LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMŲ TVIRTINIMO

2009 m. vasario 9 d. Nr. V-97

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos ir įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574; 2008, Nr. 73-2830), 6.6 punktą:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto profesinio tobulinimo kursų programą;

1.2. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialisto profesinio tobulinimo kursų programą;

1.3. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialisto profesinio tobulinimo kursų programą;

1.4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų modulio programos formos pavyzdį.

2. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį kontroliuoti įsakymo vykdymą.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2009 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. V-97

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS SPECIALISTO PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) parengta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 121-4983) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Programa skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos specialistams, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias ir praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

II. REIKALAVIMAI PROGRAMOS TURINIUI

5. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. sveikatos apibrėžimas; sveikatos, kaip vertybės, samprata;

5.1.2. sveikatos poreikiai ir jų įtaka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros raidai;

5.1.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra: dalyviai, veiklos panašumai ir skirtumai, tarpusavio priklausomybė, integravimas ir naujos galimybės, finansavimas;

5.1.4. visuomenės sveikata ES, Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose ir savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose;

5.1.5. visuomenės sveikatos priežiūros principai, veiklos objektai ir subjektai;

5.1.6. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ir organizavimo ypatumai šiandieniniame pasaulyje;

5.1.7. visuomenės sveikatos specialistui keliami reikalavimai.

5.2. Populiacijos sveikatos vertinimas (20 val.):

5.2.1. tikslas, etapai, naudojami rodikliai, informacijos šaltiniai, rodiklių vertinimas;

5.2.2. specialių tyrimų poreikio įvertinimas ir organizavimas: tyrimų tipai, jų pasirinkimo, planavimo, organizavimo, duomenų analizės ir naudojimo ypatumai;

5.2.3. gyventojų sveikatos netolygumai, jų nustatymo ir įvertinimo būdai; prarastų gyvenimo metų koncepcija ir jos tolesnė raida;

5.2.4. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.5. užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.6. aktualiausių Lietuvai infekcijų ypatumai ir valdymas;

5.2.7. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.2.8. neinfekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.9. neinfekcinių ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.10. aktualiausių Lietuvai neinfekcinių ligų ypatumai ir valdymas;

5.2.11. sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis atsiradimas ir valdymas.

5.3. Visuomenės sveikatos stebėsena (40 val.):

5.3.1. stebėsenos tikslas ir uždaviniai;

5.3.2. visuomenės sveikatos stebėsenos sistema – Lietuvos sveikatos informacinės sistemos dalis;

5.3.3. visuomenės sveikatos stebėsenos lygiai, stebėjimo objektai ir subjektai, stebėsenos rodikliai, duomenų šaltiniai, stebėsenos organizavimas ir atlikimas, duomenų analizavimas, interpretacija, rezultatų sklaida;

5.3.4. stebėsenos sistemos įvertinimas ir stebėsenos sistemos tobulinimas;

5.3.5. stebėsenos rezultatų naudojimas planuojant visuomenės sveikatos veiksmus;

5.3.6. sveikatos priežiūros vertinimo kriterijai ir rodikliai;

5.3.7. naujų technologijų ir telekomunikacijų taikymas visuomenės sveikatos informacijos srityje.

5.4. Aplinka ir sveikata (10 val.):

5.4.1. aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratos;

5.4.2. gamtinės ir gyvenamosios (fizinės, socialinės, ekonominės) aplinkos veiksnių įtaka gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei;

5.4.3. aplinkos sveikatos rizikos veiksniai, jų nustatymas; rizikos sveikatai vertinimas;

5.4.4. aplinkos tarša, pagrindiniai galimi taršos šaltiniai, situacija Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.5. žalingų sveikatai aplinkos veiksnių valdymas;

5.4.6. socialinė aplinka ir visuomenės sveikata.

5.5. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendravimo menas (6 val.):

5.5.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.5.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.5.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.5.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.5.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.5.6. gero bendravimo prielaidos; klausymasis ir klausimo pateikimas; blogo klausymosi įpročiai;

5.5.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai.

5.6. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.6.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.6.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai; programų planavimo organizavimas ir eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.6.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų.

5.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindai ir principai (10 val.):

5.7.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata;

5.7.2. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.7.3. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas;

5.7.4. poveikio sveikatai vertinimo etapai;

5.7.5. detali vertinimo darbų eiga;

5.7.6. ataskaitos rengimas, išvadų ir rekomendacijų formulavimas;

5.7.7. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatų stebėsena ir proceso įvertinimas.

