LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MIŠKO SKYRIMO IR PARDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1993 m. rugsėjo 6 d. Nr. 684
Vilnius
MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS
STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS,
L. E. MIŠKŲ ŪKIO MINISTRO PAREIGAS ALGIRDAS VAPŠYS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 684
Miško skyrimo ir pardavimo taisyklės
Bendrieji nuostatai
1. Šios taisyklės taikomos skiriant ar parduodant valstybiniuose miškuose stačią mišką (toliau vadinama – miškas).
2. Taisyklės privalomos visiems miško ruošėjams – tiek ruošiantiems medieną, tiek sakinantiems pušis valstybiniuose miškuose.
Miško kirtimo fondas
3. Miško kirtimo fondą sudaro medynai, skirti pagrindiniams, ugdomiesiems, sanitariniams ir kitiems kirtimams.
4. Pagrindiniai kirtimai vykdomi neviršijant miškų urėdijai (miškų urėdijomis tekste vadinama ne tik miškų urėdijos, bet ir įmonės bei organizacijos, priskirtos Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai) ar kitam miškų valdytojui patvirtintos metinės kirtimo biržės.
Miškų ūkio ministerijai leidus, ši biržė pagal atskirus poūkius gali būti padidinta, jeigu ji nebuvo iškirsta ankstesniais metais, – iki trūkstamos apimties, skaitant nuo biržės patvirtinimo metų.
5. Į pagrindinius einamųjų metų kirtimus gali būti įskaitomi kiti kirtimai: plyni sanitariniai, taip pat kirtimai, atliekami paverčiant miško plotus ne miško plotais, trasų, kvartalinių linijų kirtimai ir panašiai.
Teisės kirsti mišką ir sakinti pušynus suteikimas
7. Teisė kirsti mišką ir išvežti medieną bei sakinti pušynus suteikiama išrašant bilietus, orderius ar leidimus kirsti mišką (toliau vadinama – bilietai). Juos išrašo miškų valdytojai. Šių dokumentų pavyzdžius, jų apskaitos, saugojimo, pildymo ir išdavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija.
Kiti raštiški ar žodiniai leidimai kirsti mišką ir sakinti pušynus negalioja.
8. Miško ruošėjai bilietus privalo gauti iki darbų pradžios. Be bilietų, išimties būdu, gali būti kertami medžiai, užgriuvę arba gresiantys užgriūti ant kelių, ryšių ir elektros tiekimo linijų, taip pat likviduojant avarijų padarinius, gesinant miško gaisrus, prakertant atribojimo spindžius. Šiais atvejais bilietai turi būti gauti per 15 dienų po kirtimo.
9. Prieš paimdami bilietus, miško ruošėjai turi teisę apžiūrėti biržes ir susipažinti su jų taksacijos duomenimis bei piniginiu įvertinimu. Jeigu miško ruošėjai nesutinka su šiais duomenimis, jiems dalyvaujant, biržės tikrinamos vietoje ir rašomas tikrinimo aktas. Vadovaujamasi naujais tikrinimo duomenimis.
10. Juridiniams ir fiziniams asmenims bilietai einamųjų metų pagrindiniams kirtimams išduodami iki tų pačių metų gruodžio 1 dienos. Ugdomiesiems, sanitariniams kirtimams jie išduodami ištisus metus.
11. Miškų urėdijų padaliniams, baigusiems kirsti einamųjų metų pagrindinio kirtimo biržes arba negalintiems baigti kirsti kai kurių biržių dėl nepalankių klimatinių sąlygų ar kitų svarbių priežasčių, nuo einamųjų metų spalio 1 d. gali būti išduodami bilietai kirsti kitų metų biržes.
12. Nuo bilieto išdavimo dienos miško ruošėjui tenka visi šių taisyklių numatyti įpareigojimai ir atsakomybė. Pretenzijos dėl biržių tūrio nustatymo, piniginio įvertinimo bei medienos apsaugos nepriimamos.
13. Jeigu būtina, miškų urėdijos gali keisti kertamas ir nepradėtas kirsti pagrindinio kirtimo biržes normaliuose medynuose į biržes stichinių nelaimių ir kenkėjų pakenktuose medynuose. Taip pat gali būti keičiamos biržės normaliuose medynuose į biržes miško plotuose, skirtuose paversti ne miško plotais (įskaitant trasas). Jos, neviršijant metinės spygliuočių ir kietųjų lapuočių biržės apimties, keičiamos Miškų ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka.
