LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-860

Vilnius

(Žin., 1990, Nr. 18-468, Nr. 19-487)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Vilniaus universiteto statuto patvirtinimas

Patvirtinti Vilniaus universiteto statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Įsigaliojus šiam įstatymui, Vilniaus universiteto senatas turi būti išrinktas ne vėliau kaip per tris mėnesius, o universiteto rektorius – ne vėliau kaip per penkis mėnesius. Universiteto tarybos dalis, kurią skiria senatas, turi būti suformuota ne vėliau kaip per pusę metų nuo Įstatymo įsigaliojimo. Kitos savivaldos institucijos turi būti išrinktos ar asmenys paskirti eiti pareigas po to, kai pasibaigs jų kadencija. Rektorius, prorektoriai, dekanai ir prodekanai priskiriami administracijai nuo tada, kai jie išrenkami (skiriami) statuto nustatyta tvarka.

2. Jeigu įsigaliojus įstatymui, bet dar neišrinkus rektoriaus, pasibaigė administratorių ir rektoriaus skiriamų darbuotojų kadencija, tai ji pratęsiama, kol praeis vienas mėnuo nuo rektoriaus išrinkimo. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta kitą dieną po naujojo rektoriaus išrinkimo šio statuto nustatyta tvarka.

3. Vilniaus universiteto statuto 15 straipsnyje keliami minimalūs reikalavimai akademiniams padaliniams nuo 2005 m. sausio 1 d. taikomi tik iki šio Įstatymo įsigaliojimo sukurtiems akademiniams padaliniams. Po šio Įstatymo įsigaliojimo naujai kuriami (sujungiami) padaliniai turi tenkinti Statuto 15 straipsnyje keliamus minimalius reikalavimus. Senatas iki 2003 m. sausio 1 d. nustato, kurie universiteto akademiniai padaliniai, neatitinkantys statuto 15 straipsnyje nurodytų reikalavimų, prilyginami fakultetui, institutui, mokyklai, centrui ar kolegijai.

4. Universiteto taryba, sudaryta pagal 1990 m. birželio 12 d. patvirtintą statutą (toliau – senoji taryba), patvirtina fakultetų ir kamieninių akademinių institutų sąrašą iki naujojo senato rinkimų. Fakultetų dekanai ir kamieninių akademinių institutų direktoriai yra naujojo senato nariai iki jų, kaip dekanų ar direktorių, kadencijos pabaigos.

5. Senato rinkimų komisiją skiria senoji taryba.

6. Išrinkus senatą, senosios tarybos ir senato, sudaryto pagal 1990 m. birželio 12 d. patvirtintą statutą, įgaliojimai nutrūksta.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2002 m. balandžio 23 d.

įstatymu Nr. IX-860

Vilniaus universiteto
s t a t u t a s

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Vilniaus universiteto statusas

1. Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas), įsteigtas 1579 m. balandžio 1 d. didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija, yra valstybinė aukštoji mokykla. Universitetas turi juridinio asmens teises, yra ne pelno įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą statusą. Jo buveinės adresas – Universiteto g. 3, LT-2734, Vilnius.

2. Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universiteto autonomija įgyvendinama šio Statuto ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kilus prieštaravimų tarp šio Statuto ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Aukštojo mokslo įstatymą, taikomos šio Statuto nuostatos.

2 straipsnis. Tikslai

1. Universiteto tikslai yra:

1) stiprinti mokslo ir studijų vaidmenį bei poveikį dabarties ir ateities visuomenei bei valstybei, saugoti universitetinės kultūros paveldą, tęsti ir puoselėti Universiteto tradicijas;

2) visas akademinės veiklos sritis grįsti mokslo ir studijų vienovės principu;

3) asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, sudaryti vienodas sąlygas nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties;

4) užtikrinti kokybiškas studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos ir atsakingos bei nuolat turtinančios savo žinias asmenybės ugdymą;

5) rengti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus;

6) vykdyti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; skatinti fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų sąveiką; pasiekti visų mokslo sričių mokslinių tyrimų lygį, leidžiantį lygiateisiais pagrindais dalyvauti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo veikloje;

7) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokomuosius bei kitus leidinius;

8) sudaryti sąlygas specialistams nenutrūkstamai plėsti ir atnaujinti žinias, kurių poreikį diktuoja nuolat kintanti aplinka;

9) aktyviai reikštis tarptautinėje akademinėje bendruomenėje atsakomybės Lietuvos kultūrai ir atvirumo kitoms kultūroms dvasia.

2. Šiuos tikslus įgyvendina Universiteto bendruomenė. Jos nariai yra dėstytojai, mokslo darbuotojai, klausytojai, administracijos ir kiti darbuotojai.

3 straipsnis. Turtinės teisės

1. Universiteto turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.

2. Valstybės ar savivaldybių perduotą turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas.

3. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Teritorijos ir pastatų, sudarančių Universiteto architektūrinį ansamblį, vientisumą saugo Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautiniai įsipareigojimai kultūros vertybių apsaugos srityje. Universitetui patikėjimo teise perduoto valdyti valstybės turto sąrašą tvirtina Vyriausybė. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų, kuriuos jis valdo patikėjimo teise, priklausomybę gali Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

4. Turto, kuris Universitetui priklauso nuosavybės teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Senatas.

5. Universitetui dovanotas, jo gautas kaip parama arba pagal testamentą turtas neapmokestinamas.

4 straipsnis. Neturtinės teisės

Universitetas turi teisę:

1) nustatyti savo organizacinę ir valdymo struktūrą;

2) šio Statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas;

3) turėti savo patvirtintus vėliavą, antspaudą, herbą, diplomus, valdžios regalijas ir kitus žymenis;

4) nustatyti studijų ir mokslinių tyrimų tvarką bei turinį;

5) teikti bei anuliuoti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius, pedagoginius vardus, profesines kvalifikacijas;

6) teikti garbės vardus;

7) savarankiškai sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos bei užsienio valstybių asmenimis;

8) saugoti Universiteto archyve Universiteto archyvinius dokumentus, o bibliotekos rankraščių skyriuje – mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius bei kitą medžiagą, vertingą mokslo ir kultūros istorijai. Universiteto archyvo ir bibliotekos medžiaga be Senato pritarimo negali būti perduodama kitoms archyvinėms įstaigoms;

9) kitas įstatymų ir šio Statuto nustatytas teises.