5.8. Vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindai (4 val.):

5.8.1. sveikatos komunikacija;

5.8.2. sveikatos apsaugos politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;

5.8.3. Europos Sąjungos socialinė politika;

5.8.4. sveikatos ekonomika;

5.8.5. sveikatos teisė;

5.8.6. vadyba; naujoji viešoji vadyba;

5.8.7. viešasis administravimas; viešojo administravimo modeliai;

5.8.8. visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų administravimas.

5.9. Profesinė sveikata (10 val.):

5.9.1. jos vieta visuomenės sveikatos sistemoje; teisiniai darbų saugos ir profesinės sveikatos pagrindai, profesinės sveikatos stebėsenos organizavimo ypatumai;

5.9.2. profesinės rizikos veiksnių klasifikacija; fizikiniai, cheminiai veiksniai, kancerogenai, mutagenai, alergenai, stresas darbe ir psichosocialiniai darbo veiksniai;

5.9.3. profesinės rizikos vertinimas;

5.9.4. profesinės rizikos mažinimo organizavimas įmonėje; priimtina ir nepriimtina rizika; profilaktiniai sveikatos tikrinimai;

5.9.5. profesinės ligos, klasifikacija; profesinių ligų priežasčių tyrimo ir profesinių ligų nustatymo tvarka.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursai organizuojami vadovaujantis Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 (Žin., 2002, Nr. 31-1180) (toliau – Tobulinimo tvarka).

7. Įstaiga, turinti teisę vykdyti neformalųjį švietimą, vadovaudamasi šiuo įsakymu, rengia ir tvirtina profesinio tobulinimo kursų atskirų modulių programas pagal šiuo įsakymu patvirtintą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų modulio programos formos pavyzdį. Profesinio tobulinimo kursų atskirų modulių programos turi būti suderintos su Sveikatos apsaugos ministerija.

8. Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu arba įstaigos, turinčios teisę vykdyti neformalųjį švietimą, iniciatyva, atsižvelgiant į teisės aktų bei profesinio tobulinimo poreikių pokyčius, profesinio tobulinimo kursų programos turinys turi būti papildomas ir atnaujinamas, bet ne rečiau kaip kas penkeri metai. Kursų programos papildymas naujomis temomis ir pataisymai rengiami ir derinami pagal 6 punkte išdėstytus reikalavimus.

9. Asmeniui, baigusiam visus profesinio tobulinimo kursus sudarančius modulius (raštu išlaikiusiam teorinių žinių testą ir gavusiam teigiamą praktinės užduoties įvertinimą), profesinį tobulinimą vykdanti įstaiga išduoda profesinio tobulinimo kursų baigimo pažymėjimą su priedu. Profesinio tobulinimo kursų baigimo pažymėjime pateikiama Tobulinimo tvarkoje nurodyta informacija, o priede prie pažymėjimo nurodomas pažymėjimo registracijos numeris, profesinio tobulinimo kursus sudarančių modulių sąrašas, kiekvieno jų trukmė ir programos suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija data.

10. Asmeniui, baigusiam atskirą profesinio tobulinimo kursų modulį (raštu išlaikiusiam teorinių žinių testą ir gavusiam teigiamą praktinės užduoties įvertinimą), profesinį tobulinimą vykdanti įstaiga išduoda profesinio tobulinimo kursų modulio baigimo pažymėjimą su priedu. Profesinio tobulinimo kursų modulio baigimo pažymėjime pateikiama Tobulinimo tvarkoje nurodyta informacija, o priede prie pažymėjimo nurodomas pažymėjimo registracijos numeris, kursų, kuriems skirtas modulis, pavadinimas, modulio trukmė ir programos suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija data.

11. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2009 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. V-97

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO SPECIALISTO PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialisto profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) parengta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 121-4983) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Programa skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistams, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias ir praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

II. REIKALAVIMAI PROGRAMOS TURINIUI

5. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 120 val. Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. sveikatos apibrėžimas; sveikatos, kaip vertybės, samprata;

5.1.2. sveikatos poreikiai ir jų įtaka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros raidai;

5.1.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra: dalyviai, veiklos panašumai ir skirtumai, tarpusavio priklausomybė, integravimas ir naujos galimybės, finansavimas;

5.1.4. visuomenės sveikata ES, Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose ir savivaldybių tarybų priimtuose sprendimuose;

5.1.5. visuomenės sveikatos priežiūros principai, objektai ir subjektai;

5.1.6. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rūšys, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ir organizavimo ypatumai šiandieniniame pasaulyje;

5.1.7. visuomenės sveikatos specialistui keliami reikalavimai.