14. Miškų urėdijų atrėžtos kitiems miško ruošėjams biržės, kurioms išrašyti bilietai, šių taisyklių 13 punkte nurodytais atvejais gali būti keičiamos tik šių ruošėjų sutikimu.
15. Miško ruošėjai gali perleisti miško kirtimo teisę kitiems miško ruošėjams. Toks teisės perleidimas galimas pagal abiejų ruošėjų (perleidžiančiojo ir priimančiojo šią teisę) raštišką susitarimą, pateiktą miškų urėdijai. Visuose bilieto egzemplioriuose jį išdavusi miškų urėdija daro atitinkamą įrašą apie šios teisės perleidimą.
16. Miškų urėdijos ir kiti miškų valdytojai, išdavę bilietą, gali jį anuliuoti patys arba valstybinę miškų kontrolę vykdančių institucijų teikimu, jeigu:
16.2. bilietas buvo išduotas arba miškas buvo kertamas bei pušynai sakinami nesilaikant šiose taisyklėse, pagrindinių kirtimų, pušynų sakinimo ir priešgaisrinio saugumo Lietuvos miškuose taisyklėse, ugdomųjų kirtimų nuostatuose bei technologinėje biržių eksploatavimo kortelėje, taip pat biliete nurodytų reikalavimų.
Miškų urėdijos ir kiti miškų valdytojai gali anuliuoti išduotus dar nepradėtų kirsti biržių bilietus arba neišduoti naujų, jeigu miško ruošėjai, nepaisydami jų įspėjimo, vengia valyti arba blogai valo ankstesnes kirtavietes;
17. Kai miškas kertamas ar pušynai sakinami nesilaikant šių taisyklių 16.2 punkto reikalavimų, miško ruošėjas privalo nustatytąja tvarka atlyginti miškų valdytojui padarytą žalą.
Miško kirtimo ir pušynų sakinimo terminai bei tvarka
19. Miško kirtimo ir medienos išvežimo terminus, atsižvelgdami į šių darbų apimtį, ruošos sąlygas bei aplinkosaugos reikalavimus, nustato ir nurodo biliete miškų valdytojai.
20. Miško kirtimo terminas einamųjų metų biržėms nustatomas ne vėliau kaip iki tų pačių metų gruodžio 31 d., o medienos išvežimo terminas turi būti ne daugiau kaip 3 mėnesius ilgesnis už kirtimo terminą.
Miško kirtimo terminas kitų metų pagrindinio kirtimo biržėms nustatomas nuo bilieto paėmimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo einamųjų metų spalio 1 d. ir ne vėliau kaip iki kitų metų gruodžio 31 d., o medienos išvežimo terminas turi būti ne daugiau kaip 3 mėnesius ilgesnis už kirtimo terminą.
21. Pušynų sakinimo terminas nustatomas nuo bilieto išdavimo dienos iki sakinimo baigimo metų spalio 31 d. – visam sakinimo laikotarpiui.
22. Siekdami išsaugoti medienos ištraukimo ir išvežimo kelius (polaidžių metu ir panašiai), miškų valdytojai gali laikinai uždrausti miško ruošėjams medienos ištraukimo ir išvežimo darbus. Apie tai pažymima bilietuose.
23. Apskaitant parduodamą mišką pagal paruoštos medienos kiekį, jos kiekis nustatomas kirtavietėje arba laikiname sandėlyje. Sandėlio vieta nurodoma biliete. Išvežti medienos nepatikrinus jos kiekio neleidžiama.
24. Jeigu biržė nebaigta kirsti arba miške liko paruoštos, bet neišvežtos medienos, miško ruošėjas turi teisę gauti vienkartinį leidimą pratęsti miško kirtimo ir medienos išvežimo terminą iki 5 mėnesių.
Terminas pratęsiamas pagal raštišką miško ruošėjo prašymą, paduodamą 10 dienų prieš pasibaigiant nustatytam miško kirtimo ar medienos išvežimo terminui. Apie termino pratęsimą pažymima biliete.