ANTRASIS SKIRSNIS

Savivalda ir valstybės priežiūra

5 straipsnis. Valdymas

Universitetą valdo Senatas ir rektorius.

6 straipsnis. Senatas

1. Senatas yra aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija, atsakinga už bendruosius Universiteto reikalus. Senatas atsako už Universiteto aktualijų svarstymo kolegialumą, sprendimų dėl svarbiausių Universiteto problemų priėmimą laiku, taip pat kad siūlymai rektoriui ir Universiteto padaliniams atitiktų bendruosius Universiteto interesus.

2. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) priima ir teikia Seimui tvirtinti Universiteto statutą ir jo pakeitimus;

2) skiria atstovus į Universiteto tarybą;

3) renka ir atšaukia rektorių;

4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, kitų akademinių kamieninių padalinių vadovus, taip pat katedrų vedėjus;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei katedrų vedėjų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) suteikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat profesoriaus emerito bei Universiteto garbės vardus;

7) svarsto ir atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus tvirtina studijų, mokslinių tyrimų programas, tvirtina struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;

8) suteikia kamieninių akademinių ir kamieninių neakademinių padalinių statusą atitinkamiems Universiteto padaliniams;

9) svarsto Universiteto raidos plano projektą ir kartu su Universiteto tarybos išvada teikia ministerijai, atsakingai už mokslą ir studijas;

10) svarsto sutarties su ministerija projektą ir kartu su Universiteto tarybos išvada teikia jį ministerijai;

11) svarsto ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, tvirtina metines rektoriaus ataskaitas;

12) svarsto ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, tvirtina metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas;

13) svarsto ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, tvirtina metines Universiteto mokslo institutų veiklos bei metines šių institutų pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas;

14) tvirtina ginčų tarp Universiteto bendruomenės narių nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo bei ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarką;

15) nustato Universiteto studentų ir klausytojų registrų tvarką;

16) tvirtina Universiteto akademinių apeigų protokolą;

17) tvirtina įmokų Universitetui dydžius, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

18) tvirtina rektoriaus, Senato pirmininko ir jo pavaduotojo, prorektorių, fakultetų dekanų ir prodekanų, kitų akademinių kamieninių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, taip pat katedrų vedėjų atlyginimų dydžius;

19) šaukia Universiteto bendruomenės susirinkimus aptarti svarbius Universiteto veiklos klausimus;

20) svarsto kitus Senato pirmininko, Universiteto rektoriaus ar Universiteto tarybos (toliau – Tarybos) pasiūlytus klausimus.

3. Senato darbo tvarką reglamentuoja Senato darbo reglamentas. Jis priimamas Senato posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytas funkcijas Senatas įgyvendina priimdamas nutarimus. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip trečdalis Senato narių.

4. Šio straipsnio 2 dalies 1–4, 6, 8–13 ir 18 punktuose nurodytais klausimais sprendimus daro Senatas. Tokiems sprendimams priimti Senato posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių.

5. Kitus Senato kompetencijai priskirtus klausimus Senatas gali pavesti spręsti Senato komisijai (toliau – komisija). Komisijai priklauso Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas, rektorius, prorektoriai, išrinktieji fakultetų dekanai bei kamieninių akademinių institutų direktoriai, mokslo, studijų bei strateginio planavimo komitetų pirmininkai ir studentų atstovai. Jie turi sudaryti ne mažiau kaip dešimt procentų komisijos narių. Komisijos posėdžiams vadovauja Senato pirmininkas. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.

6. Senato (komisijos) nutarimui priimti reikia paprastos posėdyje dalyvaujančių Senato (komisijos) narių balsų daugumos. Rektorius arba ne mažiau kaip vienas trečdalis Senato narių turi teisę inicijuoti komisijos sprendimų peržiūrėjimą Senate.

7. Priimti statutą bei jo pakeitimus, taip pat panaikinti rektoriaus ar kitų Universiteto vykdomųjų institucijų bei vadovų nutarimus Senatas gali ne mažesne kaip dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma.

8. Senato priimti nutarimai įsigalioja paskelbti Universiteto spaudos leidiniuose.

7 straipsnis. Senato sudarymo tvarka

1. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Fakultetų dekanai ir kamieninių akademinių institutų direktoriai Senato nariais renkami renkant juos atitinkamų padalinių vadovais. Kiti renkamieji Senato nariai po tris atstovauja kiekvienam fakultetui ir iš jų ne mažiau kaip du turi eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Skiriamieji Senato nariai yra prorektoriai ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei pripažinti menininkai, ne daugiau kaip po vieną iš kiekvienos mokslo srities. Prorektoriai Senato nariais gali būti skiriami rektoriaus teikimu, kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai – fakultetų ar kamieninių akademinių institutų tarybų teikimu. Skiriamieji nariai tampa Senato nariais išrinktųjų Senato narių balsų dauguma. Studentai į Senatą yra skiriami. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų, o studentai – ne mažiau kaip dešimt procentų Senato narių.

2. Senato narių (išskyrus fakultetų dekanus ir kamieninių akademinių institutų direktorius) rinkimų komisiją skiria Senato pirmininkas.

3. Rinkimų teisę turi mokslininkai ir pripažinti menininkai, dirbantys Universitete ne mažiau kaip vienu etatu, taip pat ir tie, kurie Universitete turi pagrindines pareigas – ne mažiau kaip ketvirtį etato.

