LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL SKRYDŽIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. gegužės 26 d. Nr. 155

Vilnius

 

Vadovaudamasis Civilinės aviacijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 48-1140) 38 straipsnio 1 dalimi,

Tvirtinu Skrydžių taisykles (pridedama).

 

 

Susisiekimo ministras                                                                   Rimantas Didžiokas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2000 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 155

 

SKRYDŽIŲ TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

1.1. abipusio oro ir žemės ryšio radijo stotis – aviacijos telekomunikacijų stotis, kurios pagrindinė paskirtis – ryšių, susijusių su orlaivių naudojimu ir kontrole nustatytame rajone, perdavimas;

1.2. absoliutusis aukštis – lygio, taško ar objekto, laikomo tašku, vertikalus nuotolis, išmatuotas nuo vidutinio jūros lygio (MSL);

1.3. aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus plotas (įskaitant visus statinius, įrengimus ir įrangą), visas arba jo dalis, skirta orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti paviršiumi;

1.4. aerodromo eismas – visas eismas aerodromo manevravimo lauke ir visi orlaivių skrydžiai prie aerodromo;

1.5. aerodromo eismo vadavietė – tarnyba, teikianti aerodromo eismo skrydžių valdymo paslaugas;

1.6. aerodromo oro eismo zona – nustatyto dydžio oro erdvė aplink aerodromą, skirta saugiam aerodromo eismui;

1.7. aerodromo skrydžių valdymo paslaugos – aerodromo eismo skrydžių valdymo paslaugos;

1.8. aerodromo valdomasis rajonas – valdomasis rajonas, paprastai esantis ATS maršrutų sankirtoje, netoli nuo vieno ar daugiau didesnių aerodromų;

1.9. akrobatiniai skrydžiai – apgalvotai atliekami orlaivio manevrai, kur galimi netikėti padėties pokyčiai erdvėje ir nepaprasta aukščio arba greičio permaina;

1.10. aliarmo skelbimas – atitinkamoms organizacijoms teikiama informacija apie orlaivius, kuriems reikalingos paieškos ir gelbėjimo paslaugos bei kitokia minėtoms organizacijoms reikalinga parama;

1.11. apskaičiuotasis atskridimo laikas – skrendant pagal SPT, tai apskaičiuotas orlaivio atskridimo laikas virš navigacijos priemonėmis numatyto paskirties punkto, nuo kurio ketinama pradėti artėjimo pagal prietaisus procedūrą arba, jei aerodrome nėra navigacijos priemonių, tai orlaivio atskridimo laikas virš aerodromo. Skrendant pagal VST, tai apskaičiuotas orlaivio atskridimo laikas virš aerodromo;

1.12. apskaičiuotasis trinkelių atėmimo laikas – apskaičiuotas orlaivio judėjimo pradžios skristi laikas;

1.13. artėjimo tūpti numatytasis laikas – skrydžių valdymo tarnybos numatytas laikas, kai atskrendantis orlaivis paliks laukimo tašką, kad užbaigtų artėjimo tūpti procedūrą. Tikrasis laukimo taško palikimo laikas priklausys nuo prieigos leidimo;

1.14. artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūra – skrendant pagal SPT ir laikantis nustatytų susidūrimų vengimo su kliūtimis saugos reikalavimų, tai serija iš anksto numatytų manevrų nuo pradinio artėjimo tūpti kontrolinio taško arba nuo nustatyto maršruto pradžios iki tūpimo taško, o jei netupiama – iki tos vietos, nuo kur numatyta pakartotinio artėjimo tūpti procedūros pradžia. Artėjimo tūpti pagal prietaisus procedūra turi užtikrinti saugius orlaivių skrydžius;

1.15. atsarginis aerodromas – aerodromas, į kurį orlaivis gali skristi, kai neįmanoma arba nepatartina skristi arba tūpti paskirties aerodrome;

1.16. maršruto atsarginis aerodromas – atsarginis aerodromas, kuriame orlaivis galėtų tūpti, jei, skrisdamas maršrutu, patirtų avariją arba pakliūtų į neplanuotą situaciją;

1.17. aukštėjimas kreiseriniu režimu – lėktuvo kreiserinis pilotavimo režimas, kai absoliutusis aukštis didėja, mažėjant lėktuvo masei;

1.18. aukštis – vertikalus nuotolis nuo konkretaus lygio iki lygio, taško ar objekto, laikomo tašku;

1.19. aviacijos stotis – antžeminė aviacijos mobiliosios tarnybos stotis. Aviacijos stotis taip pat gali būti laive arba ant platformos jūroje;

1.20. balionas – lengvesnis už orą orlaivis be jėgainės;

1.21. barometrinis aukštis – atmosferos slėgis, išreikštas absoliučiuoju aukščiu, kuris atitinka standartinės atmosferos slėgį;

1.22. debesų padas – aukštis nuo sausumos ar vandens iki žemiausio debesų sluoksnio, esančio žemiau kaip 6000 metrų (20000 pėdų) ir dengiančio daugiau negu pusę dangaus;

1.23. diena – paros laikas tarp rytinės aušros pradžios ir vakarinės prieblandos pabaigos;

1.24. dirižablis – lengvesnis už orą jėgainės varomas orlaivis;

1.25. draudžiamoji zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš svarbių valstybės objektų sausumoje arba teritoriniuose vandenyse, kur orlaiviams skristi draudžiama;

1.26. IMC – meteorologinių sąlygų pagal prietaisus simbolis;

1.27. judėjimo laukas – aerodromo dalis, įskaitant manevravimo lauką ir peronus, naudojama orlaiviams kilti, tūpti ir riedėti;

1.28. kartotinis skrydžio planas (RPL) – reguliarių, dažnai pasikartojančių ir turinčių vienodas savybes skrydžių planas, kurį vykdytojas pateikia naudotis ir laikyti SVT;

1.29. kelias (orlaivio) – orlaivio skrydžio kelio projekcija ant žemės paviršiaus, kurios kryptis kiekviename taške paprastai išreiškiama laipsniais nuo šiaurės dienovidinio (tikrojo, magnetinio ar sąlyginio);

1.30. kilimo atsarginis aerodromas – atsarginis aerodromas, kuriame orlaivis gali tūpti netrukus po kilimo, jei tai būtina ir neįmanoma pasinaudoti išskridimo aerodromu;

1.31. kilimo ir tūpimo takas (KTT) – nustatytas stačiakampio formos sausumos aerodromo plotas, parengtas orlaiviams kilti ir tūpti;

1.32. konsultacinė oro erdvė – nustatyto dydžio erdvė arba nustatytas maršrutas, kuriuose teikiamos konsultacinės oro eismo paslaugos;

1.33. konsultacinės oro eismo paslaugos – paslaugos, teikiamos konsultacinėje oro erdvėje, kad būtų užtikrintas palankiausias orlaivių, skrendančių pagal SPT skrydžių planus, lygių skirstymas;

1.34. konsultacinis maršrutas – nustatytas maršrutas, kuriame teikiamos konsultacinės oro eismo paslaugos;

1.35. kreiserinis lygis – lygis, palaikomas ilgesnį skrydžio laiką;

1.36. kursas – orlaivio išilginės ašies kryptis, išreikšta laipsniais nuo šiaurės dienovidinio (tikrojo, magnetinio, kompaso ar sąlyginio);

1.37. leidimo galiojimo riba – punktas, iki kurio galioja orlaiviui suteiktas skrydžių valdymo tarnybos leidimas;

1.38. lėktuvas – jėgainės varomas sunkesnis už orą orlaivis, kurio keliamoji jėga skrendant susidaro dėl aerodinaminių reakcijų su paviršiais, kurie šiomis skrydžio sąlygomis išlieka nejudantys;

1.39. lygis – vertikalios orlaivio skrydžio padėties bendras terminas, reiškiantis aukštį, absoliutųjį aukštį arba skrydžio lygį;

1.40. manevravimo laukas – aerodromo dalis, išskyrus peronus, kuri naudojama orlaiviams kilti, tūpti ir riedėti;

1.41. matomumas – nustatyta pagal atmosferos sąlygas ir išreikšta atstumo vienetais galimybė matyti bei atpažinti matomus, neapšviestus objektus dieną ir apšviestus naktį;

1.42. matomumas prie žemės – įgalioto stebėtojo praneštas matomumas aerodrome;

1.43. meteorologinės sąlygos pagal prietaisus – meteorologinės sąlygos, išreikštos matomumo, atstumo iki debesų ir iki debesų apatinės ribos dydžiais, kurie yra mažesni už nustatytų vizualiųjų meteorologinių sąlygų minimumus;

1.44. naktis – paros laikas tarp vakarinės prieblandos pabaigos ir rytinės aušros pradžios;

1.45. ONPD – Civilinės aviacijos direkcijos Oro navigacijos paslaugų departamentas;

1.46. orlaivio vadas – pilotas, atsakingas už orlaivio valdymą ir saugą viso skrydžio laiku;

1.47. orlaivis – kiekvienas aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus;

1.48. oro eismas – visi orlaiviai, skrendantys arba veikiantys aerodromo manevravimo lauke;

1.49. oro eismo informacija – oro eismo paslaugų tarnybos teikiama informacija, įspėjanti pilotą apie kitą žinomą ar stebimą oro eismą, kuris gali būti greta jo arba numatytame skrydžio maršrute, ir padedanti pilotui išvengti susidūrimo;

1.50. oro eismo paslaugos – bendras terminas, reiškiantis tam tikras skrydžių informacijos paslaugas, aliarmo skelbimą, konsultacines oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugas;

1.51. oro eismo paslaugų erdvė – raidėmis paženklinta nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje galimi tam tikro tipo skrydžiai ir kurioje numatytos oro eismo paslaugos bei skrydžių taisyklės (skrydžių paslaugų erdvė skirstoma į klases ir žymima raidėmis nuo A iki G);

1.52. oro kelias – koridoriaus formos valdomasis rajonas arba jo dalis, aprūpinta radionavigacijos priemonėmis;

1.53. oro navigacijos informacinis rinkinys – valstybės arba jos įgaliojimu išleistas oro navigacijos informacinis leidinys, kuriame yra ilgalaikė, svarbi oro navigacijos informacija;

1.54. oro susisiekimas – keleivių, bagažo, krovinio arba pašto vežimas už užmokestį arba užsakymo pagrindu;

1.55. pasienio zona – penkiolikos kilometrų pasienio zonos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą;

1.56. paskirties atsarginis aerodromas – atsarginis aerodromas, į kurį orlaivis gali skristi, jei neįmanoma arba nepatartina tūpti anksčiau numatytame aerodrome. Išskridimo aerodromas taip pat gali būti to skrydžio maršruto arba paskirties atsarginis aerodromas;

1.57. pateiktasis skrydžio planas – piloto ar įgaliotojo atstovo oro eismo paslaugų teikimo tarnybai pateiktas skrydžio planas be pakeitimų;

1.58. pavojinga zona – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje skraidyti orlaiviams tam tikru laiku gali būti pavojinga;

1.59. pereinamasis absoliutusis aukštis – aukštis, kuriame arba žemiau kurio orlaivio vertikali padėtis kontroliuojama pagal absoliutųjį aukštį (slėgį);

1.60. pereinamasis skrydžio lygis – žemiausias skrydžio lygis, naudojamas virš pereinamojo absoliučiojo aukščio;

1.61. peronas – nustatytas sausumos aerodromo plotas, skirtas orlaiviams statyti, įlaipinti ir išlaipinti keleiviams, krauti paštui ir kroviniams, pilti degalams, atlikti techninei priežiūrai;

1.62. pranešimo taškas – nustatyta geografinė padėtis, pagal kurią gali būti pranešama orlaivio buvimo vieta;

1.63. prieigos vadavietė – padalinys, teikiantis prieigų skrydžių valdymo paslaugas atskrendantiems orlaiviams į vieną ar daugiau aerodromų arba išskrendantiems iš jų;

1.64. prieigų skrydžių valdymo paslaugos – skrydžių valdymo paslaugos, teikiamos valdomąja oro erdve atskrendantiems arba išskrendantiems orlaiviams;

1.65. psichotropinės medžiagos – alkoholis, opioidai, kanabinoidai, raminamieji/migdomieji vaistai, hipnotikai, kokainas, psichostimuliuojamosios ir haliucinogeninės medžiagos bei lakūs skysčiai, išskyrus kavą ir tabaką;

1.66. rajono skrydžių valdymo paslaugos – valdomiesiems skrydžiams regiono valdomojoje oro erdvėje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos;

1.67. Regiono skrydžių valdymo centras – padalinys, teikiantis skrydžių valdymo paslaugas savo regiono valdomojoje oro erdvėje;

1.68. reiso statusas – nustatyto orlaivio indeksas, nurodantis, ar jam reikalingos specialios oro eismo paslaugos, ar ne;

1.69. rezervuojamoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė, priklausanti vienos aviacijos žinybos jurisdikcijai ir tarpusavio susitarimu laikinai rezervuota naudoti kitai aviacijos žinybai;

1.70. ribojimų zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš sausumos ar teritorinių vandenų, kur orlaivių skrydžiai ribojami pagal nustatytas sąlygas;

1.71. riedėjimas – jėgainės varomo orlaivio judėjimas aerodromo paviršiumi, išskyrus kilimą ir tūpimą. Sraigtasparniui – tai taip pat judėjimas oru, naudojant žemės paviršiaus efektą tokiu greičiu, kuris atitinka judėjimo žeme greitį;

