LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL HIGIENOS TARNYBOS VEIKLOS YPATINGOMIS SITUACIJOMIS
1993 m. gegužės 31 d. Nr. 260
Vilnius
Siekdamas mažinti ypatingų situacijų kilimo galimybes, lengvinti padarinius, užtikrinti efektyvų jų likvidavimą bei apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę,
1. Tvirtinu sveikatos apsaugos ministerijos higienos tarnybos veiklos ypatingomis situacijomis nuostatus (priedas).
2. Pavedu Respublikinio specializuoto higienos centro direktoriui E. Mačiūnui:
2.1. Nuo 1993 m. birželio 1 d. metodiškai vadovauti higienos tarnybos paruošimui ir veiklai ypatingomis situacijomis.
2.2. Nuo 1993 m. birželio 1 d. įsteigti ypatingų situacijų skyrių įvedant skyriaus vedėjo, 2 gydytojų ir 3 gydytojo higienisto padėjėjų etatus.
3. Respublikinio higienos centro direktoriui Z. Stanevičiui iki š. m. liepos 1 d. perduoti Respublikiniam specializuotam higienos centrui veiklos ypatingomis situacijomis koordinavimo funkcijas, reikiamą dokumentaciją bei archyvinę medžiagą.
4. Ekonomikos skyriaus viršininkui G. Černiauskui numatyti Respublikiniam specializuotam higienos centrui lėšas 2.2 punkte nurodytiems darbuotojams išlaikyti, dviem specialiems automobiliams bei vienam kompiuteriui įsigyti.
Sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gegužės 31 d. Įsakymo Nr. 260 priedas
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS HIGIENOS TARNYBOS VEIKLOS YPATINGOMIS SITUACIJOMIS
NUOSTATAI
1. Ypatingos situacijos (YS) samprata.
Ypatinga situacija – tai aplinkybių visuma stichinei nelaimei, katastrofai ar avarijai ištikus atskirą objektą, ribotą teritoriją, regioną ar valstybę.
Stichinė nelaimė – tai gamtos jėgų veikimo sukelti galingi sunkiai įveikiami ar didelės griaunamosios jėgos reiškiniai: žemės drebėjimai, uraganai, viesulai, audros, šalčiai, karščiai, sausros, potvyniai.
Katastrofa – tai didelė staigi ir netikėta nelaimė, įvykis su tragiškomis pasekmėmis.
Avarija – tai netikėtas techninio įrenginio gedimas, technologinio proceso nuostolingas sutrikimas: sprogimas, gaisras, transporto priemonių gedimas bei susidūrimas.
Dėl stichinių nelaimių, katastrofų bei avarijų gali nukentėti žmonės, kilti epidemijos, tam tikros teritorijos būti užterštos cheminėmis, radioaktyviomis ar biologinėmis medžiagomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir gyvybei.
Teritorija, kuri dėl stichinės nelaimės, katastrofos ar avarijos užteršta cheminėmis, radioaktyviomis ar biologinėmis medžiagomis ir dėl to masiškai nukentėjo žmonės, vadinama užteršimo židiniu.
Teritorija, kuri dėl stichinės nelaimės, katastrofos ar avarijos galėjo ar gali būti užteršta cheminėmis, radioaktyviomis ar biologinėmis medžiagomis, vadinama užteršta zona.
2. Higienos tarnybos veiklos režimai.
2.1. Įprastinis režimas – tarnybos prižiūrimoje teritorijoje fiksuojami leistini užteršimo cheminėmis, radioaktyviomis bei biologinėmis medžiagomis dydžiai ir nėra infekcinių ligų protrūkių epidemijų.
2.2. Parengties režimas – tarnybos prižiūrimoje teritorijoje fiksuojami didesni už leistinus užteršimo cheminėmis, radioaktyviomis ar biologinėmis medžiagomis dydžiai, gavus prognozės duomenis apie galimybę susiformuoti YS, kilti infekcinių ligų protrūkiams, epidemijoms.
3. Higienos tarnybos veiklos ypatingomis situacijomis tikslas – kartu su kitomis žinybomis veikti, kad būtų užkertamas kelias YS kilti; dalyvauti likviduojant YS priežastis, padarinius bei išplitimo galimybes, kad būtų apsaugota žmonių gyvybė ir sveikata, kad būtų kuo greičiau atkurtos optimalios sanitarinės- epidemiologinės gyvenimo sąlygos.
4. Higienos tarnybos veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
4.1. Pagal savo kompetenciją:
4.1.1. Vykdyti aplinkos ir potencialiai pavojingų objektų sanitarinę-higieninę ir sanitarinę-epidemiologinę priežiūrą; prognozuoti galimą YS mastą ir struktūrą; atliekant visų projektų higieninę ekspertizę reikalauti, kad būtų numatytos priemonės YS išvengti ir jų galimiems padariniams likviduoti.
