LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2003 M. LAPKRIČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-1539 „DĖL ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. sausio 8 d. Nr. V-56
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos įskaitos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-1539 „Dėl įskaitų programų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4769; 2008, Nr. 143-5732):
1. Išdėstau 6 punktą taip:
„6. Gimtosios kalbos įskaitai pateikiamos temos (1 priedas). Moksleivis iš anksto pasirenka vieną temą ir renka medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir kt.).
Įskaitos, išskyrus lietuvių kalbos (gimtosios), metu moksleivis, pasakęs temos pavadinimą, gauna ar išsitraukia (žr. įskaitos vykdymo instrukciją) bilietą su tos temos klausimais ir 20 min. ruošiasi atsakinėti. Moksleivis vienu pasirinktu klausimu turėtų kalbėti iki 5 min. ir apie 5 min. kalbėtis su mokytoju (egzaminuotoju). Įskaitos klausimai iš anksto neskelbiami.
Lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitos temų užduotys (potemės) ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki įskaitos vykdymo dienos mokykloms pateikiamos duomenų perdavimo sistema KELTAS ir skelbiamos Nacionalinio egzaminų centro puslapyje. Moksleivis pasirinkęs potemę renka medžiagą iš įvairių šaltinių. Įskaitos metu (žr. įskaitos vykdymo instrukciją) moksleivis 15 min. ruošiasi atsakinėti pasirinkta poteme ir turėtų kalbėti iki 7 min., apie 3 min. moksleivis turėtų kalbėtis su mokytoju (egzaminuotoju). Lietuvių gimtosios kalbos įskaitos metu moksleivis gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (skaidrėmis, plakatais ir pan.).“
2. Išdėstau 8 punktą taip:
„8. Gimtosios kalbos įskaita mokykloje gal būti vykdoma dvi dienas. Abiem įskaitos dienoms, išskyrus lietuvių kalbos (gimtosios) įskaitą, rengiamos skirtingos užduotys – šios programos 1 priede pateiktų temų klausimai, iš kurių vieną moksleivis pasirenka kalbėdamas ta tema. Lietuvių gimtosios kalbos įskaitos metu mokinys atsakinėja iš anksto pasirinkta poteme.
Mokyklai pateikiamos užduotys neatsižvelgiant į įskaitą laikysiančių moksleivių skaičių. Jeigu įskaitai vertinti mokykloje sudaroma daugiau kaip viena vertinimo grupė, vertinimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į vertinimo grupės narių skaičių ir įskaitos vykdymo instrukciją (žr. įskaitos vykdymo instrukciją), turi paruošti (kopijuoti) trūkstamą užduočių skaičių.“
4. Išdėstau 2 priedo Lietuvių gimtosios kalbos įskaitos vertinimo lentelę taip:
„LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ
Kriterijus |
Taškai |
Aprašymas |
Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas |
4 |
Puikiai suvokta temos esmė, išsamiai argumentuojami visi teiginiai, remiamasi įvairiais šaltiniais, asmenine patirtimi. Argumentuotai atsakoma į mokytojo užduotus klausimus. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 5–7 min. |
3 |
Temos esmė suvokta, kalbama gana išsamiai, argumentuojant remiamasi įvairiais šaltiniais, asmenine patirtimi. Vienas kitas teiginys nepakankamai pagrindžiamas arba beveik nesusijęs su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį mokytojo užduotų klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 4–5 min. |
|
2 |
Temos esmė suvokta iš dalies, argumentuojant iš esmės remiamasi asmenine patirtimi, labai mažai – informacijos šaltiniais. Dalis teiginių nepakankamai pagrindžiami arba beveik nesusiję su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 3–4 min. |
|
1 |
Tema netiksliai suvokta, dažnai kalbama apie pašalinius dalykus, argumentuojama remiantis tik asmenine patirtimi arba argumentuojama tik apie pusę teiginių. Netiksliai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kad moksleivis plėtotų savo mintį, mokytojas turi užduoti 3–4 klausimus. Kalbama apie 2–3 min. |
|
0 |
