LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL IMPORTO IR EKSPORTO TERMINALŲ (LAIKINOJO PREKIŲ SAUGOJIMO SANDĖLIŲ) STEIGIMO IR VEIKLOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. liepos 17 d. Nr. 1157
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239; 2001, Nr. 108-3901) 52 straipsnio 3 dalimi ir 234 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) steigimo ir veiklos taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. įsigaliojus šiam nutarimui lieka galioti asmenims išduoti leidimai steigti importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius), terminalų steigimo pažymėjimai ir terminalo aptarnavimo sutartys;
2.2. importo ir eksporto terminalai (laikinojo prekių saugojimo sandėliai), įsteigti iki Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 744 (Žin., 2001, Nr. 53-1879), įsigaliojimo, terminalo steigimo pažymėjimo turėtojų prašymu gali būti perregistruojami į A, C ar D tipo muitinės sandėlius, atleidžiant šiuos asmenis nuo valstybės rinkliavos už leidimo steigti muitinės sandėlį išdavimą. Prašymai perregistruoti importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius) turi būti pateikti Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos iki 2002 m. rugpjūčio 1 dienos.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ (Žin., 1995, Nr. 49-1192);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 33-835);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 19-470);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 352 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 30-804);
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 1189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 783 „Dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių)“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 92-2694).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1157
IMPORTO IR EKSPORTO TERMINALŲ (LAIKINOJO PREKIŲ SAUGOJIMO SANDĖLIŲ) STEIGIMO IR VEIKLOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) (toliau vadinama – terminalai) steigimą ir veiklą.
2. Šiose taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Terminalas – šių taisyklių nustatytus reikalavimus atitinkanti muitinės prižiūrimų prekių saugojimo vieta (terminalo teritorija), kurioje Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims teikiamos laikinojo prekių saugojimo ir su tuo susijusios paslaugos, taip pat laikinajam prekių saugojimui nustatytomis sąlygomis laikomos eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Lietuvos ir ne Lietuvos prekės, kurioms atlikti eksporto muitinės formalumai.
Laikinasis prekių saugojimas – muitinei pateiktų ne Lietuvos prekių laikymas terminale muitinės nustatytomis sąlygomis, kol šioms prekėms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Su laikinai saugomomis prekėmis leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie būtini jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.
Terminalo teritorija – terminalo patalpos, pastatai ir aikštelės.
Terminalo savininkas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kuriam šių taisyklių nustatyta tvarka išduotas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) leidimas steigti terminalą.
II. REIKALAVIMAI TERMINALO TERITORIJAI
4. Terminalas gali būti steigiamas:
4.3. arba atskiroje aptvertoje saugomoje ir rakinamoje aikštelėje (aikštelėse). Reikalavimai dėl aikštelės (aikštelių) aptvėrimo ir rakinimo netaikomi, jeigu jose užplombuotuose transporto vienetuose saugomos geležinkelių transportu gabenamos prekės;
5. Terminalo teritorija turi būti tinkama prekėms laikyti, saugoti, perkrauti, tvarkyti ir prižiūrėti, taip pat muitinės priežiūros priemonėms taikyti.
6. Terminalo teritorijoje turi būti įrengta:
6.2. reikiamos terminalo teritorijos apsaugos priemonės, užtikrinančios patikimą terminalų ir juose laikomų prekių apsaugą;
7. Terminalo, kuriame laikomoms prekėms privalomas kitų valstybės institucijų tikrinimas, teritorijoje turi būti įrengtos tikrinimo vietos, atitinkančios šių institucijų nustatytus reikalavimus.
