LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ SALMONELIOZIŲ VETERINARINĖS KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 30 d. Nr. B1-590
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 2003 m. birželio 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-496 patvirtintus Zoonozių veterinarinės kontrolės reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 55-2481):
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus
2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-590
NAMINIŲ PAUKŠČIŲ SALMONELIOZIŲ VETERINARINĖS KONTROLĖS PROGRAMA
Naminių paukščių salmoneliozių veterinarinės kontrolės programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), atsižvelgus į Paukščių ir perinti skirtų kiaušinių prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 52-2029), Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles (Žin., 1999, Nr. 16-438), Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 85-3009) ir Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1-26), 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 95/53/EB, nustatančią gyvūnų pašarų oficialios kontrolės organizavimo principus, 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 95/69/EB, nustatančią reikalavimus tam tikrų įmonių ir tarpininkų, dirbančių gyvūnų pašarų sektoriuje, patvirtinimui ir registracijai, papildančią Tarybos direktyvas 70/524/EEB, 74/63/ EEB, 79/373/EEB ir 82/471/EEB, ir įgyvendina 1992 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 92/117/EEB dėl apsaugos priemonių nuo kai kurių zoonozių ir tam tikrų jų sukėlėjų, plintančių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose, siekiant užkirsti kelią infekcijos židiniams ir apsinuodijimui maisto produktais.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Programos tikslas – nustatyti salmoneliozių veterinarinės kontrolės reikalavimus veisliniuose ir prekiniuose naminių paukščių pulkuose Lietuvos Respublikoje.
2. Vartojamos sąvokos:
Nacionalinė veterinarijos laboratorija (toliau – NVL) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta veterinarijos laboratorija, kurioje atliekami oficialių mėginių tyrimai dėl zoonozių, jų sukėlėjų identifikacija, tipizacija, rezistentiškumo tyrimai ir kitose veterinarijos laboratorijose atliktų tyrimų rezultatų patvirtinimas.
Mėginys – įmonės ar paukščių savininko arba atsakingo darbuotojo, arba jų vardu imamas mėginys zoonozės sukėlėjui ištirti.
Oficialus mėginys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos imamas mėginys zoonozės sukėlėjui ištirti. Oficialus mėginys turi būti paženklintas, kad būtų galima nustatyti paukščio ar paukščių produktų rūšį, tipą, kilmę, mėginių ėmimo metodą bei apimtį. Šis mėginys turi būti imamas be išankstinio įspėjimo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsakinga už šios programos įgyvendinimo kontrolę.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Veislinis pulkas – ne mažiau kaip 250 Gallus gallus paukščių, laikomų ir auginamų viename ūkyje perinti skirtiems kiaušiniams dėti.
Salmoneliozė – zoonozė, kurią sukelia salmonelės ir kuri gali natūraliu būdu persiduoti nuo gyvūnų žmogui.
Kitos Programoje vartojamos sąvokos nurodytos Paukščių ir perinti skirtų kiaušinių prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose, Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse, Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse ir Zoonozių veterinarinės kontrolės reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 55-2481).
3. Visi veislinių ir mėsinių naminių paukščių pulkai, dedeklių paukščių pulkai turi būti tiriami dėl salmoneliozių. Salmoneliozių laboratoriniam tyrimui turi būti imami atsitiktiniai ir oficialūs mėginiai.
4. VMVT turi užtikrinti, kad:
4.1. įmonės, patvirtintos pagal Paukščių ir perinti skirtų kiaušinių prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus, Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles:
4.1.1. sudarytų ir vykdytų salmoneliozių savikontrolės programą, paruoštą pagal rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (toliau – RVASVT) sistemos principus,
4.1.3. už salmoneliozių savikontrolės programą atsakingi asmenys nedelsiant praneštų VMVT apie nustatytus salmoneliozių atvejus, sukėlėjo diagnozavimą ir identifikavimą, jo fagotipizaciją ir rezistentiškumą,
5. NVL turi atlikti oficialių mėginių tyrimus dėl salmoneliozių, jų sukėlėjo diagnozavimą ir identifikavimą, fagotipizaciją ir rezistentiškumo tyrimus pagal tarptautinius standartus ir teikti tyrimų rezultatus VMVT.
6. VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyrius turi:
6.4. rinkti informaciją apie salmoneliozių sukėlėjus, jų rezistentiškumą, klinikinius salmoneliozių atvejus žmonėms ir gyvūnams;
6.5. reguliariai informuoti Europos Komisiją ir kitas ES šalis apie klinikinius salmoneliozių atvejus;
7. Apskričių, rajonų ir miestų VMVT turi užtikrinti:
8. Įmonių, nurodytų 4.1 punkte, valdytojai, savininkai arba jų įgalioti asmenys turi:
8.1. parengti ir vykdyti salmoneliozių savikontrolės programas, parengtas pagal programą ir RVASVT sistemos principus;
8.4. ne mažiau kaip dvejus metus saugoti salmoneliozių tyrimų duomenis pagal savikontrolės programą ir juos teikti VMVT pareikalavus;
9. ES finansinė pagalba už paukščių skerdimą ir naikinimą bei oficialių mėginių paėmimą nustatoma pagal Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos veterinarinėms priemonėms tvarką (Žin., 2003, Nr. 5-231). Finansinė pagalba, nurodyta Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos veterinarinėms priemonėms tvarkoje, už priemones, nurodytas II skyriuje, netaikoma augintojams, pažeidusiems šios programos reikalavimus. 50 % išlaidų, susijusių su paukščių skerdimu ir naikinimu, gali būti padengta iš ES teikiamos finansinės paramos.
10. Europos Komisijos ekspertai gali, jei to reikia, kartu su VMVT atlikti patikrinimus vietose. Patikrinę reprezentacinį paukščių laikymo vietų skaičių, jie gali įsitikinti, ar laikomasi šios programos reikalavimų. Europos Komisija praneša VMVT apie atliktų patikrinimų rezultatus. VMVT imasi būtinų priemonių, atsižvelgdama į šių patikrinimų rezultatus.
11. VMVT turi užtikrinti apsaugos priemonių, nurodytų Tam tikrų gyvūnų ir produktų rūšių veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimuose, parengtuose pagal 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką.
II. SALMONELIOZIŲ STEBĖSENA IR KONTROLĖ VEISLINIUOSE NAMINIŲ PAUKŠČIŲ PULKUOSE
12. Auginant veislinius paukščius, būtina imti vienadienių paukščiukų, keturių savaičių amžiaus paukščiukų ir paukščiukų, likus dviem savaitėms iki kiaušinių dėjimo pradžios, mėginius.
13. Mėginiai, nurodyti 12 punkte, turi būti imami:
13.1. vienadienių paukščiukų – nuo dėžių, kuriomis paukščiukai tiekiami ūkiui, vidaus sienelių ir atvežus rastų negyvų paukščiukų;
13.2. keturių savaičių amžiaus paukščiukų ir paukščiukų, likus dviem savaitėms prieš dėjimo pradžią, jungtiniai išmatų mėginiai, sudaryti iš atskirtų šviežių išmatų mėginių, sveriančių ne mažiau kaip 1 g, paimtų pasirinktinai įvairiose paukštidės vietose, kuriose paukščiai laikomi (1 lentelė), arba, kai paukščiai laikomi neuždaryti arba laisvai patenka į kitas paukštidės patalpas, iš kiekvienos patalpos, kurioje laikomi paukščiai.
Vietų skaičius, iš kurių imami išmatų mėginiai jungtiniam mėginiui sudaryti
1 lentelė
| Paukštidėje laikomas paukščių skaičius |
Išmatų mėginių skaičius, kuris turi būti paimtas paukštidėje arba paukštidės patalpose |
| 1-24 |
Mėginių skaičius yra lygus paukščių skaičiui, bet ne didesnis kaip 20 |
| 25-29 |
20 |
| 30-39 |
25 |
| 40-49 |
30 |
| 50-59 |
35 |
| 60-89 |
40 |
| 90-199 |
50 |
| 200-499 |
55 |
| 500 ir daugiau |
60 |
14. Visuose suaugusių paukščių veisliniuose pulkuose mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip kas dvi savaites dėjimo laikotarpiu.
15. Mėginiai turi būti imami paukštyne, jei veisliniuose pulkuose gauti kiaušiniai yra perinami perykloje, kuri gali išperinti ne daugiau kaip 1000 kiaušinių. Mėginius turi sudaryti bendras išmatų mėginys, sudarytas iš atskirų išmatų mėginių, sveriančių ne mažiau kaip 1 g ir surinktų, kaip nurodyta 13.2 punkte.