4.2. Būti nuolat pasiruošusiems darbui YS. Susidarius YS, pagal savo kompetenciją dalyvauti likviduojant jos priežastis bei padarinius. Dalyvauti mokant visuomenę, kaip elgtis ypatingomis situacijomis.
5. Higienos tarnybos įstaigų funkcijos pagal veiklos režimus.
5.1. Įprastinis režimas.
5.1.1. Kartu su kitomis žinybomis registruoti prižiūrimoje teritorijoje esančius objektus, kurie gali būti YS priežastimi, bei atlikti jų higieninį įvertinimą.
5.1.2. Vykdyti potencialiai pavojingų objektų sanitarinę- higieninę bei epidemiologinę kontrolę; teikti pasiūlymus nustatytiems trūkumams šalinti; mokyti visuomenę saugaus elgesio pavojaus atveju.
5.1.5. Organizuoti higienos įstaigų, jų padalinių materialinį techninį aprūpinimą aparatūra, įrengimais, terpėmis, imunoprepa ratais, individualiomis apsaugos priemonėmis, transportu.
5.2. Parengties režimas.
5.2.1. Atlikti reikiamus tyrimus, nuolat rinkti žinias apie situacijos kitimą ir apie tai informuoti tarnybos darbuotojus bei kitas žinybas; mokyti žmones saugaus elgesio.
5.2.2. Patikrinti higienos tarnybos padalinių pasiruošimą darbui YS (kadrų sukomplektavimą, apsirūpinimą aparatūra, įrengimais, reagentais, terpėmis, transportu ir kt.), koreguoti veiklos planus bei darbuotojų iškvietimo sistemą.
5.2.3. Palaikyti pastovų ryšį su aukštesnio lygio valdymo organais, atitinkamomis YS likvidavimo komisijomis bei kitomis žinybomis.
5.2.4. Paruošti individualias apsaugos ir specifinės profilaktikos priemones, jei reikia, jas panaudoti.
5.3. Ypatingasis režimas.
5.3.1. Užteršimo radioaktyviomis medžiagomis atveju:
5.3.1.1. Vykti į užteršimo židinį apsirūpinus individualios saugos priemonėmis, dozimetrais, reikiama aparatūra, įrengimais.
5.3.1.3. Dalyvauti vertinant teritorijos užteršimo lygį, teikti pasiūlymus, kaip apsaugoti gyventojus ir mokyti apsisaugoti juos pačius.
5.3.1.4. Imti geriamojo vandens, maisto produktų ir maisto žaliavų mėginius, įvertinti jų užteršimą arba nustatyta tvarka pristatyti juos į zoninę laboratoriją. Informuoti atitinkamus valdymo organus, žinybas ir gyventojus apie tyrimų rezultatus bei būtinas higienines priemones.
5.3.1.5. Nustatyti vandens telkinių (gręžinių), kurie naudojami kaip geriamojo vandens šaltiniai, radioaktyvaus užteršimo dydį.
5.3.2. Užteršimo cheminėmis medžiagomis atveju:
5.3.2.1. Vykti į cheminio užteršimo židinį apsirūpinus individualios saugos priemonėmis, pavyzdžių ėmimo priemonėmis, reikiama aparatūra, reagentais, transportu.
5.3.2.2. Nustatyti YS metu į orą patekusių cheminių medžiagų koncentraciją atskiruose užterštos teritorijos taškuose.
5.3.2.3. Imti mėginius, kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti maisto produktų, žaliavų ir geriamojo vandens šaltinių užteršimą YS metu į aplinką patekusiomis medžiagomis.
5.3.2.4. Teikti higienines išvadas bei pasiūlymus atitinkamiems valdymo organams, žinyboms ir gyventojams dėl galimybės vartoti vandenį, maisto produktus bei jų žaliavas, dalyvauti ruošiant higienines rekomendacijas dėl gyventojų evakuacijos būtinumo ar atitinkamų sveikatos apsaugos priemonių įgyvendinimo įvertinus savo ir kitų žinybų tyrimų rezultatus. Mokyti žmones saugaus elgesio.
5.3.3. Biologinio užteršimo, masiško susirgimo infekcinėmis ligomis atvejais:
5.3.3.1. Vykti į biologinio užteršimo, infekcinių ligų židinius apsirūpinus individualios saugos, specifinės profilaktikos priemonėmis, reikiama aparatūra, įranga, transportu.
5.3.3.2. Imti mėginius iš aplinkos ir ligonių, organizuoti ir atlikti bakteriologinį įvertinimą. Prireikus mėginius pristatyti į zonines laboratorijas.
5.3.3.3. Dalyvauti pateikiant higienines išvadas ir pasiūlymus dėl židinio lokalizavimo ir likvidavimo įvertinus savo ir kitų žinybų atliktų tyrimų rezultatus. Informuoti atitinkamus valdymo organus, žinybas ir gyventojus.