III. LEIDIMO STEIGTI TERMINALĄ IŠDAVIMAS
9. Terminalus gali steigti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai (toliau vadinama – ūkio subjektai):
9.2. kurie yra sumokėję visus privalomus mokesčius, delspinigius, baudas, palūkanas už suteiktas mokestines paskolas į biudžetą ir fondus (išskyrus tuos atvejus, kai šių mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas prašymas juos atidėti, arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas) ir pateikę visas reikalaujamas mokesčių deklaracijas ar apyskaitas;
9.3. kurie nėra padarę piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnyje, arba nuo tokio pažeidimo padarymo yra praėję 3 metai;
10. Ūkio subjektas, atitinkantis šių taisyklių 9 punkto reikalavimus ir pageidaujantis steigti terminalą, turi pateikti Muitinės departamentui:
10.1. prašymą išduoti leidimą steigti terminalą (toliau vadinama – ūkio subjekto prašymas). Prašyme turi būti nurodytas pageidaujančio steigti terminalą ūkio subjekto buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, terminalo steigimo tikslas (steigimo ekonominis tikslingumas – numatomų laikyti ir perkrauti prekių srautai, numatomų aptarnauti transporto priemonių rūšys, terminalo eksploatavimo sąlygos ir panašiai), pageidaujamo steigti terminalo adresas, numatomos saugoti (perkrauti) prekės ir numatomos teikti paslaugos;
10.3. pageidaujamo steigti terminalo teritorijos schemą, pateiktą žemės sklypo inventorizacijos plano kopijoje. Schemoje turi būti nurodytos prekių laikymo vietos, privažiavimo keliai, terminalui aptarnauti skirtos patalpos;
10.4. dokumento, įrodančio terminalo teritorijos nuosavybės teises, nuorašą arba terminalo teritorijos nuomos (panaudos) sutarties nuorašą ir žemės nuomos (panaudos) sutarties nuorašą;
10.6. kompetentingų valstybės institucijų leidimų laikyti terminale pageidaujamas saugoti (perkrauti) prekes, jeigu tai nustatyta įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų, nuorašus;
11. Muitinės departamentas, gavęs šių taisyklių 10.1 punkte nurodytą ūkio subjekto prašymą ir kartu su juo privalomus pateikti dokumentus, raštu kreipiasi į:
11.1. teritorinę muitinę, kurios veiklos zonoje numatoma steigti terminalą, su prašymu pateikti šiuos dokumentus:
11.1.1. išvadą dėl numatomo steigti terminalo teritorijos tinkamumo terminalo veiklai, terminalo teritorijos apsaugos galimybių ir galimybių taikyti terminale laikomų prekių muitinės priežiūros priemones;
11.1.2. pažymą, patvirtinančią, kad ūkio subjektas neturi nesumokėtų muitinės administruojamų muitų ir mokesčių (įskaitant baudas ir delspinigius);
11.2. teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje ūkio subjektas įregistruotas mokesčių mokėtoju, su prašymu pateikti pažymą, kad ūkio subjektas atitinka šių taisyklių 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimus;
11.3. rejestro tvarkytojus (Ūkio ministeriją ar vietos savivaldos vykdomąsias institucijas) su prašymu pateikti pažymą apie ūkio subjekto įstatinio kapitalo dydį ir jo sudėtį;
11.4. teisėsaugos institucijas su prašymu pateikti pažymą, ar ūkio subjekto savininkai (kontroliuojantys asmenys) ir vadovaujantieji darbuotojai nebuvo nuteisti už nusikaltimus finansams ir ūkininkavimo tvarkai (arba jų teistumas išnykęs);
12. Teritorinės muitinės, teritorinės mokesčių inspekcijos, rejestro tvarkytojai, teisėsaugos institucijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos savo išvadas, pažymas ir sutikimus Muitinės departamentui privalo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo šių taisyklių 11 punkte nurodytų prašymų gavimo dienos.
13. Muitinės departamentas, gavęs išvadą, pažymas ir, jeigu reikia, sutikimą, nurodytus šių taisyklių 12 punkte, per 10 darbo dienų juos ir šių taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus išnagrinėja ir įsitikinęs, kad ūkio subjektas atitinka šių taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatomas steigti terminalas tinkamas terminalo veiklai ir jame bus galima taikyti būtinas terminale laikomų prekių muitinės priežiūros priemones, priima sprendimą patenkinti ūkio subjekto prašymą. Šiuo atveju ūkio subjektui Muitinės departamento direktoriaus įsakymu išduodamas Muitinės departamento nustatytos formos leidimas steigti terminalą (toliau šiame skyriuje – leidimas).
Nagrinėdamas ūkio subjekto prašymą, Muitinės departamentas turi teisę pareikalauti, kad ūkio subjektas parodytų šių taisyklių 10.2 ir (arba) 10.4-10.6 punktuose išvardytų dokumentų originalus. Jeigu Muitinės departamentas įpareigoja ūkio subjektą patikslinti jo pateikto prašymo duomenis (arba pateikti trūkstamus dokumentus), laikas, per kurį šie duomenys tikslinami (pateikiami dokumentai), į prašymo nagrinėjimo laiką neįskaitomas.