25. Miško ruošėjai privalo atlikti miško ruošos darbus (iškirsti mišką ir išvežti medieną) iki terminų, nurodytų miškų valdytojų išduotuose bilietuose. Nebaigę šių darbų iki nurodytų terminų ir pageidaujantys juos pratęsti, miško ruošėjai privalo mokėti delspinigius – 5 procentus neiškirstos biržės ar neišvežtos medienos vidutinės tos biržės ar medienos kainos kiekvieną pratęsimo mėnesį. Delspinigiai turi būti sumokėti prieš pasibaigiant biliete nurodytiems miško ruošos darbų terminams. Šiuos darbus leidžiama tęsti tik sumokėjus delspinigius.
Miškų valdytojai, patys vykdydami ugdomuosius, sanitarinius ir kitus miško priežiūros kirtimus, delspinigių už šių terminų pratęsimą nemoka.
26. Miškų valdytojai gali leisti miško ruošėjams jiems skirtose biržėse ir gretimuose plotuose atlikti paruošiamuosius darbus: tiesti ir remontuoti kelius, įrengti laikinus medienos sandėlius bei įrenginius. Apie tai pažymima bilietuose.
27. Visus miškų valdytojo žemėje pastatytus statinius ir įrenginius miško ruošėjas privalo pašalinti iki pasibaigiant miško naudojimo terminui. Prireikus miškų valdytojas gali šį terminą pratęsti.
Visi nustatytu laiku nepašalinti statiniai ir įrenginiai neatlygintinai lieka miškų valdytojo žinioje arba jie pašalinami miško ruošėjo lėšomis.
28. Miško ruošėjai privalo:
28.1. laikytis bilietuose ir šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų, technologinėje biržių eksploatavimo kortelėje nustatytos technologijos, taip pat priešgaisrinio saugumo Lietuvos miškuose taisyklių reikalavimų;
28.2. nulupti žievę nuo paliekamos vasarai miške ar pamiškėse spygliuočių medienos arba ją apdoroti chemikalais. Šių darbų būdai ir terminai nurodomi bilietuose;
Miško kaina
29. Miškas parduodamas kirsti, pušynai skiriami sakinti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintų kainų arba rengiant aukcionus.
30. Miško kainą miško ruošėjai (išskyrus miškų urėdijas) sumoka prieš paimdami bilietus. Miškų urėdijos ją sumoka Miškų ūkio ministerijos nustatytais terminais.
31. Miškų urėdijos (taip pat kiti miško ruošėjai, jeigu jie kartu yra ir miškų valdytojai), vykdydamos ugdomuosius, sanitarinius ir kitus miškų priežiūros kirtimus miškų ūkio sektoriuje, už kertamą mišką nemoka.
32. Miško kaina perskaičiuojama (tikslinama) šiais atvejais:
kai bilietas anuliuojamas dėl šių taisyklių 16.1 punkte nurodytos priežasties ar dėl to, kad jį išduodant buvo pažeisti 16.2 punkto reikalavimai;
kai reikia ištaisyti kainų taikymo ir kitas klaidas.
Parduodant mišką pagal apytikrį kiekį, jo kaina vėliau perskaičiuojama pagal faktiškai pagamintos medienos kiekį, jeigu visiškai panaudotos paruošų galimybės skirtame plote.
Kirtaviečių tikrinimas
33. Miškų valdytojai nuolat kontroliuoja, kaip miško ruošėjai laikosi šių taisyklių, o baigus medienos paruošas, priima iš jų kirtavietes Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
34. Kirtavietės priimamos tuoj pat biržėje baigus darbus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus medienos išvežimo terminui. Tikrinimo datą miškų valdytojai praneša miško ruošėjams ne vėliau kaip 10 dienų prieš paskirtą terminą.
35. Baigę darbus anksčiau negu nurodyta bilietuose, miško ruošėjai praneša miškų valdytojams darbų baigimo datą, o šie privalo per 30 dienų patikrinti kirtavietes, prieš tai šių taisyklių 34 punkte nurodyta tvarka pranešę miško ruošėjams tikrinimo datą.
36. Miško ruošėjams ar jų įgaliotiems atstovams nurodytu laiku neatvykus, miškų valdytojai turi teisę atlikti tikrinimą ir be miško ruošėjų (jų atstovų). Surašyti tikrinimo aktai miško ruošėjams yra privalomi.
37. Kirtaviečių tikrinimo rezultatai ir rodikliai, kurių reikia visiškai atsiskaityti su miško ruošėjais, bei tikrinimo metu pareikštos pastabos įrašomi į aktus, kuriuos pasirašo miškų valdytojai ir miško ruošėjai ar jų įgalioti atstovai.