16. Mėginiai turi būti imami perykloje, jei veisliniuose pulkuose gauti kiaušiniai yra perinami perykloje, kuri gali išperinti 1000 ir daugiau kiaušinių. Šiuos mėginius turi sudaryti:
16.1. bendras mekonijaus mėginys, paimtas iš 250 viščiukų, išsiritusių iš kiaušinių, pristatytų į peryklą iš kiekvieno veislinio pulko;
17. 16 punkte nurodytus mėginius taip pat galima imti pulkuose, kuriuos sudaro mažiau kaip 250 paukščių, kurių kiaušiniai perinami perykloje, galinčioje išperinti 1000 ar daugiau kiaušinių.
Minimalus mėginių skaičius salmoneliozių stebėsenai ir kontrolei atlikti
2 lentelė
| Tiriami paukščiai |
Mėginys |
Mėginių skaičius |
Tyrimo dažnumas |
| Vienadieniai paukščiukai |
Jungtiniai mėginiai paimti nuo dėžių sienelių arba išmatų (60 mėginių) |
Paruošiami 4 jungtiniai mėginiai |
Viščiukų pulkas tiriamas 1 kartą |
| Vienadieniai paukščiukai |
Nugaišę paukščiukai (iki 60 paukščiukų) |
Vienas jungtinis mėginys |
Viščiukų pulkas tiriamas 1 kartą |
| 4 savaičių amžiaus paukščiukai |
Jungtiniai išmatų arba kloakos turinio mėginiai (60 mėginių) |
4 jungtiniai mėginiai |
Viščiukų pulkas tiriamas 1 kartą |
| Paukščiukai likus dviem savaitėms prieš dėjimo pradžią |
Jungtiniai išmatų arba kloakos turinio mėginiai (60 mėginių) |
4 jungtiniai mėginiai |
Viščiukų pulkas tiriamas 1 kartą |
| Suaugę veisliniai paukščiai dėjimo laikotarpiu |
Jungtiniai išmatų arba kloakos turinio mėginiai (60 mėginių) |
4 jungtiniai mėginiai |
Kas 2 savaitės |
| Perykloje išsiritę viščiukai |
Jungtinis mekonijaus mėginys, paimtas iš 250 viščiukų |
1 jungtinis mėginys |
Tiriami viščiukai, išsiritę iš kiaušinių, pristatytų iš kiekvieno veislinio pulko |
| Perykloje nugaišę arba neišsiritę viščiukai |
Jungtiniai mėginiai, paimti iš 50 viščiukų |
5 jungtiniai mėginiai (1 mėginys iš 10 viščiukų) |
Tiriami neišsiritę arba nugaišę viščiukai, gauti iš kiaušinių, pristatytų iš kiekvieno veislinio pulko |
III. MĖSINIŲ PAUKŠČIŲ STEBĖSENA IR KONTROLĖ DĖL SALMONELIOZIŲ
21. Mėsinių paukščių pulkuose pagal salmoneliozių savikontrolės programą turi būti imami atsitiktinai parinktų išmatų mėginiai bakteriologiniam tyrimui dėl salmonelių likus 3 savaitėms iki skerdimo pagal 13.2 punkto reikalavimus.
22. Skerdykloje turi būti atliekamas kiekvieno skerdžiamo paukščių pulko bakteriologinis tyrimas. Tyrimui turi būti imama ne mažiau kaip 60 atsitiktinių kaklo odos mėginių, iš kurių sudaromi 4 jungtiniai mėginiai.
23. Salmoneliozių serologiniam tyrimui skerdykloje gali būti imami mėsos mėginiai ir tiriami NVL pagal tarptautinius standartus. Serologiškai įtarus arba nustačius mėsinių paukščių užsikrėtimą salmonelioze, tyrimų rezultatai turi būti patvirtinti bakteriologiniais tyrimais. Tyrimui mėginiai turi būti imami kaip nurodyta 13.2 ir 22 punktuose, o tyrimų rezultatai patvirtinti pagal 36 punkto reikalavimus.
IV. DEDEKLIŲ PAUKŠČIŲ IR MAISTUI SKIRTŲ KIAUŠINIŲ STEBĖSENA IR KONTROLĖ DĖL SALMONELIOZIŲ
25. Į Lietuvos Respubliką įvežami perinti skirti kiaušiniai ir vienadieniai paukščiukai turi atitikti Paukščių ir perinti skirtų kiaušinių prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus.
26. Į Lietuvos Respubliką įvežami maistui skirti kiaušiniai turi būti gauti iš salmonelėmis neužkrėsto paukščių pulko.