4. Teisę kelti kandidatus į Senato narius turi kamieninių akademinių padalinių tarybos arba ne mažiau kaip dešimt tuose padaliniuose visu etatu dirbančių mokslininkų.

5. Rinkimų vietą, laiką ir rinkėjų sąrašus tvirtina rinkimų komisija.

6. Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai rinkėjų. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, išrinktais laikomi vyresnio amžiaus kandidatai.

7. Jeigu atitinkamų padalinių atstovų išrenkama mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, organizuojami papildomi rinkimai. Jei per papildomus rinkimus neišrenkamas reikiamas narių skaičius, tai tam padaliniui atstovauja mažiau Senato narių.

8. Išrinktam Senato nariui nebegalint būti Senato nariu arba išrinktą Senato narį išrinkus fakulteto dekanu ar kamieninio akademinio instituto direktoriumi, organizuojami naujo Senato nario rinkimai.

9. Senato narių kadencija – ketveri metai, rektoriaus, prorektorių, fakultetų dekanų ir kamieninių akademinių padalinių direktorių – iki jų, kaip rektoriaus, prorektoriaus, fakulteto dekano ar kamieninio akademinio padalinio direktoriaus, kadencijos pabaigos.

10. Pasibaigus Senato rinkimams, rinkimų komisija nustato studentų skaičių Senate. Studentų atstovus Senate kiekvienais mokslo metais skiria Universiteto studentų atstovybė (toliau – atstovybė), o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).

11. Paskyrus studentų atstovus Senate, rinkimų komisija viešai skelbia oficialų Senato narių sąrašą.

12. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus kadencijai;

2) atsistatydinus iš Senato narių;

3) pasibaigus Senato nario darbo sutarčiai su Universitetu;

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8 straipsnis. Senato pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas

1. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo oficialaus Senato narių sąrašo paskelbimo dienos Universiteto rektorius sušaukia pirmąjį Senato posėdį. Jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. Senato pirmininkas ir pavaduotojas slaptu balsavimu yra išrenkami pirmajame Senato posėdyje. Senato pirmininkas (pavaduotojas) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių posėdyje Senato narių. Kandidatą į pirmininko pavaduotojus siūlo išrinktasis Senato pirmininkas. Senato pirmininko (pavaduotojo) kadencija – ketveri metai. Senato pirmininku (pavaduotoju) negali būti asmuo, išrinktas fakulteto dekanu ar kamieninio instituto direktoriumi.

2. Senato pirmininkas yra atsakingas už Senato posėdžių darbotvarkės planavimą, jų vedimo tvarkos užtikrinimą, Senato dokumentų saugojimą ir prireikus viešą paskelbimą. Įgyvendindamas šiuos uždavinius, Senato pirmininkas:

1) šaukia Senato ir komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

2) reglamento nustatyta tvarka sudaro ir siūlo Senato posėdžių darbotvarkę;

3) užtikrina, kad visi Senato nariai būtų laiku ir tinkamai informuoti apie Senato posėdžio laiką ir vietą bei siūlomą darbotvarkę;

4) pasirašo Senato nutarimus ir juos skelbia;

5) reglamento nustatyta tvarka reguliariai informuoja Senatą apie nutarimų vykdymo tvarką;

6) ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 30 dienos Universiteto spaudoje skelbia ataskaitą Universiteto bendruomenei apie metinę Senato veiklą.

3. Senato pirmininkas, įgyvendindamas jam priklausančias teises ir atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis bendraisiais Universiteto interesais. Nesant pirmininko, Senato posėdžiams pirmininkauja jo pavaduotojas.

9 straipsnis. Rektorius

1. Universiteto rektorius yra Universiteto vadovas. Rektorius turi visas reikalingas galias, išskyrus tas, kurias šis Statutas suteikia kitoms Universiteto savivaldos vykdomosioms institucijoms. Rektorius yra atskaitingas Senatui.

2. Rektorius atsako už:

1) tai, kad Universiteto veikla atitiktų šį Statutą;

2) Universiteto raidos planavimą ir įgyvendinimą;

3) mokslo ir studijų lygį bei kokybę;

4) mokslo darbuotojų ir dėstytojų parinkimo bei ugdymo politiką;

5) racionalią Universiteto infrastruktūrą;

6) Universiteto finansinę veiklą;

7) tarptautinį bendradarbiavimą.

3. Rektorius:

1) veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja;

2) organizuoja raidos planų rengimą ir jų įgyvendinimo svarstymus Universiteto bendruomenėje;

3) sudaro mokslo, studijų, strateginio planavimo ir kitus, jo nuomone, būtinus komitetus ir teikia Senatui tvirtinti jų pirmininkus iš renkamųjų Senato narių;

4) teikia Senatui tvirtinti prorektorius, fakultetų dekanus, kitų kamieninių akademinių padalinių vadovus, taip pat katedrų vedėjus;

5) šio Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus eiti pareigas, skiria asmenis į pareigas bei atleidžia iš jų;

6) Senato nustatyta tvarka priima ir atleidžia arba šalina studentus;

7) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

8) leidžia įsakymus klausimais, nepriklausančiais išimtinei Tarybos ar Senato kompetencijai;

9) teikia klausimus Senatui ir Tarybai, inicijuoja, jo nuomone, reikalingus Senato ir Tarybos posėdžius;

10) teikia Senatui bei Švietimo ir mokslo ministerijai metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

11) Senatui patvirtinus, viešai skelbia ir teikia ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą;

12) atlieka kitas šiam Statutui neprieštaraujančias funkcijas, būtinas efektyviai Universiteto veiklai.

