LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ

Į S A K Y M A S

DĖL ILGALAIKIO IR PASTOVAUS DARBINGUMO NETEKIMO (INVALIDUMO) NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 28 d. Nr. 226/49

Vilnius

Įgyvendindami Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

1. Tvirtiname:

1.1. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarką (pridedama);

1.2. statistinės apskaitos formą Nr. 088-1/a „Siuntimas į medicininę socialinės ekspertizės komisiją“.

2. Laikome netekusiais galios:

2.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1991 12 09 Nr. 1-4031 ir Socialinės apsaugos ministerijos 1991 12 05 Nr. 13-2229 patvirtintą invalidumo nustatymo instrukciją;

2.2. Socialinės apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1991 09 24 įsakymu Nr. 117/296 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio įgyvendinimo“ patvirtintą Ligų, traumų, defektų, jų pasekmių ir funkcinės būklės, dėl kurių asmenims nustatomi medicininiai požymiai specialiajam automobiliui įsigyti arba kompensacijai transporto išlaidoms gauti, sąrašą;

2.3. Socialinės apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 05 23 įsakymą Nr. 80/213 „Dėl ligų sąrašo, pagal kurį asmenims nustatoma teisė specialiajam automobiliui įsigyti“;

2.4. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1996 08 19 įsakymą Nr. 422/103 „Dėl invalidumo grupių nustatymo“;

2.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 01 15 įsakymą Nr. 21/18 „Dėl invalidumo nustatymo instrukcijos dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 9-224);

2.6. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 04 29 įsakymu Nr. 196/40 „Dėl funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiška invalido negalia, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 39-1240) patvirtintą Funkcinių būklių, dėl kurių pripažįstama visiška invalido negalia, sąrašą.

3. Įsakymas įsigalioja nuo 2000 m. gegužės 15 dienos.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

SOCIALINĖS APSAUGOS

IR DARBO MINISTRĖ                                                                                    IRENA DEGUTIENĖ

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro ir socialinės

apsaugos ir darbo ministrės 2000 04 28

įsakymu Nr. 226/49

ILGALAIKIO IR PASTOVAUS DARBINGUMO NETEKIMO (INVALIDUMO) NUSTATYMO tvarka

I. BENDROJI DALIS

1. Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja pirmos, antros ir trečios invalidumo grupių nustatymą, specialaus automobilio ir (arba) transporto išlaidų kompensacijų, profesinio darbingumo netekimo sąlygas, invalidumo nustatymo terminus, invalidumo priežastis bei dokumentų sąrašą invalidumo priežastims nustatyti.

2. Invalidumas ir darbingumo netekimo laipsnis nustatomas asmenims nuo 16 metų.

3. Invalidumą ir darbingumo netekimo laipsnį nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – VMSEK).

4. VMSEK priima sprendimus (išvadas) dėl:

4.1. invalidumo fakto, pobūdžio, priežasties, atsiradimo laiko, grupės, termino, bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsnio;

4.2. invalidų profesinės ir socialinės reabilitacijos priemonių;

4.3. invalidų ugdymo, mokymo, darbo pobūdžio ir sąlygų;

4.4. invalidų nuolatinės slaugos būtinumo;

4.5. specialių kompensacinių priemonių invalidams, atsižvelgiant į reabilitacijos specialistų rekomendacijas;

4.6. visiškos negalios pripažinimo;

4.7. teisės į specialaus automobilio įsigijimo ir (arba) transporto išlaidų kompensavimo nustatymo.

5. Nustatant invalidumą, VMSEK posėdyje gali dalyvauti su patariamojo balso teise asmenį gydantis gydytojas, darbdavių, ugdymo, mokymo įstaigų, socialinės globos ir rūpybos įstaigų (pensionatų), savivaldybių socialinės paramos skyrių*, invalidų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

6. VMSEK, priėmusi sprendimą (išvadą), išduoda invalidumo pažymėjimą bei kitus dokumentus, suteikiančius teisę jo savininkui naudotis valstybės nustatytomis socialinėmis garantijomis.