14. Jeigu priimamas sprendimas leidimo neišduoti, apie tai pareiškėjas informuojamas raštu, nurodomi tokio sprendimo motyvai ir pareiškėjo teisė šį sprendimą apskųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 226 straipsniu.
15. Ūkio subjektas, atsiimdamas leidimą, privalo pateikti Muitinės departamentui valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą (ir jo nuorašą), kuris pažymimas Muitinės departamento nustatyta tvarka.
16. Leidimas išduodamas neribotam laikui, tačiau šių taisyklių nustatytais atvejais terminalo veikla gali būti apribota, sustabdyta arba nutraukta.
Pasikeitus leidime nurodytiems duomenims, ūkio subjektas privalo kreiptis į Muitinės departamentą ir pateikti informaciją apie pasikeitusius duomenis. Muitinės departamentas, gavęs tokią informaciją, nustatytąja tvarka išduoda leidimo papildymą. Išduodant leidimo papildymą, valstybės rinkliava neimama.
IV. TERMINALO VEIKLOS PRADŽIA
17. Terminalo savininkas ne vėliau kaip per mėnesį nuo leidimo steigti terminalą gavimo turi:
17.1. pateikti teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje steigiamas terminalas:
17.1.1. garantiją – banko garantijos dokumentą arba draudimo įmonės garantijos dokumentą (draudimo polisą). Jeigu steigiamas dokumentų siuntų, pašto siuntų arba pašto siuntinių terminalas, taip pat terminalas oro uosto pasienio kontrolės punkto teritorijoje, teritorinei muitinei turi būti pateikta ne mažesnė kaip 0,5 mln. litų garantija, kitais atvejais – ne mažesnė kaip 2 mln. litų garantija. Garantijos nereikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, kai terminalo savininkas atleidžiamas nuo garantijos;
18. Teritorinė muitinė privalo užtikrinti, kad terminalo aptarnavimo sutartis neįsigaliotų anksčiau, nei terminalo savininkas įvykdys šių taisyklių 10.7 punkte nurodytus įsipareigojimus, pateiks 17.1.1 punkte nurodytą garantiją ir 17. 1.2 punkte nurodytus pažymėjimų nuorašus.
V. TERMINALO VEIKLA
20. Terminalui vadovauja ir už jo ūkinę veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako terminalo savininkas.
21. Terminalo savininkas privalo užtikrinti, kad priimamoms į terminalą, jame laikomoms, iš jo išleidžiamoms prekėms būtų taikomi Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti prekių laikinojo saugojimo reikalavimai, taip pat vykdyti terminalo aptarnavimo sutartyje nurodytas prievoles.
22. Terminalo savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už terminale laikomas prekes kaip jų saugotojas.
23. Terminalo savininkas ir Lietuvos Respublikos ar užsienio asmuo, turintis teisę disponuoti pageidaujamomis saugoti terminale prekėmis arba jas vežti (toliau vadinama – disponentas), įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro prekių laikymo (saugojimo) terminale sutartį, kurioje, be kitų nuostatų, turi būti numatyta, kaip disponuojama prekėmis, kurių disponentas nepaėmė iš terminalo nustatytuoju laiku.
Prekių laikymo (saugojimo) terminale sutartis nesudaroma, jeigu terminalo savininkas ir disponentas yra tas pats asmuo, taip pat kitais terminalo aptarnavimo sutartyje nurodytais atvejais (šiuo atveju terminalo aptarnavimo sutartyje turi būti nurodyti ir galimų ginčų sprendimai ir jų įgyvendinimo būdai).
24. Jeigu už priimtas į terminalą prekes atsiranda skola muitinei, terminalo savininkas privalo Lietuvos Respublikos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti skolą muitinei sudarančius muitus ir mokesčius.
25. Terminalo savininko įsipareigojimų muitinei, susijusių su terminale laikomomis prekėmis, įvykdymas užtikrinamas garantija, pateikta teritorinei muitinei steigiant terminalą. Garantijos nereikalaujama, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais jos nereikėjo pateikti steigiant terminalą.
