietoje) atžvilgiu;

4.3.4.2. momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ tarp stacionaraus ir pernešamo palyginamųjų elektrodų;

4.3.4.3. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ palyginamojo elektrodo prieš izoliuojančias jungtis ir už jų atžvilgiu;

4.3.4.4. potencialo kritimas izoliuojančioje jungtyje (įjungta);

4.3.4.5. poliarizacinio elektrodo momentinis potencialas „įjungta – išjungta“ palyginamojo elektrodo atžvilgiu (atjungus poliarizacinį elektrodą nuo vamzdyno);

4.3.4.6. katodo srovė (įjungta);

4.3.4.7. momentinė srovė „įjungta – išjungta“ anodinio įžeminimo elektroduose (matuojama kiekvienam elektrodui atskirai);

4.3.4.8. momentinė srovė „įjungta – išjungta“ poliarizaciniuose elektroduose;

4.3.4.9. vamzdyno kintama įtampa grunto atžvilgiu;

4.3.4.10. anodinio įžeminimo elektrodų, elektrodas-gruntas ir elektrodas-vamzdynas varžos;

4.3.4.11. vamzdynas-dėklas varža;

4.3.4.12. poliarizacinio elektrodo varža grunto ir vamzdyno atžvilgiu;

4.3.4.13. grunto gradientas visuose matavimo taškuose ir dujotiekio sankirtose su kitomis komunikacijomis;

4.3.5. katodinės saugos išorine srove įrenginių techninės priežiūros, matavimų, bandymų apimtis ir periodiškumas nurodyti A priedo A. 1 lentelėje;

4.3.6. išmatavus ir nustačius srovės, įtampos ar potencialų dydžius, jeigu jų reikšmės skiriasi nuo norminių (žr. 4.1.7 p.) ar ankstesnių matavimų, būtina nustatyti gedimų priežastis;

4.3.7. gedimų priežastys ir jų nustatymo būdai nurodyti informaciniame B priede.

4.4. Izoliuojančios jungtys:

4.4.1. priimama eksploatuoti naujai sumontuota izoliuoti jungtis turi būti patikrinta, išmatuojant momentinių „įjungta – išjungta“ potencialų skirtumą abiejose jungties pusėse ir izoliacijos varžą.

PASTABA. Jei vamzdynas katodiškai neapsaugotas, vietoj potencialo „įjungta – išjungta“ matuojamas vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu;

4.4.2. periodiškai kartą per 5 metus abiejose izoliuojančios jungties pusėse turi būti matuojama:

4.4.2.1. momentinis „įjungta – išjungta“ potencialas;

4.4.2.2. izoliacijos varža;

4.4.3. matavimų duomenys įrašomi techniniuose dokumentuose ir, jei nustatoma pažeida, izoliuojanti jungtis taisoma.

4.5. Potencialų matavimas:

4.5.1. vamzdyno momentinis potencialas „įjungta-išjungta“ matuojamas pagal C priedo C.1 punktą;

4.5.2. vamzdyno potencialas grunto atžvilgiu matuojamas pagal C priedo C.2 punktą;

4.5.3. grunto gradientas matuojamas pagal C priedo C.3 punktą;

4.5.4. nesant galimybės atlikti taisyklių 4.3 ir 4.4 punktuose numatytų matavimų „įjungta-išjungta“ metodu (kai dujotiekį apsaugo keli katodinės saugos įrenginiai), potencialo „dujotiekis-žemė“ matavimai gali būti atliekami naudojant plieninį 25 cm² poliarizuojantį elektrodą ir palyginamąjį vario sulfato elektrodą, sinchroniškai neišjungiant katodinių stočių. Matavimai atliekami pagal C priedo C.4 punktą;

4.5.5. punkto 4.5.4 teiginys taikomas ir A priedo 2.4.1 ir 2.4.2 punktams.“

2. Išdėstau A priedo „Elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių techninės priežiūros, matavimų ir bandymų periodiškumas“ lentelės antrąjį punktą „Katodinės saugos įrenginiai“ taip:

“2. Katodinės saugos įrenginiai

2.1. Techninė priežiūra

2.1.1. Katodinės stoties (keitiklio) ir visų elementų išorinė apžiūra, techninės būklės įvertinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį
2.1.2. Įrenginių korpusų vidaus ir išorės valymas	Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį
2.1.3. Išvado įtampos ir srovės registravimas, išmatuojant vamzdžio	Ne rečiau kaip vieną kartą
momentinį potencialą grunto atžvilgiu drenavimo taške	per mėnesį
2.2. Periodinis techninis patikrinimas
2.2.1. Techninės apžiūros darbai	Ne rečiau kaip vieną kartą
	per 3 mėnesius
2.2.2. Katodinės stoties (keitiklio) sudedamųjų dalių tikrinimas,	Ne rečiau kaip vieną kartą
nustatant ir pašalinant mechaninius pažeidimus, nuodegas,	per 3 mėnesius
perkaitimo požymius
2.2.3. Jungčių kontaktų tvirtumo patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą
	per 3 mėnesius
2.2.4. Saugiklių bloko tvarkingumo patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą
	per 3 mėnesius
2.2.5. Kabelių ir oro linijų apžiūra ir, jei reikia, kontaktų valymas,	Ne rečiau kaip vieną kartą
sutepimas, izoliavimas	per 3 mėnesius
2.2.6. Vamzdžio momentinio potencialo grunto atžvilgiu matavimas	Ne rečiau kaip vieną kartą
pasirinktuose saugojamos zonos taškuose ir labiausiai nuo katodinės stoties nutolusiame taške	per 6 mėnesius
2.3. Metinis techninis patikrinimas
2.3.1. Periodinio techninio patikrinimo darbai	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
2.3.2. Kabelių ir oro linijų izoliacijos varžos matavimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
2.3.3. Anodinio kontūro, apsauginio įžeminimo ir transformatoriaus varžos matavimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
2.4. Papildomi matavimai
2.4.1. Vamzdžio momentinio potencialo „įjungta-išjungta“ grunto atžvilgiu	Ne rečiau kaip vieną kartą per
matavimas visuose galimuose matavimo taškuose	5 metus
2.4.2. Grunto gradiento „įjungta-išjungta“ matavimas įtartinose	Ne rečiau kaip vieną kartą
(staigaus potencialo kritimo, galimo prakorodavimo) vietose	per 5 metus
2.4.3. Vamzdžio izoliacijos varžos matavimas projekte nurodytuose taškuose	Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus
2.4.4. Anodo ir vamzdžio varžų grunto atžvilgiu ir anodo varžos vamzdžio atžvilgiu matavimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus

PASTABA. Lentelės 2.4 punkte nurodyti matavimai atliekami:

1. visiems sekcijomis suskirstytiems dujotiekiams – nurodytais terminais;

2. kitų metų laikotarpiu dujotiekiams, kuriems metinio techninio patikrinimo metu nustatytos įtartinos (staigus potencialo kritimas, galimas prarūdijimas ir pan.) vietos.“

3. Papildau C priedą nauju C.4 punktu:

„C.4. Vamzdžio potencialo grunto atžvilgiu matavimas naudojant plieninį 25 cm² poliarizuojantį elektrodą.

Naudojant plieninį 25 cm2 poliarizuojantį elektrodą ir palyginamąjį vario sulfato elektrodą, išmatuojama apsauginio potencialo vertė, pakankamai tiksliai apibūdinanti faktišką potencialo skirtumą tarp vamzdžio metalo ir grunto.

Matavimo technologija: išmatavus vamzdžio potencialą grunto atžvilgiu (žr. C priedo C.2 punktą), dujotiekio ašies kryptimi prie pat vario sulfato elektrodo į gruntą įsmeigiamas plieninis poliarizuojantis elektrodas. Šio elektrodo, besiliečiančio su gruntu, išorinio paviršiaus plotas turi būti lygus 25 cm². Matavimas trunka tol, kol nuolatinės srovės voltmetras parodo, jog plieninis elektrodas poliarizavosi (trukmė apie 10 min).

5 paveikslas. Potencialo matavimas naudojant plieninį poliarizuojantį elektrodą.

Išmatuotas potencialas Up yra vamzdžio potencialas grunto atžvilgiu (artimiausias faktiškam apsauginiam potencialui).“

Ūkio Ministras                                                                                                  Petras Čėsna