10 straipsnis. Rektoriaus rinkimai

1. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki rektoriaus kadencijos pabaigos, Taryba skelbia rektoriaus rinkimų pradžią bei oficialią rinkimų datą. Per vieną mėnesį nuo rinkimų paskelbimo dienos Universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybos arba ne mažiau kaip dešimt Senato narių turi teisę iškelti kandidatus eiti rektoriaus pareigas. Kandidatas turi turėti profesoriaus pedagoginį vardą ir paskirtą rinkimų dieną būti ne vyresnis kaip šešiasdešimt penkerių metų.

2. Iki rektoriaus rinkimų dienos visiems kandidatams turi būti sudarytos lygios galimybės Senate pristatyti savo veiklos programą.

3. Rektorių renka Senatas slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai.

4. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo paeiliui antra.

11 straipsnis. Rektoriaus įgaliojimų nutrūkimas

1. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, jam atsistatydinus, atšaukus Senatui ir kitais įstatymų bei šio Statuto nustatytais atvejais.

2. Rektorių turi teisę atšaukti Senatas, pareiškęs jam nepasitikėjimą. Nutarimas dėl nepasitikėjimo priimamas dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma. Balsuojama slaptai.

3. Rektorius turi teisę pateikti Senatui (ar jo pirmininkui) atsistatydinimo prašymą. Gavus rektoriaus atsistatydinimo prašymą ir kai Senatas jį patenkina, ne vėliau kaip per dešimt dienų skelbiami naujo rektoriaus rinkimai.

4. Rektoriui atsistatydinus, jį atšaukus arba kitais atvejais nutrūkus darbo sutarčiai, iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas skiria vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas.

12 straipsnis. Prorektoriai

1. Universiteto prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai, atsakingi už jiems rektoriaus patikėtas funkcijas. Rektorius turi teisę atšaukti prorektoriaus aktus.

2. rektoriaus teikimu prorektorius tvirtina ir atšaukia Senatas. Jei Senatas prorektoriaus nepatvirtina, rektorius teikia tvirtinti kitą kandidatą. Tvirtinimo dieną prorektoriai turi būti ne vyresni kaip šešiasdešimt penkerių metų.

3. Prorektorių įgaliojimų trukmė sutampa su rektoriaus įgaliojimų trukme. Šio Statuto 11 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais prorektorių įgaliojimų trukmė tęsiasi, kol naujai išrinkto rektoriaus teikimu prorektorius patvirtins Senatas.

13 straipsnis. Taryba

1. Taryba yra valstybinės ir visuomeninės priežiūros bei globos institucija.

2. Taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) prižiūri, ar Senato ir rektoriaus veikla atitinka Statutą, taip pat ar Universiteto veikla ir valdymas yra vieši;

2) atsako už Universiteto interesų derinimą su valdžios ir visuomeninėmis institucijomis, materialinės ir finansinės paramos teikimą Universitetui;

3) vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, valstybės jam skirtos ir kitos gautos lėšos;

4) inicijuoja Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

5) tiria Universiteto bendruomenės narių skundus dėl jiems šiuo Statutu suteiktų teisių pažeidimų;

6) kasmet informuoja apie savo veiklą Universiteto bendruomenę ir visuomenę.

3. Tarybą sudaro dvylika narių, skiriamų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą.

5. Tarybos veikla iš Universiteto lėšų nefinansuojama.

TREČIASIS SKIRSNIS

Padaliniai ir įstaigos

14 straipsnis. Padaliniai

1. Pagal funkcijas Universiteto padaliniai skirstomi į akademinius ir neakademinius, o pagal statusą – į kamieninius ir šakinius.

2. Akademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra moksliniai tyrimai ir (ar) studijos. Neakademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra paslaugų, reikalingų akademinių padalinių veiklai, teikimas.

3. Universiteto kamieniniai padaliniai sudaro Universiteto pagrindą, šakiniai padaliniai yra kamieninių padalinių sudedamosios dalys.

4. kamieniniai akademiniai Universiteto padaliniai yra fakultetai, taip pat institutai, mokyklos, kolegijos ir centrai, kuriems Senatas suteikia kamieninių padalinių statusą.

5. kamieniniai neakademiniai padaliniai yra biblioteka ir kiti padaliniai, kuriems Senatas suteikia tokio padalinio statusą. Šie padaliniai akademinių funkcijų neatlieka.

15 straipsnis. minimalūs reikalavimai kamieniniams akademiniams padaliniams

1. Fakultetas – tai mokslo ir studijų padalinys, kuriame:

1) yra ne mažiau kaip trys katedros;

2) vykdomos visų trijų pakopų universitetinės studijos.

2. Institutas – tai padalinys, vykdantis mokslinius tyrimus, kuriame:

1) dirba ne mažiau kaip dvidešimt mokslininkų ir yra ne mažiau kaip trys skyriai; skyriai – tai šakiniai instituto padaliniai, vykdantys skirtingų mokslo šakų mokslinius tyrimus; skyriuje turi dirbti ne mažiau kaip penki darbuotojai, iš kurių ne mažiau kaip trys turi būti mokslininkai;

2) rengiami studentų baigiamieji darbai ir daktaro disertacijos.

3. Mokykla – tai padalinys, kuriame vykdomos ne aukštesnės kaip antrosios pakopos tos studijų krypties, kurioje kvalifikacijų neteikia fakultetai, studijos; mokykloje vykdomi antrosios pakopos studijoms reikalingi moksliniai tyrimai.

4. Centras – tai padalinys, kuriame vykdomos ne aukštesnės kaip antrosios pakopos tarpdalykinių studijų universitetinės programos (jų dalys) ir (ar) vykdomi kelių mokslo sričių ar šakų sandūros moksliniai tyrimai. Centre turi dirbti ne mažiau kaip trys mokslininkai.

5. Kolegija – tai kamieninis padalinys, kuriame vykdomos neuniversitetinės studijos.

6. Fakultetų, kamieninių institutų, mokyklų, centrų ir kolegijų steigimo, valdymo, veiklos bei likvidavimo tvarką nustato Senato patvirtinti nuostatai. Aukščiausioji kamieninio padalinio savivaldos institucija yra padalinio taryba.

