LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO 2013–2017 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. balandžio 9 d. Nr. V-279
Vilnius
Vadovaudamasis Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2010, Nr. 58-2854), 3.11 punktu,
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis
SUDERINTA
Neįgaliųjų reikalų departamento prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2013 m. kovo 14 d. raštu Nr. (1.18)–SD–297
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-279
lietuvių gestų kalbos VARTOJIMO
2013–2017 metų priemonių planas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių plano (toliau – Planas) paskirtis – užtikrinti gestų kalbos vartojimo priemonių rengimo tęstinumą ir gerinti kurtiesiems teikiamų švietimo paslaugų kokybę, plėtojant informacijos prieinamumą gestų kalba.
2. Šis Planas parengtas įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2010–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2010, Nr. 58-2854), 3.11 punktą, numatantį lietuvių gestų kalbos vartojimo priemonių rengimo tęstinumą, ir atsižvelgiant į:
2.1. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 (Žin., 2010, Nr. 67-3350), 2 straipsnį, nustatantį bendravimą gestų kalba, kaip vieną iš neįgaliųjų pasirinktų bendravimo priemonių, 9 straipsnį, numatantį valstybių įsipareigojimus imtis priemonių, kurios užtikrintų aplinkos ir informacijos prieinamumą neįgaliesiems, 21 straipsnį, numatantį valstybių įsipareigojimus imtis priemonių, skirtų užtikrinti, kad neįgalieji galėtų gauti ir skleisti informaciją, taip pat, kaip ir kiti asmenys, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis, įskaitant gestų kalbos patobulintus ir alternatyvius bendravimo būdus, kurtiesiems prieinama forma ir technologijomis;
2.2. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) 4 ir 6 straipsnius, nustatančius, kad kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba ir visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.
II. APLINKOS ANALIZĖ IR IŠVADOS
3. Lietuvių gestų kalba yra Lietuvos kurčiųjų bendruomenės kalba, kurią vartoja daugiau nei 6000 klausos sutrikimą turinčių ir girdinčiųjų (pvz., gimusiųjų kurčiųjų šeimose ar auginančių kurčius vaikus) asmenų. Lietuvių gestų kalba – kurčiųjų, bendraujančių gestais, gimtoji kalba. Gestų kalba gimtąja kurčiųjų kalba pripažinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ (Žin., 1995, Nr. 38-948) ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 straipsniu.
4. Lietuvių gestų kalba yra viena iš daugiau kaip 200 pasaulyje vartojamų gestų kalbų. Gestų kalbos labai skiriasi nuo žodinių kalbų ne tik fonetiškai – jos turi specifinę gramatinę raišką, savitą, erdve ir veido išraiška pagrįstą gramatiką, taip pat savitas darybos priemones. Tačiau gestų kalbos turi visus žodinėms kalboms būdingus bruožus, liudijančius gestų kalbų savarankiškumą bei lygiavertiškumą, ir savo struktūra ir vartosena atitinka bendruosius žodinių kalbų struktūros ir vartosenos principus.
5. Lietuvių gestų kalbos tyrimai pradėti 1995 metais ir iki šio laiko atlikti šie darbai: „Aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno“ duomenų bazėje sukaupta ir aprašyta apie 8 000 lietuvių gestų kalbos leksinių vienetų; patobulinta aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno duomenų bazė, todėl šiuo metu įmanoma tiksliau aprašyti bazinę fonologinę gesto struktūrą įvertinant plaštakos formą (konfigūraciją), plaštakos padėtį (orientaciją), gesto rodymo vietą (lokalizaciją), judesį pagal tipą, kryptį ir pobūdį bei lūpų judesį; išleistas vadovėlis „Lietuvių gestotyros pagrindai“, jame aprašyti pagrindiniai lietuvių gestų kalbos struktūros principai; pradėta sisteminti leksinių vienetų variantus ir juos sieti į vieną aprašą, nurodant dažniausiai vartojamą variantą.
6. Lietuvių gestų kalba yra pagrindinė Lietuvos kurčiųjų bendruomenės tarpusavio bendravimo, informacijos gavimo ir jos perteikimo aplinkiniams priemonė, kurią būtina toliau tirti ir norminti. Būtent tyrimų pagrindu kuriami vadovėliai, žodynai, specialiosios mokymo priemonės, padedančios kurtiesiems geriau suprasti ir naudoti gestais teikiamą informaciją, įvaldyti gestus ir gestų kalba perteikti informaciją kitiems.
7. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre sudarytos tinkamos sąlygos tirti ir norminti lietuvių gestų kalbą ir kurti specialiąsias mokymo priemones: įrengta moderni filmavimo studija ir sudarytos sąlygos gestus filmuoti, fotografuoti ir montuoti vaizdo įrašus; gestų kalbos kabinetas ir gestų kalbos tyrėjai aprūpinti reikiama kompiuterine įranga; įsigyta vartojimo licencija unikalios „Link it“ programos, siejančios rašytinį tekstą su jo vertimu į gestų kalbą ir naudojamos kuriant specialiąsias mokymo priemones žymiai sutrikusios klausos asmenims. 2013–2017 metais numatyta papildyti ne mažiau nei 2 500 gestų aprašų.
8. 2002–2012 metais, tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), būsimieji lietuvių kalbos specialistai galėjo rinktis lietuvių gestų kalbos specializaciją ir atlikti pedagoginę praktiką Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. 2007–2011 metais 19 Lituanistikos fakulteto studentų studijavo lietuvių gestų kalbą ir įgijo gestotyros specializaciją, tačiau tik vienas iš jų dalyvavo „Aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno“ rengime. Norint kuo kokybiškiau ištirti ir sunorminti lietuvių gestų kalbą, reikia tobulinti gestų aprašų rengėjų kompetencijas, pageidautina – studijų programose.
9. Kurčiųjų ugdymas yra dvikalbis – tai mokymas, lavinimas, gebėjimų, įgūdžių bei vertybinių nuostatų formavimas vartojant lietuvių gestų kalbą ir žodinę (dažniausiai rašytinę) lietuvių kalbą. Kurtieji ugdomi vadovaujantis Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-65 (Žin., 2007, Nr. 10-411). 2005 metais Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre įsteigus specialų padalinį, pradėtos rengti specialiosios mokymo priemonės žymiai sutrikusios klausos asmenims. 2005–2012 metais parengta ir išleista 17 dvikalbių ir 19 kitų specialiųjų mokymo priemonių, kuriomis aprūpintos mokyklos, ugdančios žymių klausos sutrikimų turinčius mokinius ir kitos įstaigos (gestų kalbos vertėjų centrai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.). Tačiau specialiųjų mokymo priemonių trūksta, mokyklos nuolat ieško būdų, kaip jų įsigyti. Siekiant didesnio specialiųjų mokymo priemonių prieinamumo, būtina sukurti internetinę specialiųjų mokymo priemonių, skirtų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, duomenų bazę, kuria galėtų naudotis visi suinteresuoti vartotojai.
10. Lietuvoje iki šiol nėra kvalifikuotų lietuvių gestų kalbos mokytojų. Šiuo metu šalies kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose dirba 15 lietuvių gestų kalbos mokytojų (dauguma jų – kurtieji), kurie turi aukštąjį išsilavinimą, bet neturi lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikacijos, be kurios neįmanoma užtikrinti kokybiško lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios, mokymo žymius klausos sutrikimus turintiems asmenims. Lietuvių gestų kalbos švietimo programos aukštojoje mokykloje, vykdančioje gestų kalbos studijų programą, bei lietuvių gestų kalbos mokymo kursų programos mokytojams parengimas ir įgyvendinimas padėtų užtikrinti kurčiųjų teisę į gimtąją kalbą, sudarytų sąlygas asmenims, turintiems žymius klausos sutrikimus, siekti išsilavinimo gimtąja kalba.
11. Dauguma mokinių, turinčių žymių klausos sutrikimų, naudojasi individualiais klausos aparatais, tačiau ši techninė priemonė negali visiškai reabilituoti klausos, itin trukdo aktyvaus ugdymosi procese dažniausiai girdimas „triukšmo fonas“. Garsinę informaciją šie mokiniai suvokia klaidingai, blogėja jų ugdymosi kokybė, mažėja pasiekimai ir motyvacija mokytis. Garsui sustiprinti naudojamos FM sistemos, kurių įsigijimo išlaidų kompensaciją turi teisę gauti asmuo nuo 7 iki 24 metų vieną kartą per 5 metus, jeigu naudojasi klausos aparatu (aparatais) arba kochleariniu (arba įsriegiamu kauliniu) implantu ir integruotai mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje. Mokiniai, kurie mokosi ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, skirtose klausos sutrikimą turintiems mokiniams, minėtų kompensacijų negauna, todėl būtina aprūpinti šias mokyklas FM sistemomis, kurios sustiprindamos garsą, leistų šiems veiksmingiau pasinaudoti klausos likučiu, plačiau naudotis specialiosiomis mokymo priemonėmis ir aktyviau dalyvauti ugdymosi procese.