1.72. riedėjimo takas – nustatytas sausumos aerodromo kelias, parengtas orlaiviams riedėti bei skirtas jungti vieną aerodromo dalį su kitomis; į taką įeina:

1.72.1. riedėjimo vedlinė į orlaivių aikštelę. Perono dalis, paženklinta kaip riedėjimo takas, skirtas riedėti į orlaivio stovėjimo aikštelę;

1.72.2. perono riedėjimo takas. Riedėjimo takų sistemos dalis, esanti perone, kur paženklinti riedėjimo maršrutai;

1.72.3. riedėjimo greittakis. Riedėjimo takas, smailiu kampu sujungtas su kilimo ir tūpimo taku, skirtas nutūpusiems lėktuvams palikti kilimo ir tūpimo taką didesniais greičiais negu kituose riedėjimo takuose; taip sumažinamas KTT užėmimo laikas;

1.73. signalinė aikštelė – aerodromo plotas, naudojamas antžeminiams signalams įrengti;

1.74. sklandytuvas – sunkesnis už orą orlaivis be jėgainės, kurio keliamoji jėga skrendant iš esmės susidaro dėl aerodinaminių reakcijų su paviršiais, kurie šiomis skrydžio sąlygomis išlieka nejudantys. Motorizuotas sklandytuvas, skrendantis su veikiančiu varikliu, laikomas lėktuvu;

1.75. skraidyklė – sunkesnis už orą orlaivis, kurio sparnas yra trikampio ar kitokios formos rėmas, aptrauktas medžiaga;

1.76. skrydžio įgulos narys – turintis licenciją įgulos narys ir atsakingas už orlaivio valdymą viso skrydžio laiku;

1.77. skrydis pagal SPT – kai skrendama vadovaujantis skrydžių pagal prietaisus taisyklėmis;

1.78. skrydis pagal VST – skrydis pagal vizualiųjų skrydžių taisykles;

1.79. skrydžio lygis – pastovaus atmosferos slėgio paviršius, susietas su nustatytu 1013,2 hektopaskalių (hPa) slėgio dydžiu ir atskirtas nuo kitų paviršių nustatyto dydžio slėgio intervalais. Jei barometrinis aukščiamatis graduotas pagal standartinę atmosferą, tai:

1.79.1. aukščiamatyje nustačius QNH, jis rodys absoliutųjį aukštį;

1.79.2. aukščiamatyje nustačius QFE, jis rodys aukštį virš atraminio QFE taško;

1.79.3. 1013,2 hektopaskalių (hPa) slėgis gali būti naudojamas nustatant skrydžio lygius.

Terminai „aukštis“ ir „absoliutusis aukštis“ reiškia prietaiso, o ne geometrinį ar absoliutųjį aukštį;

1.80. skrydžio matomumas – matomumas iš orlaivio lakūno kabinos skrydžio kryptimi;

1.81. skrydžio planas – oro eismo paslaugų tarnyboms teikiama atitinkama informacija apie numatomą orlaivio skrydį arba jo dalį;

1.82. skrydžių paslaugų informacijos tarnyba (žiniavietė) – padalinys, teikiantis informaciją, susijusią su skrydžių paslaugomis ir skrydžio planais. Skrydžių paslaugų informacijos tarnyba (žiniavietė) gali būti įsteigta kaip atskiras padalinys arba sujungta su veikiančiu skrydžių paslaugų tarnybos arba oro navigacijos informacijos tarnybos padaliniu;

1.83. skrydžių informacijos centras – padalinys, teikiantis skrydžių informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugas;

1.84. skrydžių informacijos paslaugos – paslaugos, kurių teikimo tikslas – teikti konsultacijas ir informaciją, reikalingą skrydžių saugai bei veiksmingumui užtikrinti;

1.85. skrydžių informacijos rajonas – nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje teikiamos skrydžių informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugos;

1.86. skrydžių valdymo paslaugos (arba skrydžių valdymas) – paslaugos, kurių teikimo tikslas:

1.86.1. išvengti susidūrimų:

1.86.1.1. tarp orlaivių, ir

1.86.1.2. tarp orlaivių bei kliūčių, esančių manevravimo lauke; ir

1.86.2. spartinti bei reguliuoti oro eismo srautą;

1.87. skrydžių valdymo tarnyba (SVT) – bendras terminas, reiškiantis atitinkamą rajono valdymo centrą, prieigos vadavietę arba aerodromo eismo vadavietę;

1.88. skrydžių valdymo tarnybos leidimas (leidimas) – leidimas orlaiviui veikti pagal skrydžių valdymo tarnybos nustatytas sąlygas;

1.89. specialieji aviacijos darbai – orlaivio naudojimas specializuotiems darbams: žemės ūkio, statybų, fotografavimo ir topografijos, taip pat stebėjimo ir patruliavimo bei paieškos ir gelbėjimo, oro reklamos ir kt.;

1.90. specialusis skrydis pagal VST – skrydžių valdymo tarnybos leistas skrydis pagal VST jos valdomojoje zonoje prastesnėmis negu VMS meteorologinėmis sąlygomis;

1.91. SPT – skrydžių pagal prietaisus taisyklės;

1.92. sraigtasparnis – sunkesnis už orą orlaivis, kuris skrisdamas iš esmės laikosi dėl oro reakcijų ant vieno arba kelių keliamųjų sraigtų, jėgainės sukamų aplink apytikriai vertikalioje padėtyje esančias ašis;

1.93. susidūrimų vengimo borto sistema; ACAS – orlaivio sistema, kurios pagrindas yra antrinio apžvalgos radiolokatoriaus (SSR) signalų atsakiklis, veikiantis neatsižvelgiant į antžeminę įrangą, informuoja pilotą apie orlaivių, kuriuose yra SSR atsakikliai, konfliktinės situacijos galimybę;

1.94. susidūrimų vengimo rekomendacijos – oro eismo paslaugų tarnybos teikiamos rekomendacijos pilotui, atliekančiam nurodytą manevrą, kad būtų išvengta susidūrimų;

1.95. SVT maršrutas – nustatytas maršrutas, kurio paskirtis skirstyti eismo srautą teikiant skrydžių valdymo paslaugas;

1.96. tūpimo aikštė – judėjimo lauko dalis, numatyta orlaiviams tūpti ir kilti;

1.97. turimasis skrydžio planas – skrydžio planas bei galimi jo pakeitimai, kuriems prireiks leidimų;

1.98. valdomasis aerodromas – aerodromas, kuriame teikiamos aerodromo skrydžių valdymo paslaugos;

1.99. valdomasis rajonas – nustatytų ribų valdomoji oro erdvė, esanti virš žemės;

1.100. valdomasis skrydis – kiekvienas skrydis, kuriam reikalingas skrydžių valdymo tarnybos leidimas;

1.101. valdomoji erdvė – nustatyto dydžio erdvė, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal SPT ir VST, atsižvelgiant į oro erdvės klasifikaciją;

1.102. valdomoji zona – valdomoji oro erdvė, esanti virš žemės iki nustatytos viršutinės ribos;

1.103. valkties turbulencija – orlaivio sukeltas ir paliktas atmosferoje turbulentiškas oro srautas;

1.104. vizualiosios meteorologinės sąlygos (VMS) – matomumo, atstumo nuo debesų ir apatinės debesų ribos dydžiais išreikštos meteorologinės sąlygos, atitinkančios nustatytus minimumus arba už juos geresnės;

1.105. VST – vizualiųjų skrydžių taisyklių santrumpa.

2. Skrydžių taisyklės taikomos visiems orlaiviams, skrendantiems Lietuvos Respublikos oro erdve, išskyrus valstybės orlaivius, skrendančius ribojimų ir pavojingose zonose bei karinių oro pajėgų aerodromų oro erdvėje.

3. Šios taisyklės taikomos ir orlaiviams, skrendantiems oro erdve virš atviros jūros, priskirtos Vilniaus skrydžių informacijos regionui (FIR).

4. Skrydžių taisyklės taikomos taip pat ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems orlaiviams, jeigu jos neprieštarauja atitinkamos valstybės, kurios teritorijoje minėti orlaiviai yra, taisyklėms.

5. Tiek skrendantis, tiek manevravimo lauku riedantis orlaivis turi laikytis šių taisyklių II skyriaus nuostatų, o skrydžio metu dar ir:

5.1. vizualiųjų skrydžių taisyklių, arba

5.2. skrydžių pagal prietaisus taisyklių.

6. Sprendimą dėl skrydžio pagal SPT vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis gali priimti orlaivio vadas.

7. Orlaivio vadas, neatsižvelgiant į tai, ar jis pilotuoja orlaivį ar ne, atsako už orlaivio pilotavimą pagal šias taisykles; jis gali nuo jų nukrypti tik tada, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti skrydžio saugą.

8. Prieš kiekvieną skrydį orlaivio vadas privalo susipažinti su visa skrydžiui reikalinga informacija. Rengiantis skrydžiui už aerodromo ribų ir prieš kiekvieną skrydį pagal SPT, būtina atidžiai išanalizuoti esamus pranešimus apie orus ir orų prognozes, atsižvelgiant į reikalavimus, susijusius su degalų atsargomis ir alternatyviais veiksmais, jei skrydis negali būti atliktas pagal planą.

9. Orlaivio vadas, eidamas savo pareigas, turi galutinio sprendimo teisę dėl orlaivio valdymo ir naudojimo.

10. Asmenims, nuo kurių pareigų atlikimo priklauso skrydžių sauga, draudžiama eiti savo pareigas paveiktam kokių nors žmogaus galimybes ribojančių psichotropinių medžiagų.

 

II SKYRIUS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

 

I Skirsnis

Žmonių ir turto apsauga

 

11. Neapdairus arba atsainus orlaivio pilotavimas

Draudžiama pilotuoti orlaivį neapdairiai arba atsainiai, sukeliant pavojų kitų žmonių gyvybei arba turtui.

12. Minimalūs aukščiai

Virš didelių miestų tankiai gyvenamų rajonų, miestų, gyvenviečių, miestelių arba atvirose žmonių susibūrimų vietose orlaiviai privalo skristi tokiame aukštyje, kuris nenumatytomis aplinkybėmis užtikrintų saugų orlaivio nutupdymą, nepavojingą ant žemės esantiems žmonėms ar turtui, išskyrus atvejus, kai būtina skristi žemiau minimalaus aukščio orlaiviui kylant ar tupiant arba tam duotas Civilinės aviacijos direkcijos (toliau – CAD) leidimas. Minimalūs skrydžių aukščiai skrendant pagal VST numatyti šių taisyklių 66 punkte, o minimalūs skrydžių lygiai skrendant pagal SPT – 72 punkte.

13. Kreiseriniai lygiai

13.1. Kreiseriniai lygiai, kuriuose atliekamas skrydis ar jo dalis, išreiškiami:

13.1.1. skrydžio lygiais, skrendant žemiausiame iš naudojamų skrydžio lygių arba virš jo, o kur tinka, ir virš pereinamojo absoliučiojo aukščio;

13.1.2. absoliučiaisiais aukščiais, skrendant žemiau žemiausiojo iš naudojamų skrydžio lygių, o kur tinka, pereinamajame absoliučiajame aukštyje arba žemiau jo.

13.2. Skrendant turi būti laikomasi šių taisyklių 2 priede nurodytų kreiserinių lygių.

14. Išmetimas arba purškimas

Skrendant daiktai, įvairios medžiagos arba skysčiai gali būti išmetami arba purškiami iš orlaivio tik laikantis CAD nustatytų sąlygų, kaip numatyta atitinkamoje SVT informacijoje, rekomendacijoje ir/arba leidime. Šio punkto reikalavimai netaikomi išmetant:

14.1. vandens arba smulkaus smėlio balastus;

14.2. degalus arba pavojingus daiktus avarijos atveju, jei įmanoma, suderinus vietą su atsakinga skrydžių valdymo tarnyba;

14.3. daiktus arba medžiagas pagalbai teikti;

14.4. numetamas važiuokles aerodromuose;

14.5. vėjarodę šuolių parašiutais metu;

14.6. tūpimo dūmų sukėliklius;

14.7. lauko krepšius, kur vyksta lakūnų varžybos.

15. Vilkimas

Orlaiviu vilkti kitą orlaivį ar kokį nors daiktą galima tik laikantis CAD nustatytų sąlygų ir elgiantis, kaip tai numatyta atitinkamoje skrydžių valdymo tarnybos informacijoje, rekomendacijoje ir/arba leidime.

16. Šuoliai parašiutu

Išskyrus avarijos atvejus, šuoliai parašiutu galimi tik pagal CAD nustatytus reikalavimus ir turint leidimą, kurį išduoda:

16.1. šuoliams virš ir šalia aerodromų – atitinkama skrydžių valdymo tarnyba arba, jeigu tokios nėra, aerodromo vadovas;

16.2. šuoliams A, B, C ir D klasės oro erdvėje – atitinkama skrydžių valdymo tarnyba;

16.3. šuoliams E, F ir G klasės oro erdvėje, išskyrus aerodromus, leidimo nereikia.

17. Akrobatiniai skrydžiai

17.1. Akrobatiniai skrydžiai galimi tik laikantis CAD nustatytų reikalavimų.

17.2. A, B, C ir D klasės oro erdvėje bei virš aerodromų akrobatiniai skrydžiai galimi tik turint skrydžių valdymo tarnybos arba, jei tokios nėra, aerodromo vadovo leidimą.

