LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2013–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. rugsėjo 20 d. Nr. V-878
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 (Žin., 2013, Nr. 29-1406), 121 punktą:
1. T v i r t i n u Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų planą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad 2014–2016 metams nurodytos lėšos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai skirtus asignavimus.
3. P a v e d u:
3.1. viceministrui Rimantui Vaitkui kontroliuoti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų plano įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-878
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2013–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų plano (toliau – veiksmų planas) paskirtis – nustatyti pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo kryptis siekiant didinti aukštojo mokslo kokybę, aukštųjų mokyklų konkurencingumą, lituanistikos (baltistikos) plėtrą užsienyje ir stiprinti ryšių su lietuvių kilmės užsieniečiais bei išeivija palaikymą.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos:
2.1. Akademinis judumas – su studijų procesu susijęs fizinis ar virtualus studentų ir (ar) dėstytojų mobilumas, kurio pagrindinis tikslas yra sudaryti sąlygas studentams įgyti žinių, gebėjimų ir patirties, o dėstytojams suteikti galimybę stažuotis, dalytis profesine patirtimi, kelti kompetencijas, tobulinti praktinius dėstymo įgūdžius kitoje akademinėje aplinkoje – kitoje aukštojoje mokykloje ar praktikos vietoje.
2.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumas – tarptautinių, tarpkultūrinių ir pasaulio metmenų įtraukimas į aukštojo mokslo tikslus, studijas ir jų įgyvendinimas siekiant parengti studentus gyvenimui ir darbui globaliame pasaulyje.
2.3. Lituanistikos (baltistikos) centras – užsienio šalies mokslo ir studijų institucijoje veikiantis padalinys arba savarankiška kultūros ir (arba) mokslinių tyrimų įstaiga, kurioje tiriama ir (arba) dėstoma lietuvių kalba (baltų kalbos) ir kultūra.
2.4. Kitos veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) apibrėžtas sąvokas.
3. Veiksmų planas atitinka aukštojo mokslo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140). Jis atspindi pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose – Europos Komisijos komunikate „2020 m. Europa“, 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo, 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucijoje dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje, Bolonijos proceso ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte (Rumunija) pasirašytuose komunikate „Europos aukštojo mokslo erdvės sutelkimas, siekiant maksimaliai išnaudoti šios erdvės galimybes“ (toliau – Bukarešto komunikatas) bei Akademinio mobilumo strategijoje – ir nacionaliniuose dokumentuose – 2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), ir Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 (Žin., 2012, Nr. 145-7455), – įtvirtintus siekius.
II. APLINKOS ANALIZĖ
4. Aukštojo mokslo tarptautinės plėtros tendencijas geriausiai atspindi pasaulyje nuolat didėjanti aukštojo mokslo paklausa ir dėl to augantis tarptautinis akademinis mobilumas. Didėjant aukštojo mokslo paklausai veiklą vis labiau plečia tradiciškai stiprios ir aukštojo mokslo rinkoje žinomos valstybės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį daugiausia užsienio studentų priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos (16,6 proc.), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (13 proc.), Australija (6,6 proc.), Vokietijos Federacinė Respublika (6,4 proc.), Prancūzijos Respublika (6,3 proc.). Studijuojantys EBPO šalyse užsieniečiai – Azijos (52,5 proc.), Europos (22,7 proc.), Afrikos (11,8 proc.), Lotynų Amerikos ir Karibų (6,2 proc.) regionų piliečiai.
5. Esamą aukštojo mokslo tarptautinio atvirumo etapą Europoje apibūdina Bolonijos procesas, kuris prasidėjo 1999 m. po to, kai Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė Bolonijos deklaraciją. Per pirmąjį Bolonijos proceso dešimtmetį pagrindinis dėmesys buvo skiriamas įrankių akademiniam mobilumui skatinti sukūrimui ir mobilumo kliūčių šalinimui. 2009 m. Bolonijos proceso šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašydami Liuveno komunikatą, nustatė Europos aukštojo mokslo erdvės prioritetus kitam dešimtmečiui. Be mobilumo skatinimo siekių, numatytas ir jungtinių studijų programų plėtojimas, bendradarbiavimo su kitais pasaulio regionais bei tarptautinio atvirumo plėtra.
6. Liuveno komunikate suformuotas ir 2012 m. kartu su Bukarešto komunikatu patvirtintoje Akademinio mobilumo strategijoje pakartotinai įtvirtintas ambicingas siekis – pasiekti, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalių studijų programose būtų įdiegiami „mobilumo langai“ ir iki 2020 m. visi Europos jaunuoliai įgytų galimybę bent semestrą per studijų laikotarpį mokytis užsienyje. Kad tarptautiškumas yra Europos Sąjungos valstybių aukštojo mokslo plėtros vienas iš svarbiausių prioritetų, liudija ir 2011 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos išvadose nustatytas siekinys, kad 2020 m. ne mažiau kaip 20 proc. Europos Sąjungos absolventų dalį studijų būtų praleidę užsienio šalyje. Nors Lietuvos studentų, studijavusių dalį studijų užsienyje, skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo daugiau nei 5 kartus, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. užsienyje dalį studijų periodo studijavo 4411 studentų, o tai sudaro tik 2,4 proc. visų studijuojančiųjų.