7. Esant palankiai ligos ir darbingumo prognozei, VMSEK gali pripažinti asmenį laikinai nedarbingu, sudarant sąlygas tęsti gydymą ir reabilitaciją.

8. Ligoniai siunčiami į VMSEK, nustačius tikslią ligos diagnozę, panaudojus visas galimas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemones.

Už teisingą duomenų pateikimą siuntimo formoje Nr. 088-1/a atsako gydantis gydytojas, o už ligonio siuntimą į VMSEK – asmens sveikatos priežiūros gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK).

9. Neužbaigus gydymo arba neišnaudojus reabilitacijos priemonių, ligoniai gali būti siunčiami į VMSEK tuo atveju, kai yra akivaizdžių invalidumo požymių ir nepalanki ligos bei darbingumo prognozė arba kai gydymo ir reabilitacijos priemonės dėl objektyvių priežasčių yra neįgyvendinamos.

10. VMSEK asmens darbingumą sprendžia individualiai, atsižvelgdama į ligos eigą, darbingumo prognozę, įdarbinimo galimybes ir kitus socialinius veiksnius.

II. SĄVOKOS

11. VMSEK – Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatanti invalidumą asmenims nuo 16 metų.

12. Invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

Invalidumas skirstomas į tris grupes: pirmą, antrą, trečią (I, II, III).

Profesinio darbingumo netekimas reiškiamas procentais (%).

13. Invalidas – tai bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

14. Visiškos negalios invalidas – tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam.

15. Darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių.

16. Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė atlikti savo profesijos darbą, reikalaujantį specialių žinių, kvalifikacijos, darbo praktikos (įgūdžių).

Vertinant profesinį darbingumą atsižvelgiama ir į žmogaus gebėjimą bei galimybes dirbti panaudojant įgytas žinias, kvalifikaciją ir įgūdžius, panašių profesijų darbus, išmokti naujos profesijos.

17. Ilgalaikis ir pastovus nedarbingumas – žmogaus būklė, kai jis dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų ilgą laiką arba pastoviai negali dirbti įprastinėmis arba specialiomis darbo sąlygomis, kai darbingumo negalima koreguoti protezavimu, kompensacine technika ir kitomis reabilitacijos priemonėmis.

18. Specialios darbo sąlygos – darbas specialiame ceche, bare, dirbtuvėse, namuose, laisvas darbo grafikas, sutrumpintas darbo laikas, galimybė atlikti darbą ir darbo vietoje, ir namuose, darbo vietos pritaikymas (speciali įranga, kompensacinė technika), kito darbuotojo, gestų kalbos vertėjo pagalba, transporto paslaugos ir kita pagalba.

19. Užimtumas – žmogaus veikla, apimanti ne tik darbinę, bet ir kitą, su darbo santykiais nesusijusią, veiklą.

20. Darbo terapija – metodas, kai užimtumu siekiama pagerinti arba stabilizuoti žmogaus sveikatos būklę.

21. Socialinė garantija – valstybės garantuota materialinė ir teisinė parama žmogui ligos, invalidumo, senatvės, nedarbo, nelaimės ir kitais atvejais.

22. Nuolatinė slauga, priežiūra arba pagalba – kai žmogui dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens slauga, priežiūra arba pagalba namie, darbe, visuomenėje, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą.

23. Nenuolatinė pagalba – kai žmogui dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nenuolatinė kito asmens pagalba namie, darbe, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą.

24. IQ – intelekto koeficientas.

25. Reabilitacija – tai įvairiapusė ir koordinuota medicininių bei socialinių priemonių sistema, padedanti, kiek tai įmanoma, kompensuoti sutrikusias žmogaus organizmo funkcijas, sugrąžinti jo savarankiškumą bei integracijos į visuomenės gyvenimą galimybes.

III. PIRMA INVALIDUMO GRUPĖ

26. Pirma invalidumo grupė nustatoma asmenims:

26.1. kurie dėl savo organizmo būklės negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, kai būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, globa, pagalba;

26.2. kai asmenys, pritaikius būstą ir kitą aplinką, kompensacinės ir ortopedinės technikos bei kitų žmonių pagalbos dėka gali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, ypač sunkių ligų ir defektų atvejais.