17.3. Minimalus lėktuvais ir sraigtasparniais atliekamų akrobatinių skrydžių aukštis – 500 m virš žemės paviršiaus, sklandytuvais – 300 m virš žemės paviršiaus. Išskirtiniais atvejais CAD gali leisti nesilaikyti šiame punkte nurodytų aukščių.

17.4. Neturint CAD leidimo, draudžiama atlikti akrobatinius skrydžius virš miestų, miesto tipo gyvenviečių arba virš žmonių susibūrimų vietų.

18. Grupiniai skrydžiai

Draudžiama atlikti grupinius orlaivių skrydžius, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to iš anksto yra susitarę atskirų, į grupę įeinančių, orlaivių vadai, o grupiniai skrydžiai valdomojoje oro erdvėje atliekami tik pagal ONPD nustatytas sąlygas. Nustatant sąlygas turi būti numatyta, kad:

18.1. pagal navigaciją ir buvimo vietos pranešimų teikimą grupė skrydį atlieka kaip vienas orlaivis;

18.2. už orlaivių skirstymą grupėje atsako pagrindinio orlaivio vadas ir kitų į grupę įeinančių orlaivių vadai. Tai atliekant turi būti atsižvelgiama į pereinamuosius skrydžio etapus, kai orlaiviai manevruoja, kad grupėje būtų išlaikyti atstumai, taip pat suartėjimo ir išsiskyrimo metu; ir

18.3. kiekvienas orlaivis nuo pagrindinio orlaivio turi būti ne didesniu kaip 1 km (0,5 mylios) atstumu horizontalioje plokštumoje ir 30 m (100 pėdų) – vertikalioje.

19. Nepilotuojami oro balionai

Nepilotuojami oro balionai turi būti naudojami užtikrinant minimalų pavojų žmonėms, turtui arba kitiems orlaiviams ir laikantis šių taisyklių 3 priede nurodytų sąlygų.

20. Draudžiamosios ir ribojimų zonos

Draudžiama skraidyti orlaiviais draudžiamosiose ar ribojimų zonose, kurios buvo nurodytos Oro navigacijos informaciniame rinkinyje. Skristi šiose zonose galima tik laikantis karinių oro pajėgų nustatytų apribojimų ir sąlygų.

 

II Skirsnis

Susidūrimų vengimas

 

21. Suartėjimas

Draudžiama orlaiviu suartėti su kitu orlaiviu taip, kad kiltų susidūrimo pavojus.

22. Pirmumo teisė

22.1. Orlaivis, turintis pirmumo teisę, turi išlaikyti savo kursą ir greitį, tačiau ši taisyklė neatleidžia orlaivio vado nuo atsakomybės imtis veiksmų susidūrimui išvengti, įskaitant manevrus, daromus pagal ACAS įrangos duodamas susidūrimų grėsmės vengimo rekomendacijas.

22.2. ACAS įranga turi būti naudojama pagal taisykles, numatytas ICAO dokumento PANS-OPS (Dok. 8168) I tomo VIII dalies 3 skyriuje.

22.3. Nuo 2000 04 01 visuose orlaiviuose su dviem turbininiais varikliais, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė didesnė kaip 15 000 kg arba turi daugiau kaip 30 sėdimų keleivių vietų, turi būti ACAS II įranga.

22.4. Nuo 2005 01 01 visuose orlaiviuose su dujų turbininiais varikliais, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė didesnė kaip 5 700 kg arba turi daugiau kaip 19 sėdimų keleivių vietų, turi būti ACAS II įranga.

22.5. Orlaivis, pagal šias taisykles turintis užleisti kelią kitam orlaiviui, turi vengti praskristi virš, po ar prieš kitą orlaivį, išskyrus atvejus, kai jis skrenda labai saugiu atstumu ir įvertina valkties turbulentiškumą.

23. Priešpriešinis suartėjimas

Kai du orlaiviai artėja priešpriešiais arba beveik priešpriešiais ir kyla susidūrimo pavojus, kiekvienas jų turi pakeisti savo kursą dešinėn.

24. Susikertantys kursai

24.1. Jeigu dviejų skrendančių beveik tame pačiame aukštyje orlaivių kursai susikerta, tai iš dešinės skrendantis orlaivis turi pirmumo teisę. Tačiau galioja šios išimtys:

24.2. jėgainės varomas sunkesnis už orą orlaivis užleidžia kelią dirižabliams, sklandytuvams ir oro balionams;

24.3. dirižabliai užleidžia kelią sklandytuvams ir oro balionams;

24.4. sklandytuvai užleidžia kelią oro balionams;

24.5. jėgainės varomas orlaivis užleidžia kelią orlaiviams, velkantiems kitus orlaivius arba kokius nors daiktus.

25. Lenkimas

25.1. Lenkiančiuoju orlaiviu yra laikomas tas orlaivis, kuris artėja prie kito orlaivio iš paskos tokia linija, kuri sudaro mažesnį kaip 70 laipsnių kampą su pastarojo simetrijos plokštuma, t. y. tokioje padėtyje, kad lenkiantysis orlaivis naktį nepamatytų pirmojo orlaivio kairiųjų arba dešiniųjų navigacinių žiburių.

25.2. Lenkiamasis orlaivis turi pirmumo teisę, todėl lenkiantysis orlaivis aukštėdamas, žemėdamas ar skrisdamas horizontaliai turi užleisti kelią pasukdamas dešinėn, ir joks paskesnis abiejų orlaivių tarpusavio padėties pasikeitimas neatleidžia lenkiančiojo orlaivio nuo šio įpareigojimo, kol lenkimas nebus atliktas užtikrinus pakankamą atstumą.

26. Tūpimas

26.1. Skrendantis arba judantis žeme ar vandeniu orlaivis turi užleisti kelią tupiančiam arba esančiam paskutiniuose artėjimo tūpti etapuose orlaiviui.

26.2. Kai du ar daugiau sunkesnių už orą orlaivių artėja prie aerodromo ketindami tūpti, orlaivis, esantis aukštesniame lygyje, turi užleisti kelią orlaiviui žemesniame lygyje, tačiau pastarasis orlaivis negali naudotis pirmumo teise, kad kirstų kelią kitam orlaiviui, esančiam paskutiniame artėjimo tūpti etape, arba šį aplenktų.

26.3. Jėgainės varomi sunkesni už orą orlaiviai visais atvejais turi užleisti kelią sklandytuvams.

27. Avarinis tūpimas

Jei orlaivio pilotas žino, kad kitas orlaivis atlieka avarinį tūpimą, jis privalo užleisti kelią tokiam orlaiviui.

28. Kilimas

Orlaivis, riedantis aerodromo manevravimo lauku, turi užleisti kelią kylančiam ar besirengiančiam kilti orlaiviui.

29. Antžeminis orlaivio judėjimas

29.1. Kilus pavojui susidurti dviem orlaiviams, riedantiems aerodromo manevravimo lauku, turi būti laikomasi šių taisyklių:

29.1.1. kai du orlaiviai artėja priešpriešiais arba beveik priešpriešiais, jie turi sustoti ir, jei tai įmanoma, pasukti dešinėn ir, išlaikant pakankamą atstumą, prasilenkti;

29.1.2. kai du orlaiviai artėja susikertančiais kursais, tas, kuriam kitas orlaivis yra iš dešinės, turi duoti kelią;

29.1.3. lenkiamasis orlaivis turi pirmumo teisę, o lenkiantysis orlaivis turi laikytis pakankamo atstumo.

29.2. Manevravimo lauku riedantis orlaivis turi sustoti visuose riedėjimo postoviuose, išskyrus atvejus, kai gauti kiti skrydžių valdymo tarnybos nurodymai.

29.3. Manevravimo lauku riedantis orlaivis privalo sustoti ir laukti prie visų įjungtų STOP linijos žiburių, o tęsti judėjimą gali tik po to, kai šie žiburiai išjungiami.

30. Orlaivio signaliniai žiburiai

30.1. Išskyrus šių taisyklių 30.5 punkte numatytus atvejus, naktį visi skrendantys orlaiviai privalo įjungti šiuos žiburius:

30.1.1. susidūrimų vengimo žiburius, skirtus dėmesiui į orlaivį patraukti;

30.1.2. oro navigacinius žiburius, skirtus parodyti stebėtojui orlaivio skrydžio trajektoriją, ir nejungti kitų žiburių, jeigu jie per klaidą gali būti suprasti kaip oro navigaciniai žiburiai.

30.2. Išskyrus šių taisyklių 30.5 punkte numatytus atvejus, naktį:

30.2.1. visuose aerodromo manevravimo lauku riedančiuose orlaiviuose turi būti įjungti oro navigaciniai žiburiai, skirti parodyti stebėtojui orlaivio skrydžio trajektoriją, ir nejungiami kiti žiburiai, jeigu jie per klaidą gali būti suprasti kaip oro navigaciniai žiburiai;

30.2.2. išskyrus nuolatinį arba kokį nors kitokį atitinkamą apšvietimą, visuose aerodromo manevravimo lauke esančiuose orlaiviuose turi būti įjungti žiburiai, skirti orlaivio konstrukcijos matmenims pažymėti;

30.2.3. visuose orlaiviuose, naudojamuose aerodromo manevravimo lauke, turi būti įjungti žiburiai, skirti dėmesiui į orlaivį patraukti; ir

30.2.4. visuose orlaiviuose, esančiuose aerodromo manevravimo lauke su įjungtais varikliais, turi būti įjungiami žiburiai, paženklinantys, kad varikliai įjungti.

30.3. Išskyrus šių taisyklių 30.5 punkte numatytus atvejus, visuose skrendančiuose orlaiviuose ir turinčiuose susidūrimo vengimo žiburius, siekiant, kad būtų įvykdyti šių taisyklių 30.1.1 punkto reikalavimai, šie žiburiai taip pat turi būti įjungiami ir kitu, ne nakties, metu.

30.4. Išskyrus šių taisyklių 30.5 punkte numatytus atvejus, visuose orlaiviuose:

30.4.1. naudojamuose aerodromo manevravimo lauke ir turinčiuose susidūrimo vengimo žiburius, siekiant, kad būtų įvykdyti 30.2 punkto reikalavimai; arba

30.4.2. esančiuose aerodromo manevravimo lauke ir turinčiuose žiburius, siekiant, kad būtų įvykdyti 30.2 punkto reikalavimai, šie žiburiai turi būti įjungti ir kitu, ne nakties, metu.

30.5. Pilotui leidžiama išjungti arba sumažinti šių taisyklių 30.1, 30.2, 30.3 ir 30.4 punktuose nurodytų įspėjamųjų žiburių intensyvumą, jeigu:

30.5.1. jie neigiamai veikia arba gali veikti jo pareigų atlikimą; arba

30.5.2. pavojingai apakina arba gali apakinti stebėtoją, esantį ant žemės.

30.6. Pagal 30.2.3 punktą ir 30.4.1 punktą nurodyti orlaiviai laikomi naudojamais, kai jie rieda, yra velkami arba laikinai sustoja riedėjimo ar vilkimo metu.

31. Mokomieji skrydžiai pagal prietaisus

Mokomieji skrydžiai pagal prietaisus leidžiami tik:

31.1. kai orlaivis turi įrengtą ir veikiantį dvigubą valdymo įrenginį, ir

31.2. kai orlaiviu skrenda ir prie jo antrojo vairo sėdi turintis teisę jį pilotuoti pilotas. Jis turi turėti pakankamą apžvalgos lauką į priekį ir į abi puses arba ryšį su atitinkamu stebėtoju, esančiu tokioje vietoje, kurioje jo apžvalgos laukas papildo piloto apžvalgos lauką.

32. Orlaivio veikla aerodrome arba jo rajone

32.1. Aerodrome ar jo rajone skrendančio orlaivio pilotas, neatsižvelgdamas į tai, ar jis yra aerodromo oro eismo zonoje, ar ne, privalo:

32.1.1. siekiant išvengti susidūrimo, stebėti eismą aerodrome;

32.1.2. laikytis kitų orlaivių eismo schemos arba neįskristi į eismo srautą, vykstantį pagal aerodromo nustatytą schemą;

32.1.3. kylant arba artėjant tūpti visus posūkius daryti kairėn, išskyrus tuos atvejus, kai skrydžių valdymo tarnyba leidžia arba duoda kitus nurodymus;

32.1.4. kilti ir tūpti prieš vėją, jeigu, atsižvelgiant į saugą, KTT padėtį arba oro eismą, netikslinga pasirinkti kitą kryptį.

32.2. Aerodromo oro eismo zonoje gali būti taikomos ir papildomos taisyklės, kurias nustato CAD.

33. Judėjimo ant vandens tvarka

Siekiant išvengti susidūrimų, orlaivių judėjimui ant vandens taikomos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 2 priedo 3.2.6 punkte nustatytos taisyklės.

 

III Skirsnis

Skrydžio planai

 

34. Skrydžio planų pateikimas

34.1. Informacija apie numatomą skrydį ar jo dalį pateikiama oro eismo paslaugų teikimo tarnyboms pagal atitinkamą skrydžio plano formą.