6. Higienos tarnybos pajėgos ir darbo organizavimas ypatingomis situacijomis
Ypatingų situacijų likvidavimo tarnyba susideda iš visų higienos tarnybos padalinių, kurie, derindami savo veiksmus, sudaro vieningą sistemą.
Pirma grandis yra teritorinis higienos centras.
Antra – zoniniai (miestų) higienos centrai.
Trečia – Respublikinis higienos centras, Higienos institutas, Respublikinis imunoprofilaktikos centras, Respublikinis mitybos centras.
Ketvirta – Respublikinis specializuotas higienos centras, Sveikatos apsaugos ministerija.
6.1. Teritorinio higienos centro veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.1.1. Vykdyti aplinkos ir potencialiai pavojingų (ar galinčių turėti įtaką) objektų higieninę, priešepideminę priežiūrą.
6.1.2. Prognozuoti aptarnaujamoje teritorijoje galimas YS, jų padarinių pobūdį bei mastą, planuoti profilaktikos bei likvidavimo priemones.
6.1.5. Vykdyti aptarnaujamoje teritorijoje esančių potencialiai pavojingų objektų priežiūrą pagal sudarytą specialų grafiką.
6.1.8. Teikti metodinę ir konsultacinę pagalbą kitoms žinyboms (tarnyboms), atliekančioms likvidacijos darbus cheminio, radioaktyvaus ar biologinio užteršimo židiniuose.
6.2. Zoninio (miestų) higienos centro veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.3. Respublikinio higienos centro, Respublikinio mitybos centro ir Respublikinio imunoprofilaktikos centro pagrindiniai veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.3.2. Rengti rekomendacijas, įgalinančias apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvybę likviduojant YS ir jų padarinius.
6.4. Higienos instituto ir kitų higienos mokslo centrų veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.4.1. Teikti ekspertinę-metodinę pabalbą suinteresuotoms įstaigoms ir žinyboms pagal savo kompetenciją.
6.5. Respublikinio specializuoto higienos centro veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.5.4. Organizuoti mokslo tiriamuosius darbus, informacijos apie gyventojų sveikatos apsaugą YS apdorojimą.
6.5.5. Parengti higienos tarnybos padalinių keitimosi informacija sistemą, užtikrinti jos veikimo efektyvumą ir praktinį įgyvendinimą.
6.5.8. Teikti rekomendacijas dėl pavojingų medžiagų pervežimo ir jų saugaus laikymo uždaruose objektuose.
6.6. Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos ypatingomis situacijomis uždaviniai.
6.6.2. Vadovauti visai higienos tarnybos sistemai YS metu. 6.6.3. Organizuoti Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų realizavimą, vykdyti jų valstybinę priežiūrą.
6.6.4. Palaikyti ryšius su užsienio valstybių institucijomis, nustatyta tvarka atstovauti Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse organizacijose sprendžiant bendradarbiavimo šioje srityje klausimus.
6.6.6. Kontroliuoti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai su kaimyninėmis užsienio valstybėmis dėl ypatingų situacijų profilaktikos ar likvidavimo.
SCHEMA
1. Visi higienos centrai savo struktūrose įsteigia epidemiologinės būklės įvertinimo grupę (EBĮG), užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninio įvertinimo grupę (UChMHĮG), užterštumo radioaktyviomis medžiagomis indikacijos ir higieninio įvertinimo grupę (URMIG). Grupių skaičių nustato kiekvienas higienos centras pagal reikmę ir savo galimybes.
1.1. Epidemiologinės būklės įvertinimo grupė
Gydytojas epidemiologas – grupės vadovas
Gydytojas bakteriologas
Laborantas
Prireikus grupė papildoma dezinfekcionistu, infekcionistu, dermatovenerologu, virusologu, parazitologu ir kitais gydytojais.
1.2. Užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninio įvertinimo grupė
Gydytojas higienistas – grupės vadovas
Gydytojas laborantas-chemikas
Laborantas
2. Kiekviena higienos centro laboratorija atlieka tyrimus pagal kasdieninėje veikloje galiojančią sistemą ir tyrimų kiekį.
4. Sveikatos apsaugos ministerijos Ypatingų situacijų likvidavimo komisijos higienos tarnybos štabo sudėtis:
Vadovas – Ministro pavaduotojas – Vyriausiasis
valstybinis gydytojas higienistas
Vyr. higienistas – Higienos skyriaus viršininkas
Vyr. epidemiologas – Respublikinio higienos centro
direktorius Vyr. radiacinės – Respublikinio higienos centro higienos gydytojas Radiologinės laboratorijos vedėjas
Štabo viršininkas – Respublikinio specializuoto higienos
centro direktorius
Pastabos. 1. Gydytojai ar inžinieriai gali būti pakeisti atitinkamos specialybės gydytojo padėjėjais, technikais ar laborantais atsižvelgiant į susidariusias sąlygas.
2. Darbuotojų skaičius ir sudėtis grupėse gali keistis priklausomai nuo židinio sudėtingumo ir esamų galimybių sukomplektuoti grupes.
