LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIEMONIŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS SUPIRKIMUI GERINTI
1991 m. kovo 25 d. Nr. 104
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažymi, kad pastaruoju metu Respublikoje susidarė kritinė situacija superkant žemės ūkio produkciją ir aprūpinant gyventojus maisto produktais bei vykdant tarpvalstybinius susitarimus. Daug maisto produktų, neatsižvelgiant į Respublikos interesus, necentralizuotai išvežama už jos ribų. Esama žemės ūkio produkcijos supirkimo sistema neužtikrina prognozuotos jos pateikimo valstybei apimties.
1. Nustatyti, kad centralizuotai skirstomus materialinius ir energetikos išteklius gamintojai gauna tik už nuo metų pradžios parduotą valstybei žemės ūkio produkciją. Nevykdantiems valstybinės užduoties gamintojams materialinių išteklių (vertine išraiška) tiekimas mažinamas dvigubai didesniu procentu.
Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją kartu su Materialinių išteklių ministerija ir Energetikos ministerija iki 1991 m. balandžio 1 d. pranešti gamintojams jiems centralizuotai skirstomų I pusmetį materialinių ir energetikos išteklių normatyvus ir šių išteklių tiekimo sąlygas.
2. Įpareigoti Prekybos ministeriją, Materialinių išteklių ministeriją ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą pateikti gyventojams už parduotą valstybei kiekvieno šimto rublių vertės žemės ūkio produkciją nusipirkti 70 rublių vertės paklausių plačiai vartojamų prekių.
Prekybos ministerija, Materialinių išteklių ministerija, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga kartu su Žemės ūkio ministerija turi nustatyti šių prekių pardavimo gyventojams tvarką.
3. Įpareigoti maisto pramonės įmones supirkti kuo daugiau žemės ūkio produkcijos iš gyventojų, tam reikalui organizuoti ūkiskaitinius paruošų padalinius.
Rekomenduoti ūkiams, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, visokeriopai padėti supirkimo organizacijoms, skirti joms transportą, teikti kitus patarnavimus arba patiems organizuoti produkcijos supirkimą iš gyventojų.
Gyventojai turi kompensuoti išlaidas, susijusias su produkcijos pristatymu iki supirkimo punktų, o maisto pramonės įmonės – visas kitas supirkimo išlaidas.
Pavesti rajonų valdyboms iki 1991 m. balandžio 6 d. nustatyti pagal Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas laikinus tarifus už ūkių teikiamas paslaugas.
4. Nustatyti, kad žemės ūkio produkcija ir maisto produktai gali būti išvežti už Respublikos ribų tik nustatytąja tvarka gavus licenciją.
Žemės ūkio įmonėms leidimą išvežti žemės ūkio produkciją ir maisto produktus už Respublikos ribų išduoda Žemės ūkio ministerija po to, kai jos pateikia rajono valdybos pažymą apie produkcijos pardavimo valstybei užduoties įvykdymą. Maisto pramonės įmonėms gali leisti išvežti savo produkciją Prekybos ministerija, suderinusi su Žemės ūkio ministerija.
5. Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl prekių pardavimo bei išleidimo iš įmonių, prekių išvežimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 28-691) priede „Laikina prekių išvežimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarka“ šiuos pakeitimus:
5.1. 1 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžių „Materialinių išteklių ministerija“ išbraukti žodį „arba“, o po žodžių „Prekybos ministerija“ įrašyti žodžius „bei Žemės ūkio ministerija“;
5.2. 2 punkto pirmąją pastraipą po žodžių „leidimus išvežti prekes“ papildyti žodžiais „(išskyrus žemės ūkio produkciją)“;
6. Įpareigoti Krašto apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos muitinės departamentą kartu su Vidaus reikalų ministerija sustiprinti vežamos už Respublikos ribų žemės ūkio produkcijos kontrolę.
7. Įpareigoti Prekybos ministeriją ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą mėsos ir pieno produktų bei kiaušinių rajono rinkos fondus tikslinti (didinti arba mažinti) atsižvelgiant į pardavimo valstybei užduočių vykdymą.
8. Žemės ūkio ministerija ir rajonų valdybos turi sparčiau sudaryti žemės ūkio produkcijos pardavimo valstybei sutartis tarp maisto pramonės įmonių, prekybos organizacijų ir žemės ūkio produkcijos gamintojų, kad užbaigtų šį darbą iki 1991 m. balandžio 15 dienos.
9. Taikyti žemės ūkio produkcijos gamintojams už valstybinės užduoties neįvykdymą Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo nuostatų“ (Žin., 1990, Nr. 23-586), 16 punkte nustatytas sankcijas.