7. Europos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai itin svarbi 2011 m. Europos Komisijos patvirtinta Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė aukštojo mokslo institucijoms siekiant kuo labiau padidinti savo indėlį skatinant Europos augimą ir kuriant darbo vietas. Darbotvarkėje iškelti siekiai didinti kokybę pasitelkiant akademinį judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, skatinti geriausių trečiųjų šalių studentų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų pritraukimą ir naujų tarpvalstybinio bendradarbiavimo formų plėtotę. Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą kitų šalių studentams atskleidžia pagal tarptautines mainų programas atvykstančių studentų dalis (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. tokių studentų buvo tik 0,6 proc.) ir užsieniečių, studijuojančių aukštosiose mokyklose, dalis (2011 m. studentai užsieniečiai sudarė tik 1,9 proc. visų studentų).
8. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), viena iš strateginių krypčių yra Lietuvai tapti Šiaurės Europos paslaugų centru. Daugelis užsienio kompanijų domisi jungtinių paslaugų centrų kūrimu Lietuvoje, kuriuose dirbantys žmonės su klientais galėtų bendrauti Šiaurės šalių kalbomis; per ateinančius kelerius metus Lietuvai reikės iki 5000 Šiaurės šalių kalbomis kalbančių specialistų. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pasirašė Memorandumą dėl Šiaurės šalių kalbų, kurio vienas iš tikslų – parengti prioritetiniuose sektoriuose – informacinių technologijų ir telekomunikacijų, finansų, draudimo ir bankininkystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, turizmo ir aptarnavimo – specialistus, turinčius Šiaurės šalių kalbų įgūdžių profesinės veiklos srityje. Šiam tikslui pasiekti labai svarbu, kad studentai mokytųsi ir Šiaurės šalių kalbų.
9. Pastaraisiais metais tolydžiai intensyvėja dialogas tarp Europos ir Azijos šalių (ASEM susitikimai). Šių regionų valstybių aukštojo mokslo ministrų susitikimuose, vykstančiuose pakaitomis Europoje ir Azijoje, priimami strateginiai politiniai sprendimai dėl tolesnio vystymosi krypčių aukštajame moksle. Trečiajame Europos ir Azijos šalių aukštojo mokslo ministrų susitikime, vykusiame 2011 m. Kopenhagoje, nustatytos pagrindinės tolesnio bendradarbiavimo temos: kokybės ir pripažinimo klausimai, švietimo ir verslo bendradarbiavimas, subalansuotas mobilumas ir mokymasis visą gyvenimą. Lietuvoje taip pat auga susidomėjimas Rytų Azijos regionu, kuriame gyvena ketvirtadalis pasaulio gyventojų ir koncentruojasi didžiausia pasaulio ekonomika. Augantį susidomėjimą Rytų Azijos regionu Lietuvoje rodo besiplečiantys aukštųjų mokyklų ryšiai su šio regiono šalimis, sėkmingi pastarųjų metų projektai. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, įkurtame 1993 m., rengiami plataus humanitarinio profilio Azijos kalbų ir kultūrų specialistai. 2010 m. Vilniaus universitete atidarytas pirmasis Baltijos šalyse Konfucijaus institutas, praplėtęs vykdomą sinologijos bakalauro programą. Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centre vykdomi tyrinėjimai humanitarinių ir socialinių mokslų srityse ypatingą dėmesį skiriant šiuolaikinės Azijos politikos, ekonomikos, visuomenės ir kultūros kryptims. 2011 m. Mykolo Romerio universitete įkurtas Indijos studijų centras, o 2013 m. Vytauto Didžiojo universitete – pirmasis Rytų Europoje Taivano centras.
10. Lietuva yra rytinė Europos Sąjungos valstybė, palaikanti glaudžius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su posovietinės erdvės valstybėmis. Sovietinės okupacijos ir aneksijos patirtis sieja Lietuvą su daugeliu buvusių sovietinių respublikų, šiuo metu intensyviai ieškančių savo politinės tapatybės Eurazijos erdvėje. Daugelis Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, dėl to yra lengvesnė studentų, atvykusių iš buvusių sovietinių respublikų, aklimatizacija, didėja Lietuvos aukštųjų mokyklų patrauklumas. Antra vertus, būdama rytinė Europos Sąjungos valstybė Lietuva patraukli Vakarų mokslininkams, dėstytojams ir studentams, besidomintiems Eurazijos regionu. Lietuvos geografinė padėtis leidžia sujungti Vakarų šalių patirtį su Rytų šalių augimo potencialu. Lietuvai būtina išnaudoti šį privalumą, plėtoti tarptautinius santykius mokslo ir švietimo srityje su buvusiomis sovietinėmis respublikomis.
11. Išskirtinę svarbą skatinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą turi lituanistikos (baltistikos) studijų plėtra užsienyje. Dažniausiai užsienio universitetuose lituanistika studijuojama kaip baltistikos dalis. Kadangi iš kitų kalbų grupių baltų kalbos išsiskiria archajiškumu, jos yra tyrinėjamos daugelyje pasaulio mokslo centrų. Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra daugiau kaip 30 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose tiriama ir (arba) dėstoma lietuvių kalba (baltų kalbos) ir kultūra. Centrai skiriasi tyrėjų, dėstytojų, studentų skaičiumi, studijų programomis, statusu ir kitokia veikla. Maždaug dviejuose trečdaliuose lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių kalba (baltistika) dėstoma kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas. Savarankiškas lituanistikos (baltistikos) studijų programas turi apie trečdalis lituanistikos (baltistikos) centrų. Lituanistikos (baltistikos) centrų, įteisintų institucijų struktūroje kaip savarankiškos katedros ar institutai, nėra daug. Daugiau įsteigta tokių katedrų ar institutų, kuriuose lituanistika (baltistika) yra kitų kalbų studijų dalis. Nesulaukdami palaikymo iš Lietuvos lituanistikos (baltistikos) centrai nyksta, nes pasaulyje (ypač Europoje) mažėja kalbos istorijos (indoeuropeistikos) katedrų ar institutų.
