LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ
2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 383
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31–869) ir siekdamas užtikrinti tinkamą augalų dauginamosios medžiagos tiekimą į rinką:
2. Nustatau, kad Augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką taisyklės įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro
2000 12 29 įsakymu Nr. 383
AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos pagal Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyvą 66/400/EEB „Dėl prekybos runkelių sėkla“, Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyvą 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyvą 66/402/EEB „Dėl prekybos javų sėkla“, Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyvą 66/403/EEB „Dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis“, Tarybos 1969 m. birželio 30 d. direktyvą 69/208/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarybos 1970 m. rugsėjo 29 d. direktyvą 70/458/EEB „Dėl prekybos daržovių sėkla“, Komisijos 1993 m. liepos 5 d. direktyvą 93/64/EEB, nustatančią įgyvendinimo priemones dėl tiekėjų bei įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB, Komisijos 1993 m. liepos 5 d. direktyvą 93/62/EEB, nustatančią įgyvendinimo priemones dėl tiekėjų bei įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/33/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato augalų dauginamosios medžiagos tiekimo į rinką tvarką, reikalavimus tiekėjams bei prekybos dauginamąja medžiaga kontrolės pagrindus.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Dauginamoji medžiaga – generatyvinės (sėkla) ar vegetatyvinės augalo dalys ar visas augalas, naudojami atkurti ir dauginti tos pačios veislės augalus.
Dauginamosios medžiagos siunta – vienos veislės ir kategorijos dauginamosios medžiagos kiekis, apibrėžtas privalomuosiuose reikalavimuose.
Prekyba dauginamąja medžiaga – dauginamosios medžiagos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kaip kitaip perduoti komerciniais tikslais tretiesiems asmenims.
Pripažinta dauginamoji medžiaga – turinti kompetentingos institucijos išduotą kokybę patvirtinantį dokumentą ir pateikiama į rinką su tiekėjo etiketėmis nesertifikuojamų augalų rūšių dauginamoji medžiaga arba sertifikuojamų augalų rūšių, žemesnių kategorijų, negu leidžiama sertifikuoti pagal privalomuosius reikalavimus, dauginamoji medžiaga.
Privalomieji reikalavimai – žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinami normatyviniai reikalavimai, apibrėžiantys tam tikrų augalų rūšių dauginamosios medžiagos dauginimo sistemą ir nustatantys kokybės reikalavimus.
Sertifikuota dauginamoji medžiaga – dauginamoji medžiaga, kurios kokybė patvirtinama sertifikatu.
Sertifikatas dauginamajai medžiagai – Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) išduodamas dokumentas, nurodantis dauginamosios medžiagos botaninę rūšį, veislę, kategoriją ir kokybinius rodiklius.
Tiekėjas – asmuo, tiekiantis dauginamąją medžiagą į rinką.
Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas – tai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamas Lietuvoje rekomenduojamų auginti ir dauginti augalų veislių sąrašas, sudaromas pagal Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių tyrimų rezultatus.
III. REIKALAVIMAI TIEKĖJAMS, TIEKIANTIEMS Į RINKĄ SERTIFIKUOTĄ
DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ
4. Sertifikuotą dauginamąją medžiagą į rinką gali tiekti tik žemės ūkio ministro nustatyta tvarka Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos atestuoti asmenys.
5. Sertifikuotos dauginamosios medžiagos tiekėjai veda dauginamosios medžiagos apskaitos žurnalą, kuriame įrašoma sertifikuotos dauginamosios medžiagos sėjos ar sodinimo data, aprobuotas plotas, iš kurio gauta sertifikuota dauginamoji medžiaga, jos veislė, kategorija bei kita tolesniam dauginimui reikalinga informacija.
7. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba kontroliuoja:
IV. DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI
9. Sertifikuota dauginamąja medžiaga galima prekiauti Lietuvoje, jeigu augalo veislė įtraukta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.
10. Sertifikuota dauginamąja medžiaga galima prekiauti tik tada, kai jos kokybė atitinka privalomuosius reikalavimus ir tai patvirtina išduotas sertifikatas.
11. Sertifikuota dauginamoji medžiaga parduoti pateikiama su privalomuosiuose atitinkamos dauginamosios medžiagos reikalavimuose nurodytomis etiketėmis.
12. Mažas pakuotes pagal privalomuosius reikalavimus į rinką galima pateikti su tiekėjo etiketėmis tik tuo atveju, jei sertifikuota dauginamoji medžiaga iš ženklintų siuntų į mažas pakuotes buvo pakuojama kontroliuojant Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos ar jos įgaliotam atstovui.
13. Medžiaga, pripažinta dauginamąja medžiaga, į rinką gali būti tiekiama, jeigu jos kokybė atitinka žemės ūkio ministro tvirtinamus rodiklius.
14. Medžiaga, pripažinta dauginamąja medžiaga, į rinką turi būti patiekiama su informacija apie dauginamosios medžiagos kokybę (daigumo procentą ir kt.), vartojimo būdą ir kitų, žemės ūkio ministro tvirtinamų, kokybės rodiklių galiojimo laiką.
15. Sėklinės medžiagos, pripažintos dauginamąja medžiaga, kokybės rodikliai (tiekėjo iniciatyva) turi būti nustatomi vieną kartą per metus. Supakuotos hermetiškoje taroje sėklos kokybės rodikliai (tiekėjo iniciatyva) turi būti nustatomi vieną kartą per dvejus metus.