LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. balandžio 1 d. Nr. D1-183
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“ (Žin., 2004, Nr. 86-3146) 2.1.2 punkto nuostatą bei siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento direktyvos 2004/101/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB, Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu, nuostatas,
2. Nustatau, kad 1 punktu patvirtintos taisyklės taikomos visiems bendro įgyvendinimo (toliau – BĮ) projektams, išskyrus tuos, dėl kurių koncepcijos (idėjos) priimtinumo bei tolesnio jos vystymo tikslingumo priimtas teigiamas Priimančiosios šalies (Lietuvos) sprendimas iki šių taisyklių įsigaliojimo. Tokie projektai įgyvendinami vadovaujantis Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (BASREC) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtu Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioniniu vadovu.
3. Pavedu Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – LAAIF) vykdyti 1 punktu patvirtintose taisyklėse nurodytos Nacionalinės institucijos funkcijas.
5. Nustatau, kad įgyvendinus BĮ projektus gaunamų Teršalų mažinimo vienetų (TMV) perdavimas Investuojančiajai šaliai vykdomas nepažeidžiant teisės aktų, perkeliančių Europos Parlamento direktyvos 2004/101/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB, Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu, reikalavimus, nuostatų bei atsižvelgiant į Priimančios šalies (Lietuvos) indėlį į BĮ projekto vykdymo finansavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-183
BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato tvarką, pagal kurią Lietuvoje, kaip Priimančioje šalyje, vykdomi Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus atitinkantys bendro įgyvendinimo (toliau – BĮ) projektai.
2. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Strateginių krypčių nuostatomis ir atsižvelgiant į Marakešo susitarimus ir Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninio vadovo rekomendacijas.
3. Taisyklės taikomos BĮ projektų, įgyvendinamų Strateginėse kryptyse numatyto 2 etapo (įsigaliojus Kioto protokolui ir pradėjus įgyvendinti BĮ projektus pagal Antrosios krypties reikalavimus) metu, dalyviams. Įgyvendinant BĮ projektus pagal Antrosios kryties reikalavimus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Priežiūros komiteto reikalavimams.
II. SĄVOKOS
5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. Antroji kryptis (anglų k. – Second Track) – Marakešo susitarimuose numatyta antroji iš dviejų BĮ mechanizmo įgyvendinimo krypčių, apibūdinta Strateginių krypčių priede;
5.2. Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninis vadovas (anglų k. – BASREC regional Handbook) – Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (BASREC) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtas vadovas, kuriame išdėstytos rekomendacijos dėl BĮ projektų vykdymo pagal Susitarimą dėl bandymų poligono;
5.3. BĮ projekto dalyviai (anglų k. – Participants involved in the JI project cycle) – Projekto teikėjas, Priimančioji ir Investuojančioji šalys, atstovaujamos jų Vyriausybių, Nepriklausomas subjektas ir Priežiūros komitetas;
5.4. Bazinis lygis (anglų k. – Baseline) – šiltnamio dujų kiekis, kuris projekto srityje susidarytų kreditavimo laikotarpiu, t. y. 2008–2012 metais neįvertinant įvykdžius BĮ projektą gauto jo sumažėjimo;
5.5. Investuojančioji šalis (anglų k. – Investor country) – į JTBKKK 1 priedą įrašyta valstybė, kuri perka arba už investicijas į BĮ projektą Priimančiojoje šalyje gauna iš jos Teršalų mažinimo vienetus (TMV) arba padeda juos nupirkti juridiniams asmenims, dalyvaujantiems prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje;
5.6. Įvertinimas (anglų k. – Determination) – Nepriklausomo subjekto prieš įgyvendinant BĮ projektą atliekamas Projekto dokumento (PD) tinkamumo įvertinimas pagal bendram įgyvendinimui keliamus reikalavimus (kartais dar vadinamas patvirtinimu (anglų k. – Validation);
5.7. Nacionalinė institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paskirtas juridinis asmuo, laikinai atliekantis Nepriklausomo subjekto funkcijas;
5.8. Nepriklausomas subjektas (anglų k. – Independed Entity) – Priežiūros komiteto akredituota institucija, vertinanti ir tikrinanti, ar BĮ projektai ir su jais susijęs šiltnamio dujų kiekio mažinimas atitinka Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus. Kol tokių subjektų nėra, jų funkcijas vykdo Nacionalinė institucija;