Tikrinimo akto formą tvirtina Miškų ūkio ministerija. Parduodami mišką gyventojams, miškų valdytojai gali nustatyti paprastesnę kirtaviečių tikrinimo tvarką: tikrinimo datą pranešti žodžiu, nepildyti atskirų nustatytos formos tikrinimo aktų, o tikrinimo rezultatus įrašyti bilietuose.
Atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą
38. Atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą nurodoma bilietuose, įrašant juose punktus, pagal kuriuos miško ruošėjai atsako už taisyklių pažeidimus. Miško ruošėjai bilietuose pasirašo, tuo patvirtindami, kad susipažino su taisyklėmis, įsipareigoja vykdyti jų reikalavimus ir atsakomybė už jų nesilaikymą jiems žinoma.
39. Už šių taisyklių pažeidimus iš miško ruošėjų išieškomos šių dydžių netesybos:
39.1. už nekirstinų medžių (sėklojų ir kt.) iškirtimą ar stiprų pažeidimą plynose pagrindinių kirtimų biržėse – dešimteriopa, neplynose šių kirtimų biržėse – penkeriopa tų medžių kaina.
Stipriai pažeistais laikomi medžiai, kurių žievė nulupta iki medienos daugiau kaip 25 procentais kamieno žiedo (eglės – daugiau kaip 10 procentų) arba nulaužta daugiau kaip 1/4 lajos;
39.2. už šių taisyklių 39.1 punkte nurodytų medžių mažesnį pažeidimą, nenutraukusį augimo, – triguba tų medžių kaina.
Neplynose pagrindinių kirtimų biržėse pažeisti medžiai neturi sudaryti daugiau kaip 8 procentų visų nekirstinų medžių. Netesybos skaičiuojamos tik už pažeistus virš leistino kiekio medžius;
39.3. už nekirstinų medžių iškirtimą ugdomųjų, sanitarinių kirtimų biržėse – triguba tų medžių kaina;
39.4. už šių taisyklių 39.3 punkte nurodytų medžių pažeidimą – tų medžių kaina. Pažeisti medžiai neturi viršyti 8 procentų bendro nekirstinų medžių skaičiaus;
39.5. už medžių, esančių ne miško ruošėjo biržėje, o už jos ribų, kirtimą ar stiprų pažeidimą, – dešimteriopa, už mažesnį pažeidimą – triguba tų medžių kaina;
39.6. už nepriekirtų (pavienių kirstinų grupių ir medžių) palikimą: plynose biržėse – dviguba neiškirstų medžių kaina, atvejiniuose ir atrankiniuose pagrindiniuose kirtimuose bei einamuosiuose ir sanitariniuose kirtimuose – neiškirstų medžių kaina. Už tai, kad paruošta mediena neišvežta biliete nurodytu terminu (įskaitant termino pratęsimą), – dviguba neišvežtos medienos kaina.
Pavienėmis kirstinomis grupėmis laikomi plynų biržių sklypai: biržėse iki 3 ha ploto – ne didesni kaip 0,1 ha, didesnėse kaip 3 ha biržėse – ne didesni kaip 0,3 hektaro. Pavieniais kirstinais medžiais laikomi skirti kirsti, bet neiškirsti medžiai neplynuose pagrindiniuose bei einamuosiuose ir sanitariniuose kirtimuose.
Mediena laikoma išvežta, jeigu ji atvežta į vartotojo galutinį sandėlį arba į kitą sandėlį, įrengtą biliete nurodytoje vietoje;
39.7. už miško kirtimą, medienos ištraukimą ar išvežimą draudžiamu laiku, nurodytu biliete, – triguba iškirstų medžių kaina arba triguba ištrauktos ar išvežtos medienos kaina;
39.8. už medienos paruošas miško ruošėjui atrėžtose ir jo priimtose biržėse prieš paimant bilietą – triguba, o pasibaigus biliete nurodytam terminui – dešimteriopa iškirstų medžių kaina;
39.9. už vėlesnį bilietų įforminimą faktiškam kirtimui, leistam pagal šių taisyklių 8 punktą, – triguba iškirstų medžių kaina;
39.10. už savavališką (iki tikrinimo) medienos išvežimą, jeigu miškas parduotas pagal apytikrį kiekį ir biliete nurodyta, kad draudžiama medieną išvežti, iki bus patikrintas faktiškas jos kiekis, taip pat už medienos ištraukimą į biliete nenurodytą vietą, esančią už biržės ribų, – triguba išvežtos ar ištrauktos medienos kaina;
39.11. už nukirstus medžius, įstrigusius ir paliktus baigtoje kirsti biržėje, – penkeriopa tų medžių kaina;
39.12. už saugotino pomiškio ar savaiminio jaunuolyno bei miško kultūrų sunaikinimą – penkeriopa, o už jų pažeidimą – dviguba miško atkūrimo tame plote kaina.