12. Lituanistikos (baltistikos) centrai yra užmezgę ir palaiko ryšius su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje. Tarp aktyviausių bendradarbiavimo partnerių yra Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Dažniausiai vykdomos tokios bendradarbiavimo formos kaip studentų ir dėstytojų mainai, bendri projektai, renginiai, keitimasis informacija. Vis dėlto pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo tarp skirtingose šalyse veikiančių lituanistikos (baltistikos) centrų, trūksta sistemingos informacijos apie jų vykdomas studijas ir mokslinius tyrimus bei bendradarbiavimo šiose srityse galimybes. Siekiant stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje, skatinti jų veiklą bei bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis 2012 m. pradėti įgyvendinti dvejų metų trukmės projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, kurių metu vyksta aktyvus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei lituanistikos (baltistikos) centrų bendradarbiavimas, studentų ir dėstytojų mainai, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas bei lituanistikos (baltistikos) centrų aprūpinimas metodine, moksline ir kita literatūra.
13. Susiklosčiusios istorinės aplinkybės, intensyvūs migracijos ir globalizacijos procesai lėmė tai, kad nemaža Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje, o už jos ribų. Įvairiais vertinimais šiuo metu už Lietuvos ribų gyvena apie milijonas lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų, 41 pasaulio šalyje veikia užsienio lietuvių bendruomenės. Daugelis užsienio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą (lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, lietuvišką žiniasklaidą, mini valstybines šventes, rengia tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes). Daugelyje šalių, kuriose aktyviai veikia lietuvių bendruomenės ir organizacijos, yra ir lituanistikos (baltistikos) centrų. Tačiau vis dar pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo tarp šalies lietuvių bendruomenės ir ten veikiančio lituanistikos (baltistikos) centro. Šis bendradarbiavimas atneštų abipusę naudą: lituanistikos (baltistikos) centras aktyviau įsijungtų į lietuvių bendruomenės veiklą, kartu minėtų tautines ir valstybines šventes, dalyvautų lietuviškų dainų ir šokių šventėse, parodose, galėtų tapti užsienio lietuvių susibūrimo vieta, jų traukos centru. Siekiant aktyviau prisidėti prie užsienio lietuvių skatinimo grįžti į tėvynę būtina stiprinti jų ryšius su Lietuva įtraukiant užsienio lietuvius į įvairias akademines Lietuvos gyvenimo sritis. Atlikus užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvoje, apklausą paaiškėjo, kad jie, važiuodami studijuoti į Lietuvą, dažniausiai planuoja pasilikti ilgam ir yra pakankamai motyvuoti integruotis į Lietuvos visuomenę. Dažniausiai jų sprendimui grįžti į savo šalį arba išvažiuoti į užsienį įtaką daro ekonominės naudos siekimas ir problemos, iškilusios integruojantis į Lietuvos darbo rinką.
III. VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
14. Veiksmų plano tikslas – plėtoti tarptautinę dimensiją Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje aukštojo mokslo kokybei gerinti ir jo konkurencingumui užtikrinti siekiant parengti studentus gyvenimui ir darbui globaliame pasaulyje.
15. Veiksmų plano uždaviniai:
IV. AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO PRIORITETAI
16. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo prioritetai:
16.1. Jungtinių studijų programų ir studijų programų užsienio kalbomis plėtra. Skatinant tarptautinį, tarpinstitucinį, tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštosios mokyklos yra skatinamos rengti jungtines studijų programas, kurias baigus studentui būtų suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas vienu bendru ar keliais nacionaliniais diplomais. Tokios studijų programos leidžia studentams įgyti daugiau žinių ir gebėjimų, nei gali suteikti vienos institucijos vykdoma studijų programa. Jungtinė studijų programa su užsienio aukštąja mokykla (aukštosiomis mokyklomis) kuriama ir vykdoma siekiant suteikti galimybę skirtingų šalių studentams kartu studijuoti skirtingoje kultūrinėje ir akademinėje terpėje. Jungtinė studijų programa turi skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, sudaryti sąlygas studentams perimti skirtingų šalių arba aukštųjų mokyklų studijų patirtį. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma 12 jungtinių studijų programų, todėl svarbu ne tik skatinti jungtinių programų rengimą aukštosiose mokyklose, bet ir sudaryti sąlygas (teisines ir finansines) šioms programoms įgyvendinti. Siekiant praplėsti galimybes Lietuvos studentams gilinti profesinės kalbos įgūdžius, o užsienio studentams užtikrinti platesnį studijų programų ar atskirų dėstomųjų dalykų (modulių) pasirinkimą būtina, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijos rengtų studijų programas ar atskirus jų dalykus (modulius) ir dėstytų juos užsienio kalba.