Darbingumas sprendžiamas individualiai, jeigu yra galimybė įdarbinti invalidą specialiomis darbo sąlygomis pritaikant darbo vietą, aprūpinant kompensacine technika, skiriant pagalbininką ir kt., arba taikant įvairias užimtumo ir darbo terapijos priemones, o nesant nurodytos galimybės, invalidas pripažįstamas nedarbingu.

27. Visiška negalia yra sunkiausias pirmos grupės invalidumas, kai asmuo dėl savo organizmo būklės, nepaisant reabilitacijos priemonių, visiškai negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu (orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškas), kai jam reikalinga nuolatinė kitų žmonių slauga.

28. Asmens organizmo būklių, dėl kurių nustatoma pirma invalidumo grupė, sąrašas:

28.1. IV funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;

28.2. III laipsnio lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas;

28.3. sudėtingi, nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (tachi, bradiaritmijos) po širdies operacijų;

28.4. 2 metai po širdies transplantacijos;

28.5. III-IV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ar plaučių ligų;

28.6. terminalinė (III) lėtinio inkstų nepakankamumo stadija;

28.7. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis III laipsnio portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų, hepatine encefalopatija;

28.8. persodinto organo funkcijos (širdies, inkstų, kepenų) nepakankamumas;

28.9. neoperuotini piktybiniai navikai;

28.10. dažni epileptiforminiai paroksizmai, prieblandinės sąmonės būsena, kai ryškiai pakitusi psichika ir elgesys arba silpnaprotystė;

28.11. totalinė afazija;

28.12. silpnaprotystė (IQ – iki 34), esant elgesio emocijų ir kitų sutrikimų;

28.13. labai ryškios ir užsitęsusios sutrikusios psichikos būsenos;

28.14. neprotezuojamos dviejų galūnių bigės, abiejų šlaunų bigės;

28.15. abiejų plaštakų keturių pirštų, įskaitant pirmąjį, trūkumas;

28.16. abiejų klubo sąnarių ankilozė arba ryški kontraktūra;

28.17. labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos – hemiplegijos, paraplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – nervų ir raumenų ligų atveju;

28.18. labai ryškūs koordinacijos sutrikimai: ataksijos, hiperkinezijos, amiostazinis sindromas;

28.19. kūno masės padidėjimas su parenchiminių organų distrofija, kai kūno masės indeksas didesnis kaip 40;

28.20. visiškas arba beveik visiškas abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,03 arba geriau matančios akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 50 nuo fiksacijos taško.

28.21. kitos progresuojančios ir nepalankios eigos ligos ir kiti kombinuoti organų ir sistemų pažeidimai arba vystymosi anomalijos su nuolatiniais ryškiais funkcijų sutrikimais, kurie sukelia identiškas būkles.

29. Asmens organizmo būklių, dėl kurių nustatoma visiška negalia, sąrašas:

29.1. IV funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų;

29.2. III laipsnio lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų;

29.3. lėtinio inkstų ir kepenų nepakankamumo terminalinė stadija su visiška encefalopatija ir kitų sistemų veiklos sutrikimu;

29.4. labai ryškus asmenybės defektas, išsivystęs dėl endogeninio psichikos sutrikimo;

29.5. silpnaprotystė (IQ – iki 20), kai yra elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų;

29.6. tetraplegija, ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų;

29.7. išplitęs piktybinis navikas, sukeliantis 29.1–29.6 punktuose nurodytus sutrikimus.

IV. ANTRA INVALIDUMO GRUPĖ

30. Antra invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo būklės iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu ir kuriems reikalinga nenuolatinė kitų žmonių slauga, globa ir pagalba.

Darbingumas sprendžiamas individualiai, jeigu yra galimybė įdarbinti invalidą specialiomis darbo sąlygomis, pritaikant darbo vietą, aprūpinant kompensacine technika, skiriant pagalbininką ir kt., arba taikyti įvairias užimtumo ir darbo terapijos priemones, o nesant nurodytos galimybės, invalidas pripažįstamas nedarbingu.