Miško kultūros, saugotinas pomiškis ar savaiminis jaunuolynas laikomi pažeistais, jeigu apmatavus pažeistą plotą nustatoma, kad jame daugiau kaip 10 procentų medelių nulaužta, nulenkta arba pažeista jų žievė iki medienos, nulaužtos šakos, viršūnės arba kitaip pakenkta;
39.13. už kirtaviečių neišvalymą nustatytu laiku, taip pat už 30 metrų pločio juostų, kurios ribojasi su biržėmis ir medienos išvežimo keliais, užvertimą – triguba neišvalytų kirtaviečių ar užverstų plotų išvalymo kaina. Laikoma, jog kirtavietės neišvalytos, jeigu tai neatlikta taip, kaip nurodyta biliete;
39.14. už kvartalų, ribų ir biržių stulpų, kelių, tiltų, melioracijos, rekreacinių, priešgaisrinių ar kitokių įrenginių bei ženklų sugadinimą ar sunaikinimą – dviguba jų remonto ar atstatymo kaina;
39.15. už neatliktą spygliuočių medienos, vasarai paliktos miške arba pamiškėse, profilaktiką (nenulupta žievė, mediena neapdorota chemikalais biliete nurodytais būdais) – triguba žievės lupimo (medienos apdorojimo chemikalais) kaina;
39.16. už aukštesnių kaip 1/3 skersmens (kertant plonesnius kaip 30 cm skersmens medžius – aukštesnių kaip 10 cm) kelmų palikimą, įspaudų ar numerių ant kelmų ir medžių sunaikinimą – 1/4 nukirstų, paliekant per aukštus kelmus ar sunaikinant įspaudus ir numerius, medžių kainos;
39.17. už neiškirstą traką ir pomiškį, jeigu juos iškirsti numatyta biliete, – triguba jų iškirtimo kaina;
39.18. už biržių eksploatacijos technologijos, numatytos technologinėje biržių eksploatavimo kortelėje, pažeidimus (nėra įrengtų valksmų, važinėjama traktoriais po biržę jų nesilaikant, už biržės – ne keliais ir kt.), jeigu dėl to sunaikintas humusingas dirvos paviršius, – vidutinė biržės 1 ha miško kaina (už kiekvieną pažeistą hektarą, išskyrus valksmų, kelių ir sandėlių užimamą plotą);
39.19. už pušynų sakinimą be bilieto arba pasibaigus biliete nurodytam terminui, taip pat už pušynų sakinimą nenumatytais sakinimo taisyklėse būdais – sakinamų medžių kaina;
39.21. už medžių žalojimą (pernelyg daug žaizdų, jos paplatintos, per gilūs latakėliai ar rėžiai), jeigu taip pažeista ne mažiau kaip 5 procentai visų biržėje sakinamų medžių, – dviguba sakinamų medžių kaina;
40. Apskaičiuojant netesybas pagal 39.1-39.5, 39.7-39.9, 39.11 ir 39.16 punktus, visi nukirsti ar pažeisti medžiai, taip pat pagal 39.19-39.21 punktus savavališkai sakinami medžiai vertinami pagal biržės vidutinę vieno kietmetrio kainą.
41. Apskaičiuotos netesybos už šių taisyklių nesilaikymą saugomose teritorijose, kuriose miško kirtimai ribojami, didinamos 50 procentų.
43. Jeigu miško ruošėjai atsisako mokėti miškų valdytojui šiose taisyklėse numatytas netesybas ir delspinigius, sumos apskaičiuojamos ir išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Tokia pat tvarka miškų valdytojai išieško faktinius nuostolius už nenurodytus šiose taisyklėse pažeidimus, jeigu juos padarė miško ruošėjai, vykdydami medienos paruošas ar sakindami pušynus.
______________