16.2. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų akademinio personalo kompetencijų stiprinimas. Pastaraisiais metais Lietuvos aukštosioms mokykloms įgyvendinant įvairius Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamus projektus, skirtus atnaujinti vykdomas studijų programas ir pritaikyti jas dėstymui užsienio kalba, rengti naujas jungtines studijų programas, buvo remiamas ir dėstytojų pedagoginių bei dalykinių kompetencijų tobulinimas. Plėtojant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą ir stiprinant jo tarptautinį pripažinimą ir toliau svarbu imtis veiksmų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų akademinio personalo tarpkultūrinės komunikacijos, dalykinės bei didaktinės kompetencijos tobulinimui ir atnaujinimui. Tam, kad būtų padidintas dėstytojų, gebančių dėstyti užsienio kalbomis, skaičius, turi būti suteiktos galimybės dėstytojams mokytis profesinės pakraipos užsienio kalbų. Ne mažiau svarbu į aukštąsias mokyklas pritraukti dėstytojų, galinčių dėstyti Šiaurės šalių kalbų dalykus aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams. Taip pat svarbu remti dėstytojų dalyvavimą aukšto lygio tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
16.3. Užsieniečių dėstytojų pritraukimas. Siekiant, kad Lietuva taptų tarptautiniu mastu patraukliu studijų centru, integruotu į tarptautinę studijų erdvę, svarbu, kad vyktų nuolatinis tarptautinės studijų patirties perėmimas. Aukštos kvalifikacijos užsieniečių dėstytojų pritraukimas į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas yra greičiausias kelias perimti užsienio aukštųjų mokyklų geriausią patirtį, vykdant studijas ir mokslinius tyrimus stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą. Būtina skatinti ir remti aukštos kvalifikacijos dėstytojų atvykimą dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal vykdomą (vykdomas) studijų programą (programas).
16.4. Galimybių užsieniečiams studijuoti Lietuvoje sudarymas plėtojant kvalifikacijų pripažinimo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Lisabonos pripažinimo konvencijos pagrindiniai principai ir nuostatos, svarbu tęsti 2012 m. Lietuvoje pradėtą užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo pertvarką, įgyvendinant naują decentralizuotą modelį stiprinti aukštųjų mokyklų vaidmenį joms priskirtoms naujoms kvalifikacijų pripažinimo funkcijoms vykdyti. Kvalifikacijų pripažinimo praktika turėtų būti nuosekliai tobulinama atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį: peržiūrimi pripažinimo kriterijai, procedūros, vykdoma priimamų sprendimų stebėsena ir diegiamos vidinės priimamų sprendimų kokybės užtikrinimo priemonės, rengiama kvalifikacijų pripažinimui reikalinga metodinė medžiaga, teikiama metodinė pagalba aukštosioms mokykloms, tobulinama pripažinimą vykdančių institucijų personalo kompetencija, atnaujinama infrastruktūra ir kt.
16.5. Užsienio studentų rėmimo sistemos skatinimas. Siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius užsienio šalių piliečius būtina atsižvelgus į šalies finansines ir ekonomines galimybes plėtoti paramos jų studijoms sistemą. Nuo 2011 m. pradėjus teikti paramą į magistrantūros studijas įstojusiems trečiųjų šalių piliečiams stipendijos skirtos 6 Azerbaidžano Respublikos ir 2 Kazachstano Respublikos piliečiams, o stipendija ir išmoka studijų kainai kompensuoti skirta 6 Ukrainos Respublikos ir 2 Baltarusijos Respublikos piliečiams. Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms taip pat sudaryta galimybė į trečiosios pakopos valstybės finansuojamas studijas priimti trečiųjų šalių studentus užsieniečius. Šiuo metu doktorantūroje studijuoja 11 studentų užsieniečių, iš kurių 2 – valstybės finansuojamose studijų vietose. Pritraukiant gabius užsienio šalių studentus antrosios ir trečiosios pakopų studijoms Lietuvoje prioritetą teikti studijų programoms, atitinkančioms sumanios specializacijos kryptis, kad ateityje jie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais vykdyti tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) vystomomis temomis.
16.6. Kliūčių atvykti užsieniečiams mažinimas. Iš užsienio atvykstantys studentai bei dėstytojai turėtų susidurti su mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis gaudami vizą, leidimą laikinai gyventi ar dirbti Lietuvoje, legalizuojant išsilavinimo dokumentus ar pan., todėl ir toliau būtina aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija bei jų padaliniais, Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis suinteresuotomis institucijomis įvertinant egzistuojančias kliūtis ir pagal galimybes sprendžiant kylančias problemas.
16.7. Studentų mobilumo (dalinės studijos ir praktikos) skatinimas. Lietuvoje studentų, išvykstančių dalinėms studijoms į užsienio šalis, skaičius auga. Išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų skaičius per pastaruosius dešimt metų išaugo 4 kartus. Vis dėlto šio skaičiaus palyginimas su bendru studentų skaičiumi parodo, kad Lietuvoje nėra daug studentų, išvykstančių studijuoti į užsienį. 2010–2011 mokslo metais išvykusių studijuoti ar atlikti praktiką pagal Erasmus programą studentų dalis nuo bendro studentų skaičiaus sudarė 1,83 proc. Iki šiol Lietuvoje nebuvo bendros praktikų užsienyje organizavimo sistemos ir vienos institucijos, užtikrinančios ryšių su tarptautinėmis organizacijomis palaikymą, bendrą praktikų koordinavimą ir administravimą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuoti projektai, kuriuose sukurta programinė įranga ir informacinė sistema visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms leis naudotis bendra sistema ir rinktis praktikos vietą iš sukurto tarptautinių partnerių tinklo. Ateityje svarbu užtikrinti sukurtos sistemos administravimą ir tarptautinių partnerių tinklo plėtimą, padėsiantį studentams įgyti darbo patirties ir plėsti jų profesinius ryšius.