31. Žmogaus organizmo būklių, dėl kurių nustatoma antra invalidumo grupė, sąrašas:

31.1. II–III funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;

31.2. III–IV funkcinės klasės įtampos ar stabili krūtinės angina, persirgtas Q bangos infarktas su antros klasės krūtinės angina;

31.3. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir hipertenzine nefropatija;

31.4. konduitu ir aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ir aortos vožtuvo nesandarumas;

31.5. 1 metai po širdies ir širdies kraujagyslių operacijų;

31.6. II laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, esant kraujotakos nepakankamumo reiškiniams;

31.7. lėtinės inkstų ligos su II stadijos funkcijos nepakankamumu;

31.8. sunkios eigos aktyvūs hepatitai;

31.9. II–III laipsnio mitybos nepakankamumas dėl kasos, žarnyno, Viplio ligų;

31.10. sunkios formos hipotireozė, komplikuota lėtiniu koronariniu nepakankamumu ir sunkiai kompensuojama tireoidiniais hormonais;

31.11. sunkios formos antinksčių nepakankamumas su kitų organų pakenkimu;

31.12. sunkus necukrinis diabetas (inkstų), blogai kompensuojamas antidiureziniais vaistais;

31.13. piktybiniai navikai su ryškiu kraujodaros nepakankamumu;

31.14. apsunkintas judėjimas dėl II–III stadijos abiejų klubų sąnarių artrozės;

31.15. labai ryški universali osteoporozė, komplikuota stuburo ar kitų kaulų lūžiais;

31.16. galūnių judėjimo funkcijos pažeidimas dėl vidutinio ir sunkaus laipsnio hemiparezių;

31.17. ryškiai sutrikę koordinaciniai judesiai vestibulinių, smegenėlių, hiperkinezinių, amiostatinių sindromų atvejais;

31.18. silpnaprotystė (IQ – nuo 35 iki 49), esant elgesio, emocijų ir kitų sutrikimų. Ryškūs asmenybės psichopatiniai sindromai, trikdantys elgesį. Užsitęsusios psichozinės būsenos;

31.19. dažni sunkūs priepuoliai, sutrikus likvoro dinamikai (akliuzinė hidrocefalija);

31.20. dažni epilepsijos priepuoliai, jei nepadeda gydymas ir yra ryškių psichikos bei elgesio pakitimų;

31.21. dažnos paroksizminės būklės, ryškūs psichikos pažeidimai sergant šizofrenija – subkompensacijos stadijos, kliedėjimo sindromas;

31.22. ypač ryškus abiejų akių regėjimo sumažėjimas – geriau matančios akies regėjimo aštrumo su visiška korekcija sumažėjimas nuo 0,03 iki 0,1 arba geriau matančios akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško;

31.23. šlapimo ir išmatų nelaikymas, fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir išmatos;

31.24. nuolatinė tracheostoma;

31.25. ryškiai sutrikusi abiejų kojų trofika dėl traumų ir nervų sistemos arba kraujagyslių ligų;

31.26. neprotezuojamos šlaunies arba blauzdos bigė;

31.27. plaštakos arba dilbio bigė ir blauzdos bigė;

31.28. žasto ar dilbio bigė, esant sutrikusiai kitos rankos funkcijai;

31.29. šlaunies bigė ir sutrikusios kitos kojos motorinės arba statinės funkcijos;

31.30. plaštakos, dilbio arba kojos bigė ir vienos akies aklumas;

31.31. šlaunies eksartikuliacija;

31.32. kiti panašūs kombinuoti organų ir sistemų pažeidimai arba vystymosi anomalijos, kurios sukelia identiškas būkles;

31.33. kurtumas, išsivystęs ikikalbiniu laikotarpiu.

V. TREČIA INVALIDUMO GRUPĖ

32. Trečia invalidumo grupė nustatoma asmenims:

32.1. kuriems dėl jų organizmo būklės sumažėja profesinė kvalifikacija arba ji prarandama, ne mažiau kaip trečdaliu (1/3) sumažėja darbingumas;

32.2. esant tam tikroms organizmo būklėms, kai į profesinį faktorių neatsižvelgiama (anatominiai defektai ir kt.).