26. Terminalo tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, pertvarkymo ir išplėtimo (kai neturi būti steigiamas naujas terminalas), taip pat prekių laikymo terminale, jų muitinio tikrinimo, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia terminalo savininkas, terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka suderinęs juos su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje veikia terminalas.
Jeigu terminalo savininkas pageidauja vykdyti terminalo veiklą ne tame pačiame žemės sklype, kuriame įsteigtas terminalas, turi būti steigiamas kitas terminalas.
27. Terminalo darbo laiką nustato terminalo savininkas, suderinęs jį su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje veikia terminalas.
Jeigu prekes numatoma atvežti į terminalą arba iš jo išvežti ne terminalo darbo laiku, terminalo savininkas privalo terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka apie tai pranešti muitinės įstaigai, prižiūrinčiai terminalą, ir suderinti su ja prekių atvežimo (išvežimo) laiką.
28. Terminalo savininkas terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka pateikia teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, terminalo darbuotojų, įgaliotų pasirašyti muitiniam įforminimui pateikiamus dokumentus, parašų bei naudojamų spaudų patvirtintus pavyzdžius.
VI. TERMINALO PRIEŽIŪRA
30. Teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, privalo vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminalo veiklos priežiūrą, taip pat įgyvendinti Muitinės departamento sprendimus, susijusius su terminalo veiklos apribojimu, sustabdymu ar nutraukimu.
Kitos valstybės institucijos terminalų veiklą prižiūri ir kontroliuoja pagal savo kompetenciją.
31. Terminalo priežiūrą vykdanti teritorinė muitinė turi teisę taikyti šias muitinės priežiūros priemones:
31.1. nustatyti terminalo konstrukcijos ir suplanavimo reikalavimus, taip pat jame laikomų prekių apsaugos, jų muitinio tikrinimo ir muitinės pareigūnų darbo terminale tvarką;
31.2. neleisti priimti į terminalą, perkrauti jame ir (arba) išleisti iš jo prekių, jeigu nesilaikoma nustatytųjų jų priėmimo, perkrovimo ar išleidimo reikalavimų;
31.5. bet kuriuo metu, terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka informavus apie tai terminalo savininką, apžiūrėti terminalo teritoriją (jeigu terminalo savininkas pageidauja – dalyvaujant jo atstovui);
31.7. periodiškai arba bet kuriuo metu, terminalo aptarnavimo sutarties nustatyta tvarka informavus apie tai terminalo savininką, inventorizuoti terminale laikomas prekes;
VII. PREKIŲ LAIKYMO TERMINALE REIKALAVIMAI
33. Importuojamas, eksportuojamas ir (arba) tranzitu gabenamas prekes terminale gali laikyti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio disponentai.
34. Terminale gali būti laikomos visos leidime steigti terminalą nurodytos importuojamos, eksportuojamos ir (arba) tranzitu gabenamos prekės (toliau vadinama – prekės) nepriklausomai nuo jų kiekio, valstybės, kurioje jos išgautos ir (arba) pagamintos, taip pat valstybės, iš kurios šios prekės įvežtos ir į kurią numatomos išvežti, išskyrus prekes:
34.1. kurioms taikomi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ir apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo, valstybės politikos, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių arba nuosavybės (įskaitant intelektinę) apsaugos reikalavimais;
35. Terminale leidžiama muitinei prižiūrint kaupti, saugoti, perkrauti, prižiūrėti jame laikomas prekes, atlikti įprastines jų tvarkymo operacijas, kurios nekeičia laikomų prekių pavidalo ir kurių reikia jų kondicijai išsaugoti, – pagerinti prekių įpakavimą, parengti jas transportuoti (iškrauti, rūšiuoti, perskirstyti ir perpakuoti), taip pat teikti kitas terminalo paslaugas (sverti, matuoti, atlikti ekspertizę, įvertinti).
36. Disponentui leidžiama apžiūrėti, pasverti, išmatuoti ir (arba) suskaičiuoti terminale laikomas prekes, komplektuoti (iškomplektuoti) ir parengti toliau transportuoti krovinius, prireikus nustatytąja tvarka imti prekių pavyzdžius, atlikti operacijas, būtinas prekių kondicijai išsaugoti.
37. Prekių perkrovimui terminale netaikomi Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 (Žin., 1996, Nr. 1-12), nustatyti apribojimai.