5.9. Papildomumas (anglų k. – Additionality) – tai pagrindinis reikalavimas BĮ projektų tinkamumui įvertinti, kuris reiškia, kad įgyvendinus BĮ projektą šiltnamio dujų kiekis turi būti mažesnis už Bazinį lygį;
5.10. Priežiūros komitetas (anglų k. – Supervisory Committee) – tarptautinė institucija, kuri vykdo BĮ priežiūrą, teikdama privalomus nurodymus dėl BĮ sąlygų ir procedūrų;
5.11. Priimančioji šalis (anglų k. – Host country) – valstybė, kurioje vykdomas BĮ projektas – Lietuvos Respublika;
5.12. Projekto dokumentas (PD) (anglų k. – Project Design Document (PDD))) – visa dokumentacija, reikalinga kuriant BĮ projektą, kurią rengia Projekto teikėjas ir teikia Nepriklausomam subjektui įvertinti;
5.13. Projekto sritis (anglų k. – Project boundary) – hipotetinės numatomo vykdyti BĮ projekto ribos, kuriose bus vertinamas projekto poveikis šiltnamio dujų kiekio pokyčių požiūriu;
5.14. Projekto teikėjas (anglų k. – Project proponent) – Priimančiojoje ar Investuojančiojoje šalyje veiklą vykdantis juridinis asmuo arba jo partneris Investuojančioje šalyje, arba jų įgaliotas atstovas;
5.15. Registras – registras, įkurtas vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 patvirtinto šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 78-2764) nuostatomis;
5.16. Strateginės kryptys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-279/4-193 patvirtintos Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginės kryptys (Žin., 2004, Nr. 86-3146);
5.17. Susitarimas dėl bandymų poligono – Baltijos jūros regiono valstybių susitarimas dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose, pasirašytas 2003 m. rugsėjo 29 d. Geteborge (Švedija), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d. (Žin., 2004, Nr. 163-5948);
5.18. Šiltnamio dujų (teršalų) mažinimo vienetas (TMV) (anglų k. – Emission Reduction Unit (ERU)) – vienetas, lygus anglies dioksido vienos metrinės tonos ekvivalentui, užregistruotas pagal Kioto protokolą Registre, atspindintis šiltnamio dujų kiekį, sumažėjusį dėl BĮ projekto įgyvendinimo, arba prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemos vienetas;
5.19. Šiltnamio dujos (anglų k. – Greenhouse gases (GHG)) – natūralūs ir antropogeninės kilmės dujiniai atmosferos komponentai, nurodyti Kioto protokolo A priede bei Strateginėse kryptyse;
III. BĮ PROJEKTO KONCEPCIJOS (IDĖJOS) TEIKIMAS IR PRITARIMAS JAI
7. Projekto teikėjas, ketindamas įgyvendinti konkretų BĮ projektą, Aplinkos ministerijai raštu pateikia projekto koncepciją (idėją). Kai BĮ projektas susijęs su energetikos sektoriumi ir/arba yra numatomas vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono, BĮ projekto koncepcija (idėja) kartu pateikiama ir Ūkio ministerijai apie tai informuojant Aplinkos ministeriją. Ūkio ministerija per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas pateikia Aplinkos ministerijai išvadą dėl numatomo vykdyti projekto koncepcijos (idėjos) priimtinumo bei tolesnio jos vystymo tikslingumo.
8. BĮ projekto koncepcijoje (idėjoje) turi būti nurodoma projekto esmė, kokio poveikio aplinkai yra siekiama ir kokių rezultatų tikimasi pasiekti, bei pateikiamas preliminarus BĮ projekto papildomumo įvertinimas.
9. Aplinkos ministerija ne daugiau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo BĮ projekto koncepcijos (idėjos) gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą, ar pritarti tolesniam jos vystymui, ir apie tai raštu praneša Projekto teikėjui. Aplinkos ministerija šiame rašte gali nurodyti jo galiojimo laiką.
10. Tam, kad priimtų 9 punkte nurodytą sprendimą, Aplinkos ministerija gautą koncepciją (idėją) teikia vertinti Nacionalinei institucijai.
11. Nacionalinė institucija, atsižvelgdama į pagal Strateginėse kryptyse išvardytus bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijus, nacionalinių strateginių dokumentų nuostatas, šiose Taisyklėse nurodytas sąlygas, įvertina koncepciją (idėją) ir ne daugiau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas parengia išvadas dėl jos priimtinumo ir tolesnio vystymo ir raštu pateikia Aplinkos ministerijai, kuri, atsižvelgusi į Ūkio ministerijos išvadas (jei tokios išvados pagal Strateginių krypčių ir šių Taisyklių 7 punkto nuostatas privalėjo būti pateiktos), priima galutinį sprendimą.