16.8. Dėstytojų mobilumo (tarptautinės stažuotės) skatinimas. Tik 6–7 proc. dėstytojų nurodo, kad tobulinti kvalifikaciją vyksta į stažuotes užsienyje, todėl būtinos papildomos skatinimo priemonės, kad daugiau dėstytojų turėtų galimybių išvykti stažuotis. Tarptautiškumo įtraukimas į dėstytojų profesinių žinių, įgūdžių tobulinimą užtikrintų veiksmingesnį turimų žmogiškųjų išteklių panaudojimą ir konkurencingumo tarptautinėje erdvėje didinimą.
16.9. Akademinio judumo kokybės didinimas. Skatinant akademinį judumą svarbu siekti ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių rezultatų. Užtikrinant geresnį studijų rezultatų pripažinimą ir įskaitymą itin svarbus Europos ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos taikymas ir diplomo priedėlio naudojimas. Didelę įtaką kokybiniam akademiniam judumui turi akademinio mobilumo dvikryptiškumo balansas. Prioritetinės akademinio judumo kryptys:
16.9.1. Lietuvos dėstytojų ir studentų judumas į:
16.9.2. Studentų pritraukimas iš:
16.9.2.2. Azijos regiono valstybių – Indonezijos, Japonijos, Kinijos, Malaizijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Indijos;
16.10. Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas. Siekiant užtikrinti lituanistikos (baltistikos) centrų veiklos tęstinumą būtina skirti paramą juose dirbančių dėstytojų etatams išlaikyti. Užtikrinant nuoseklią, sistemingą ir įvairiapusę lituanistikos (baltistikos) centrų veiklą būtina parama centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams, kurių metu centrų studentai atvyksta studijoms ir edukacinėms veikloms į Lietuvą, vyksta dėstytojų mokslinės stažuotės Lietuvoje, jų kvalifikacijos tobulinimas, centrai aprūpinami periodine, metodine, mokslo ir mokomąja literatūra. Ne mažiau svarbu paremti lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojančius užsienio šalių piliečius. Tai paskatintų aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisidėtų prie lituanistikos studijų programų užsienyje plėtros, lietuvių kultūros pažinimo ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje kūrimo. Būtina skatinti lituanistikos (baltistikos) centrus rengti jungtines studijų programas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, dalyvauti tarptautinėse programose. Siekiant abipusės naudos tikslinga stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrų ir kraštų lietuvių bendruomenių ryšius. Lituanistikos (baltistikos) plėtros interesams itin svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir valstybėmis, kuriose yra didžiausios lietuvių bendruomenės. Prioritetinės lituanistikos (baltistikos) studijų kryptys yra su lituanistika susijusios humanitarinių ir socialinių sričių studijų programos.
16.11. Paramos užsienio lietuviams, stojantiems ir studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikimas. Siekiant pritraukti kuo daugiau išeivijos ir lietuvių kilmės studentų mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose būtina sudaryti šiems asmenims palankias stojimo ir studijų sąlygas. Reglamentuojant užsienio lietuvių priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia įvertinti, kad dėl skirtingų mokymo programų ir vertinimo sistemų užsienio valstybėse užsienio lietuviai, stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, negali lygiaverčiai konkuruoti su Lietuvos mokyklų absolventais, todėl jiems turi būti sudaromos palankesnės stojimo sąlygos. Be to, tarp problemų, su kuriomis susiduria Lietuvoje studijuojantys užsienio lietuviai, vyrauja nepatenkinamos buities sąlygos ir finansinių išteklių stoka, todėl studijų metu šiems studentams būtina finansinė parama, ypač atvykusiems iš etninių žemių kaimyninėse valstybėse, Ukrainoje, Rusijoje. Pastebimas išlyginamųjų kursų, skirtų užpildyti studentų, baigusių mokyklas užsienyje, žinių spragas, atsiradusias dėl ugdymo programų skirtumo, poreikis. Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, ypač rašybos, dėstymą, taip pat būtų reikalingas matematikos, anglų kalbos įgūdžių gilinimas. Su studijuojančiais užsienio lietuviais taip pat svarbu palaikyti „žmogiškąjį ryšį“ per jų bendruomeninį ir visuomeninį ugdymą.
16.12. Ryšių su pasaulio lietuviais palaikymas. Siekiant aktyviau prisidėti prie išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų skatinimo grįžti į tėvynę būtina stiprinti užsienio lietuvių lituanistinį švietimą, suteikti galimybę išeivijai ir lietuvių kilmės užsieniečiams atvykti į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Lietuvoje, sudaryti palankias sąlygas jų stažuotėms Lietuvos institucijose, dalyvavimui edukacinėse veiklose ir kt. Tai padėtų jiems apsispręsti studijuoti Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos kultūra, patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius. Užsienio lietuvių lituanistinio švietimo plėtros interesams itin svarbu bendradarbiauti su valstybėmis, kuriose yra didžiausios lietuvių bendruomenės, – Airijos Respublika, Argentinos Respublika, Brazilijos Federacine Respublika, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Ispanijos Karalyste, Vokietijos Federacine Respublika.
16.13. Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su užsienio aukštosiomis mokyklomis skatinimas. Didinant studijų tarptautiškumą labai svarbu, kad aukštosios mokyklos siektų matomumo tarptautinėje erdvėje, aktyviai dalyvautų partnerinių tinklų, bendrų studijų centrų ir pan. kūrime.
