Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio Komiteto Sprendimas Nr. 1/1998*
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1996 metų spalio 14 dieną Prahoje, ir šios Sutarties 4 Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų;
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 34, 35 ir 37 straipsnių nuostatas;
atsižvelgdamas, kad šio 4 Protokolo „prekių kilmės“ apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Europos Bendrijos, Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Rumunijos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę;
kadangi būtų tikslinga iki 2000 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią 4 Protokolo 15 straipsnyje numatytą vienodo dydžio mokesčių sistemą, ryšium su draudimu muito mokestį grąžinti arba nuo jo atleisti;
kadangi būtų tikslinga į kumuliacijos sistemą įtraukti minėtus gaminius, turinčius Turkijos Respublikos kilmę;
kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 3, 4 ir 12 straipsnių formuluotes;
kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti;
Jungtinis Komitetas, sudarytas iš Šalių atstovų,
nusprendė:
1 straipsnis
4 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip:
1. 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:
(i) „pridėtoji vertė“ reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 4 straipsnyje, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Šalyje“.
3. 4 straipsnis pakeičiamas taip:
„4 straipsnis
Kilmės kumuliacija
1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Šalyje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Šalies ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Šalyje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Šalyje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Šalyje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Šalyje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
4. 12 straipsnis pakeičiamas taip:
„Teritoriškumo principas
1. Šalyse visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas.
2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Šalies kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Šalies į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad:
(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.
3. Iš Šalies eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:
(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Šalyje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:
(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
(ii) bendra pridėtoji vertė, gauta ne Šalies teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Šalių ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Šalies ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.
5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtoji vertė“ reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.
6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.
7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50-63 Harmonizuotosios sistemos skirsniuose.
7. I Priedo 5.2 pastaboje tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama „laidūs srovei siūlai“.
8. I Priede išbraukiamas 5.2 pastabos paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių.... įvykdyta svorio dalies sąlyga).
9. II Priede tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama:
„2207 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, |
Gamyba, kurioje: |
|
išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; |
|
|
denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio |
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos |
|
stiprumo spiritai |
kitose pozicijose negu 2202 arba 2208„ |
„57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: |
|
|
- Iš kamšytinio veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų |
|
|
arba |
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
Tačiau: |
|
|
- polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, |
|
|
- polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, |
|
|
- grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, |
|
|
kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip |
|
|
9 deciteksai, gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% prekės |
|
|
ex-works kainos, |
|
|
- džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
|
- Iš kito veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų |
|
|
verpimui, arba |
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
- Kiti |
Gamyba iš1: |
|
|
- kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), |
|
|
- sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, |
|
|
- natūralių pluoštų, arba |
|
|
- dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
neparuoštų verpimui. |
|
|
Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas.„ |
11. II priedo HS 7006 pozicija keičiama:
„7006 |
Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba |
|
|
7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis |
|
|
briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas |
|
|
arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar |
|
|
neaptaisytas kitomis medžiagomis: |
|
|
- stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona |
Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo |
|
plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka |
7006 pozicijoje |
|
SEMII standartus 2 |
|
|
- kiti |
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje„ |
12. II priedo HS 7601 pozicija keičiama:
„7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba, kurioje: |
|
|
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje |
|
|
negu prekė; ir |
|
|
- visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos |
|
|
arba |
|
|
Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba |
|
|
aliuminio atliekų ir laužo„ |
2 straipsnis
1. Šis Sprendimas įsigalioja 1999 metų sausio 1 dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos.
2. Jeigu šis Sprendimas neįsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai, kad jų vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos.
SUDARYTA Prahoje šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntųjų metų gruodžio 28 d. dviem egzemplioriais lietuvių, čekų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu.
Lietuvos Respublikos vardu |
ČEkijos Respublikos vardu |
*Taikoma nuo 1999 m. balandžio 1 d.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.
1 Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 Įvadinę pastabą.
(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.
2 SEMII – Puslaidininkių įrengimų ir medžiagų jungtinis institutas.