12. Nacionalinė institucija, teikdama 11 punkte nurodytas išvadas, gali pasiūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą su motyvuotomis sąlygomis ar pasiūlymais, į kuriuos Projekto teikėjas turėtų atsižvelgti rengdamas Projekto dokumentą (PD), taip pat paprašyti pateikti kitus dokumentus, siekiant įsitikinti BĮ projekto rezultatyvumu.
13. Be Strateginėse kryptyse išvardytų bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijų, vertinant BĮ projekto koncepciją (idėją) ir sprendžiant, ar pritarti tolesniam jos vystymui, turi būti atsižvelgiama ir į šias sąlygas:
13.1. ar dėl BĮ projekto vykdymo sumažės šiltnamio dujų kiekis, lyginant su padėtimi, jeigu projektas nebūtų vykdomas apskritai, t. y. su Baziniu lygiu;
13.2. ar projekto įgyvendinimas yra aktualus toje Priimančiosios šalies geografinėje dalyje, kurioje jį siekiama įgyvendinti;
13.3. ar yra galimybė vykdyti efektyvų BĮ projekto veiklos monitoringą ir patikrinti, ar projekto vykdymas sąlygoja šiltnamio dujų kiekio mažėjimą;
IV. PROJEKTO DOKUMENTO (PD) SUDĖTIS
15. Projekto dokumente (PD) turi būti:
16. BĮ projekto aprašymo dalyje turi būti nurodomi:
16.4. informacija, kaip Projekto teikėjas atsižvelgė ir/arba planuoja atsižvelgti į Aplinkos ministerijos kartu su sprendimu pateiktas motyvuotas sąlygas ar pasiūlymus (jei tokie buvo pateikti);
16.5. BĮ projekto apimtis (šiluminė ir/arba elektrinė galia, pvz., MW arba sutaupyta energija ar pan.);
16.9. planuojami BĮ projekto finansiniai rodikliai, įskaitant išsamius duomenis apie projekto finansavimą (BĮ projekto ekonominio pagrįstumo studija aptariant ir TMV perdavimą);
17. Bazinio lygio įvertinimo dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bazinio lygio įvertinimas, įskaitant ir konkrečios BĮ projekto srities, kurios apimtyje turės būti vykdomas ir BĮ projekto veiklos monitoringas, nustatymą, yra pagrindinis dalykas kuriant BĮ projektą, turi būti pateiktas skaičiavimais pagrįstas po planuojamo BĮ projekto įvykdymo numatomas šiltnamio dujų kiekis, kuris susidarytų neįvertinant įvykdžius BĮ projektą gauto jo sumažėjimo.
18. BĮ projekto papildomumo vertinimo dalyje turi būti:
18.1. pateiktas numatomo dėl BĮ projekto vykdymo ŠD kiekio sumažėjimo pagrindimas. Atliekant BĮ projekto papildomumo vertinimą, Projekto teikėjui rekomenduojama atlikti statistinę analizę bei pasitelkti visuotinai pripažintus mokslinius metodus, leidžiančius nustatyti ir pagrįsti BĮ projekto poveikį šiltnamio dujų kiekiui;
19. BĮ projekto veiklos monitoringo plane, kuris turi atspindėti esminę BĮ projekto ciklo dalį, – projekto veiklos kokybės, laikui bėgant, monitoringą:
19.1. turi būti numatyta, kokie duomenys bus gaunami, vertinami ir saugojami tam, kad projekto vykdymo rezultatus ir šiltnamio dujų rodiklius būtų galima palyginti su Baziniu lygiu. Monitoringas turėtų būti vykdomas taip, kad projekto veiklos kokybės rezultatus ir duomenis apie šiltnamio dujų kiekį būtų galima lyginti su Bazinio lygio duomenimis, o tai reiškia, kad monitoringo planas turi būti glaudžiai susijęs su Bazinio lygio įvertinimo studija ir apimti tą pačią projekto sritį;
19.2. rekomenduojama nurodyti, kaip buvo surinkti ir apdoroti Baziniam lygiui nustatyti reikalingi duomenys;
19.3. rekomenduojama nurodyti, kaip bus renkami, sisteminami ir saugomi duomenys, reikalingi nustatant šiltnamio dujų kiekį, ir kokiu dažnumu tai bus daroma;
19.4. rekomenduojama nurodyti, kokie yra kiti šiltnamio dujų išmetimo šaltiniai, nepatenkantys į vykdomo BĮ projekto apimtį, galintys turėti įtakos BĮ projekto vykdymo rezultatams. Reikėtų nurodyti, kokiu būdu ir kaip dažnai bus renkami duomenys apie tokių šaltinių išmetamas šiltnamio dujas ir kaip tie duomenys bus saugomi;
19.5. rekomenduojama nurodyti, kaip bus renkami ir saugomi duomenys apie BĮ projekto poveikį aplinkai;
19.6. rekomenduojama išaiškinti, kokie numatomi projekto vykdymo kontrolės procesai ir kaip bus sprendžiami monitoringo kokybės kontrolės klausimai;
19.7. rekomenduojama nurodyti, kokios numatomos procedūros periodiškai įvertinti BĮ projekto įtaką išmetamiems šiltnamio dujų kiekiams. Pagal šias procedūras turėtų būti vertinama ir nepatenkančių į BĮ projekto apimtį šiltnamio dujų šaltinių įtaka bendram šiltnamio dujų kiekiui;
19.8. turi būti nurodyta, kas vykdys BĮ projekto veiklos monitoringą. Kai numatoma tam pasitelkti 36 punkte nurodytus nepriklausomus ekspertus – reikalinga juos įvardyti;
20. Monitoringo planas gali būti taisomas tik tuo atveju, jei pataisant patikslinama arba papildoma informacija, kuri yra reikalinga vertinti ir apskaičiuoti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį pagal BĮ projektą. Pataisytą monitoringo planą turi patvirtinti Nepriklausomas subjektas.