16.14. Aukštojo mokslo sklaida. Beveik pusė studentų, atvykstančių studijuoti į Lietuvą, pagrindiniu informacijos šaltiniu laiko internetą, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo reprezentavimą tarptautiniu lygmeniu buvo sukurtas portalas www.studyinlithuania.lt, kuriame pateikiama visa su studijomis Lietuvoje susijusi informacija. Lietuvos aukštojo mokslo privalumų viešinimas yra svarbi veikla, padedanti konkuruoti tarptautiniu lygmeniu, todėl reikia užtikrinti viešinimo veiklų tęstinumą ir plėtrą.
16.15. Aukštojo mokslo tarptautiškumo finansavimo šaltinių plėtra. Skatinant studijų tarptautiškumą svarbu panaudoti ne tik Lietuvos valstybės biudžeto, bet ir tarptautinių programų, pirmiausia Europos Sąjungos lėšas, kitų šalių teikiamas finansavimo galimybes. Bendradarbiaujant su Europos ir kitomis valstybėmis tikslinga išnaudoti Europos Sąjungos tarptautines programas, Šiaurės šalių programas ir kitų šalių įgyvendinamas dvišalio ar tarptautinio bendradarbiavimo programas.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Veiksmų planas įgyvendinamas 2013–2016 metais pagal 1 priede pateiktas priemones ir veiksmus. Veiksmų plano vertinimo kriterijai pateikti 2 priede.
18. Veiksmų plano koordinatorė ir pagrindinė vykdytoja – Švietimo ir mokslo ministerija, kiti veiksmų plano vykdytojai nurodomi 1 priede.
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų plano
1 priedas
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2013–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKSMAI
| Eil. Nr. |
Uždaviniai, priemonės, veiksmai |
Valstybės biudžeto lėšos (tūkst. Lt) |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos (tūkst. Lt) |
Kitų šaltinių lėšos (tūkst. Lt) |
Kitos įgyvendinančios institucijos |
|||||||||||||||
| 2013 metai |
2014 metai (preliminarios lėšos) |
2015 metai (preliminarios lėšos) |
2016 metai (preliminarios lėšos) |
2013 metai |
2014 metai (preliminarios lėšos) |
2015 metai (preliminarios lėšos) |
2016 metai (preliminarios lėšos) |
2013 metai |
2014 metai (preliminarios lėšos) |
2015 metai (preliminarios lėšos) |
2016 metai (preliminarios lėšos) |
|||||||||
| 1. |
1. Uždavinys. Didinti studijų proceso Lietuvos aukštosiose mokyklose tarptautiškumą. |
|
|
|
|
|||||||||||||||
| 2. |
1.1. Priemonė. Skatinti Lietuvos aukštąsias mokyklas rengti ir įgyvendinti tarptautines studijų programas. |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
0 |
7 000 |
7 000 |
8 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 3. |
1.1.1. Remti jungtinių studijų programų rengimą bei tarptautinių aspektų diegimą į studijų programas. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 4. |
1.1.2. Peržiūrėti ir atnaujinti jungtines studijų programas reglamentuojančius teisės aktus. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 5. |
1.1.3. Remti jungtinių studijų programų įgyvendinimą aukštosiose mokyklose ir jose studijuojančių studentų judumą. |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
0 |
6 000 |
6 000 |
7 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ŠMPF) Aukštosios mokyklos |
||||||
| 6. |
1.2. Priemonė. Remti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
821 |
860 |
1 000 |
1 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 7. |
1.2.1. Patobulinti ir įgyvendinti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių paramos stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 8. |
1.2.2. Skirti stipendijas ir socialines išmokas išeivijai ir lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
792 |
800 |
900 |
900 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Valstybinis studijų fondas Aukštosios mokyklos |
||||||
| 9. |
1.2.3. Siekti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių studentų sėkmingos adaptacijos ir integracijos į Lietuvos gyvenimą. |
29 |
60 |
100 |
100 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Vilniaus lietuvių namai |
||||||
| 10. |
1.3. Priemonė. Įgyvendinti nacionalinę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų / stažuočių sistemą. |
0 |
100 |
0 |
0 |
0 |
2 000 |
2 000 |
2 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 11. |
1.3.1. Užtikrinti sėkmingą nacionalinės Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų / stažuočių sistemos administravimą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 12. |
1.3.2. Skirti finansinę paramą studentų praktikoms ir dėstytojų stažuotėms. |
0 |
100 |
0 |
0 |
0 |
1 500 |
1 500 |
1 500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 13. |
1.4. Priemonė. Vykdyti įsipareigojimus, susijusius su Bolonijos procesu, skirtu kurti bendrą aukštojo mokslo erdvę. |
30 |
30 |
30 |
30 |
0 |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
50 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 14. |
1.4.1. Užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo ekspertų dalyvavimą Bolonijos proceso tolesnės veiklos grupės (BFUG) struktūrose. |
30 |
30 |
30 |
30 |
0 |
0 |
0 |
0 |
50 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF |
||||||
| 15. |
1.4.2. Užtikrinti ECTS sistemos diegimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 16. |
1.5. Priemonė. Įgyvendinti memorandumą dėl Šiaurės šalių kalbų. |
0 |
100 |
100 |
100 |
0 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 17. |
1.5.1. Skatinti Lietuvos aukštąsias mokyklas intensyviau vykdyti Šiaurės šalių kalbų, kaip gretutinės krypties, arba pasirenkamojo dalyko (modulio) studijas. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 18. |
1.5.3. Plėtoti Šiaurės šalių kalbų mokymą kaip neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugą Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
0 |
100 |
100 |