40. Muitinei kartu su priimamomis į terminalą prekėmis, išskyrus šios tvarkos 41 punkte nurodytus atvejus, turi būti pateikta bendroji deklaracija, kurioje nurodytos šios prekės. Bendrosios deklaracijos formą, jos pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
41. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų, patvirtintų finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 (Žin., 2000, Nr. 11-264) (toliau vadinama – Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai), nustatytais atvejais ir tvarka kaip bendroji deklaracija gali būti naudojami muitinės, prekybos, transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti prekių identifikavimo duomenys.
42. Muitinei pateiktų į terminalą priimamų prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas atliekamas Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatyta tvarka.
43. Į terminalą priimtos prekės nuo bendrosios deklaracijos (arba kito dokumento, naudojamo kaip bendroji deklaracija) pateikimo jame gali būti laikomos ne ilgiau kaip 45 dienas, jeigu jos atgabentos jūra, arba ne ilgiau kaip 20 dienų, jeigu jos atgabentos ne jūra.
44. Terminalo savininko rašytiniu prašymu prekių laikymo terminale laikas gali būti pratęstas iki 180 dienų nuo bendrosios deklaracijos (arba kito dokumento, naudojamo kaip bendroji deklaracija) pateikimo, bet ne ilgiau negu būtina susidariusiomis aplinkybėmis.
45. Prekių laikymo terminale laiką (jeigu jis nepasibaigęs) gali pratęsti terminalą aptarnaujančios muitinės posto viršininkas (arba jo pavaduotojas) – iki 15 dienų, o ilgiau kaip 15 dienų (arba prekių laikymo terminale laikui pasibaigus) – teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, viršininkas (arba jo pavaduotojas).
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos raštu pareikalavus pateikti informaciją apie prekių laikymo terminale laiko pratęsimo atvejus, sprendimą priėmęs muitinės pareigūnas privalo tą pačią darbo dieną pateikti prašomą rašytinę informaciją.
46. Prieš baigiantis prekių laikymo terminale laikui:
46.1. importuojamos prekės teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pateiktos išleidimo laisvai cirkuliuoti, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo arba muitinio tranzito procedūrai įforminti (muitinio tranzito procedūra taikoma, jeigu importuojamos prekės gabenamos į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančią muitinės įstaigą), jeigu kiti teisės aktai nenustato ko kita;
46.2. tranzitu gabenamos prekės teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pateiktos muitinio tranzito procedūrai įforminti arba reeksportuotos;
46.3. eksportuojamos prekės turi būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba pateiktos muitinio tranzito procedūrai įforminti (muitinio tranzito procedūra taikoma, jeigu eksportuojamos prekės gabenamos į muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte). Eksportuojamos prekės, kurioms buvo atlikti jų eksporto formalumai, pasibaigus laikymo terminale laikui neišgabentos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, gali būti išleistos laisvai cirkuliuoti arba pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti tik Muitinės departamento nustatyta tvarka pripažinus negaliojančia joms įformintą eksporto deklaraciją.
47. Išleidžiant prekes iš terminalo, Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų nustatyta tvarka atliekamas jų muitinis tikrinimas ir nustatytąja tvarka įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai.
48. Asmuo, paimantis prekes iš terminalo, privalo pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba atstovauja šią teisę turinčiam asmeniui.
49. Įforminus prekių išleidimo iš terminalo dokumentus, juose nurodytos prekės turi būti išgabentos iš terminalo ne vėliau kaip per 24 valandas nuo minėtųjų dokumentų įforminimo, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį.
Dėl susidariusių ypač nepalankių aplinkybių (blogų klimato sąlygų, stichinių nelaimių, transporto priemonių gedimo, eismo nelaimės, vairuotojo ligos ir panašiai) neišgabenus prekių, kurioms buvo įforminti išleidimo iš terminalo dokumentai, disponentui pateikus rašytinį prašymą, išgabenimo terminą gali pratęsti teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, viršininkas (arba jo pavaduotojas), tačiau ne daugiau kaip 10 dienų nuo išleidimo iš terminalo dokumentų įforminimo.
50. Terminale laikomos prekės, išskyrus eksportuojamas ir tranzitu gabenamas prekes, gali būti perkeliamos į kitą terminalą.