34.2. Skrydžio planas pateikiamas prieš:

34.2.1. kiekvieną skrydį arba jo dalį, kad orlaiviui būtų teikiamos oro eismo paslaugos;

34.2.2. kiekvieną skrydį pagal SPT konsultacinėje oro erdvėje;

34.2.3. kiekvieną skrydį nustatytame rajone arba į jį, arba nustatytu maršrutu, kai to reikalauja atitinkama oro eismo paslaugų teikimo tarnyba, siekdama supaprastinti paslaugas, susijusias su skrydžio informacija, pranešimu apie avariją bei paieška ir gelbėjimu;

34.2.4. kiekvieną skrydį nustatytame rajone arba į jį, arba nustatytu maršrutu, kai to reikalauja atitinkama oro eismo paslaugų teikimo tarnyba, siekdama supaprastinti veiksmų koordinavimą su atitinkamomis karinėmis institucijomis arba kaimyninių valstybių oro eismo paslaugų teikimo tarnyba, susijusį su orlaivio perėmimu, kad būtų galima išvengti orlaivio perėmimo atpažinimo tikslu.

34.3. Šiose taisyklėse terminas „skrydžio planas“ reiškia informaciją apie visą skrydžio maršrutą arba informaciją, kurios reikia skrydžių valdymo tarnybos leidimui gauti trumpam skrydžio nuotoliui nuskristi.

34.4. Skrydžio planas oro eismo paslaugų teikimo tarnybai turi būti pateikiamas:

34.4.1. skrydžiams Lietuvos Respublikos oro erdve – ne vėliau kaip prieš 30 minučių iki numatyto išskridimo laiko;

34.4.2. tarptautiniams skrydžiams – ne vėliau kaip prieš valandą, jeigu skrydžių maršrute nėra intensyvių oro eismo zonų;

34.4.3. tarptautiniams skrydžiams, kurių maršrute yra intensyvių oro eismo zonų – ne vėliau kaip prieš 3 valandas.

34.5. Kartotinis skrydžio planas (dviem egzemplioriais) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamų skrydžių pradžios pateikiamas oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

34.6. Skrydžio metu skrydžių planai teikiami ne vėliau kaip prieš 10 min. iki įskrendant į valdomąją ar konsultacinę oro erdvę bei oro kelių arba konsultacinių maršrutų tašką.

35. Skrydžio plano turinys

35.1. Skrydžio plane turi būti šie duomenys:

35.1.1. orlaivio atpažinimo ženklas;

35.1.2. skrydžio vykdymo taisyklės ir skrydžio pobūdis;

35.1.3. orlaivių skaičius ir tipas(-ai) bei valkties turbulencijos kategorijos;

35.1.4. radijo, radijo navigacijos įranga bei atsakiklio rūšys;

35.1.5. išskridimo aerodromas (jei planas pateikiamas skrydžio metu, šioje vietoje nurodoma, kur gali būti gauti papildomi duomenys);

35.1.6. apskaičiuotas laikas nuo trinkelių atėmimo (jei planas pateikiamas skrydžio metu, šioje vietoje nurodomas plane nurodyto maršruto pirmojo punkto perskridimo laikas);

35.1.7. kreiserinis greitis (-čiai);

35.1.8. kreiserinis lygis (-iai);

35.1.9. skrydžio maršrutas (-ai);

35.1.10. paskirties aerodromas ir skaičiuojamas skrydžio laikas;

35.1.11. atsarginis aerodromas (-ai);

35.1.12. degalų kiekis;

35.1.13. žmonių skaičius orlaivyje;

35.1.14. avarinė ir gelbėjimo įranga;

35.1.15. kiti duomenys.

35.2. Jei skrydžio plane vartojamas terminas „aerodromas“, jis reiškia ne tik aerodromus, bet ir aikšteles, kuriomis gali naudotis tam tikro tipo orlaiviai, pvz., sraigtasparniai arba oro balionai.

36. Skrydžio plano rengimas

36.1. Neatsižvelgiant į skrydžio plano teikimo tikslą, duomenys pateikiami pagal 35.1.1–35.1.10 punktus ir turi būti susiję su visu maršrutu ar jo dalimi.

36.2. Duomenys pagal 35.1.11–35.1.15 punktus teikiami, kai to reikalauja oro eismo paslaugų teikimo tarnyba arba kai skrydžio planą teikiantis asmuo mano, kad tai yra reikalinga.

37. Skrydžio plano pakeitimai

37.1. Apie skrydžio plano, pateikto skrydžiui pagal SPT arba valdomajam skrydžiui pagal VST, pakeitimus turi būti kaip galima greičiau pranešama atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai. Atliekant kitus skrydžius pagal VST, jei įmanoma, kuo skubiau turi būti pranešta oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

37.2. Iki skrydžio pateiktų duomenų apie degalų atsargas arba bendrą žmonių skaičių orlaivyje pakeitimas laikomas dideliu skrydžio plano pakeitimu, todėl apie juos privalo būti pranešta.

37.3. Pranešimai apie kartotinių skrydžių planų pakeitimą turi būti pateikiami pagal ICAO dokumento PANS-RAC (Dok. 4444) II dalyje numatytus reikalavimus.

38. Skrydžio plano baigimas

38.1. Jeigu oro eismo paslaugų teikimo tarnyba nedavė kitokių nurodymų, įgula, atliekanti numatytą skrydį pateiktame skrydžio plane, apimančiame visą skrydį arba likusią skrydžio dalį iki paskirties aerodromo, turi asmeniškai, tuoj pat po nutūpimo, pranešti apie tai paskirties aerodrome esančiai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

38.2. Jeigu skrydžio planas buvo pateiktas tik skrydžio daliai, neapimančiai likusiosios skrydžio iki paskirties punkto dalies, prireikus jis užbaigiamas, pateikus pranešimą atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

38.3. Jeigu atvykimo aerodrome nėra oro eismo paslaugų teikimo tarnybos, pranešimas apie atskridimą, jei jo reikalaujama, nedelsiant po nutūpimo perduodamas artimiausiai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

38.4. Kai žinoma, kad atskridimo aerodrome ryšio priemonių nepakanka ir nėra kitų galimybių antžemine įranga pranešti apie atskridimą, prieš tūpimą atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai, jei galima, iš orlaivio turi būti perduota informacija, analogiška atskridimo pranešimui. Tokia informacija paprastai turi būti perduota aviacijos stočiai, aprūpinančiai oro eismo paslaugų tarnybą, atsakingą už skrydžių informacijos rajoną, kuriame yra minėtasis orlaivis.

38.5. Orlaivio atskridimo pranešime turi būti ši informacija:

38.5.1. orlaivio atpažinimo kodas;

38.5.2. išskridimo aerodromas;

38.5.3. paskirties aerodromas (tik tūpimo atsarginiame aerodrome atveju);

38.5.4. atskridimo aerodromas;

38.5.5. atskridimo laikas.

 

IV Skirsnis

Signalai

 

39. Pastebėjus ar gavus kokius nors signalus, nurodytus šių taisyklių 1 priede, orlaivyje būtina imtis veiksmų, kurių reikia pagal signalų prasmę, nurodytą minėtame priede.

40. Šių taisyklių 1 priedo signalai naudojami pagal minėtame priede numatytą jų prasmę. Jie turi būti naudojami nurodytiems tikslams ir jokie kiti panašūs signalai negali būti naudojami.

 

V Skirsnis

Laikas

 

41. Gali būti naudojamas tik Suderintasis pasaulinis laikas (UTC), išreikštas paros valandomis ir minutėmis, o prireikus – sekundėmis, nuo vidurnakčio.

42. Laikas turi būti tikrinamas prieš valdomojo skrydžio pradžią ir kiekvieno kito skrydžio metu, jei to prireiktų.

43. Tuo atveju, kai laikas naudojamas taikant duomenų perdavimo linijas, nuo UTC jis gali skirtis ne daugiau kaip 1 sekunde.

 

VI Skirsnis

Skrydžių valdymo tarnyba

 

44. Skrydžių valdymo tarnybos leidimas

44.1. Orlaivio vadas prieš valdomąjį skrydį arba skrydžio dalį, kuri yra valdoma, privalo gauti SVT leidimą. Tokio leidimo prašoma pateikiant SVT skrydžio planą.

44.2. Į skrydžio planą gali būti įrašyta tik dalis skrydžio, kai būtina aprašyti šią dalį arba manevrus, susijusius su skrydžių valdymu. Leidimas gali būti duodamas tik daliai bendrojo skrydžio plano pagal leidime nurodytas ribas arba konkretiems manevrams, pvz., riedėti, tūpti arba kilti.

44.3. Jeigu skrydžių valdymo tarnybos išduotas leidimas orlaivio vadui nepriimtinas, jis gali prašyti pakeisti leidimą, kuris, jei įmanoma, turi būti duotas.

44.4. Jei prašoma pakeisti leidime numatytų veiksmų eilės tvarką, šis prašymas turi būti pagrįstas.

45. Valdomajame aerodrome esantis orlaivis negali riedėti manevravimo lauku be skrydžių valdymo tarnybos leidimo ir turi laikytis visų jos duodamų nurodymų bei instrukcijų.

46. Naujo skrydžių valdymo tarnybos leidimo gavimas orlaivyje skrydžio metu

Tuo atveju, kai prieš išskrendant numatoma, kad, atsižvelgiant į skrydžio trukmę pagal degalų atsargas ir jei skrydžio metu bus gautas naujas skrydžių valdymo tarnybos leidimas, gali būti nuspręsta tęsti skrydį į kitą paskirties aerodromą, apie tai turi būti pranešama atitinkamai skrydžių valdymo tarnybai, įrašant į skrydžio planą duomenis apie pakeistą maršrutą (jei jis žinomas) ir apie pakeistą paskirties punktą.

47. Skrydžio plano laikymasis

47.1. Išskyrus šių taisyklių 48 ir 50 punktuose numatytus atvejus, orlaivis turi griežtai laikytis pateikto valdomojo skrydžio arba jo dalies plano, nebent buvo paprašyta jį pakeisti ir gautas atitinkamos skrydžių valdymo tarnybos leidimas, arba susidarė ypatinga situacija, reikalaujanti neatidėliotinų orlaivio įgulos veiksmų. Po to, kai įgula prisiėmė ypatingus įgaliojimus, atitinkamai skrydžių valdymo tarnybai turi būti pranešta apie veiksmus, kurių buvo imtasi ir kad tai padaryta pasinaudojant ypatingais įgaliojimais.

47.2. Jei atitinkama SVT nedavė kitų nurodymų ar instrukcijų, valdomieji skrydžiai turi būti vykdomi:

47.2.1. nustatytu oro keliu/maršrutu pagal centrinę oro kelio/maršruto liniją; arba

47.2.2. visais kitais maršrutais – tiesiog tarp navigacinių įrenginių ir/arba taškų, nustatančių maršrutą.

47.3. Pagal svarbiausius reikalavimus, nurodytus 47.2 punkte, orlaivis, skrendantis ATS maršrutu pagal labai aukšto dažnio visakryptį radijo švyturį, gauna pagrindinius navigacinius nurodymus persijungimo taške, jei jis nustatytas, arba arčiausiai jo, nutraukia ryšį su antžemine navigacijos priemone, esančia už orlaivio, ir užmezga ryšį su antžemine navigacijos priemone, esančia prieš orlaivį.

47.4. Apie 47.2 punkto reikalavimų nukrypimus informuojama atitinkama oro eismo paslaugų tarnyba.

48. Nenumatyti pakeitimai

Tais atvejais, kai atliekant valdomąjį skrydį reikia nukrypti nuo turimo skrydžio plano, reikia imtis šių priemonių:

48.1. nukrypimas nuo kelio: jei orlaivis ne kelyje, imtis kurso derinimo veiksmų, kad kuo greičiau orlaivis grįžtų į jį;

48.2. tikrojo greičio pasikeitimas: jei tikrojo kelio vidurkis kreiseriniame lygyje tarp 2 pranešimo taškų pasikeitė arba tikimasi kad pasikeis plius/minus 5 procentais nuo skrydžio plane nurodyto tikrojo greičio, apie tai informuojama atitinkama oro eismo paslaugų tarnyba;

48.3. apskaičiuoto laiko pasikeitimas: jei išaiškėjo, kad apskaičiuotas kito atitinkamo pranešimo taško, skrydžių informacijos regiono ribos arba paskirties aerodromo (svarbu, kuris iš jų bus pirmas) laikas pasikeitė daugiau kaip trimis minutėmis nuo tų duomenų, kurie buvo perduoti oro eismo tarnybai, arba praėjo kitas laiko tarpas, kurio derėjo laikytis pagal įgaliotosios ATS tarnybos arba regioninių oro navigacijos sutarčių nuostatas, apie apskaičiuoto laiko pasikeitimus informuojama oro eismo paslaugų teikimo tarnyba.

49. Numatyti pakeitimai

49.1. Į paklausimus apie skrydžio plano pakeitimus įeina tokia informacija:

49.1.1. kreiserinio lygio keitimas: orlaivio atpažinimo kodas; naujojo kreiserinio lygio ir kreiserinio greičio šiame lygyje prašymas; ir (prireikus) kitos skrydžių informacijos regiono ribos kirtimo laiko perskaičiavimas;

49.1.2. maršruto pakeitimas:

49.1.2.1. paskirtis nepakitus: orlaivio atpažinimo kodas; skrydžių taisyklės; naujojo skrydžio maršruto aprašymas, įskaitant skrydžio plano duomenis nuo tos vietos, kur reikia numatytų maršruto pakeitimų; perskaičiuotas laikas; visa su tuo susijusi informacija;

49.1.2.2. paskirties pakeitimas: orlaivio atpažinimo kodas; skrydžio taisyklės; numatyto skrydžio maršruto aprašymas iki pakeistojo paskirties aerodromo, įskaitant skrydžio plano duomenis nuo tos vietos, kur reikia keisti maršrutą; perskaičiuotas laikas; paskirties aerodromas(-ai).