5.2. Populiacijos sveikatos vertinimas (20 val.):

5.2.1. tikslas, etapai, naudojami rodikliai, informacijos šaltiniai, rodiklių vertinimas;

5.2.2. specialių tyrimų poreikio įvertinimas ir organizavimas: tyrimų tipai, jų pasirinkimo, planavimo, organizavimo, duomenų analizės ir naudojimo ypatumai;

5.2.3. gyventojų sveikatos netolygumai, jų nustatymo ir vertinimo būdai; prarastų gyvenimo metų koncepcija ir jos tolesnė raida;

5.2.4. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.5. užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.6. aktualiausių Lietuvai infekcijų ypatumai ir valdymas;

5.2.7. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.2.8. neinfekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.2.9. neinfekcinių ligų epidemiologinė priežiūra;

5.2.10. aktualiausių Lietuvai neinfekcinių ligų ypatumai ir valdymas;

5.2.11. sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis atsiradimas ir valdymas.

5.3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendravimo menas (8 val.):

5.3.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.3.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.3.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.3.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.3.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.3.6. gero bendravimo prielaidos; klausymasis ir klausimo pateikimas; blogo klausymosi įpročiai;

5.3.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai;

5.3.8. bendruomenės poreikiai, problemos ir vertybės;

5.3.9. darbas su bendruomenės grupėmis; savanoriai; grupės narių vaidmenys; vadovavimo formos ir jų įtaka kolektyvui.

5.4. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.4.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.4.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai; programų planavimo organizavimas ir įgyvendinimo eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.4.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų.

5.5. Aplinka ir sveikata (12 val.):

5.5.1. aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės sampratos;

5.5.2. gamtinės ir gyvenamosios (fizinės, socialinės, ekonominės) aplinkos veiksnių įtaka gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei;

5.5.3. aplinkos sveikatos rizikos veiksniai, jų nustatymas; rizikos sveikatai vertinimas;

5.5.4. aplinkos tarša, pagrindiniai galimi taršos šaltiniai, situacija Lietuvoje ir pasaulyje;

5.5.5. žalingų sveikatai aplinkos veiksnių valdymas;

5.5.6. socialinė aplinka ir visuomenės sveikata.

5.6. Sveikos gyvensenos ugdymo ir stiprinimo principai ir metodai (32 val.):

5.6.1. sveikos gyvensenos samprata;

5.6.2. sveikos gyvensenos ugdymo metodologija;

5.6.3 suaugusiųjų gyvenimo įgūdžių nustatymas ir vertinimas;

5.6.4. psichinės ir fizinės sveikatos palaikymas ir stiprinimas.

5.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pagrindai ir principai (12 val.):

5.7.1. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo samprata;

5.7.2. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principai;

5.7.3. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organizavimas;

5.7.4. poveikio sveikatai vertinimo etapai;

5.7.5. detali vertinimo darbų eiga;

5.7.6. ataskaitos rengimas, išvadų ir rekomendacijų formulavimas;

5.7.7. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatų stebėsena ir proceso įvertinimas.

5.8. Vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindai (4 val.):

5.8.1. sveikatos komunikacija;

5.8.2. sveikatos apsaugos politika Lietuvoje ir Europos Sąjungoje;

5.8.3. Europos Sąjungos socialinė politika;

5.8.4. sveikatos ekonomika;

5.8.5. sveikatos teisė;

5.8.6. vadyba; naujoji viešoji vadyba;

5.8.7. viešasis administravimas; viešojo administravimo modeliai;

5.8.8. visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų administravimas.

5.9. Profesinė sveikata (12 val.):

5.9.1. jos vieta visuomenės sveikatos sistemoje; teisiniai darbų saugos ir profesinės sveikatos pagrindai;

5.9.2. profesinės rizikos veiksnių klasifikacija; fizikiniai, cheminiai veiksniai, kancerogenai, mutagenai, alergenai, stresas darbe ir psichosocialiniai darbo veiksniai;

5.9.3. profesinės rizikos vertinimas;

5.9.4. profesinės rizikos mažinimo organizavimas įmonėje; priimtina ir nepriimtina rizika; profilaktiniai sveikatos tikrinimai;

5.9.5. profesinės ligos, klasifikacija; profesinių ligų priežasčių tyrimo ir profesinių ligų nustatymo tvarka.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių visuomenės sveikatos stiprinimo specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2009 m. vasario 9 d.

įsakymu Nr. V-97

SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VAIKŲ IR JAUNIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTO PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialisto profesinio tobulinimo kursų programa (toliau – Programa) parengta remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-630 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 88-3492) patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais.