Prekės iš vieno terminalo į kitą perkeliamos taikant muitinio tranzito procedūrą. Perkėlus prekes į kitą terminalą jų laikinojo saugojimo terminas nepratęsiamas ir skaičiuojamas nuo pirmos šioms prekėms įformintos bendrosios deklaracijos (arba kito dokumento, naudojamo kaip bendroji deklaracija) pateikimo dienos.
51. Kai muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra terminalo, iš kurio išleidžiamos prekės, savininkas, atliekant šią procedūrą su išleidžiamomis iš terminalo prekėmis, gali būti taikoma garantija, terminalo savininko pateikta steigiant terminalą, jeigu šioje garantijoje numatyta, kad ji taikoma ir įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūra, įvykdymui užtikrinti.
52. Terminale laikomų importuojamų prekių gavėjas gali būti pakeistas tik pateikus muitinei dokumentus, liudijančius, jog šis pakeitimas būtinas (gavėjas atsisako priimti prekes, siuntėjas nurodo gabenti prekes kitam gavėjui arba grąžinti atgal siuntėjui). Importuojamų prekių gavėjo pakeitimo priežastimi negali būti prekių gavėjo, nurodyto priimant į terminalą prekes, sudarytas terminale laikomų prekių pardavimo ar kitas jų tiekimo sandoris.
53. Išleidžiamoms laisvai cirkuliuoti terminale laikomoms ir sugedusioms dėl sandaros savybių (prekių prigimties) ar sugadintoms dėl nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų arba nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, prekėms taikomi importo muitai ir mokesčiai, nustatyti šioms (sugedusioms ar sugadintoms) prekėms.
54. Jeigu disponentas įrodo muitinei, kad terminale laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl jų sandaros savybių (prekių prigimties), nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų arba nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, importo skola muitinei už šias prekes neatsiranda (importo muitai ir mokesčiai neimami). Prekės laikomos sunaikintomis arba prarastomis, kai jos visiškai nebetinka naudoti.
55. Disponentas gali laikomas prekes (arba jų dalį) neatlygintinai perduoti valstybei, išskyrus tuos atvejus, kai jos laikytinos komerciniu požiūriu bevertėmis arba teisės aktų nustatyta tvarka jas privaloma sunaikinti, arba sunaikinti muitinei prižiūrint.
56. Prekės sunaikinamos disponento arba kito suinteresuoto asmens lėšomis, vadovaujantis Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 705 (Žin., 2001, Nr. 51-1782).
Už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti atliekas ir (arba) laužą, likusius sunaikinus prekes, imami už tokias atliekas ar laužą nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai.
57. Terminalo savininkas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už terminale laikomų prekių praradimą, sugadinimą, išgabenimą be muitinės leidimo ir nustatytojo prekių laikymo termino kontrolę. Likus iki šio termino pabaigos ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, terminalo savininkas apie tai privalo informuoti disponentą.
VIII. TERMINALO VEIKLOS APRIBOJIMAS, SUSTABDYMAS ARBA NUTRAUKIMAS IR ŠIŲ VEIKSMŲ PASEKMĖS
59. Jeigu terminalo savininkas nesilaiko Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, šių taisyklių, kitų jo veiklą ar laikinojo prekių saugojimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų arba susidaro aplinkybės, dėl kurių muitinė negali užtikrinti terminalo veiklos priežiūros, Muitinės departamentas teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, teisėsaugos ar kontrolės institucijų teikimu arba savo iniciatyva priima sprendimą dėl terminalo veiklos apribojimo, sustabdymo arba nutraukimo. Šiais atvejais Muitinės departamento direktoriaus įsakymu terminalo veikla:
59.1. apribojama (nustatoma, kad terminalo veikla tam tikrą laiką gali būti vykdoma tik laikantis tam tikrų papildomų sąlygų ar reikalavimų);
60. Apie šių taisyklių 59.1–59.3 punktuose nurodytus sprendimus ir jų motyvus, šių sprendimų galiojimo laiką (jeigu jis nustatytas), šio laiko pratęsimą, sutrumpinimą ir sprendimų atšaukimą terminalo savininkui pranešama raštu.
61. Muitinės departamento direktoriaus įsakyme, kuriuo apribojama terminalo veikla, nurodomos šios veiklos apribojimo priežastys, draudimai, apribojimo laikas (jeigu jis nustatytas) ir šio apribojimo atšaukimo sąlygos.