50. Oro sąlygų blogėjimas žemiau VMS minimumų

Kai aišku, kad skrydis vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis negali būti atliktas pagal pateiktą skrydžio planą, orlaivis, atliekantis valdomąjį skrydį pagal VST, turi:

50.1.1. prašyti pakeisti leidimą, leidžiant tęsti skrydį vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis iki paskirties punkto ar atsarginio aerodromo, arba palikti oro erdvę, kurioje reikalaujama skrydžių valdymo tarnybos leidimo; arba

50.1.2. jei pagal 50.1.1 punktą leidimo negalima gauti, tęsti skrydį vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis ir pranešti atitinkamai SVT apie savo sprendimą, arba palikti tą oro erdvę, ar nutūpti artimiausiame tam tinkamame aerodrome; arba

50.1.3. jei skrendama valdomojoje zonoje, prašyti leidimo specialiajam skrydžiui pagal VST; arba

50.1.4. prašyti leidimo skrydžiui pagal SPT.

51. Orlaivio buvimo vietos pranešimai

Oro eismo paslaugų teikimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka valdomąjį skrydį atliekantis orlaivis privalo pranešti atitinkamai SVT apie kiekvieno nustatyto privalomo kontrolinio punkto praskridimo laiką ir aukštį bei kitus duomenis. Buvimo vietos pranešimai SVT prašymu taip pat turi būti teikiami perskrendant ir papildomus kontrolinius punktus. Jei nėra nustatytų kontrolinių punktų, buvimo vietos pranešimai turi būti teikiami numatytais intervalais, kuriuos nustato oro eismo paslaugų teikimo tarnyba.

52. Skrydžių valdymo baigimas

Kai skrydžių valdymo paslaugos nebūtinos, valdomąjį skrydį atliekantis orlaivis privalo tai kuo skubiau pranešti atitinkamai SVT, išskyrus tuos atvejus, kai tupiama valdomajame aerodrome.

53. Ryšiai

Orlaivis, atliekantis valdomąjį skrydį, turi nuolat klausytis atitinkamo SVT radijo ryšio ir prireikus užmegzti ryšį su SVT, išskyrus oro eismo paslaugų teikimo tarnybos nurodymus orlaiviams, esantiems aerodromo eismo zonoje.

54. Ryšio gedimas

54.1. Jei dėl ryšio gedimo neįmanoma laikytis 53 punkto reikalavimų, orlaivyje turi būti imtasi veiksmų, numatytų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo II tome, taip pat šiame punkte numatytų taisyklių, kurios gali būti pritaikomos tokiais atvejais. Be to, orlaiviai, būdami valdomojo aerodromo oro eismo zonoje, turi stebėti nurodymus, kurie gali būti duodami vizualiaisiais signalais.

54.2. Jeigu ryšys sugenda skrendant vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis, orlaivis privalo:

54.2.1. tęsti skrydį vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis;

54.2.2. nutūpti artimiausiame tam tinkamame aerodrome; ir

54.2.3. operatyviausiomis ryšio priemonėmis pranešti apie savo atskridimą atitinkamai skrydžių valdymo tarnybai.

54.3. Jei orlaivyje įrengtas radiolokacinis atsakiklis, įgulos vadas turi nustatyti A režimo 7600 kodą.

54.4. Jeigu, skrendant meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus, sugenda ryšys arba skrendama tokiomis sąlygomis, kai neįmanoma baigti skrydžio pagal 54.2 punktą, orlaivis privalo:

54.4.1. jeigu regioninė oro navigacijos sutartis nenumato kitaip, 20 min. išlaikyti nurodytą greitį ir skrydžio lygį arba leidžiamą mažiausią absoliutųjį skrydžio aukštį, jeigu jis yra didesnis už nurodytą skrydžio lygį, po to, kai įgula nesugebėjo pranešti savo buvimo vietos privalomų pranešimų perdavimo punkte ir koregavo savo skrydžio lygį bei greitį pagal pateiktą skrydžio planą;

54.4.2. tęsti skrydį maršrutu pagal esamą skrydžio planą iki atitinkamos pažymėtos paskirties aerodromo navigacijos priemonės, ir, atsižvelgiant į 54.4.3 punkto reikalavimus, skristi laukimo režimu virš minėtos navigacijos priemonės iki žemėjimo pradžios;

54.4.3. pradėti žemėjimą nuo 54.4.2 punkte nurodytos navigacijos priemonės tiksliai pagal paskutinį kartą gautą ir patvirtintą numatomo artėjimo tūpti laiką arba kiek galima artimesniu jam laiku. Jeigu apskaičiuotas artėjimo tūpti laikas nebuvo gautas ir patvirtintas, orlaivis turi pradėti žemėti apskaičiuotu atskridimo laiku, nurodytu skrydžio plane, arba kiek galima artimesniu jam laiku;

54.4.4. atlikti įprastinį artėjimą tūpti pagal prietaisus, laikantis tai navigacijos priemonei nustatytos tvarkos;

54.4.5. prireikus nutūpti per 30 min. po apskaičiuoto atvykimo laiko, minimo 54.4.3 punkte, arba paskutinį kartą patvirtinto apskaičiuoto artėjimo tūpti laiko. Iš šiame punkte minėtų laikų pasirenkamas vėlesnis.

54.5. Šių taisyklių 54.4 punkto reikalavimai taikomi tik skrydžiams pagal SPT.

 

VII Skirsnis

Neteisėtas įsikišimas

 

55. Orlaivis, tapęs neteisėto įsikišimo objektu, turi bandyti apie tai pranešti atitinkamai SVT, taip pat pranešti ir visas su tuo susijusias svarbias aplinkybes bei visus nuo esamo skrydžio plano buvusius nukrypimus, susijusius su šiuo įvykiu. Tai turi būti padaryta, kad SVT turėtų galimybę užtikrinti veiksmų, susijusių su šiuo orlaiviu, eilės tvarką, taip pat iki minimumo sumažinti konfliktines situacijas tarp šio ir kitų orlaivių.

56. Orlaiviuose, kuriuose įrengtas radiolokacinis atsakiklis, jei tik įmanoma, turi būti nustatytas A režimo 7500 kodas.

57. Jei orlaivio vadas negali apie tai pranešti atitinkamai skrydžių valdymo tarnybai ir nėra kitokių aplinkybių, jis turėtų bandyti tęsti skrydį nustatytu maršrutu, nustatytame kreiseriniame lygyje bent iki tol, kol galės pranešti atitinkamai SVT arba įskris į radiolokatoriaus veikimo zoną.

58. Kai orlaivis priverstas nukrypti nuo savo nustatyto kelio arba nustatyto kreiserinio lygio, negalėdamas radiotelefonu užmegzti ryšio su SVT, orlaivio vadas, jei įmanoma, turėtų:

58.1. bandyti perduoti įspėjimus avariniu VHF dažniu ir kitais atitinkamais dažniais, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl orlaivyje susiklosčiusios padėties. Kai to reikia ir aplinkybės leidžia, turėtų būti pasinaudojama kita aparatūra (orlaivio radiolokaciniu atsakikliu, duomenų perdavimo linija ir kt.), ir

58.2. tęsti skrydį, laikantis atitinkamos ypatingos veiksmų tvarkos skrendant ypatingomis aplinkybėmis, tais atvejais, kai tokios taisyklės yra patvirtintos ir paskelbtos Tarptautinės civilinės aviacijos dokumente Nr. 7030 (Papildomos regioninės taisyklės); arba

58.3. jei nėra atitinkamų regioninių taisyklių, skristi tokiame lygyje, kuris skirtųsi nuo kreiserinių lygių, paprastai naudojamų šiame rajone skrydžiams pagal SPT, 300 m (1000 pėdų), jei skrendama aukščiau 290 skrydžio lygio (FL), arba 150 m (500 pėdų) aukštyje, jei skrendama žemiau 290 skrydžio lygio (FL).

59. Orlaivio perėmimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

III SKYRIUS

VIZUALIŲJŲ SKRYDŽIŲ TAISYKLĖS

 

60. Skrydžiai pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, išskyrus specialiuosius skrydžius pagal VST, turi būti atliekami laikantis šių mažiausiųjų matomumo ir atstumo iki debesų dydžių:

 

Oro erdvės klasė

B

C D E

F G

Virš 900 m (3 000 pėdų) AMSL arba 300 m(1 000 pėdų) virš žemės paviršiaus, atsižvelgiant į tai kuris yra didesnis

900 m (3 000 pėdų) AMSL arba žemiau, arba 300 m(1000 pėdų) virš žemės paviršiaus, atsižvelgiant į tai, kuris yra didesnis

Atstumas nuo debesų

Skrydžio lygyje nėra debesų

1 500 m horizontalioje plokštumoje300 m (1 000 pėdų) vertikalioje plokštumoje

Vengiant debesų ir matant žemės paviršių

Skrydžio matomumas

8 km – 3050 m (10 000 pėdų) AMSL ir daugiau5 km – mažiau kaip 3 050 m (10 000 pėdų) AMSL

5 km**

* Kai keitimo absoliutusis aukštis žemiau 3 050 m (10 000 pėdų) AMSL, vietoj 10 000 pėdų turi būti naudojamas 100 skrydžio lygis.

** a) – ne mažesnis kaip 3 km, jeigu skrydžio greitis (PG) 140 arba mažiau mazgų,

b) – sraigtasparniams leidžiama skristi, kai skrydžio matomumas ne mažesnis kaip 1500 m, jei manevruojama tokiu greičiu, kad laiku būtų pastebėtas kitas orlaivis arba kliūtis ir išvengta susidūrimo,

c) – oro balionai gali skristi, kai skrydžio matomumas ne mažesnis kaip 2 km.

 

61. Jeigu SVT leidimas neduotas, draudžiama pagal VST kilti arba tūpti aerodrome, esančiame valdomojoje zonoje, taip pat įskristi į aerodromo eismo zoną arba skristi pagal nustatytas skrydžio schemas, jeigu debesų padas yra žemesnis kaip 450 m (1500 pėdų) virš žemės paviršiaus ir matomumas prie žemės mažesnis kaip 5 km.

62. Jei nurodyti debesų pado arba matomumo mažiausieji dydžiai yra mažesni, aerodromo eismo vadavietė gali duoti leidimą specialiajam skrydžiui pagal VST (lėktuvams, jei matomumas yra ne mažesnis kaip 3 km; sraigtasparniams, jei matomumas ne mažesnis kaip 1500 m).

63. Skrydžiai pagal VST naktį gali būti atliekami tik iš/į skrydžiams naktį įrengtus ir tam leidimus turinčius aerodromus bei lauko aikšteles. Sraigtasparniams, vykdantiems paiešką ir gelbėjimą, neatidėliotinos medicinos pagalbos, teisėtvarkos užtikrinimo bei specialius treniruočių skrydžius, šie reikalavimai netaikomi.

64. Vizualieji skrydžiai naktį atliekami, kai matomumas ne mažesnis kaip 8 km, horizontalus atstumas iki debesų – ne mažesnis kaip 1500 m, o vertikalus atstumas iki debesų – ne mažesnis kaip 300 m. Šie reikalavimai netaikomi vykdant paiešką ir gelbėjimą bei neatidėliotinos medicinos pagalbos skrydžius.

65. Jei SVT leidimas neduotas, draudžiama skristi pagal VST:

65.1. aukščiau 200 skrydžio lygio;

65.2. skrendant viršgarsiniu ar jam artimu greičiu.

66. Išskyrus kilimą ir tūpimą bei tuos atvejus, kai yra gautas SVT leidimas, draudžiama skristi pagal VST:

66.1. virš tankiai gyvenamų didelių miestų rajonų, miestų ir gyvenviečių bei žmonių susibūrimo atvirose vietose žemiau kaip 300 m (1000 pėdų) nuo aukščiausios kliūties 600 m spinduliu aplink orlaivį;

66.2. kitais atvejais – žemiau kaip 150 m (500 pėdų) virš žemės ar vandens paviršiaus.

67. šių taisyklių 67 punkte nustatyti mažiausieji skrydžio aukščio reikalavimai netaikomi:

67.1. atliekant kilimo ir artėjimo tūpti procedūras;

67.2. vykdant paiešką ir gelbėjimą bei skrydžius teisėtvarkai užtikrinti;

67.3. už tankiai gyvenamų vietovių ribų, treniruojantis atlikti avarinį tūpimą, jei orlaivyje yra pilotas instruktorius;

67.4. kai mokomasi skraidyti sraigtasparniais už tankiai gyvenamų vietovių ribų;

67.5. tam tikrais atvejais Civilinės aviacijos inspekcijos leidimu.

68. Skrydžiai pagal VST, laikantis 44-54 punktų reikalavimų, atliekami, kai:

68.1. skrendama B, C ir D klasės oro erdvėje;

68.2. jie yra sudedamoji valdomų aerodromų eismo dalis;

68.3. jie laikomi specialiaisiais skrydžiais pagal VST.