100 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 19. |
2. Uždavinys. Remti Lietuvos bei užsienio studentų ir dėstytojų judumą. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 20. |
2.1. Priemonė. Remti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų judumą. |
7 952 |
8 000 |
6 800 |
6 800 |
2 300 |
2 300 |
4 800 |
5 500 |
13 090 |
13 300 |
13 300 |
13 300 |
|
||||||
| 21. |
2.1.1. Skirti finansinę paramą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumui. |
3 608 |
3 300 |
3 300 |
3 300 |
2 300 |
2 300 |
2 500 |
3 000 |
10 000 |
10 000 |
10 000 |
10 000 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 22. |
2.1.2. Skirti finansinę paramą Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų mobilumui. |
2 234 |
2 300 |
1 500 |
1 500 |
0 |
0 |
1 500 |
1 500 |
1 340 |
1 500 |
1 500 |
1 500 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 23. |
2.1.3. Remti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą ES ir kitose tarptautinėse mainų programose ar tarptautinio bendradarbiavimo programose. |
1 110 |
1 200 |
800 |
800 |
0 |
0 |
500 |
600 |
1 750 |
1 800 |
1 800 |
1 800 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 24. |
2.1.4. Įgyvendinti tarptautines sutartis ir skatinti naujų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymą su regionų, kurie įtraukti į Lietuvos tarptautiškumo skatinimo prioritetus, valstybėmis. |
1 000 |
1 200 |
1 200 |
1 200 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 25. |
2.1.5. Pateikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valstybinių stipendijų ir išmokų studijoms ir mokslinėms stažuotėms skyrimo tobulinimo siekiant pritraukti gabiausius užsieniečius ir išeiviją studijuoti Lietuvoje. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 26. |
2.1.6. Remti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų įsijungimą ir dalyvavimą tarptautinėse žinių kūrimo ir mainų iniciatyvose. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
300 |
400 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 27. |
2.2. Priemonė. Palaikyti ryšius su išeivija ir lietuvių kilmės užsieniečiais. |
0 |
200 |
200 |
200 |
0 |
690 |
600 |
600 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 28. |
2.2.1. Skatinti ir remti lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos stažuotes Lietuvos institucijose, jų dalyvavimą lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, kitose edukacinėse veiklose Lietuvoje. |
0 |
100 |
100 |
100 |
0 |
100 |
100 |
100 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Mokslo ir studijų institucijos |
||||||
| 29. |
2.2.2. Pateikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valstybinių stipendijų ir išmokų studijoms ir mokslinėms stažuotėms skyrimo tobulinimo siekiant sustiprinti lituanistinį švietimą užsienyje. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 30. |
2.2.3. Remti studentų praktikas užsienio lituanistinėse (formaliojo ir neformaliojo švietimo) mokyklose. |
0 |
100 |
100 |
100 |
0 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 31. |
2.2.4. Dalyvauti organizuojant XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
90 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 32. |
2.3. Priemonė. Remti studentų ir dėstytojų iš užsienio pritraukimą. |
813 |
1 007 |
1 076 |
1 076 |
0 |
0 |
200 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 33. |
2.3.1. Remti trečiųjų šalių piliečių magistrantūros studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
356 |
507 |
576 |
576 |
0 |
0 |
200 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 34. |
2.3.2. Pritraukti jaunimą iš užsienio studijuoti doktorantūroje. |
0 |
200 |
500 |
500 |
0 |
1 500 |
1 500 |
1 500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 35. |
2.3.3. Remti užsienio dėstytojų vizitus Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
457 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 36. |
2.4. Priemonė. Dalyvauti sprendžiant atvykstančių iš užsienio studentų ir dėstytojų migracines problemas. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 37. |
2.4.1. Kartu su kitomis ministerijomis nagrinėti atvykstančių iš užsienio studentų ir dėstytojų migracines problemas ir teikti siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 38. |
2.4.2. Parengti siūlymus dėl užsienio šalių piliečių, baigusių studijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, galimybių sudarymo įsidarbinti Lietuvoje. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 39. |
3. Uždavinys. Remti lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklą. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 40. |
3.1. Priemonė. Stiprinti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrus, skatinti jų veiklą. |
388 |
480 |
480 |
480 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 41. |
3.1.1. Remti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančius dėstytojus. |
325 |
400 |
400 |
400 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 42. |
3.1.2. Organizuoti Lietuvos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos skyrimą lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio šalių piliečiams. |
63 |
80 |
80 |
80 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 43. |
3.2. Priemonė. Skatinti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą bei pačių centrų tarpusavio bendradarbiavimą. |
186 |
186 |
186 |
186 |
0 |
3 000 |
3 000 |
3 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 44. |
3.2.1. Remti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektus. |
100 |
100 |
100 |
100 |
0 |
2 200 |
2 200 |
2 200 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 45. |