33. Asmens organizmo būklių, dėl kurių nustatoma trečia invalidumo grupė, sąrašas:

33.1. plaštakos arba dilbio bigė;

33.2. netikras žastikaulio arba abiejų dilbio kaulų sąnarys;

33.3. ryški kontraktūra (judesiai galimi iki 10 laipsnių kampu) arba alkūnės sąnario ankilozė funkciškai nepatogios padėties (mažesniu kaip 60 laipsnių arba didesniu kaip 150 laipsnių kampu), arba dilbio fiksacija kraštutinės pronacijos ar supinacijos padėties;

33.4. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;

33.5. plaštakos 4 pirštų, išskiriant pirmą, visų falangų trūkumas arba plaštakos 3 pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;

33.6. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;

33.7. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;

33.8. abiejų plaštakų pirmų pirštų trūkumas;

33.9. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;

33.10. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;

33.11. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;

33.12. ryški kontraktūra arba čiurnos sąnario ankilozė esant ydingai pėdos padėčiai arba abiejų čiurnos sąnarių ankilozė;

33.13. netikras šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarys;

33.14. klibantis kelio arba klubo sąnarys;

33.15. ryški klubo sąnario kontraktūra arba ankilozė;

33.16. koja trumpesnė 7 ir daugiau centimetrų;

33.17. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;

33.18. III-IV laipsnio kifoskoliozė;

33.19. plaštakos arba pėdos paralyžius;

33.20. kojos, rankos paralyžius arba ryški parezė;

33.21. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas – blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija mažesnis kaip 0,03 arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5º nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui su pilna korekcija ne didesniam kaip 0,3;

33.22. žandikaulio arba kietojo gomurio defektai, kada protezavimas nesugrąžina kramtymo funkcijos;

33.23. hipofizinis nanizmas, osteochondropatija, osteochondrodistrofija;

33.24. abipusis III-IV laipsnio kurtumas;

33.25. svetimkūnis širdies raumenyje arba perikarde (konduitai, stentai, lopai) esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;

33.26. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant I–II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;

33.27. kaukolės defektas, kai jis viršija 3x1 cm, arba kai svetimkūnis yra smegenyse;

33.28. lėtinės inkstų ligos su I stadijos funkcijos nepakankamumu;

33.29. II laipsnio mitybos nepakankamumas dėl pogastrorezorbcinių sindromų, lėtinio atrofinio achloridinio gastrito.

VI. TEISĖS Į Specialaus automobilio ĮSIGIJIMĄ ir (arba) transporto išlaidų kompensaVIMĄ NUSTATYMAS

34. Teisė į specialaus automobilio įsigijimą ir (arba) transporto išlaidų kompensavimą nustatoma asmenims, ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai esant atitinkamoms organizmo būklėms:

34.1. vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė;

34.2. hemiplegija arba ryški hemiparezė;

34.3. ryški ataksija;

34.4. ryškus hiperkinezinis arba amiostatinis sindromas;

34.5. abiejų kojų trombobliteruojamosios ligos esant II laipsnio arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui;

34.6. vienos kojos III laipsnio arba abiejų kojų II–III laipsnio veninės kraujotakos lėtinis nepakankamumas;

34.7. ryškūs abiejų kojų trofikos sutrikimai;

34.8. abiejų kojų dramblialigė;

34.9. abiejų plaštakų visų pirštų trūkumas arba aukštesnės rankų bigės;

34.10. abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje;

34.11. blauzdos arba šlaunies bigės;

34.12. klubo sąnario įgimtas ar įsisenėjęs išnirimas;

34.13. klibantis klubo arba kelio sąnarys;

34.14. klubo sąnario ankilozė arba ryški kontraktūra;

34.15. kelio sąnario ankilozė arba labai ryški funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;

34.16. čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant netaisyklingai pėdos padėčiai;