69. Kai orlaivis, skrendantis pagal VST, nori skristi pagal SPT, būtina:

69.1. jeigu buvo pateiktas skrydžio planas, prireikus pranešti būtinus pakeitimus skrydžio plane; arba

69.2. vykdant 34.2 punkto reikalavimus, pateikti skrydžio planą atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai ir gauti leidimą prieš skrydžio pagal SPT pradžią valdomojoje oro erdvėje.

70. Skrendant pagal VST aukščiau pereinamojo skrydžio aukščio, skrydžiai atliekami šių taisyklių 2 priede nurodytuose kreiseriniuose skrydžių lygiuose.

 

IV SKYRIUS

SKRYDŽIŲ PAGAL PRIETAISUS TAISYKLĖS

 

VIII Skirsnis

Taisyklės, taikomos visiems skrydžiams pagal SPT

 

71. Orlaivio įranga

Orlaiviai, skrendantys pagal SPT, privalo turėti oro navigacijos žiburius, atitinkančius Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos dokumento Nr. 9051 III dalies 7 skyriaus 1 skirsnio reikalavimus, bei prietaisus ir navigacijos įrangą, atitinkančią Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 6 priedo reikalavimus.

72. Minimalūs skrydžio lygiai

Išskyrus kilimą ir tūpimą arba kai yra gautas oro eismo paslaugų teikimo tarnybos leidimas, skrydžiai pagal SPT leidžiami ne žemesniame skrydžio lygyje kaip:

72.1. 600 m (2000 pėdų) virš aukščiausios kliūties, esančios 8 km spinduliu nuo orlaivio buvimo vietos kalvotoje vietovėje ir kalnuose;

72.2. kitur – 300 m (1000 pėdų) virš aukščiausios kliūties, esančios 8 km spinduliu nuo orlaivio buvimo vietos.

73. Aukščiamačio nustatymas ir kreiserinis skrydžių aukštis

73.1. Skrendant pagal SPT valdomojoje oro erdvėje skrydžio aukštis išreiškiamas:

73.1.1. skrydžio lygiu (aukščiamatyje nustačius slėgį 1013,2 hPa), kai orlaivis yra pereinamajame skrydžio lygyje arba aukščiau jo, arba kai orlaivis aukštėdamas perskrenda pereinamąjį absoliutųjį aukštį,

73.1.2. absoliučiuoju aukščiu (aukščiamatyje nustatomas QNH), kai orlaivis yra pereinamajame absoliučiajame aukštyje arba žemiau jo, arba kai žemėdamas perskrenda pereinamąjį skrydžio lygį.

73.2. Horizontalieji skrydžiai pagal SPT atliekami šių taisyklių 3 priede nurodytuose kreiseriniuose lygiuose arba tarp lygių, jei leista žemėti arba aukštėti.

74. Skrydžio pagal SPT keitimas į skrydį pagal VST

74.1. Orlaivis, skrendantis pagal SPT ir ketinantis skristi pagal VST, privalo pranešti SVT, kad skrydis pagal SPT atšaukiamas, ir perduoti pakeitimus, kuriuos būtina padaryti pateiktajame skrydžio plane.

74.2. Jei orlaivis, skrendantis pagal SPT ir patekęs į vizualiąsias meteorologines sąlygas, gali tęsti savo skrydį pagal SPT, jeigu nenumatoma, kad ilgą laiką skrydis vyks arba ketinama skristi pastoviomis vizualiosiomis meteorologinėmis sąlygomis.

 

IX Skirsnis

Taisyklių taikymas SPT skrydžiams valdomojoje oro erdvėje

 

75. SPT skrydžiams valdomojoje oro erdvėje taikomos 44–54 punktų nuostatos.

76. SPT skrydis kreiseriniu skrydžio režimu valdomojoje oro erdvėje atliekamas kreiseriniame lygyje arba, gavus leidimą aukštėti, kreiseriniu režimu tarp dviejų lygių ar virš nurodyto lygio:

76.1. kreiserinių lygių lentelėje, esančioje 2 priede, arba

76.2. kreiserinių lygių pakeistoje lentelėje, kuris numatytas pagal atitinkamas 2 priedo nuostatas skrydžiams aukščiau už 410-ąjį skrydžio lygį,

išskyrus kitus nurodymus skrydžių valdymo tarnybos leidime arba Oro navigacijos informaciniame rinkinyje.

 

X Skirsnis

Taisyklių taikymas SPT skrydžiams nevaldomojoje oro erdvėje

 

77. Kreiseriniai lygiai

77.1. SPT skrydis nevaldomosios oro erdvės kreiserinio skrydžio lygio kelyje atliekamas kaip nurodyta:

77.1.1. kreiserinių lygių lentelėje, esančioje 2 priede, išskyrus kai oro eismo paslaugų teikimo tarnyba duoda kitus nurodymus skristi 900 m (3 000 pėdų) virš jūros lygio arba žemesniame aukštyje,

77.1.2. kreiserinių lygių pakeistoje lentelėje, kuris numatytas pagal atitinkamas 2 priedo nuostatas skrydžiams aukščiau už 410-ąjį skrydžio lygį.

78. Ryšiai

Skrendant pagal SPT nevaldomąja oro erdve, bet rajonuose arba įskrendant į juos ar maršrutuose, kuriuos nustato oro eismo paslaugų teikimo tarnyba pagal 34.2.3 arba 34.2.4 punktus, klausomasi radijo informacijos atitinkamais kanalais ir prireikus užmezgamas abipusis ryšys su oro eismo paslaugų teikimo tarnyba, teikiančia skrydžių informacijos paslaugas.

79. Vietos pranešimai

SPT skrydžiams nevaldomąja oro erdve oro eismo paslaugų teikimo tarnyba reikalauja:

79.1. pateikti skrydžio planą;

79.2. klausytis oro ir žemės kalbinio ryšio radijo informacijos atitinkamais kanalais ir prireikus užmegzti abipusį ryšį su oro eismo paslaugų teikimo tarnyba, teikiančia skrydžio informacijos paslaugas pagal 51 punkto reikalavimus, nustatytus valdomųjų skrydžių vietos pranešimams.

______________

1 priedas

 

SIGNALAI

 

I SKYRIUS

PAVOJAUS IR SKUBOS SIGNALAI

 

1. Nė viena šio skyriaus nuostata nedraudžia orlaiviui, patyrusiam nelaimę, naudoti visų turimų priemonių dėmesiui atkreipti, savo buvimo vietai pranešti, kad gautų pagalbą.

2. Nelaimės ir būtinumo signalų perdavimo procedūros telekomunikacijomis turi būti atliekamos pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 10 priedo II tomo 5 skyriuje pateiktus reikalavimus.

3. Paieškai ir gelbėjimui turi būti naudojami vizualieji signalai, numatyti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 12 priede.

 

I Skirsnis

Pavojaus signalai

 

4. Šiame punkte aprašyti signalai, siunčiami po vieną arba kartu, reiškia, kad orlaiviui gresia reikšmingas ir tiesioginis pavojus ir jam reikia pagalbos:

4.1. SOS grupės signalas, perduodamas radiotelegrafu arba kokiu nors kitu signaliniu metodu (••• – – – ••• Morzės kodu);

4.2. radiotelefoninis pavojaus signalas, kurį sudaro ištartas žodis MAYDAY;

4.3. pranešimas apie pavojų, perduodantis žodžio MAYDAY reikšmę, pateikiamas duomenų perdavimo linijomis;

4.4. raudonų šviesų raketos arba sviediniai – iššaunami po vieną trumpais laiko intervalais;

4.5. parašiutinė šviečianti ir skleidžianti raudoną šviesą raketa.

5. Radiotelegrafo ir radiotelefono automatinėms pavojaus sistemoms paleisti turi būti naudojamasi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos patvirtintu radijo taisyklių 41 straipsniu (Nr. 3268, 3270 ir 3271):

5.1. 3268 – radiotelegrafo pavojaus signalas iš dvylikos brūkšnių serijos, siunčiamos per vieną minutę; kiekvieno brūkšnio trukmė – keturios sekundės, o intervalo tarp nuoseklių brūkšnių – viena sekundė. Signalas gali būti siunčiamas rankiniu būdu, bet rekomenduotina siųsti automatiniu prietaisu;

5.2. 3270 – radiotelefono pavojaus signalas turi du sinusinius garsinio dažnio tonus, siunčiamus pakaitomis. Vienas tonas turi būti 2 200 Hz dažnio, o kitas – 1 300 Hz; kiekvieno tono trukmė – 250 milisekundžių;

5.3. 3271 – kai radiotelefono pavojaus signalas siunčiamas automatiniu būdu, pastovusis siuntimas turi trukti mažiausiai trisdešimt sekundžių, bet ne ilgiau kaip vieną minutę; naudojant kitas priemones, signalas turi būti siunčiamas nenutrūkstamai, kiek tai įmanoma, o jo trukmė apytikriai viena minutė.

 

II Skirsnis

Skubos signalai

 

6. Šiame punkte aprašyti signalai, siunčiami po vieną arba kartu, reiškia, kad orlaivis nori pranešti, jog jis turi sunkumų, kurie verčia jį nutūpti, tačiau jam nereikia skubios pagalbos:

6.1. pakartotinis tūpimo žibintų įjungimas ir išjungimas; arba

6.2. pakartotinis navigacinių žiburių įjungimas ir išjungimas taip, kad šie aiškiai skirtųsi nuo žybsinčių impulsinių navigacinių žiburių.

7. šiame punkte aprašyti signalai, siunčiami po vieną arba kartu, reiškia, kad orlaivis turi perduoti ypatingos skubos pranešimą, susijusį su laivo, orlaivio arba kokios nors kitos transporto priemonės, taip pat orlaivyje esančio arba iš jo matomo asmens sauga:

7.1. XXX grupės signalą, siunčiamą radiotelegrafu arba kokiu nors kitu signalų perdavimo metodu;

7.2. radiotelefoninis skubos signalas, kurį sudaro ištarti žodžiai PAN, PAN;

7.3. skubos signalas, siunčiamas duomenų perdavimo linijomis, perteikiantis žodžių PAN, PAN reikšmę.

 

II SKYRIUS

AERODROMO EISMO SIGNALAI

 

III Skirsnis

Šviesos ir raketų signalai

 

8. Instrukcijos

 

Šviesa

Aerodromo eismo vadavietė

Skrendančiam orlaiviui

Orlaiviui ant žemės

Nuolat žalia

Tūpti leidžiama

Kilti leidžiama

Nuolat raudona

Duokite kelią kitam orlaiviui ir tęskite skrydį ratu

Sustokite

Serija žalių blyksnių

Grįžkite tūpti*

Riedėti leidžiama

Serija raudonų blyksnių

Aerodromas nesaugus, tūpti draudžiama

Išriedėkite iš naudojamos tūpimo aikštelės

Serija baltų blyksnių

Tūpkite šiame aerodrome ir riedėkite į peroną*

Grįžkite į aerodromo startą

Raudona raketa

Nesvarbu, kokie buvo ankstesni nurodymai, dabar tūpti draudžiama

 

* Leidimai tūpti ir riedėti bus duoti atitinkamu laiku.

uostas

 

9. Orlaivio patvirtinimas

9.1. skrendant:

9.1.1. dienos šviesos valandomis:

orlaivio pamojavimas (šio signalo nederėtų duoti pagrindiniame ir tūptinės rato ruožuose);

9.1.2. tamsos valandomis:

du kartus sužybsint orlaivio tūpimo žibintais arba, jei jų nėra, du kartus įjungiant ir išjungiant orlaivio navigacinius žiburius;

9.2. ant žemės:

9.2.1. dienos šviesos valandomis:

judinant orlaivio eleronų arba krypties vairus;

9.2.2. tamsos valandomis:

du kartus sužybsint orlaivio tūpimo žibintais arba, jei jų nėra, du kartus įjungiant ir išjungiant orlaivio navigacinius žiburius.

 

IV Skirsnis

Vizualieji antžeminiai signalai

 

10. Detaliau apie vizualiąsias antžemines priemones žr. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priede.

11. Tūpimo draudimas

Geltonomis įstrižainėmis, horizontali, raudona, kvadratinė signalinė marška (pieš. 1.2), patiesta signalinėje aikštelėje ir reiškianti, kad tūpti draudžiama ir kad draudimas gali būti pratęstas.

Pieš. 1.2

 

12. Ypatingo atsargumo reikalavimas, artėjant tūpti arba tupiant

Su viena geltona įstrižaine, horizontali, raudona, kvadratinė signalinė marška (pieš. 1.3), patiesta signalinėje aikštelėje, reiškianti, kad dėl blogos manevravimo lauko būklės arba dėl kitos priežasties turi būti laikomasi atitinkamų atsargumo priemonių artėjant tūpti arba tupiant.

Pieš. 1.3

 

13. Kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų naudojimas

13.1. Horizontalus, baltas gimnastikos svarelio formos ženklas (pieš. 1.4), paklotas signalinėje aikštelėje, reiškiantis, kad orlaivis turi tūpti, kilti ir riedėti tik kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takais.

Pieš. 1.4

 

13.2. Toks pat horizontalus, baltas, gimnastikos svarelio formos ženklas, kaip 13.1 punkte, bet su juoda statmena juosta kiekvienoje apvalioje svarelio dalyje (pieš. 1.5), paklotas signalinėje aikštelėje ir reiškiantis, kad orlaivis turi tūpti ir kilti tik ant arba nuo kilimo ir tūpimo tako, bet kiti manevrai kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takuose neapriboti.