16 straipsnis. Fakulteto valdymas ir struktūra

1. Fakultetą valdo taryba ir dekanas. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studentams.

2. Fakultetą sudaro katedros (Medicinos fakultete dar ir klinikos), taip pat institutai, centrai ir kiti akademiniai bei neakademiniai padaliniai, turintys šakinio padalinio statusą. Šių šakinių padalinių skaičių fakulteto tarybos siūlymu tvirtina Senatas.

17 straipsnis. Fakulteto tarybos sudarymo tvarka ir kompetencija

1. Fakulteto taryba atsako už sprendimų, susijusių su fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų organizavimu bei koordinavimu, fakulteto mokslo darbuotojų ir dėstytojų ugdymu, lėšų, patalpų, įrengimų ir kito turto panaudojimu, įsigijimu ir modernizavimu, priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su kitais interesų turinčiais fakultetais bei Universiteto politika.

2. Fakulteto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) tvirtina savo darbo reglamentą, renka fakulteto dekaną, kurį rektorius teikia Senatui tvirtinti, ir fakulteto tarybos sekretorių bei juos atšaukia;

2) dekano teikimu nustato prodekanų skaičių, tvirtina prodekanus, jų funkcijas;

3) Senato nustatyta tvarka renka katedrų vedėjus;

4) Senato nustatyta tvarka renka mokslo darbuotojus ir dėstytojus;

5) Senatui siūlo suteikti profesoriaus ir docento vardus;

6) Senatui siūlo suteikti garbės daktaro ir kitus garbės vardus;

7) tvirtina fakulteto raidos planus;

8) svarsto ir tvirtina metines dekano ataskaitas;

9) tvirtina fakulteto mokslinį darbą ir studijas reglamentuojančias taisykles;

10) sudaro studijų programų komitetus kiekvienai fakulteto pagrindinių studijų programai;

11) sudaro antrosios ir trečiosios studijų pakopų programų komitetą;

12) svarsto ir suderinusi su kitais suinteresuotais fakultetais tvirtina studijų programas;

13) svarsto ir suderinusi su kitais suinteresuotais fakultetais aprobuoja mokslinių tyrimų gaires;

14) svarsto ir tvirtina fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

15) siūlo Senatui tvirtinti fakultetui priklausančių padalinių struktūrinius pakeitimus ir kartu šiems tikslams perskirstyti fakulteto lėšas, patalpas, įrengimus ar kitą turtą;

16) svarsto kitus klausimus.

3. Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip trisdešimt narių. Jų skaičių nustato fakulteto mokslininkų, fakultete dirbančių ne mažiau kaip puse etato, susirinkimas. Ne mažiau kaip septyniasdešimt procentų fakulteto tarybos narių turi sudaryti mokslininkai, ne mažiau kaip dešimt procentų – studentai. Kiti fakulteto darbuotojai gali būti išrinkti į fakulteto tarybą, jeigu neviršijamas nustatytas fakulteto tarybos narių skaičius. Į fakulteto tarybą pagal pareigas kaip mokslininkai įeina dekanas, prodekanai, katedrų, o Medicinos fakultete ir klinikų vedėjai. Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkai, dirbantys fakultete ne mažiau kaip vienu etatu, taip pat ir tie, kurie fakultete turi pagrindines pareigas – ne mažiau kaip ketvirtį etato. Studentų atstovus į fakulteto tarybą renka atstovybės padalinys fakultete, o jeigu nėra atstovybės arba padalinio, – visuotinis fakulteto studentų susirinkimas (konferencija). Fakulteto taryba renkama ketveriems metams.

4. Fakulteto tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per semestrą šaukia fakulteto dekanas. Ne mažiau kaip trečdalio fakulteto tarybos narių siūlymu fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlyme reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis yra šaukiamas. Fakulteto taryba dviem trečdaliais visų tarybos narių balsų gali panaikinti dekano, prodekano ir fakulteto padalinių vadovų įsakymus ar sprendimus.

5. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute nustatytus atvejus. Fakulteto tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.

18 straipsnis. Fakultetų administracija

1. Fakultetų dekanai ir prodekanai sudaro fakultetų administraciją. Fakulteto dekanas yra fakulteto ir jo administracijos vadovas ir atsako už:

1) tai, kad fakulteto veikla atitiktų šį Statutą;

2) fakulteto raidos planavimą ir įgyvendinimą;

3) fakulteto mokslo ir studijų organizavimo efektyvumą;

4) mokslo darbuotojų ir dėstytojų ugdymą;

5) fakulteto ir jo padalinių ūkinę ir finansinę veiklą;

6) tarptautinius fakulteto ryšius.

2. Dekanas veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja, šaukia fakulteto tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, teikia Senatui ir rektoriui siūlymus fakulteto tarybos vardu, leidžia įsakymus, būtinus dekano funkcijoms įgyvendinti.

3. Dekaną slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš profesorių arba docentų renka fakulteto taryba. Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas paprasta balsų dauguma, tai balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Dekano kadencija – penkeri metai. Dekanas renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekano įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, jam atsistatydinus, atšaukus fakulteto tarybai, kitais atvejais nutrūkus darbo sutarčiai. Nutarimas dėl atšaukimo priimamas dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma. Balsuojama slaptai. Dekanas nustoja eiti pareigas, kai Senatas rektoriaus teikimu patvirtina fakulteto tarybos sprendimą dėl atšaukimo.

4. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir rektoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.

5. Prodekanus tvirtina fakulteto taryba dekano teikimu. Jei fakulteto taryba prodekano nepatvirtina, dekanas siūlo naują kandidatą. Prodekanų kadenciją riboja dekano įgaliojimai. Prodekanus dekano teikimu atšaukia fakulteto taryba paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

19 straipsnis. Katedros

1. Katedra – tai fakulteto ar instituto akademinis šakinis padalinys, atsakingas už vienos ar kelių glaudžiai susijusių studijų programų ir mokslo krypčių ar šakų veiklą. Katedroje turi dirbti ne mažiau kaip šeši turintys visą etatą pedagoginio ir mokslinio personalo nariai, iš kurių ne mažiau kaip keturi turi būti mokslininkai.