62. Jeigu terminalo savininkas per nustatytąjį terminalo veiklos apribojimo laiką neįvykdo šio apribojimo atšaukimo sąlygų, terminalo veiklos apribojimo laikas gali būti pratęstas arba terminalo veikla sustabdyta.
63. Terminalo veikla gali būti sustabdyta dėl priežasčių, nurodytų šių taisyklių 59 bei 62 punktuose, taip pat tais atvejais, kai:
64. Sustabdžius terminalo veiklą, prekės į terminalą negali būti nei priimamos, nei iš jo išduodamos. Muitinės departamento direktoriaus įsakyme dėl terminalo veiklos sustabdymo nurodoma data, iki kurios terminalo veikla sustabdoma. Iki šios datos terminalo savininkas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių terminalo veikla sustabdyta.
65. Sustabdyta terminalo veikla gali būti atnaujinta, kai terminalo savininkas pašalina priežastis, dėl kurių terminalo veikla sustabdyta. Veikla gali būti atnaujinta pasibaigus terminalo veiklos sustabdymo laikui (jeigu jis nepratęstas) arba Muitinės departamento direktoriaus įsakymu šį laiką sutrumpinus, jeigu priežastys, dėl kurių terminalo veikla sustabdyta, pašalintos anksčiau.
66. Jeigu terminalo savininkas nepašalina priežasčių, dėl kurių terminalo veikla sustabdyta, priimamas sprendimas nutraukti terminalo veiklą.
67. Leidimas steigti terminalą netenka galios po trijų mėnesių nuo Muitinės departamento direktoriaus įsakymo dėl terminalo veiklos nutraukimo įsigaliojimo. Per šį trijų mėnesių laikotarpį prekės į terminalą negali būti priimamos, o jame laikytos prekės turi būti išgabentos.
Jeigu per nustatytąjį laiką prekės iš terminalo neišgabenamos, muitinė imasi priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalyje.
68. Terminalo savininkas gali nutraukti terminalo veiklą ir savo sprendimu, ne vėliau kaip prieš mėnesį pranešęs apie tai Muitinės departamentui. Teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje veikia terminalas, pateikus išvadą dėl terminalo aptarnavimo sutarties nutraukimo galimybių ir pažymą apie įsipareigojimų muitinei įvykdymą, Muitinės departamento direktoriaus įsakymu terminalo veikla nutraukiama laikantis šių taisyklių 67 punkte nustatytų sąlygų.
69. Prašymas vėl išduoti tam pačiam ūkio subjektui leidimą steigti terminalą priimamas ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo Muitinės departamento direktoriaus įsakymo dėl terminalo veiklos nutraukimo įsigaliojimo, išskyrus tuos atvejus, kai terminalo veikla nutraukta paties terminalo savininko sprendimu.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
70. Jeigu terminalo savininkas pageidauja savo teises ir pareigas perduoti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šių taisyklių 9 punkto reikalavimus, teises ir pareigas perimantis ūkio subjektas privalo pateikti Muitinės departamentui šių taisyklių 10.1 punkte nurodytą prašymą ir 10.2, 10.5 ir 10.6 punktuose nurodytus dokumentus. Prašymas Muitinės departamente nagrinėjamas šių taisyklių III skyriaus nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjekto prašymas patenkinamas, Muitinės departamento direktoriaus įsakymu panaikinamas perduodančiam teises ir pareigas ūkio subjektui išduotas leidimas steigti terminalą ir išduodamas kitas leidimas steigti terminalą pirmojo ūkio subjekto teises ir pareigas perimančiam ūkio subjektui. Šiuo atveju teises ir pareigas perimantis ūkio subjektas atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos už leidimo steigti terminalą išdavimą.
Importo ir eksporto terminalų (laikinojo
prekių saugojimo sandėlių) steigimo ir veiklos
taisyklių priedas
PREKĖS, KURIAS DRAUDŽIAMA LAIKYTI TERMINALE
| Prekės pavadinimas |
Prekės kodas* |
|
|
|
| Etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai |
2203.00–22.08 |
| Tabakas ir tabako gaminiai |
24.02 ir 24.03 |
| Cukrus |
17.01, 1702.30, 1702.40 ir 1702.90 |
|
|
|
___________
*Prekių kodai nurodyti pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros 2002 metų versiją.