Pieš. 1.5

 

14. Neveikiantys kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takai

Vienos kontrastingos geltonos arba baltos spalvos horizontalūs kryžiai (pieš. 1.6), pakloti ant kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų arba jų dalių, reiškiantys zoną, netinkančią orlaiviams.

Pieš. 1.6

 

15. Kilimo ir tūpimo kryptys

15.1. Horizontali balta arba oranžinė tūpimo T (pieš. 1.7), reiškianti orlaivio tūpimo ir kilimo kryptį, kuri turi būti lygiagreti ir statmena raidei T.

Naktį tūpimo T apšviečiama arba apvedama baltomis šviesomis.

Pieš. 1.7

 

15.2. Dviejų skaitmenų ženklas (pieš. 1.8), paklotas vertikaliai prie arba šalia aerodromo vadavietės, reiškiantis orlaivių, esančių manevravimo lauke, kilimo kryptį, išreikštą magnetinio kompaso laipsnių dešimtimis, suapvalintomis iki artimiausios dešimties.

Pieš. 1.8

 

16. Dešinysis skrydžių ratas

Signalinėje aikštelėje arba kilimo ir tūpimo tako ar naudojamo tako atkarpos gale, horizontaliai išdėstytas, ryškios spalvos ženklas su dešinėn nukreipta strėle (pieš. 1.9), reiškiantis, kad prieš tūpimą ir po kilimo posūkiai daromi į dešinę pusę.

Pieš. 1.9

 

17. Oro eismo paslaugų informacijos tarnyba

Vertikali juoda C raidė geltoname fone (pieš. 1.10) reiškia oro eismo paslaugų informacijos tarnybos buvimo vietą.

Pieš. 1.10

 

18. Skraido sklandytuvai

Dvigubas baltas kryžius, paklotas signalinėje aikštelėje vertikaliai (pieš. 1.11), reiškia, kad aerodromas naudojamas sklandytuvams, kurie šiuo metu skraido.

Pieš. 1.11

 

III SKYRIUS

ORLAIVIŲ MANEVRAVIMO SIGNALAI

 

V Skirsnis

Signalininko signalai orlaiviui

 

19. Signalininkas, atsisukęs veidu į orlaivį, rankomis, kurios gali būti apšviestos, rodo šiuos signalus:

19.1. pastoviojo sparno orlaiviui, stovėdamas priešais kairiojo sparno galą lakūno akiratyje; ir

19.2. sraigtasparniams, stovėdamas ten, kur signalininką geriausiai mato lakūnas.

20. Atitinkamų signalų reikšmė išlieka ta pati, laikant lazdas, šviečiančias lazdas arba elektrinius žibintus.

21. Orlaivio varikliai numeruojami iš dešinės į kairę nuo signalininko, atsisukusio veidu į orlaivį (t. y. variklis Nr. 1 bus kairysis išorinis).

22. Žvaigždute pažymėti signalai skirti sraigtasparniams, atliekantiems kabamąjį skrydį.

23. Prieš naudodamas šiuos signalus, signalininkas turi patikrinti, ar manevravimo zonoje nėra objektų, su kuriais orlaivis, vykdydamas 39 punkto reikalavimus, galėtų susidurti, kadangi daugelio orlaivių konstrukcija tokia, kad, orlaiviui manevruojant ant žemės, iš įgulos kabinos ne visada galima vizualiai matyti sparno, variklio ir kitų galų judėjimo trajektorijas.

 

1. Toliau veikti signalininkui vadovaujant

Signalininkas vadovauja lakūnui, jei to reikalauja aerodromo eismo sąlygos.

 

2. Į šią vietą

Rankos pakeltos virš galvos vertikaliai, delnais į vidų.

 

3. Stebėkite kitą signalininką

Dešinė arba kairė ranka nuleidžiama žemyn, kita ranka sulenkiama skersai kūno ir ja rodoma į kitą signalininką.

 

4. Judėti pirmyn

Rankos skėsteltos į šonus, delnais atgal, ir pakartotinai keliamos pirmyn – atgal, pečių aukštyje.

 

5. Posūkis

 

5.1. pasukti kairėn: dešinė ranka nuleista, kairė pakartotinai keliama pirmyn – atgal. Rankos judinimo greitis atitinka posūkio spartą;

5.2. pasukti dešinėn: kairė ranka nuleista, dešinė pakartotinai keliama pirmyn – atgal. Rankos judinimo greitis atitinka posūkio spartą.

6. Sustoti

Rankos pakartotinai kryžiuojamos virš galvos (rankų judinimo sparta rodo būtinybę sustoti, t. y. kuo greitesnis tempas, tuo skubiau reikia sustoti).

 

7. Stabdžiai

 

7.1. spausti stabdžius: pakeliama ranka horizontaliai prieš save, ištiestais pirštais, kurie sugniaužiami;

7.2. atleisti stabdžius: pakeliama ranka horizontaliai prieš save, sugniaužtais pirštais, kurie ištiesiami.

 

8. Trinkelės

 

8.1. trinkelės pakištos: rankos nuleistos, delnais į vidų, ir judinamos viena prieš kitą;

8.2. trinkelės ištrauktos: rankos nuleistos, delnais į išorę, ir judinamos į šalis.

 

9. Paleisti variklį (-ius)

Kairė ranka iškelta virš galvos su atitinkamu ištiestų pirštų skaičiumi, nurodančiu paleidžiamojo variklio numerį, ir apskritiminis judesys atliekamas dešine ranka galvos aukštyje.

 

10. Išjungti variklius

Viena ranka pečių lygyje, delnas pasuktas žemyn. Taip pakelta ranka judinama į šonus.

 

11. Sumažinti greitį

Rankos nuleistos, delnais į žemę, po to kilstelėjamos aukštyn ir nuleidžiamos žemyn.

 

12. Sumažinti variklio(-ių) apsisukimus nurodytoje pusėje

Rankos nuleistos, delnais į žemę, po to mojuojama aukštyn ir žemyn dešine arba kaire ranka, atitinkamai parodant, kad kairiojo arba dešiniojo variklio(-ių) apsisukimus reikia sumažinti.

 

13. Judėti atgal

Rankos prie šonų, atsuktais delnais į priekį, mojuojama pirmyn iki pečių ir atgal pakartotinai.

 

14. Posūkiai judant atgal

 

14.1. uodegą dešinėn:

rodoma kaire ranka žemyn, o iškelta virš galvos dešinė pakartotinai ištiesiama pirmyn horizontaliai;

14.2. uodegą kairėn:

rodoma dešine ranka žemyn, o iškelta virš galvos kairė pakartotinai ištiesiama pirmyn horizontaliai.

 

15. Takas laisvas

Dešinė ranka sulenkta per alkūnę ir kumštis ištiestu nykščiu pakeltas aukštyn.

 

 

*16. Kyboti

Rankos ištiestos horizontaliai į šalis.

 

*17. Kilti aukštyn

Horizontaliai į šalis ištiestomis rankomis, delnais į viršų, mojuojama aukštyn. Judesių greitis rodo kilimo spartą.

 

*18. Žemėti

Horizontaliai į šalis ištiestomis rankomis, delnais žemyn, mojuojama žemyn. Judesių greitis rodo žemėjimo spartą.

 

*19. Skristi horizontaliai

 

Atitinkama ranka ištiesta horizontaliai į šalį judėjimo kryptimi, o kita pakartotinai mojama priešais ta pačia kryptimi.

 

*20. Tūpti

Rankos sukryžiuotos ir nuleistos žemyn.

 

VI Skirsnis

Orlaivio lakūno signalai signalininkui

 

24. Šiuos signalus lakūnas rodo rankomis iš kabinos signalininkui, kuris rankas paprastai mato gerai, tačiau, signalininkui palengvinti, jos gali būti ir apšviestos.

25. Orlaivio varikliai numeruojami iš dešinės į kairę pagal signalininką, atsisukusį veidu į orlaivį (t. y. variklis Nr. 1 bus kairysis išorinis).

26. Stabdžiai

Sugniaužiamo ar atgniaužiamo kumščio momentas atitinkamai rodo stabdžių paspaudimą arba atleidimą:

26.1. stabdžiai paspausti: ranka, ištiestais pirštais, pakeliama horizontaliai prieš veidą, po to sugniaužiamas kumštis;

26.2. stabdžiai atleisti: ranka, sugniaužtu kumščiu, pakeliama horizontaliai prieš veidą, po to kumštis atgniaužiamas.

27. Trinkelės

27.1. pakišti trinkeles: rankos ištiestos, delnais į išorę, ir traukiamos link savęs, sukryžiuojant jas prieš veidą;

27.2. ištraukti trinkeles: rankos sukryžiuotos prieš veidą, delnais į išorę, ir išskečiamos išorėn.

28. Pasirengęs paleisti variklį(-ius)

Atitinkamas pakeltos rankos pirštų skaičius rodo variklio, kuris bus paleistas, numerį.

______________

2 priedas

 

KREISERINIŲ LYGIŲ LENTELĖ

 

Pagal šio priedo reikalavimus skrendant laikomasi šių kreiserinių lygių:*

 

 

KELIAS* *

Nuo 000 laipsnių iki 179 laipsnių* **

Nuo 180 laipsnių iki 359 laipsnių* **

Skrydžiai pagal SPT

Skrydžiai pagal VST

Skrydžiai pagal SPT

Skrydžiai pagal VST

Skrydžio lygis (FL)

Absoliutusis aukštis

Skrydžio lygis (FL)

Absoliutusis aukštis

Skrydžio lygis (FL)

Absoliutusis aukštis

Skrydžio lygis (FL)

Absoliutusis aukštis

Metrai

Pėdos

Metrai

Pėdos

Metrai

Pėdos

Metrai

Pėdos

-90

 

 

-

-

-

0

 

 

-

-

-

10

300

1000

-

-

-

20

600

2000

-

-

-

30

900

3000

35

1050

3500

40

1200

4000

45

1350

4500

50

1500

5000

55

1700

5500

60

1850

6000

65

2000

6500

70

2150

7000

75

2300

7500

80

2450

8000

85

2600

8500

90

2750

9000

95

2900

9500

100

3050

10000

105

3200

10500

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

110

3350

11000

115

3500

11500

120

3650

12000

125

3800

12500

130

3950

13000

135

4100

13500

140

4250

14000

145

4400

14500

150

4550

15000

155

4700

15500

160

4900

16000

165

5050

16500

170

5200

17000

175

5350

17500

180

5500

18000

185

5650

18500

190

5800

19000

195

5950

19500

200

6100

20000

205

6250

20500

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

210

6400

21000

215

6550

21500

220

6700

22000

225

6850

22500

230

7000

23000

235

7150

23500

240

7300

24000

245

7450

24500

250

7600

25000

255

7750

25500

260

7900

26000

265

8100

26500

270

8250

27000

275

8400

27500

280

8550

28000

285

8700

28500

290

8850

29000

300

9150

30000

310

9450

31000

320

9750

32000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

330

10050

33000

340

10350

34000

350

10650

35000

360

10950

36000

370

11300

37000

380

11600

38000

390

11900

39000

400

12200

40000

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

410

12500

41000

420

12800

42000

430

13100

43000

440

13400

44000

450

13700

45000

460

14000

46000

470

14350

47000

480

14650

48000

490

14950

49000

500

15250

50000

510

15550

51000

520

15850

52000

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

t. t.

* Išskyrus atvejus, kai dėl tam tikrų sąlygų, vadovaujantis regioninių oro navigacijos susitarimų pagrindu, numatyta naudoti pakeistą kreiserinių lygių lentelę, pagrįstą orlaivių, skrendančių virš 290 skrydžio lygio (FL) nurodytose oro erdvės dalyse, nominaliu vertikalaus skirstymo minimumu, mažesniu negu 600 m (2 000 pėdų), bet ne mažesniu negu 300 m (1 000 pėdų).

** Magnetinis kelias arba poliariniuose rajonuose – 70 laipsnių platumos ir aukščiau ir papildomai šiuose rajonuose pagal skrydžių valdymo tarnybos vadovybės nurodymus – koordinačių tinklo kelio linija, nustatyta pagal poliarinį stereografinį žemėlapį, kuriame koordinačių tinklo šiaurė laikoma kryptimi link šiaurės ašigalio.

*** Išskyrus regioninius oro navigacijos susitarimus, kuriuose numatyta naudoti nuo 090 iki 269 laipsnių ir nuo 270 iki 089 laipsnių kryptis, atsižvelgiant į nustatytas vyraujančias eismo kryptis ir atitinkamas pereinamąsias procedūras.