Išvados:
12. siekiant užtikrinti kurčiųjų dvikalbio ugdymo įgyvendinimą ir informacijos prieinamumą, būtina toliau tęsti lietuvių gestų kalbos tyrimo ir norminimo darbus, papildant ir plečiant „Aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną“;
13. siekiant užtikrinti kokybišką lietuvių gestų kalbos tyrimą ir norminimą, būtina tobulinti gestų kalbos aprašų rengėjų kvalifikaciją – sudaryti sąlygas stažuotis;
14. siekiant užtikrinti veiksmingą kurčiųjų dvikalbį ugdymą, būtina:
14.1. parengti ir įgyvendinti lietuvių gestų kalbos 60 kreditų švietimo programą aukštojoje mokykloje, vykdančioje gestų kalbos studijų programą, t. y. – sudaryti galimybę mokytojams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir baigusiems šią programą, įgyti lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją;
15. siekiant gerinti informacijos prieinamumą ir mažinti specialiųjų mokymo priemonių leidybos sąnaudas, būtina sukurti internetinę specialiųjų mokymo priemonių, skirtų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, duomenų bazę;
16. siekiant padidinti kurčių ir neprigirdinčių vaikų galimybes įgyti išsilavinimą, gilinti žinias ir gebėjimus, gerinti jų ugdymo veiksmingumą ir integraciją į visuomenę, būtina aprūpinti 8 šalies ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, skirtas klausos sutrikimą turintiems mokiniams, FM sistemų komplektais.
III. PLANO ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
17. Šio Plano priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto ir Europos struktūrinių fondų paramos lėšų.
18. Plano tikslas, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir įgyvendinančios institucijos pateikiami 1 priede. Plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės pateikiami 2 priede. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras atsakingas už Plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą.
Lietuvių gestų kalbos vartojimo
2013–2017 metų priemonių plano
1 priedas
PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS
| Tikslas, uždavinys ar atitinkamai priemonė |
Numatomi 2013 metų asignavimai (tūkst. litų) |
Numatomi 2014 metų asignavimai (tūkst. litų) |
Planuojami numatyti 2015 metų asignavimai (tūkst. litų) |
Planuojami numatyti 2016 metų asignavimai (tūkst. litų) |
Planuojami numatyti 2017 metų asignavimai (tūkst. litų) |
Įgyvendinanti institucija |
||||||
| 1. Tikslas – tobulinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę, plėtojant informacijos prieinamumą ir mažinant socialinę atskirtį |
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.1. Uždavinys – plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, toliau kaupti leksikos ir gramatikos pavyzdžius |
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.1.1. Priemonė – pildyti „Aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną“, papildant gestų aprašus |
Valstybės biudžeto (toliau – VB) 98 |
VB 98 |
VB 98 |
VB 98 |
VB 98 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
|
|
Europos struktūrinių fondų paramos lėšų (toliau – ES)0 |
ES 0 |
ES 100 |
ES 150 |
ES 200 |
|
||||||
| 1.1.2. Priemonė – rengti lietuvių gestų kalbos tyrėjus |
0 |
0 |
VB 10 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
|
|
0 |
0 |
ES 200 |
0 |
0 |
|
||||||
| 1.2. Uždavinys – gerinti mokyklų, kuriose mokosi kurtieji, metodinę bazę ir lietuvių gestų kalbos mokymo kokybę
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.2.1. Priemonė – įteisinti lietuvių gestų kalbą, kaip pasirenkamąjį dalyką, mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
||||||
| 1.2.2. Priemonė – rengti specialiąsias mokymo priemones |
VB 0 |
VB 0 |
VB 79 |
VB 79 |
VB 79 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
|
|
ES 0 |
ES 0 |
ES 220 |
ES 240 |
ES 260 |
|
||||||
| 1.2.3. Priemonė – rengti specialiąsias mokymo priemones kurtiesiems „Link it“ programos principu |
VB 0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
||||||
|
|
ES 309,4 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 1.2.4. Priemonė – parengti lietuvių gestų kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą ir pateikti ją tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Ugdymo plėtotės centras |
||||||
| 1.2.5. Priemonė – parengti lietuvių gestų kalbos brandos egzamino programą ir pateikti ją tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Ugdymo plėtotės centras |
||||||
| 1.2.6. Priemonė – sukurti ir palaikyti internetinę specialiųjų mokymo priemonių kurtiesiems ir neprigirdintiesiems duomenų bazę |
0 |
VB 0 |
VB 4 |
VB 4 |
VB 4 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
|
|
0 |
0 |
ES 16 |
0 |
0 |
|
||||||