34.17. kitos kaulų ir sąnarių ligos, trukdančios stovėti ir vaikščioti, šlaunikaulio arba blauzdikaulio netikras sąnarys, fistulinis osteomielitas ir kt.;

34.18. klubo arba abiejų kelių endoprotezai, esant kojų funkcijos sutrikimui;

34.19. koja trumpesnė 7 cm;

34.20. stuburo ir kitų sąnarių ligos ir deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti (III–IV laipsnio stuburo iškrypimai, ankilozuojamasis spondilitas, reumatodinis artritas, II–III stadijos klubo sąnarių artrozė);

34.21. lėtinis plaučių ir širdies III funkcinės klasės nepakankamumas;

34.22. inkstų III laipsnio funkcijos nepakankamumas, gydomas dializėmis;

34.23. transplantuota širdis;

34.24. tetraplegija.

PASTABA. 34.3, 34.4, 34.9, 34.21–34.24 punktuose nurodytais atvejais nustatoma tik transporto išlaidų kompensacijos gavimo teisė.

VII. PROFESINIS DARBINGUMAS

35. Profesinio darbingumo netekimo laipsnis suluošinimo darbe, profesinės ligos ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustatomas procentais, įvertinus profesinės reabilitacijos veiksnius, žmogaus gebėjimą bei galimybę dirbti, persikvalifikavus panaudojant naujai įgytas žinias, kvalifikaciją ir įgūdžius naujuose panašių profesijų darbuose taip:

35.1. dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų savo profesijoje yra visiškai nedarbingi – 100%;

35.2. dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/4–1/5 darbo laiko arba 1/4–1/5 darbo krūviu – 75–90% (gali būti naudojamas užimtumas, darbo terapija);

35.3. dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/3 darbo laiko arba 1/3 darbo krūviu – 65–70%;

35.4. dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 1/2 darbo laiko arba 1/2 darbo krūviu – 45–60%;

35.5. kai, nepaisant 35 punkte nurodytų sąlygų, ryškiai sumažėja profesinė kvalifikacija – 45–60%;

35.6. dėl organizmo funkcijos sutrikimų gali dirbti savo profesijos darbą 2/3 darbo laiko arba 2/3 darbo krūviu – 30–40%;

35.7. nėra pagrindo nustatyti invalidumo grupę, kai reikalingi tik nedideli darbo krūvio apribojimai ir palengvinimai – 5–25%;

35.8. profesinio darbingumo netekimo laipsnis nustatomas 5 punktų intervalu.

Nustatant profesinio darbingumo netekimo laipsnį, jo dydis derinamas su invalidumu taip: pirma grupė – profesinio darbingumo netekimas 90–100%, antra grupė – 65–100%, trečia grupė – 30–60%. Ši nuostata netaikoma, kai invalidumo ir profesinio darbingumo netekimo laipsniai tarpusavyje nesusiję.

VIII. INVALIDUMO TERMINAI

36. Invalidumo trukmės nustatymas:

36.1. terminuotas;

36.2. neterminuotas.

Terminuotas invalidumo grupės nustatymas sprendžiamas individualiai.

Prognozuojant efektyvią reabilitaciją, invalidumo grupę galima nustatyti 6 mėnesiams arba vieneriems metams.

Neprognozuojant efektyvios reabilitacijos, invalidumo grupė gali būti nustatoma dvejiems metams.

Pasikeitus asmens sveikatos ir socialinei būklei arba jei terminas buvo nustatytas neteisingai, VMSEK, savo iniciatyva ar suinteresuotam asmeniui prašant, gali peržiūrėti savo sprendimą (išvadą) dėl termino nustatymo.