______________

3 priedas

 

NEPILOTUOJAMIEJI ORO BALIONAI

 

I SKYRIUS

Nepilotuojamųjų oro balionų klasifikacija

 

1. Nepilotuojamieji oro balionai klasifikuojami taip:

1.1. lengvasis – nepilotuojamas oro balionas, keliantis vieną ar daugiau naudingo krovinio paketų, kurių bendra masė mažesnė kaip 4 kg, jeigu pagal 1.3.2, 1.3.3 ir 1.3.4 punktus šis oro balionas neklasifikuojamas kaip sunkusis;

1.2. vidutinis – nepilotuojamas oro balionas, keliantis du ar daugiau naudingo krovinio paketų, kurių bendra masė 4 kg ir daugiau, bet mažesnė kaip 6 kg, jeigu pagal 1.3.2, 1.3.3 ir 1.3.4 punktus šis oro balionas neklasifikuojamas kaip sunkusis;

1.3. sunkusis – nepilotuojamas oro balionas, kuris:

1.3.1. kelia naudingą krovinį, kurio bendra masė 6 kg ar daugiau;

1.3.2. kelia naudingą krovinį, kurio sudėtyje yra paketas, sveriantis 3 kg ar daugiau;

1.3.3. kelia naudingą krovinį, kurio sudėtyje yra paketas, sveriantis 2 kg ar daugiau ir kurio ploto tankis 13 g kvadratiniam centimetrui;

1.3.4. naudoja virvę ar kitą kabinimo priemonę naudingam kroviniui pakabinti, išlaikančią daugiau kaip 230 N arba didesnę smūginę jėgą.

 

CHARAKTERISTIKOS

 

KROVOS MASĖ

(kilogramai)

1

2

3

4

5

6

arba daugiau

VIRVE arba KITOKIU BŪDU PAKABINTAS:

230 Niutonų arba

DAUGIAU

 

 

 

 

 

 

 

 

INDIVIDUALIOJI PAKUOTĖ

 

 

PLOTO TANKIO SKAIČIAVIMAS

 

 

MASĖ (g)

Mažiausio paviršiaus plotas (cm2)

PAKETO PLOTO TANKIS

daugiau negu 13g/cm2

 

 

 

 

 

 

 

 

PAKETO PLOTO TANKIS

mažiau negu 13g/cm2

 

BENDROJI MASĖ

(jei pakabinamas ARBA ploto tankis. ARBA individualiosios pakuotės masė nelaikomi atskirais elementais)

 

 

 

 

 

 

 

Pieš. 3.1. Nepilotuojamųjų oro balionų klasifikacija

 

2. Ploto tankis, nurodytas 1.3.3 punkte, nustatomas naudingo krovinio paketų masę gramais padalijus iš jų mažiausio paviršiaus ploto kvadratiniais centimetrais.

 

II. Bendrosios eksploatavimo taisyklės

 

3. Nepilotuojamasis oro balionas negali būti eksploatuojamas be oro eismo paslaugų teikimo tarnybos leidimo.

4. Visi nepilotuojamieji oro balionai, išskyrus naudojamą vien tik meteorologiniais tikslais, pagal įgaliotosios vadovybės nustatytas sąlygas negali skristi per kitos valstybės teritoriją, neturėdami šios valstybės atitinkamo leidimo.

5. Šio priedo 4 punkte minimas leidimas turi būti gautas prieš paleidžiant oro balioną, jei realiai numatoma, kad oro balioną vėjas gali nunešti į kitos valstybės teritoriją. Toks leidimas gali būti išduotas oro balionų skrydžių serijai arba periodiniams specialiesiems skrydžiams, pvz., skrydžiams atmosferai tyrinėti.

6. Lietuvos Respublikoje nepilotuojamasis nevaldomas oro balionas turi būti naudojamas pagal oro eismo paslaugų teikimo tarnybos patvirtintas sąlygas. Lietuvos Respublikoje registruotas nepilotuojamasis oro balionas užsienio valstybėse naudojamas pagal atitinkamus tos užsienio valstybės reikalavimus.

7. Draudžiama eksploatuoti nepilotuojamąjį oro balioną taip, kad šio oro baliono ar juo gabenamo naudingo krovinio atsitrenkimas į žemę sukeltų pavojų žmonėms, nesusijusiems su šiuo skrydžiu, arba turtui.

8. Sunkusis nepilotuojamas oro balionas negali būti naudojamas virš atviros jūros, iš anksto to nesuderinus su SVT.

9. Sunkusis nepilotuojamas oro balionas be SVT leidimo negali būti naudojamas barometriniame 18000 m (60 000 pėdų) arba mažesniame aukštyje, kur:

9.1. esama debesų arba miglos reiškinių, siekiančių daugiau kaip keturis oktantus; arba

9.2. horizontalus matomumas mažesnis kaip 8 km.

10. Sunkusis arba vidutinysis nepilotuojamas oro balionas turi būti paleistas taip, kad skristų ne mažesniame kaip 300 m (1 000 pėdų) aukštyje virš tankiai gyvenamų miestų rajonų, miestų, gyvenviečių ar žmonių, nesusijusių su šiuo skrydžiu, sambūrių atvirose vietose.

11. Sunkusis nepilotuojamas oro balionas gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai:

11.1. turi bent du automatiškai ar telekomandomis valdomus bei vienas nuo kito nepriklausančius įtaisus arba sistemas, skirtas naudingam kroviniui atkabinti skrendant;

11.2. kad polietileninis nulinio slėgio oro balionas saugiai nusileistų, turi būti įrengtos dvi viena nuo kitos nepriklausančios saugaus tūpimo sistemos arba įtaisai, arba jų kombinacijos;

11.3. oro baliono apvalkalas turi radiolokacinio atspindžio prietaisą(-us) arba yra padarytas iš radiolokacinės atspindinčios medžiagos, atspindinčios radiolokacinį signalą antžeminiam radiolokatoriui, veikiančiam nuo 200 MHz iki 2 700 MHz dažnių diapazonu, ir/arba oro balione yra kiti analogiški prietaisai, užtikrinantys operatoriui galimybę nuolat stebėti jį už antžeminio radiolokatoriaus veikimo ribų.

12. Sunkusis nepilotuojamas oro balionas negali būti naudojamas tuose rajonuose, kur įrengta antžeminė SSR aparatūra, jei jis neturi antrinio apžvalgos radiolokatoriaus atsakiklio, galinčio pateikti duomenis apie aukštį ir nuolat veikiančio nustatytu kodu, arba kur prireikus sekimo stotis gali įsijungti.

13. Nepilotuojamasis oro balionas, turintis pakabinamą anteną, kuriai suardyti kuriame nors taške reikia 230 N arba didesnės jėgos, gali būti naudojamas, jei prie antenos ne rečiau kaip kas 15 m bus prikabintos spalvotos vėliavėlės ar gairelės.

14. Draudžiama naudoti sunkųjį nepilotuojamą oro balioną mažesniame kaip 18 000 m (60 000 pėdų) barometriniame aukštyje naktį arba kitu SVT nustatytu laiku (atsižvelgiant į absoliutųjį skrydžio aukštį), jei oro balionas ir jo dalys bei naudingas krovinys yra neapšviesti, neatsižvelgiant į tai, ar bus jie atskirti skrydžio metu.

15. Draudžiama naudoti sunkųjį nepilotuojamą oro balioną, turintį pakabinamąją įrangą (išskyrus ryškių spalvų išsiskleidusį parašiutą) ilgesnę kaip 15 m, mažesniame kaip18 000 m (60 000 pėdų) barometriniame aukštyje, jei ši pakabinamoji įranga nenudažyta ryškiomis, skirtingų spalvų juostomis arba neturi pritaisytų gairelių.

 

III SKYRIUS

Skrydžio nutraukimas

 

16. Skrydžiui nutraukti sunkiojo nepilotuojamo oro baliono naudotojas turi įjungti atitinkamus prietaisus, numatytus šio priedo 11.1 ir 11.2 punktuose, jeigu:

16.1. paaiškėja, kad oro sąlygos yra prastesnės už numatytas;

16.2. dėl sutrikimų ar kitų priežasčių skrydžio tęsimas gali kelti pavojų oro eismui arba ant žemės esantiems žmonėms ar turtui;

16.3. prieš įskrendant į kitos valstybės teritoriją, jei negautas šios valstybės leidimas.

 

IV SKYRIUS

Pranešimas apie skrydį

 

17. Pranešimas prieš skrydį

17.1. Apie numatomą vidutinio arba sunkiojo nepilotuojamo oro baliono skrydį turi būti pranešama atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki numatyto skrydžio.

17.2. Atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai pareikalavus, pranešime apie numatomą skrydį turi būti pateikti šie duomenys:

17.2.1. oro baliono skrydžio kodas arba oro baliono kodas;

17.2.2. oro baliono klasifikacija ir aprašymas;

17.2.3. SSR kodas arba NDB dažnis, jei naudojami;

17.2.4. naudotojo pavardė ir telefono numeris;

17.2.5. paleidimo vieta;

17.2.6. apskaičiuotas paleidimo laikas (arba daugkartinių paleidimų pradžia ir pabaiga);

17.2.7. paleidžiamų oro balionų skaičius ir planuojamas laikas tarp paleidimų (daugkartiniams paleidimams);

17.2.8. numatoma kilimo kryptis;

17.2.9. kreiserinis lygis(-iai) (barometrinis aukštis);

17.2.10. apskaičiuotas skrydžio laikas, kai balionas pakils aukščiau barometrinio 18 000 m (60 000 pėdų) aukščio arba pasieks kreiserinį lygį (jei jis yra 18 000 m (60 000 pėdų) aukštyje arba žemiau), ir numatoma buvimo vieta. Jei numatoma keletas balionų paleidimų, pranešime nurodomas pirmojo ir paskutiniojo oro baliono kreiserinio lygio pasiekimo laikas (pvz., 122136Z–130330Z);

17.2.11. skrydžio nutraukimo apskaičiuota data ir laikas bei numatomas kritimo/aptikimo rajonas. Ilgos trukmės skrydžių atveju dėl to, kad skrydžio nutraukimo data ir laikas bei kritimo vieta negali būti tiksliai numatyti, turi būti naudojamas terminas „ilga trukmė“. Jei numatomos kelios kritimo/aptikimo vietos, turi būti nurodyta kiekviena iš jų kartu su atitinkamu apskaičiuotu kritimo laiku. Jei numatomi daugkartiniai kritimai, nurodomas pirmojo ir paskutiniojo kritimo apskaičiuotas laikas (pvz., 070330Z–072300Z).

17.3. Apie kokį nors 17.2 punkte nurodytos informacijos pasikeitimą turi būti pranešta atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki numatyto paleidimo laiko arba, tyrinėjant saulės ar kosminius trukdžius, turinčius kritinio laiko elementą – ne vėliau kaip likus 30 minučių iki numatytos skrydžio pradžios.

18. Pranešimas apie paleidimą

Paleidęs vidutinį arba sunkųjį nepilotuojamą oro balioną, naudotojas turi tuoj pat pateikti atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai šiuos duomenis:

18.1. oro baliono skrydžio kodą;

18.2. paleidimo vietą;

18.3. faktinį paleidimo laiką;

18.4. apskaičiuotą pakilimo į barometrinį 18 000 m (60 000 pėdų) aukštį laiką arba apskaičiuotą pakilimo į kreiserinį lygį (jei šis yra 18 000 m (60 000 pėdų) aukštyje arba žemiau) laiką ir apskaičiuotą buvimo vietą; ir

18.5. visus pagal 17.2.7 ir 17.2.8 punktus pateiktos informacijos pakeitimus;

19. Pranešimas apie atšaukimą

Kai paaiškėja, kad numatytas vidutinio ar sunkaus nepilotuojamo oro baliono skrydis, apie kurį buvo pranešta pagal 17 punkto reikalavimus, atšauktas, naudotojas apie tai turi skubiai pranešti atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

 

V SKYRIUS

Buvimo vietos registravimas ir pranešimai

 

20. Sunkiojo nepilotuojamo oro baliono, skrendančio barometriniame 18 000 m (60 000 pėdų) arba žemesniame aukštyje, naudotojas oro eismo paslaugų teikimo tarnybos prašymu privalo sekti skrydžio trajektoriją ir pranešti jo buvimo vietą. Jei oro eismo paslaugų teikimo tarnyba nereikalauja dažnesnių pranešimų apie oro baliono buvimo vietą, naudotojas turi jį registruoti kas 2 valandas.

21. Sunkiojo nepilotuojamo oro baliono, skrendančio barometriniame aukštyje, viršijančiame 18 000 m (60 000 pėdų), naudotojas oro eismo paslaugų teikimo tarnybos prašymu privalo sekti skrydžio eigą ir pranešti jo buvimo vietą. Jei oro eismo paslaugų teikimo tarnyba nereikalauja dažnesnių oro baliono buvimo vietos pranešimų, naudotojas turi jį registruoti kas 24 valandas.

22. Jei registruota oro baliono buvimo vieta negali būti pranešta pagal 6.1 ir 6.2, 20 ir 21 punktuose numatytą tvarką, naudotojas turi nedelsdamas apie tai pranešti atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai. Šiame pranešime turi būti nurodyta paskutinė registruota buvimo vieta. Kai oro baliono buvimo vieta vėl pradedama registruoti, apie tai nedelsiant turi būti pranešama atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai.

23. Likus vienai valandai iki numatyto sunkiojo nepilotuojamo oro baliono nusileidimo, naudotojas turi pateikti atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai šiuos duomenis apie oro balioną:

23.1. esamą geografinę padėtį;

23.2. esamą lygį (barometrinį aukštį);

23.3. apskaičiuotąjį įskridimo į barometrinį 18 000 m (60 000 pėdų) aukštį laiką;

23.4. numatomą kritimo ant žemės laiką ir vietą.

24. Sunkiojo ar vidutiniojo nepilotuojamo oro baliono naudotojas turi pranešti atitinkamai oro eismo paslaugų teikimo tarnybai apie skrydžio pabaigą.

______________