| 1.2.7. Priemonė – parengti metodines rekomendacijas tėvams, surdopedagogams, logopedams dirbti su vaikais, turinčiais kochlearinius implantus (nuo gimimo iki 10 metų) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2.8. Priemonė – parengti ir įgyvendinti lietuvių gestų kalbos 60 kreditų švietimo programą, suteikiančią lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją |
VB 70 |
VB 62,025 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus kolegija* |
||||||
|
|
ES 214,125 |
ES 220,144 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| 1.2.9. Priemonė – įsigyti ir aprūpinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklas garsą stiprinančiomis FM sistemomis |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
|
|
ES 300 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
||||||
| Iš viso: |
VB 168 |
VB 160,025 |
VB 191 |
VB 181 |
VB 181 |
|
||||||
|
|
ES 823,525 |
ES 220,144 |
ES 536 |
ES 390 |
ES 460 |
|
||||||
|
|
VB ir ES 991,525 |
VB ir ES 380,169 |
VB ir ES 727 |
VB ir ES 571 |
VB ir ES 641 |
|
||||||
Visam planui įgyvendinti: 3 310,694 (iš jų – 881,025 valstybės biudžeto ir 2 429,669 ES lėšų)
* Pasiūlyti Vilniaus kolegijai dalyvauti Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių plano įgyvendinime.
Lietuvių gestų kalbos vartojimo
2013–2017 metų priemonių plano
2 priedas
PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
| Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Įgyvendinanti institucija |
||||||||||
| 2013 metų |
2014 metų |
2015 metų |
2016 metų |
2017 metų |
||||||||
| 1.Tikslas – tobulinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę, plėtojant informacijos prieinamumą ir mažinant socialinę atskirtį |
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.1. Uždavinys – plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, toliau kaupti leksikos ir gramatikos pavyzdžius |
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.1.1. Papildytas „Aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas“ – papildytų gestų aprašų skaičius, vienetai |
500 |
500 |
500 |
500 |
500 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.1.2. Parengtų lietuvių gestų kalbos tyrėjų skaičius, asmenys |
|
|
2 |
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2. Uždavinys – gerinti mokyklų, kuriose mokosi kurtieji, metodinę bazę ir lietuvių gestų kalbos mokymo kokybę |
|
|
|
|
|
|
||||||
| 1.2.1. Patvirtintų teisės aktų dėl lietuvių gestų kalbos kaip pasirenkamojo dalyko įteisinimo mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas, skaičius, vienetai |
1 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
||||||
| 1.2.2. Parengtų specialiųjų mokymo priemonių skaičius, vienetai |
|
3 |
2 |
2 |
2 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2.3. Parengtų specialiųjų mokymo priemonių kurtiesiems „Link it“ programos principu skaičius, vienetai |
2 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2.4. Patvirtintų lietuvių gestų kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų skaičius, vienetai |
1 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Ugdymo plėtotės centras |
||||||
| 1.2.5. Patvirtintų lietuvių gestų kalbos brandos egzamino programų skaičius, vienetai |
1 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Ugdymo plėtotės centras |
||||||
| 1.2.6. Sukurtų ir palaikomų internetinių specialiųjų mokymo priemonių kurtiesiems ir neprigirdintiesiems duomenų bazių skaičius, vienetai |
|
|
1 |
1 |
1 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2.7. Parengtų metodinių rekomendacijų tėvams, surdopedagogams, logopedams darbui su vaikais, turinčiais kochlearinius implantus (nuo gimimo iki 10 metų), skaičius, vienetai |
|
|
|
1 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras |
||||||
| 1.2.8. Parengtų lietuvių gestų kalbos švietimo programų, suteikiančių lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją, skaičius, vienetai |
1 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus kolegija* |
||||||
| 1.2.9. Lietuvių gestų kalbos mokytojo kvalifikaciją gavusių mokytojų skaičius, asmenys |
20 |
20 |
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus kolegija* |
||||||
| 1.2.10. Kvalifikaciją patobulinusių dėstytojų, dirbančių pagal lietuvių gestų kalbos didaktikos studijų programą, skaičius, asmenys |
4 |
4 |
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus kolegija* |
||||||
| 1.2.11. FM sistemomis aprūpintų mokyklų skaičius, vienetai |
8 |
|
|
|
|
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
||||||
* Pasiūlyti Vilniaus kolegijai dalyvauti Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių plano įgyvendinime.