37. Neterminuotam laikui invalidumo grupė nustatoma:

37.1. pirminio patikrinimo metu dėl labai sunkių ligų ir traumų, anatominių ir psichikos defektų atvejais, kai asmens klinikinė ir darbingumo prognozė nekelia abejonių;

37.2. besikeičiančių procesų atvejais, kai invalidas buvo stebimas ne trumpiau kaip ketverius metus ir, panaudojus medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemones, jo organizme išsivystė nuolatiniai ir negrįžtamo pobūdžio morfologiniai ir funkciniai pakitimai;

37.3. nesant 37.2 punkte nurodyto pobūdžio pakitimų, terminuoto invalidumo nustatymas sprendžiamas individualiai kiekvieno pakartotinio tikrinimo metu, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų;

37.4. asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, išskyrus tuos atvejus, kai invalidumo grupė buvo nustatyta reabilitacijai.

IX. INVALIDUMO PRIEŽASTYS

38. VMSEK nustato tokias invalidumo priežastis:

38.1. bendrosios ligos;

38.2. suluošinimas darbe;

38.3. profesinė liga;

38.4. invalidumas nuo vaikystės;

38.5. liga (suluošinimas)¹, įgyta vykdant karinės tarnybos pareigas²;

38.6. liga (suluošinimas) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;

38.7. liga (suluošinimas) dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;

38.8. liga (suluošinimas), įgyta dalyvaujant rezistencinėje kovoje;

38.9. liga (suluošinimas), įgyta neteisėto kalinimo ir tremties metu;

38.10. liga (suluošinimas), įgyta tarnaujant antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ir junginiuose;

38.11. invalidumas nuo vaikystės, susijęs su buvimu tremtyje;

38.12. liga (suluošinimas), įgyta būnant priverstiniuose darbuose už buvusios TSRS ribų;

38.13. liga (suluošinimas), įgyta būnant getuose, koncentracijos ar kitokio tipo priverstinėse stovyklose;

38.14. liga (suluošinimas) vykdant piliečio pareigą.

39. Dokumentai, reikalingi invalidumo priežastims nustatyti:

39.1. pasas arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

39.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos siuntimas;

39.3. dėl invalidumo priežasčių, kurios nurodytos 38.2–38.14 punktuose, komisijai papildomai turi būti pateikti šie dokumentai:

39.3.1. dėl suluošinimo darbe – nustatytos formos nelaimingo atsitikimo aktas; teismo arba kitų įstaigų ir organizacijų (įstatymų tvarka) išduoti dokumentai;

39.3.2. dėl profesinės ligos – Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis profesinę ligą;

39.3.3. dėl invalidumo nuo vaikystės – asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių medicinos pagalbą vaikams ir paaugliams, pažymos;

39.3.4. dėl ligos (suluošinimo) karinėje tarnyboje – nustatytos formos kariniai-medicininiai dokumentai. Invalidumo priežastis formuluojama taip, kaip nurodyta kariniame dokumente³;

39.3.5. dėl ligos (suluošinimo) per 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos agresijos – Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduoti dokumentai;

39.3.6. dėl ligos (suluošinimo) per Černobylio atominės elektrinės avariją ir jos padarinių likvidavimą – dokumentai, patvirtinantys dalyvavimą (karinis bilietas, karinės įstaigos išduota pažyma, dalyvio pažymėjimas) arba darbovietės siuntimas ir medicininė išvada;

39.3.7. politiniai kaliniai, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, rezistencijos dalyviai, antihitlerinės koalicijos kariai, tarnavę užsienio šalių armijose Antrojo pasaulinio karo metais, invalidai nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo Antrojo pasaulinio karo metais arba dėl šio karo pasekmių – Lietuvos teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros, vidaus reikalų, saugumo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, karinių ir kitų institucijų, taip pat užsienio valstybinių įstaigų) išduotus dokumentus, įrodančius buvus kalėjime, tremtyje, dalyvavus rezistencinėje kovoje, antihitlerinės koalicijos šalių armijose ir kitur. Invalidumas nuo vaikystės, susijęs su buvimu tremtyje (38.11) – vietoj kompetentingų įstaigų išduotų dokumentų gali pateikti liudininkų, kurių parašai patvirtinti notarine tvarka, parodymus.