2. Aukščiausioji katedros savivaldos institucija yra katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip puse etato, taip pat ir tų, kurie fakultete turi pagrindines pareigas – ne mažiau kaip ketvirtį etato, posėdis. Katedros posėdžio nutarimai priimami posėdžio dalyvių balsų dauguma. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių. Posėdžio nutarimai privalomi visiems katedros darbuotojams. Studentų atstovai turi teisę dalyvauti viešuose katedros posėdžiuose.

3. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas. Jis yra atsakingas už katedroje vykdomų mokslo darbų ir dėstomų dalykų kokybę. Katedros vedėjas šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja. Katedros vedėjo kadencija – penkeri metai. Katedros vedėją renka fakulteto taryba ir rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Paprastai katedros vedėju teikiamas profesorius, tačiau išimtiniais atvejais ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti teikiamas ir docentas. Jeigu rektorius atsisako Senatui teikti tvirtinti fakulteto tarybos išrinktą katedros vedėją, šis atsisakymas turi būti motyvuotas ir pareikštas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atitinkamo kandidato pateikimo rektoriui. Fakulteto taryba, apsvarsčiusi rektoriaus atsisakymo motyvus, turi teisę pakartotinai teikti tvirtinti tą patį kandidatą. Jeigu rektorius neteikia šio kandidato, jį teikti tvirtinti Senatui turi teisę atitinkamo fakulteto dekanas.

4. Senato sprendimu katedrai gali būti prilyginti ir kiti šakiniai padaliniai (klinika, observatorija ir kt.).

20 straipsnis. Klinikos

1. Klinika yra jungtinis medicinos fakulteto ir universiteto (arba klinikinės) ligoninės akademinis-gydomasis padalinys, atsakingas už vienos ar kelių glaudžiai susijusių klinikinių specialybių ikidiplominių, podiplominių (tęstinių) studijų programų ir mokslo krypčių ar šakų veiklą, antrinio ir tretinio lygio gydomąją veiklą ir naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimą ir paskleidimą.

2. Klinikos veiklai vadovauja klinikos vedėjas. Jis yra atsakingas už klinikoje vykdomų mokslo darbų ir dėstomų dalykų kokybę, taip pat už gydomojo darbo lygį, naujų diagnostikos ir gydymo metodų diegimą ir atstovaujamos medicinos specialybės pažangą. Klinikos vedėjas vadovauja ir pirmininkauja klinikos posėdžiams. Klinikos vedėjo kadencija tokia pati kaip katedros vedėjo. Klinikos vedėjo rinkimo nuostatus tvirtina steigėjai.

3. Klinikos bendradarbiai yra universiteto pedagogai, mokslininkai ir universiteto (arba klinikinės) ligoninės gydytojai. Klinikos darbuotojų sąrašas, rinkimų ir įdarbinimo tvarka nustatoma jungtinės veiklos sutartimi. Sutartyje nustatoma integruotų pareigybių universitete ir ligoninėje steigimo tvarka.

21 straipsnis. Kiti akademiniai šakiniai padaliniai

1. Siekdama inicijuoti naujus ar organizuoti bei koordinuoti vykdomus mokslinius tyrimus ir (ar) studijas, kamieninio padalinio taryba gali steigti to padalinio institutą, centrą ar kitą šakinį akademinį padalinį. Šakinis padalinys laikomas įsteigtu patvirtinus jo įstatus Senate.

2. Jeigu institutą, centrą ar kitą šakinį akademinį padalinį steigia keli kamieniniai padaliniai, šiam tikslui sudaroma atitinkama sutartis. Sutartį tvirtina kamieninių padalinių – steigėjų tarybos. Sutartyje nustatoma kamieninių padalinių kompetencija įgyvendinti padaliniui keliamus tikslus.

22 straipsnis. Biblioteka

Biblioteka yra valstybinės reikšmės biblioteka, veikianti pagal Senato patvirtintus nuostatus. Biblioteka atsako už mokslininkų, studentų ir kitų skaitytojų informacinį aptarnavimą bei sukaupto kultūros paveldo išsaugojimą.

23 straipsnis. Universiteto ligoninės

1. Universiteto ligoninės (toliau – ligoninės) yra savarankišką teisinį statusą turinčios įstaigos, skirtos sudaryti biomedicinos mokslų ir studijų klinikinę bazę bei atlikti pirminę, antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Jų pagrindiniai struktūriniai padaliniai yra klinikos.

2. Ligoninių steigėjai yra Universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija arba kiti asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjai.

3. Ligoninės yra atsakingos už biomedicinos mokslo krypčių, taip pat visų pakopų ir formų studijų klinikinės bazės tinkamą lygį.

4. Ligoninės struktūrą, veiklą ir tos veiklos koordinavimą su Universiteto veikla, taip pat finansavimo tvarką nustato steigėjų patvirtinti įstatai.

5. Universiteto klinika ir katedra gali veikti ir ne universiteto ligoninėje. Šiuo atveju universitetas ir ligoninė pasirašo jungtinės veiklos sutartį, o ligoninė įgyja teisę vadintis klinikine ligonine.

24 straipsnis. Universiteto mokslo institutas

1. Universiteto mokslo institutas (toliau – institutas) – tai savarankiška, pelno nesiekianti mokslo įstaiga, kurią bendru Universiteto ir ministerijos (atsakingos už mokslą ir studijas) teikimu įstatymų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė.