3.2.2. Skatinti ir remti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų tarpusavio bendradarbiavimą, ryšių palaikymą su lietuvių bendruomenėmis užsienyje. |
86 |
86 |
86 |
86 |
0 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Mokslo ir studijų institucijos |
||||||
| 46. |
3.2.3. Užtikrinti nuolatinę informacijos sklaidą apie lituanistikos (baltistikos) centrų užsienio šalyse veiklą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
300 |
300 |
300 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Mokslo ir studijų institucijos |
||||||
| 47. |
4. Uždavinys. Plėtoti Lietuvos aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, skirtą akademiniam judumui. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 48. |
4.1. Priemonė. Įgyvendinti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje sistemą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 49. |
4.1.1. Diegti naują užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelį Lietuvos aukštosiose mokyklose. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 000 |
1 000 |
1 000 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 50. |
4.1.2. Reglamentuoti Europos kvalifikacijų sąrangos lygius aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančiuose dokumentuose. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 51. |
4.2. Priemonė. Plėtoti infrastruktūrą, skirtą didinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą ir tarptautinį pripažinimą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 250 |
1 250 |
2 200 |
2 200 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 52. |
4.2.1. Užtikrinti sėkmingą tinklalapio www.studyinlithuania.lt administravimą ir viešinimą. |
0 |
0 |
0 |
0 |
250 |
250 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF |
||||||
| 53. |
4.2.2. Dalyvauti tarptautinėse studijų parodose. |
0 |
0 |
0 |
0 |
900 |
900 |
1 500 |
1 500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 54. |
4.2.3. Plėtoti bendradarbiavimą su pasaulio lietuvių bendruomenėmis siekiant stiprinti lituanistinį švietimą užsienyje. |
0 |
0 |
0 |
0 |
100 |
100 |
200 |
200 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF |
||||||
| 55. |
4.3. Priemonė. Plėtoti Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su užsienio aukštosiomis mokyklomis. |
0 |
0 |
0 |
0 |
28 000 |
700 |
700 |
700 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 56. |
4.3.1. Įgyvendinti projektus dėl bendrų akademinių padalinių su užsienio aukštosiomis mokyklomis steigimo Lietuvoje. |
0 |
0 |
0 |
0 |
28 000 |
500 |
500 |
500 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Aukštosios mokyklos |
||||||
| 57. |
4.3.2. Remti Lietuvos aukštųjų mokyklų iniciatyvas steigti bendrus konsorciumus bendradarbiavimui su užsienio partneriais. |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
200 |
200 |
200 |
0 |
0 |
0 |
0 |
ŠMPF Aukštosios mokyklos |
||||||
| 58. |
Iš viso |
10 190 |
10 963 |
10 872 |
10 872 |
31 550 |
19 440 |
23 000 |
25 000 |
13 140 |
13 300 |
13 300 |
13 300 |
|
||||||
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų plano
2 priedas
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2013–2016 METŲ VEIKSMŲ plano vertinimo kriterijai
| Uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
|||
| 2013-ųjų metų |
2014-ųjų metų |
2015-ųjų metų |
2016-ųjų metų |
|
| 1. Uždavinys. Didinti studijų proceso Lietuvos aukštosiose mokyklose tarptautiškumą. |
|
|
|
|
| P-1-1. Sėkmingai vykdomų jungtinių studijų programų skaičius |
14 |
20 |
35 |
40 |
| P-1-2. Lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos, gavusių paramą studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius |
140 |
145 |
150 |
150 |
| P-1-3. Studentų, gavusių finansinę paramą praktikoms užsienyje, skaičius |
100 |
120 |
150 |
200 |
| P-1-4. Lietuvos aukštojo mokslo ekspertų, dalyvavusių Bolonijos proceso tolesnės veiklos grupės (BFUG) struktūrose, skaičius |
6 |
6 |
6 |
6 |
| P-1-5. Studijų programų, kuriose yra sudaryta galimybė studentams mokytis Šiaurės šalių kalbų, skaičius |
0 |
0 |
5 |
10 |
| 2. Uždavinys. Remti Lietuvos bei užsienio studentų ir dėstytojų judumą. |
|
|
|
|
| P-2-1. Studentų, kurie buvo išvykę į dalines studijas užsienyje (pagal Erasmus programą), dalis (procentais) |
2,0 |
2,5 |
2,5 |
3,0 |
| P-2-2. Lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos, gavusių paramą stažuotėms Lietuvos institucijose, dalyvavimui lietuvių kalbos ir kultūros kursuose, kitose edukacinėse veiklose Lietuvoje, skaičius |
0 |
10 |
15 |
15 |
| P-2-3. Paramą magistrantūros studijoms gavusių trečiųjų šalių piliečių skaičius |
29 |
36 |
39 |
39 |
| P-2-4. Užsieniečių dėstytojų, gavusių finansinę paramą skaityti paskaitas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius |
75 |
80 |
80 |
80 |
| 3. Uždavinys. Remti lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklą. |
|
|
|
|
| P-3-1. Paremtų užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų skaičius |
6 |
6 |
7 |
7 |
| P-3-2. Paremtų užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektų skaičius |
11 |
13 |
13 |
13 |
| P-3-3. Skirtų Lietuvos valstybinių Kazimiero Būgos stipendijų skaičius |
6 |
7 |
7 |
7 |
| 4. Uždavinys. Plėtoti Lietuvos aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, skirtą akademiniam judumui. |
|
|
|
|
| P-4-1. Aukštųjų mokyklų, vykdančių išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, akademinį pripažinimą, dalis (procentais) |
0 |
5 |
7 |
10 |
| P-4-2. Tarptautinių studijų parodų, kuriose pristatytas Lietuvos aukštasis mokslas ir galimybės studijuoti Lietuvoje, skaičius |
8 |
8 |
10 |
10 |
| P-4-3. Įgyvendinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo su užsienio partneriais projektų skaičius |
5 |
5 |
5 |
5 |