40. Invalidumo priežastims, nurodytoms 38.8–38.14 punktuose, VMSEK papildomai turi būti pateikiami šie medicininiai dokumentai:

40.1. patvirtinantys ligą (suluošinimą) 38.8–38.14 punktuose nurodytais atvejais;

40.2. suluošinimų atvejais (galūnių bigės, galvos kaulų defektai, randai po sužeidimų, svetimkūniai ir kt.) – teismo medicinos ekspertų išvados;

40.3. lėtai progresuojančių ligų atvejais – medicininiai dokumentai, išduoti vėliau ir leidžiantys daryti išvadą, kad pagal ligos pobūdį, eigą ir pasekmes invalidumas siejamas su buvimu nurodytose vietose;

40.4. dviejų liudininkų, kurių parašai patvirtinti notarine tvarka, parodymai, kad asmuo sunkiai sirgo arba buvo suluošintas nurodytose vietose.

______________

PATVIRTINTA

Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės

apsaugos ir darbo ministrės 2000 04 28

įsakymu Nr. 226/49

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija	........................ ĮOK
įstaigos pavadinimas, adresas, spaudas Siuntimas į medicininę socialinės ekspertizės komisiją	............ VDK ........................ Forma Nr. 088–1/a

200 ____________________  Nr. __________

1.

(vardas, pavardė, asmens kodas)

2. Gimimo data __________________ 3. Adresas _______________________________________

4. Invalidumo grupė ______________ 5. Darbovietė, pareigos ______________________________

________________________________________________________________________________

6. Socialinė padėtis ________________________________________________________________

                                                                             (pensininkas, bedarbis, kt.)

7. Ligos anamnezė ________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

8. Gydymo trukmė per paskutinius vienerius metus, gydėsi stacionare ____ kartų, _________  dienų

paūmėjimų, dekompensacijų ir kt. skaičius _____, darbingumo prognozė______________________

9. Laikinojo nedarbingumo trukmė (n. p. arba pažyma Nr. 094/a) per paskutinius12 mėnesių:

Laikinojo nedarbingumo			Ligos pavadinimas
pradžia	pabaiga	dienų skaičius

Iš viso: ____________________________________________________________________

10. Taikytas gydymas bei kitos reabilitacijos priemonės^*:

medikamentinis, chirurginis, antirecidyvinis, sveikatos grąžinamasis, reabilitacinis, darbo sąlygų keitimas, darbinis mokymas ir kt.

^*reikalingą pabraukti

----------------------------------------------------------------------------------------------------------

NUPLĖŠIAMASIS TALONAS

Ligonio pirminės asmens sveikatos ______________________________________________  forma

priežiūros įstaigos pavadinimas

Nr. 088-1/a

(vardas, pavardė, asmens kodas)

________________________________________________________________________________

gyvenamoji vieta

11. Sveikatos būklės aprašymas bei tyrimo duomenys, nurodant konkrečią patologiją (bendrosios praktikos gydytojų bei gydytojų specialistų konsultacijos prireikus)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

12. Pridedama papildoma medicininė dokumentacija _____________________________________

13. Pagrindinė diagnozė ____________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________ TLK 10 kodas ___________

Funkcijos sutrikimas: vidutinis, ryškus, labai ryškus^*, Bartelio indeksas:

Gretutinės diagnozės ______________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________ TLK 10 kodas ___________

Funkcijos sutrikimas: vidutinis, ryškus, labai ryškus^*

14. Siuntimo į Medicininės socialinės ekspertizės komisiją pagrindas^*: invalidumo reiškiniai, invalidumo baigimosi terminas, nedarbingumo pažymėjimo tęsimas, priešlaikinis pakartotinas tikrinimas, kompensacija transportui, darbingumo netekimo laipsniui nustatyti, ligoniui reikalaujant ir kt.

^* reikalingą pabraukti

GKK pirmininkas                                                                                                                                   

parašas                                v., pavardė

A. V.

nariai                                                                                                                                                       

parašas                                   v., pavardė

gydantis gydytojas                                                                                                                                 

parašas                                  v., pavardė

----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Medicininės socialinės                                                                  Sprendimo data ________________

ekspertizės komisijos spaudas                                                       Išvada: _______________________

_____________________________

Kito patikrinimo data ___________

Pirmininko parašas

______________