2. Institutas veikia pagal savo Statutą, kurį Universiteto senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

3. Institutas pagal sutartis su Universitetu suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši instituto veikla finansuojama iš Universiteto išlaidų sąmatoje tam numatytų lėšų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Lėšos ir jų valdymas

25 straipsnis. Lėšos

1. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos, skirtos:

a) pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

b) studentų studijų įmokoms padengti;

c) studentų stipendijoms;

d) valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

e) tarptautiniams mainams plėtoti;

2) kitos valstybės lėšos;

3) pajamos iš mokslinės veiklos;

4) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

6) studentų studijų įmokos;

7) kitos teisėtai įgytos lėšos.

2. Universiteto lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą. Šias lėšas Universitetas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Senato nustatyta tvarka.

3. Turto, kuris Universitetui priklauso nuosavybės teise, pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo tvarką nustato Senatas.

26 straipsnis. Atskaitomybė

1. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal nustatyta tvarka patvirtintas sąmatas.

2. Universitetas kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitas.

3. Lėšų panaudojimo ataskaitas Universitetas pateikia lėšas skyrusiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

PENKTASIS SKIRSNIS

Personalas

27 straipsnis. Dėstytojai

Dėstytojų pareigybės yra: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, privalo dalyvauti, o laipsnio neturintys turi padėti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje. Dėstytojų pedagoginio ir mokslinio bei metodinio darbo normas nustato Senatas.

28 straipsnis. Profesoriai ir docentai

1. Profesoriaus ir docento pedagoginis vardas tvirtinamas, o į profesoriaus ir docento pareigas skiriama įstatymų ir Senato nustatyta tvarka. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, įvykdęs habilitacijos reikalavimus. Tokiam mokslininkui gali būti suteikiamas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

2. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

3. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

29 straipsnis. Lektoriai ir asistentai

1. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

2. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktikumams ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

30 straipsnis. Profesoriai emeritai

1. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, nutrūkus jų darbo sutarčiai, Senatas už ypatingus nuopelnus Universitetui gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto sutartyje su ministerija.

2. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje.

31 straipsnis. Mokslo darbuotojai

Mokslo darbuotojų pareigybės yra: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. Į mokslo darbuotojų pareigas skiriama įstatymų ir Senato nustatyta tvarka. Mokslo darbuotojai, be mokslinio darbo, turi dirbti pedagoginį darbą. Mokslo darbuotojų mokslinio bei pedagoginio darbo normas nustato Senatas.

32 straipsnis. Vyriausieji ir vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai

1. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, įvykdęs habilitacijos reikalavimus.

2. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

3. Mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

33 straipsnis. Jaunesnieji mokslo darbuotojai

Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jis turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

34 straipsnis. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų skyrimo į pareigas tvarka

1. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip penkerių metų kadencijai. Kadencijos konkrečioms pareigoms eiti trukmę nustato Senatas. Konkurso nuostatus tvirtina Senatas. Jei kyla būtinybė, rektorius gali ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą.

2. Profesorius, laimėjęs konkursą trečiai kadencijai, įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, kol jam sukaks 65 metai.

3. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

4. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

5. Į Universiteto ir jo kamieninių bei šakinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys.

35 straipsnis. Kviestiniai ir vizituojantys dėstytojai bei mokslo darbuotojai

1. Kviestiniai dėstytojai bei mokslo darbuotojai yra kitų valstybių institucijų darbuotojai, ne konkurso tvarka pakviesti į Universitetą vykdyti studijų ir mokslo programų. Kviestiniai darbuotojai įdarbinami pagal terminuotas darbo sutartis.

2. Vizituojantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, kurie bendra savo ir Universiteto iniciatyva lankosi Universitete studijų ir (ar) mokslo tyrimo reikalais.

36 straipsnis. Kiti darbuotojai ir jų skyrimo į pareigas tvarka

Kiti darbuotojai (ne dėstytojai ir ne mokslo darbuotojai) yra studijas ir mokslą organizuojantys ir aptarnaujantys darbuotojai bei ūkio darbuotojai. Šiuos darbuotojus į pareigas skiria bei iš jų atleidžia rektorius.

šeštasis skirsnis

Mokslinė veikla ir studijos

37 straipsnis. Mokslinės veiklos organizavimas

1. Universiteto mokslinės veiklos, mokslinių tyrimų lygio vertinimo ir finansavimo tvarką, intelektinės nuosavybės bei kitus su moksline veikla susijusius klausimus nustato Senato patvirtinti Universiteto mokslinės veiklos nuostatai.

2. Mokslinė veikla yra privaloma visiems Universiteto dėstytojams bei mokslo darbuotojams ir jos rezultatai (intelektinis produktas) lemia asmeninę akademinę karjerą Universitete.

38 straipsnis. Mokslo laipsniai ir doktorantūra

1. Mokslo laipsnius Universitetas teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Mokslininkams rengti Universitete organizuojama doktorantūra. Ją sudaro studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Universitete organizuojamas jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimas Senato nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Dėstytojų mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

Sėkmingai dirbantys dėstytojai kas penkeri metai ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui Senato nustatyta tvarka gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo mokslo žinioms gilinti, mokslo darbams dirbti, vadovėliams rašyti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

40 straipsnis. Administracijos darbuotojų mokslo ir pedagoginė veikla

1. Universiteto rektorius ir prorektoriai, taip pat kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai turi teisę Senato nustatyta tvarka dirbti Universitete pedagoginį ir mokslinį darbą.

2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje išvardytų administracijos darbuotojų įgaliojimams, jie turi teisę grįžti į ankstesnes pedagogines ar mokslines pareigas Universitete neišnaudotos kadencijos laikotarpiui, o jeigu ji trumpesnė kaip vieneri metai, – vieneriems metams.

41 straipsnis. Studijos, jų tipai, nuosekliųjų studijų pakopos ir rūšys

1. Studijų tvarką nustato Senato patvirtinti studijų nuostatai.

2. Universitete vykdomos dviejų tipų studijos: nuosekliosios ir nenuosekliosios.

3. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: pagrindinės, antrosios ir trečiosios. Gali būti ir vientisosios studijos, apimančios pagrindinę ir antrąją studijų pakopas.