21. BĮ projekto poveikio aplinkai vertinimo dalyje, atsižvelgiant į planuojamo BĮ projekto mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi būti pateiktos privalomų pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) bei kitus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančius teisės aktus gauti dokumentų, įrodančių planuojamos ūkinės veiklos leistinumą poveikio aplinkai požiūriu, kopijos.
22. Rekomenduojama PD aprašyti nuomones ir pasiūlymus, jei tokius Projekto teikėjui pateikė BĮ projekto vykdymu suinteresuoti asmenys nacionaliniu ir/ar tarptautiniu lygiu, įskaitant nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas.
V. PROJEKTO DOKUMENTO (PD) TINKAMUMO ĮVERTINIMAS
24. Projekto teikėjas parengtą PD iki BĮ projekto vykdymo pradžios turi pateikti įvertinti Nepriklausomam subjektui ir gauti iš jo 27.3 punkte nurodytą PD įvertinimo ataskaitą, kuri prilyginama PD patvirtinimui.
25. Priežiūros komitetas ar kuri nors Kioto protokolo šalis gali paprašyti peržiūrėti Nepriklausomo subjekto PD įvertinimo ataskaitą.
26. Nepriklausomo subjekto PD įvertinimo ataskaita galioja vienerius metus nuo jos patvirtinimo dienos.
27. Kol Nepriklausomo subjekto funkcijas vykdo Nacionalinė institucija, PD įvertinimas turėtų būti vykdomas taip:
27.1. Nacionalinė institucija ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo PD gavimo savo interneto svetainėje viešai paskelbia informaciją apie planuojamą įgyvendinti BĮ projektą ir 30 (trisdešimt) dienų laukia pastabų, kurias gali pateikti visi suinteresuoti asmenys;
27.2. Nacionalinė institucija nuodugniai įvertina pateiktą PD, įvertina, ar yra deramai nustatytas Bazinis lygis, patikrina BĮ projekto papildomumą, ar sudarytas monitoringo planas, ar pateikti dokumentai, įrodantys planuojamos veiklos leistinumą poveikio aplinkai požiūriu, ir kt. Tikrinant BĮ projekto papildomumą, naudojamas konservatyvus požiūris, atitinkantis mažiausią šiltnamio dujų kiekio sumažėjimo galimybę. Nacionalinė institucija, siekdama kuo išsamesnio PD įvertinimo, gali apsilankyti numatomo BĮ projekto vietovėje, kad įsitikintų PD pateiktos informacijos ir duomenų pagrįstumu;
27.3. Per 30 (trisdešimt) dienų po pastabų pareiškimo termino pasibaigimo, išskyrus 27.4 punkte nurodytus atvejus, Nacionalinė institucija, atsižvelgusi į 27.1 punkte nustatytais terminais gautas pagrįstas pastabas, parengia PD įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, ar PD tenkina reikalavimus, ar BĮ projektas yra tinkamas įgyvendinti ir kt.;
27.4. Atvejais, kai Nacionalinei institucijai neužtenka duomenų ar informacijos 27.3 punkte nurodytai PD įvertinimo ataskaitai parengti, ji parengia PD įvertinimo ataskaitos projektą, kuriame pareikalauja, kad Projekto teikėjas pateiktų papildomus duomenis, reikalingus BĮ projekto papildomumui patikrinti, ir jį pateikia Projekto teikėjui;
28. PD įvertinimo ataskaitą, įskaitant gautų pastabų santrauką bei informaciją apie tai, kaip Projekto teikėjas atsižvelgė į jam pateiktas pastabas, Nacionalinė institucija per 3 (tris) darbo dienas viešai paskelbia savo interneto svetainėje.