27. Vienadieniai paukščiukai, 4 savaičių amžiaus paukščiukai, paukščiukai, likus dviem savaitėms iki dėjimo pradžios, turi būti tiriami pagal 13 punkto reikalavimus.
28. Dedeklių paukščių pulke kas 9 savaitės turi būti atliekamas bakteriologinis mėginių tyrimas. Tyrimui imami kloakos arba išmatų mėginiai, kaip nurodyta 13.2 punkte, iš kurių sudaromi jungtiniai mėginiai, ir jungtinis 60 kiaušinių mėginys.
29. Salmoneliozių serologiniam tyrimui dedeklėms vištoms gali būti imami atsitiktiniai kraujo mėginiai ir kiaušinių mėginiai pagal nustatytus tarptautinius standartus. Serologiškai įtarus arba nustačius vištų arba kiaušinių užsikrėtimą salmonelėmis, turi būti atliekamas bakteriologinis tyrimas. Tyrimui imami kloakos arba išmatų mėginiai, kaip nurodyta 13.2 punkte, iš kurių sudaromi jungtiniai mėginiai, ir jungtinis 60 kiaušinių mėginys.
V. LESALŲ TYRIMAI
31. Lesalų gamybos įmonėse turi būti atliekamas lesalų žaliavų ir galutinių produktų bakteriologinis tyrimas dėl salmonelių pagal įmonėje patvirtintą salmoneliozių savikontrolės programą.
32. Atsitiktiniai lesalų mėginiai turi būti imami ir tiriami naminių paukščių auginimo įmonėse, ypač tais atvejais, kai įtariama, kad lesalai gali būti užkrėsti salmonelėmis.
33. Naminių paukščių auginimo įmonėse ir lesalų gamybos įmonėse oficialus lesalų mėginys bakteriologiniam tyrimui turi būti imamas pagal VMVT patvirtintą planą.
VI. TYRIMŲ REZULTATŲ PRANEŠIMAS
35. Jeigu atlikus tyrimus, kaip nurodyta 12-19, 21-23, 27-29 ir 31-33 punktuose, nustatomos salmonelės, ypač Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, tyrimą atlikusios laboratorijos vadovas ir įmonės, nurodytos 4.1 punkte, valdytojas, savininkas arba įgaliotas asmuo turi nedelsiant pranešti tyrimo rezultatus VMVT.
VII. PRIEMONĖS, NUSTAČIUS SALMONELES
36. Kai nustatomos salmonelės, ypač Sallmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, kaip nurodyta 35 punkte, paukščių pulke turi būti imami oficialūs mėginiai rezultatams patvirtinti. Paukščių mėginiai turi būti imami pasirinktinai kiekvienoje paukščių laikymo patalpoje. Mėginių skaičius turi būti toks, kaip nurodyta 13.2 punkte. Tyrimui paukščiai turi būti sugrupuojami po penkis. Kepenų, kiaušidžių ir žarnų mėginiai turi būti imami kiekvienam tokios grupės paukščiui.
37. Kai atlikus 36 punkte nurodytą tyrimą kurioje nors naminių paukščių laikymo patalpoje nustatomos Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, turi būti taikomos šios priemonės:
37.1. paukščiai neturi būti išvežami iš laikymo patalpų, išskyrus tuos atvejus, kai VMVT leidžia, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint, paukščius paskersti ir sunaikinti arba paskersti VMVT nurodytoje skerdykloje pagal 37.3 punkto reikalavimus;
37.2. neperinti kiaušiniai, kuriuos sudėjo paukščiai, turi būti sunaikinti vietoje arba, atitinkamai paženklinus, nugabenti, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint, į VMVT patvirtintą kiaušinių perdirbimo įmonę terminiam apdorojimui pagal Kiaušinių ir jų produktų realizavimo veterinarijoje reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 16-517);
38. Likvidavus paukščių pulkus, užkrėstus Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, paukštidės turi būti gerai išvalomos ir išdezinfekuojamos, išmatos ir pakratai saugiai sunaikinami pagal VMVT patvirtintus nurodymus.
39. Jeigu perinti skirti kiaušiniai, sudėti pulkuose, kuriuose buvo patvirtinta Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium, dar laikomi kurioje nors perykloje, jie, kaip pavojingos gyvūninės atliekos, privalo būti sunaikinti arba perdirbti pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2003, Nr. 9-330).
______________