4. Studijų rūšis nusako suteikiamą kvalifikaciją (profesinę kvalifikaciją ir (ar) kvalifikacinį laipsnį), studijų pakopą ir iš dalies studijų mastą. Pagrindinei studijų pakopai priskiriamos trijų rūšių studijos – bakalauro, profesinės ir mišriosios, antrajai pakopai – magistrantūros, ir specialiosios profesinės, o trečiajai – rezidentūros ir doktorantūros. Vientisosios studijos laikomos atskira rūšimi.

5. Nenuosekliųjų studijų rūšis tvirtina Senatas.

42 straipsnis. Studijų programos

1. Nuosekliosios studijos vykdomos tik pagal studijų programas – darnią tarpusavyje susijusių studijuojamų dalykų visumą.

2. Programa turi būti sudaryta taip, kad būtų pasiekti programos komiteto aiškiai apibrėžti tikslai, susieti su baigusiojo programą įgytomis žiniomis, mokėjimais ir įgūdžiais.

3. Kiekviena nuosekliųjų studijų programa privalo baigtis baigiamuoju darbu ar (ir) baigiamaisiais (-uoju) egzaminais (-u).

4. Klausytojai, suderinę su akademinių padalinių tarybomis, gali susidaryti individualiąsias studijų programas. Leidimą vykdyti šias programas duoda atitinkamų padalinių tarybos, nurodydamos, kuriai studijų krypčiai priskiriama individualioji programa.

43 straipsnis. Studijų programų registravimas ir vertinimas

1. Studijų programos Senato nustatyta tvarka svarstomos, aprobuojamos ir teikiamos Studijų ir mokymo programų registrui įregistruoti ir išregistruoti.

2. Studijų programos, kurių registruoti Studijų ir mokymo programų registre neprivaloma, Senato nustatyta tvarka registruojamos Universitete.

3. Ne rečiau kaip kartą per metus Universiteto akademinių padalinių tarybose aptariama ir įvertinama, kaip vykdomos studijų programos, ar jos atitinka tikslus. Prireikus programos tobulinamos.

44 straipsnis. Bendradarbiavimas su mokslo, studijų ir sveikatos apsaugos institucijomis

1. Siekdamas abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, Universitetas su mokslo, studijų ir sveikatos apsaugos institucijomis gali sudaryti ir priimti bendrus nuostatus.

2. Nuostatai gali numatyti jungtinę instituciją. Šiuo atveju nuostatuose turi būti numatyta jungtinės institucijos sudarymo ir administravimo tvarka, taip pat tvarka, pagal kurią jungtinė institucija teikia informaciją ją sudarančioms institucijoms. Nuostatai turi numatyti jų pakeitimo, papildymo, sustabdymo ir anuliavimo tvarką.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

studentai ir klausytojai

45 straipsnis. Studentai ir klausytojai

1. Universiteto studentai – tai asmenys, įrašyti į Universiteto studentų registrą ir studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, bei doktorantai.

2. Universiteto klausytojai – tai asmenys, įrašyti į Universiteto klausytojų registrą ir Senato nustatyta tvarka studijuojantys atskirus Universitete dėstomus dalykus.

3. Universiteto studentų ir klausytojų registrų nuostatus tvirtina Senatas.

46 straipsnis. Studentų ir klausytojų teisės ir pareigos

1. Studentai ir klausytojai privalo vykdyti studijų nuostatų reikalavimus ir laikytis Universiteto vidaus tvarkos, nediskredituoti Universiteto vardo.

2. Studentai ir klausytojai turi teisę:

1) būti įvertinti iš tų dalykų, kuriuos studijuoti jie yra įregistruoti studijų nuostatų nustatyta tvarka;

2) Senato nustatyta tvarka apskųsti dėl jų padarytus sprendimus;

3. Studentai turi teisę:

1) rinkti akademinių padalinių savivaldos institucijas ir būti į jas išrinkti;

2) Senato nustatyta tvarka gauti globėją (kuratorių).

4. Akademinius ir finansinius klausytojo ir Universiteto įsipareigojimus nustato su kiekvienu klausytoju pasirašoma studijų sutartis. Studijų sutarčių formas tvirtina Senatas.

5. Ginčus, iškilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų, sprendžia Senato ir fakultetų ginčų nagrinėjimo komisijos. Jų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų nagrinėjimo tvarką nustato Senato patvirtinti nuostatai.

47 straipsnis. Studentų atstovybė

1. Studentų interesams atstovauja atstovybė.

2. Atstovybė atsako už studentų dalyvavimą Universiteto ir akademinių padalinių gyvenime, studentų socialinių reikalų gynimą, studentų laikymąsi Universiteto vidaus tvarkos, savo institucijų ar atstovų inicijuojamų studentų reikalų svarstymo kolegialumą, viešumą ir organizuojamų renginių kokybę.

3. Atstovybė atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) skiria atstovus į Senatą ir kitas savivaldos institucijas;

2) nuolat analizuoja ir svarsto studentų socialinius reikalus, teikia siūlymus Universiteto institucijoms dėl šių reikalų sprendimo;

3) inicijuoja ir imasi organizacinės veiklos studentų socialinei padėčiai gerinti;

4) organizuoja studentų renginius;

5) renka ir apibendrina studentų nuomones apie studijų kokybę ir studentų dalyvavimą mokslinėje veikloje, teikia šią informaciją savivaldos ir vykdomosioms institucijoms.

4. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus ir įstatymų nustatyta tvarka registruotus įstatus.

5. Universiteto savivaldos ir vykdomosios institucijos remia atstovybę, teikia jai informaciją visais su studentais susijusiais klausimais ir skiria materialinę paramą.

______________