29. Viešai skelbiant PD įvertinimo ataskaitą bei papildomą informaciją, neturi būti atskleidžiama informacija, kuri laikoma profesine ar komercine paslaptimi arba konfidencialia informacija. Neskelbtiną informaciją Projekto teikėjas privalo nurodyti projekto dokumente.
30. Paslaptimi ar konfidencialia informacija nelaikoma:
30.1. informacija, pagal kurią nustatoma, ar dėl numatomo vykdyti BĮ projekto sumažėjęs ŠD kiekis yra papildomas;
31. PD įvertinimo ataskaita galutinai patvirtinama Nacionalinės institucijos raštu Projekto teikėjui po 45 (keturiasdešimt penkių) dienų nuo jos viešo paskelbimo, kaip nustatyta 28 punkte, jeigu per šį laikotarpį nei viena iš BĮ projekte dalyvaujančių šalių oficialiai nepareiškia, kad atsisako vykdyti BĮ projektą. Rašto kopiją Nacionalinė institucija pateikia Aplinkos ministerijai, o 7 punkte nurodytais atvejais – ir Ūkio ministerijai.
VI. BĮ projekto vykdymas, Projekto veiklos monitoringas ir monitoringo rezultatų tikrinimas
33. BĮ projektas gali būti pradėtas vykdyti tik Nepriklausomam subjektui patvirtinus PD ir priklausomai nuo projekto pobūdžio atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus reikalaujamus veiksmus ir gavus reikalingus patvirtinimus ar leidimus.
34. Vykdant BĮ projektą, Projekto teikėjas privalo vykdyti projekto veiklos monitoringą pagal 1 projekto veiklos monitoringo planą, parengtą pagal Taisyklių 19 punktą.
35. Projekto teikėjas gali sudaryti sutartį su nepriklausomu ekspertu ir/arba ekspertais dėl BĮ projekto veiklos monitoringo vykdymo ir TMV, kurie yra BĮ projekto vykdymo rezultatas, apskaitos.
36. Sąrašą asmenų, su kuriais galima būtų sudaryti 35 punkte minimas sutartis, nustato Priežiūros komitetas. Iki tol, kol bus akredituoti Nepriklausomi subjektai, pagal Susitarimą dėl bandymų poligono, jų funkcijas gali atlikti pagal Kioto protokolo 12 straipsnį (Švarios plėtros mechanizmas) Švarios plėtros mechanizmo vykdomosios valdybos akredituotos veikiančios struktūros.
37. Už tinkamą projekto veiklos monitoringo vykdymą visais atvejais yra atsakingas Projekto teikėjas.
38. Projekto teikėjas apie projekto veiklos monitoringo rezultatus ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi raštu informuoti Nepriklausomą subjektą.
39. Nepriklausomas subjektas turi teisę nurodyti Projekto teikėjui kitokį nei 38 punkte nustatytas BĮ projekto veiklos monitoringo rezultatų pranešimo periodiškumą, taip pat pranešimo formą.
40. Nepriklausomas subjektas nustato, ar monitoringas vykdomas pagal patvirtintą monitoringo planą ir ar monitoringo rezultatai patvirtina šiltnamio dujų sumažėjimą. Tą Nepriklausomas subjektas konstatuoja BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaitoje.
41. Nepriklausomas subjektas BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaitą kartu su ją paaiškinančiu pagrindimu paskelbia viešai. Kai Nepriklausomo subjekto funkcijas vykdo Nacionalinė institucija, BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaita paskelbiama jos tinklalapyje.
42. BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaita įsigalioja praėjus 15 dienų nuo jos viešo paskelbimo, išskyrus atvejus, kai per šį laikotarpį gaunamas oficialus Priežiūros komiteto prašymas dėl ataskaitos peržiūrėjimo. Tokiu atveju ataskaita, atsižvelgiant į peržiūrėjimo rezultatus, įsigalioja nuo atitinkamo Priežiūros komiteto sprendimo priėmimo.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Iškilus nesutarimams dėl šių Taisyklių nuostatų taikymo, Priimančiosios ir Investuojančiosios šalių sutarimu gali būti taikomos atitinkamos Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (BASREC) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengto Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninio vadovo nuostatos.