Visiškai nesuprasta tema, kalbama visai apie kitus dalykus, visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Nesugebama atsakyti į mokytojo užduodamus klausimus. Monologo metu mokytojas priverstas nuolat klausinėti. Kalbama mažiau kaip 1 min. |
|
Teksto struktūra |
2 |
Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, išlaikytos jų proporcijos. |
1 |
Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, bet neišlaikytos jų proporcijos arba trūksta kurios nors struktūrinės dalies. |
|
0 |
Kalba nestruktūruota. |
|
Kalbėjimo stilius |
4 |
Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas sklandus, nepastebėta jokių nemotyvuotų pasikartojimų. Kalba žodinga. |
3 |
Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas pakankamai sklandus, nepastebėta nemotyvuotų pasikartojimų. Pastebėtas vienas kitas stiliaus trūkumas. Kalba žodinga. |
|
2 |
Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko vienas kitas nemotyvuotas pasikartojimas. Pastebėta keletas stiliaus trūkumų, moksleivis dažnai stringa formuluodamas sakinius. Kalba pakankamai žodinga. |
|
1 |
Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nesklandus, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų, kalbama nesusijusiais sakiniais, vartojama nereikalingų įterptinių žodžių. Žodynas ribotas. |
|
0 |
Stilius neatitinka kalbėjimo situacijos. Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti vieno sakinio su kitu. Žodynas skurdus. |
|
Kalbančiojo kontaktas su adresatu |
2 |
Paisoma kalbėjimo situacijos ir adresato: gestai ir mimika atitinka kalbėjimo situaciją, palaikomas kontaktas, jaučiama klausančiojo reakcija. |
1 |
Ne visai suvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika ne visada atitinka kalbėjimo situaciją, nepakankamai palaikomas kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija. |
|
0 |
Nesuvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika neatitinka kalbėjimo situacijos, nepalaikomas joks kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija. |
|
Tartis, kirčiavimas 1 |
4 |
Nepastebėta jokių tarties ir kirčiavimo klaidų. Taisyklingai intonuojama. |
3 |
Ne visiškai taisyklinga tartis ir kirčiavimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo normos. Pasitaiko intonacijos trūkumų. |
|
2 |
Daroma vidutiniškai tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai. Nemažai intonacijos trūkumų. |
|
1 |
Daug tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai. |
|
0 |
Žargoniška tartis ir kirčiavimas. Daroma labai daug tarties ir kirčiavimo klaidų. |
|
Gramatika, žodynas 1 |
4 |
Nepastebėta jokių gramatikos ir žodyno klaidų. |
3 |
Ne visiškai taisyklingas kalbėjimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo gramatikos ir žodyno normų. |
|
2 |
Daroma vidutiniškai gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai. |
|
1 |
Daug gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai. |
|
0 |
Žargoniškas kalbėjimas. Daroma labai daug gramatikos ir žodyno klaidų. |
|
Taškų suma |
20 |
|
1 – Tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“. “
Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių,
vokiečių gimtosios kalbos įskaitos
programos
1 priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro
2010 m. sausio 8 d.
įsakymo Nr. V-56 redakcija)
KALBĖJIMO TEMOS IR REKOMENDUOJAMŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
Rusų kalba
4. Ценности и идеалы русской литературы
5. Мысль семейная» в литературе и жизни
6. Личность и история
Lenkų kalba
8. Każda epoka tworzy bohaterów na miarę swoich czasów
9. Wędrówka jako inspiracja twórczości literackiej
10. „Obcy“w literaturze polskiej. Wizerunki przedstawicieli innych kultur i narodów
Literatura XX wieku z perspektywy współczesnego czytelnika
Baltarusių kalba
12. Чалавек і прырода
13. Мужчына і жанчына
14. Жыццёвая пазіцыя
15. Гісторыя Беларускага Адраджэння
Vokiečių kalba