2. Programa skirta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistams, jų darbdaviams ir institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijusioms teisę vykdyti neformalųjį švietimą ir siekiančioms vykdyti ar vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinį tobulinimą.

3. Programos tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinę kvalifikaciją, gilinant ir atnaujinant šių specialistų žinias ir praktinius įgūdžius.

4. Programą sudaro atskiri moduliai, kurie tinkami kitų visuomenės sveikatos specialistų profesiniam tobulinimui ir suinteresuotų grupių mokymams.

II. REIKALAVIMAI PROGRAMOS TURINIUI

5. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programa turi būti ne trumpesnė kaip 160 val. Programą turi sudaryti šie moduliai:

5.1. Šiuolaikinė vaikų ir jaunimo sveikatos samprata (8 val.):

5.1.1. visuminės (holistinės) sveikatos samprata;

5.1.2. vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros sistema ir jos organizavimo ypatumai;

5.1.3. vaikų ir jaunimo sveikatos situacijos analizė;

5.1.4. savivaldybių remiama asmens sveikatos priežiūra, jos organizavimas (sistema, finansavimas, dalyviai ir jų vaidmenys, jaunimui palankios paslaugos);

5.1.5. asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimai.

5.2. Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos priežiūra ir jos organizavimas (24 val.):

5.2.1. blogėjančios vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos požymiai;

5.2.2. psichikos sveikatą veikiantys rizikos veiksniai (smurtas, priekabiavimas, žalingi įpročiai, priklausomybės ligos, stresai ir kt.);

5.2.3. vaikų ir jaunimo psichikos sveikata, pagrindinių problemų sprendimas, pozityvioji prevencija;

5.2.4. rizikos grupėms priskiriamų tėvų mokymo kompetentingai auginti vaikus, ypač kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės laikotarpiu, organizavimas;

5.2.5. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimas mokykloje ir bendruomenėje;

5.2.6. vaikų, paauglių, jaunimo smurto, savižudybių prevencija;

5.2.7. alkoholizmo, narkomanijos ir rūkymo prevencija;

5.2.8. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas paaugliams su elgesio ir socializacijos sutrikimais;

5.2.9. specialių reabilitacijos paslaugų paaugliams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, organizavimas.

5.3. Visuomenės sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas (12 val.):

5.3.1. valstybinės ir savivaldybių visuomenės sveikatos veiklos programinis organizavimas, strateginiai ir darbo planai, programos ir projektai;

5.3.2. visuomenės sveikatos programų tikslai ir uždaviniai, programų planavimo organizavimas ir eiga, dalyviai ir jų vaidmenys;

5.3.3. spręstinų problemų sąrašo sudarymas, programų įgyvendinimas, įgyvendinimo stebėjimas ir vertinimas, prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų;

5.3.4. sveikatą stiprinančių mokyklų samprata. PSO strategija, organizuojant Pasaulio sveikatos organizacijos valstybėse narėse sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Mokyklų sveikatos stiprinimo veiklos programų rengimo organizavimas;

5.3.5. informacinių technologijų naudojimas planuojant ir organizuojant vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros veiklą.

5.4. Epidemiologijos pagrindai ir populiacijos sveikatos vertinimas (24 val.):

5.4.1. epidemiologija – kertinis visuomenės sveikatos mokslas;

5.4.2. epidemiologijos metodai ir informacijos šaltiniai, vertinant vaikų ir jaunimo sveikatą;

5.4.3. infekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.4. aktualiausių vaikams ir jaunimui infekcijų ir parazitinių ligų ypatumai ir valdymas;

5.4.5. protrūkių tyrimas ir valdymas;

5.4.6. neinfekcinių ligų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje;

5.4.7 sąlygų ir priežasčių susirgti neinfekcinėmis ligomis atsiradimas ir valdymas;

5.4.8. neinfekcinių ligų epidemiologinė priežiūra;

5.4.9. aktualių vaikams ir jaunimui neinfekcinių ligų ypatumai ir valdymas.

5.5. Vaikų ir jaunimo sveikatos stebėsena (8 val.):

5.5.1. vaikų ir jaunimo sveikatos stebėsenos rodikliai, jų kaupimo sistema ir panaudojimas;

5.5.2. kiekybinių ir kokybinių sveikatos vertinimo tyrimų sąveika;

5.5.3. sveikatos duomenų kokybė.

