LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NUOLATINIŲ BUVEINIŲ APMOKESTINAMOJO PELNO NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1999 m. liepos 30 d. Nr. 877
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 877
NUOLATINIŲ BUVEINIŲ APMOKESTINAMOJO PELNO NUSTATYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nuolatinėmis buveinėmis laikomi nesavarankiški užsienio valstybių įmonių padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai, kurie Lietuvos Respublikoje:
1.2. vykdo savo veiklą per įgaliotą fizinį, juridinį ar kitą asmenį, jeigu šis asmuo turi tos užsienio valstybės įmonės įgaliojimą jos vardu sudaryti sutartis ir tuo įgaliojimu naudojasi;
2. Nesavarankiški užsienio valstybių įmonių padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai bei užsienio valstybės įmonės įgalioti fiziniai, juridiniai ar kiti asmenys (nurodyti 1 punkte), laikomi nuolatinėmis buveinėmis, nesvarbu, kiek laiko jie vykdo veiklą. Nesavarankiški užsienio valstybių įmonių padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai (nurodyti 1 punkte), nelaikomi nuolatinėmis buveinėmis, kai sandoris yra vienkartinis per mokestinį laikotarpį ir pagal tą sandorį gaunama ne daugiau kaip 10000 litų bendrųjų pajamų. Asmuo (fizinis, juridinis ar kitas), kuris turi užsienio valstybės įmonės įgaliojimą jos vardu sudaryti sandorius ir tuo įgaliojimu naudojasi (vykdo veiklą užsienio valstybės įmonės vardu), laikomas užsienio valstybės įmonės nuolatine buveine tik tuo atveju, kai šio įgalioto asmens bendrosios pajamos iš veiklos užsienio valstybės įmonės vardu sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų įgalioto asmens atstovavimo bendrųjų pajamų dalies per mokestinį laikotarpį.
3. Nuolatinės buveinės veiklos pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena, o veiklos pabaiga – visų sandorių įvykdymo diena. Nuolatinės buveinės veikla nenutrūksta, jeigu darbai laikinai nutraukiami (pvz., sezoninės pertraukos dėl blogo oro arba medžiagų, darbo jėgos stokos). Jeigu per nuolatinę buveinę veikianti užsienio valstybės įmonė darbams atlikti pasitelkia subrangovus, laikas, per kurį šie subrangovai atlieka darbus, įeina į nuolatinės buveinės (generalinio rangovo) veikimo laikotarpį. Jeigu subrangovai yra užsienio valstybių įmonės, nuo sandorio su jomis sudarymo momento laikoma, kad subrangovų įmonės Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę buveinę.
II. NUOLATINIŲ BUVEINIŲ APMOKESTINAMOJO PELNO NUSTATYMAS IR PELNO MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS BEI MOKĖJIMAS
5. Nuolatinė buveinė apmokestinama pelno mokesčiu tokiomis pat apmokestinimo sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos įmonė, išskyrus šioje tvarkoje nustatytas išimtis.
6. Nuolatinės buveinės mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tačiau ji gali pasirinkti mokestinius metus, sutampančius su užsienio valstybės įmonės, kurios nuolatinė buveinė ji yra, mokestiniais metais, su sąlyga, kad šie mokestiniai metai yra pastovūs (nekeičiami) ir lygūs 12 mėnesių. Nuolatinė buveinė, registruodamasi mokesčio mokėtoja, turi pranešti (raštu) vietos mokesčio administratoriui, kokius mokestinius metus pasirinko.
7. Prie nuolatinės buveinės bendrųjų pajamų priskiriamos pačios nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos bendrosios pajamos, kurias sudaro realizavimo ir nerealizacinės pajamos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį.
Prie sąnaudų, atimamų iš bendrųjų pajamų, priskiriamos tokios pat sąnaudos, kurios atimamos iš bendrųjų pajamų apskaičiuojant Lietuvos Respublikos įmonių apmokestinamąjį pelną, t. y. sąnaudos, nurodytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje. Prie nuolatinės buveinės sąnaudų taip pat gali būti priskiriama užsienio valstybės įmonės patirtų sąnaudų, susijusių su šios nuolatinės buveinės veikla, dalis. Tokių sąnaudų dalis apskaičiuojama proporcingai pagal nuolatinės buveinės bendrųjų pajamų ir tos užsienio valstybės įmonės bendrųjų pajamų santykį.
Iš nuolatinės buveinės bendrųjų pajamų atskaičius su šių pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas, nustatomas bendrasis apmokestinamasis nuolatinės buveinės pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis. Jeigu mokestiniais metais patiriama nuostolių (neigiamų rezultatų), gautą nuostolių sumą finansų ministro nustatyta tvarka leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus.
8. Jeigu neįmanoma nustatyti nuolatinės buveinės veiklos bendrųjų pajamų dydžio, tokios veiklos bendrosios pajamos apskaičiuojamos pagal 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytais būdais apskaičiuotų bendrųjų pajamų aritmetinį vidurkį (8.1+8.2):
2
8.1. užsienio valstybės įmonės atitinkamos veiklos bendrosios pajamos dauginamos iš nuolatinės buveinės atitinkamos veiklos sąnaudų lyginamojo dydžio (koeficiento), nustatomo nuo visų užsienio valstybės įmonės (kartu su visomis šios įmonės nuolatinėmis buveinėmis) atitinkamos veiklos sąnaudų;
9. Apskaičiuojant nuolatinių buveinių apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8, 9 ir 21 straipsniuose nustatytos apmokestinimo sąlygos taikomos tik toms nuolatinėms buveinėms, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikoje kaip filialai ir veikia ne trumpiau kaip vienerius mokestinius metus.
10. Jeigu nuolatinė buveinė išmoka sumas kitoms užsienio valstybių įmonėms (ne tai užsienio valstybės įmonei, kurios nuolatinė buveinė ji yra), kurios pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnį priskiriamos prie užsienio valstybių įmonių pelno mokesčio objekto, ji Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka iš šių sumų turi išskaičiuoti ir sumokėti 7 straipsnyje nustatyto dydžio pelno mokestį.
11. Apskaičiuotą pelno mokestį ir pelno avansinius mokesčius nuolatinės buveinės moka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
12. Jeigu Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, arba Lietuvoje esanti kitos užsienio valstybės įmonės nuolatinė buveinė (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos įmonė), išmokanti sumas nuolatinei buveinei, turi jos registravimosi mokesčio mokėtoja pažymėjimo nuorašą, ji neturi iš išmokėtų sumų išskaičiuoti ir sumokėti pelno (pajamų) mokesčio.
Jeigu Lietuvos Respublikos įmonė, išmokanti sumas nuolatinei buveinei, neturi jos registravimosi mokesčio mokėtoja pažymėjimo nuorašo, ji iš išmokėtų sumų turi išskaičiuoti bei sumokėti pelno (pajamų) mokestį (jeigu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnį ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnį šios išmokamos pajamos priskiriamos prie užsienio valstybių įmonių pelno (pajamų) mokesčio objekto).
______________