5.6. Vaikų augimo ir vystymosi ypatumai (12 val.):

5.6.1. aplinkos (fizinės, socialinės) įtaka augimui ir vystymuisi;

5.6.2. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mityba, maitinimo organizavimas švietimo įstaigoje;

5.6.3. vaikų fizinis aktyvumas, kūno kultūra; pagrindiniai fizinio aktyvumo, ugdančio sveikatą, biologinę ir psichologinę vaikų raidą, taikymo principai;

5.6.4. vaikų sveikatos priežiūra; vaikų teisės ir socialinės garantijos.

5.7. Vaikų sveikos mitybos principai ir maitinimo organizavimas (8 val.):

5.7.1. sveikos mitybos principai;

5.7.2. maitinimo organizavimas mokyklose;

5.7.3. geriamas vanduo: kokybė ir sveikata;

5.7.4. maisto produktų ženklinimas.

5.8. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Bendravimo menas (8 val.):

5.8.1. komandinio darbo privalumai, lyginant su individualia veikla;

5.8.2. efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo prielaidos;

5.8.3. bendradarbiaujančių įstaigų tinklo sukūrimas; bendradarbiavimo stiprinimas ir palaikymas;

5.8.4. asmeninės bendradarbiaujančių institucijų atstovų motyvacijos palaikymas;

5.8.5. bendravimo menas – veiksminga komunikacija kolektyve;

5.8.6. gero bendravimo prielaidos: klausymasis ir klausimų pateikimas, blogo klausymosi įpročiai;

5.8.7. bendravimo stilius; atkaklumo ugdymo principai;

5.8.8. bendruomenė: poreikiai, problemos ir vertybės;

5.8.9. darbas su bendruomenės grupėmis; savanoriai, grupės narių vaidmenys, vadovavimo formos ir jų įtaka kolektyvui;

5.8.10. bendravimo pavyzdžiai.

5.9. Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas (16 val.):

5.9.1. asmenybės ugdymas ir gyvenimo įgūdžių formavimas;

5.9.2. sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo programos;

5.9.3. mokinių ugdymo proceso organizavimo ypatumai ir dienos režimo reikalavimai.

5.10. Mokyklos bendruomenės įtraukimas į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą (8 val.):

5.10.1. bendruomenės narių įtraukimas į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą, būtinumas ir galimybės;

5.10.2. bendruomenės gebėjimų savarankiškai vykdyti bendruomenės sveikatos stiprinimo veiklą didinimas;

5.10.3. darbas su tėvais, darbas su mokytojais, darbas su įstaigų administracija.

5.11. Pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių tobulinimas (32 val.):

5.11.1. pirmosios pagalbos teikimas traumos atveju, gaivinimas, stuburo imobilizacija;

5.11.2. pirmosios pagalbos teikimas ūmių būklių atveju;

5.11.3. nelaimingų atsitikimų ir rizikos veiksnių sveikatai profilaktika.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Darbdavys turi užtikrinti, kad jo įstaigoje dirbančių vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka tobulintų savo profesinę kvalifikaciją bei turėtų tai įrodančius dokumentus (Profesinio tobulinimo pažymėjimus). Pažymėjimų kopijos saugomos darbdavio nustatyta tvarka ir pateikiamos kontroliuojančių institucijų prašymu.

_________________

Formos pavyzdys patvirtintas Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-97

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ

PROFESINIO TOBULINIMO KURSŲ

MODULIO PROGRAMOS FORMOS PAVYZDYS

PATVIRTINTA

(Profesinį tobulinimą, vykdančios įstaigos vadovo pareigų pavadinimas, įsakymo data ir Nr.)

___________________________________________________________________________

(įrašomas profesinio tobulinimo kursų pavadinimas)

MODULIO

___________________________________________________________________________

(įrašomas modulio pavadinimas)

PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši modulio................................................................................................................................

(įrašomas modulio pavadinimas)

programa skirta............................................................................................................................

2. Mokymo dalyvis, baigęs modulį, turi žinoti:......

3. Mokymo dalyvis, baigęs modulį, turi gebėti:......

4. Maksimalus besimokančiųjų skaičius grupėje teorinių užsiėmimų metu .......asm., pratybų – ..........asm.

II. MODULIO TURINYS

Temos pavadinimas	Turinys	Akademinių valandų skaičius
Temos pavadinimas	Turinys	iš viso	paskaitoms	pratyboms
1. .....
2. .....
Iš viso:

III. PROFESINIO TOBULINIMO METODAI

(Aprašomi profesinio tobulinimo metodai ir metodikos)

(Modulio programos

suderinimo su Sveikatos apsaugos ministerija žyma)

_________________