LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2007-2011 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 17 d. Nr. V-385
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), 2.7 priemonę:
1. Tvirtinu Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-385
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2007–2011 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 metų programa (toliau – Programa) atitinka Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), numatytą pagrindinę sveikatos strategijos kryptį „Sveikatos išsaugojimas, stiprinimas bei ligų profilaktika“.
2. Programos tikslai ir uždaviniai yra susiję su Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418, 2006, Nr. 70-2574), tikslais ir uždaviniais bei atitinka Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas (Žin., 2001, Nr. 112-4069).
3. Programoje numatytos priemonės atitinka Europos komiteto 2006 m. išplatintų rekomendacijų „Dėl pacientų saugumo gerinimo strategijos, vykdant su sveikatos priežiūros įstaigomis susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę“ strategijas.
4. Europos Tarybos patvirtintoje rekomendacijoje „Racionalus antimikrobinių vaistų vartojimas medicinoje“ (2002/ 77/EC) tarp priemonių, vykdytinų visose ES šalyse narėse, nurodoma diegti higienos ir infekcijų kontrolės standartus įvairiose įstaigose, įskaitant ligonines, įvertinti jų įtaką užkrečiamųjų ligų ir antimikrobinio atsparumo plitimo prevencijai.
5. Hospitalinių infekcijų, kaip specialios sveikatos problemos, priežiūra yra įtraukta į Europos komiteto 1999 m. gruodžio 22 d. sprendimą „Dėl užkrečiamųjų ligų, kurios pagal Europos parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/ EB turi būti palaipsniui įtrauktos į Bendrijos tinklą“.
6. Hospitalinių infekcijų valdymas, kaip viena iš pagrindinių strategijų kovojant su antibiotikams atsparių bakterijų plitimu, pacientų saugumo stiprinimas, paslaugų kokybės gerinimas, akcentuojamas daugelyje Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO), ES teisinių ir rekomendacinių dokumentų. Taip pat tai yra prioritetinė veiklos kryptis: Europos Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje 2003–2008 m. programoje, patvirtintoje 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB, 6-ojoje ir 7-ojoje Bendrosiose programose. Viena iš prioritetinių 2006 m. įsteigtos naujos agentūros – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro – veiklos sričių taip pat yra infekcijų kontrolė ir antimikrobinis atsparumas.
II. SITUACIJOS ANALIZĖ
7. Hospitalinės infekcijos (toliau – HI) – bet kokie bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimai, susiję su ligonio hospitalizavimu, tyrimais, gydymu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje.
8. HI yra viena svarbiausių ir sudėtingiausių visame pasaulyje problemų, kylančių visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ). HI užsikrečia vidutiniškai apie 2–5 proc. gydytų ligoninėse pacientų.
9. HI dažnumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant šalies sveikatos sistemą, ligoninės dydį ir profilį, teikiamų medicinos paslaugų lygį. PSO tyrimas skirtingose šalyse parodė HI paplitimo svyravimus nuo 3,5 proc. iki 12,1 proc.
10. HI atsiradimo rizika yra skirtinga įvairaus profilio skyriuose. Įvairūs autoriai, nepaisant tyrimo metodikos, nurodo, kad didžiausias HI paplitimas yra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose (nuo 12,8 proc. iki 38,1 proc.) bei chirurgijos skyriuose (nuo 3,8 proc. iki 13,8 proc).
11. HI tikimybė didėja, modernėjant teikiamoms medicinos paslaugoms, tobulėjant medicinos technikai dėl didėjančios apimties invazinių bei chirurginių procedūrų. Ilgalaikių stebėjimų ir tyrimų rezultatai rodo, kad pagrindiniai specifiniai HI rizikos veiksniai yra įvairios invazinės priemonės, pvz., šlapimo takų, kraujagyslių kateteriai, dirbtinė plaučių ventiliacija ir kt. Literatūros duomenimis, 2,5–25,0 proc. ligonių išsivysto septicemija po centrinių venų kateterizavimo, 30,5 proc. – šlapimo takų infekcija, panaudojus šlapimo takų kateterius.
12. Ypatingai aktuali pastaraisiais metais tapo antibiotikams atsparių bakterijų plitimo sveikatos priežiūros įstaigose problema. Jų sukeltos infekcijos yra sunkiai gydomos, iškyla pavojus tokių bakterijų išplitimui ir už ligoninių ribų.
13. HI padaro daug nuostolių – pacientams, gydymo įstaigoms ir visai sveikatos priežiūros sistemai. Dėl HI blogėja gydymo rezultatai, atsiranda trumpalaikės ar ilgalaikės pasekmės, didėja gydymo kaštai, mažėja visuomenės pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.
14. HI padaromi nuostoliai yra tyrinėti įvairias aspektais. Pvz., operacinės žaizdos infekcijos gydymas Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau – JAV) kainuoja apie 2,7 tūkst. dolerių (Haley R. W., JAV, 1986). Kasmet JAV HI suserga apie 2 mln. pacientų (Haley R. W. ir kt., JAV, 1985). Joms gydyti išleidžiama 4,5 milijardų dolerių (Martone W. J., Jarvis W. R., Culver D. H., Haley R. W., 1992). Suomijoje apie 50 tūkst. ligonių per metus suserga HI, su jomis susijusios išlaidos siekia 400 mln. Suomijos markių. Europos Komisijos pateiktais apytikriais apskaičiavimais, kasmet ES būna apie 3 mln. HI, dėl jų miršta apie 50 000 asmenų.
15. Įgyvendinti ligoninės tikslus – teikti efektyvias, saugias, šiuolaikinio medicinos mokslo ir etikos reikalavimus atitinkančias paslaugas, nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę – įmanoma įdiegus HI prevencijos priemones, tikslingai jas pritaikius kiekvienai konkrečiai situacijai. Sumažinus HI lygį, maksimaliai išvengus HI atvejų bei jų plitimo ASPĮ, sumažėja papildomų lovadienių skaičius bei išlaidos pacientų, užsikrėtusių HI, gydymui brangiais antimikrobiniais ir kitais vaistais, medicinos ir slaugos priemonėms.
16. HI prevencijos ir valdymo metodai yra žinomi. Šios problemos sprendimui būtinos kompleksinės priemonės – infekcijų valdymo programos. Infekcijos valdymo programų ir daugelio prevencijos priemonių ekonominis efektyvumas yra įrodytas.
17. Būtina sėkmingo HI valdymo sąlyga – tinkamas veiklos organizavimas šalies, regiono, vietiniu lygiu. Tam reikalingos struktūros, kvalifikuoti specialistai, apibrėžtos jų kompetencijos ir atsakomybės ribos.
18. Viena svarbiausių HI valdymo priemonių yra jų epidemiologinė priežiūra, kurios tinkamas vykdymas leidžia sumažinti HI dažnumą. Pavyzdžiui, JAV atlikus didžiausią tokio pobūdžio hospitalinių infekcijų valdymo efektyvumo tyrimą (SENIC), nustatyta, kad vien tik nuolatinis infekcijų registravimas ir grįžtamosios informacijos analizė be jokių papildomų priemonių sumažino svarbiausių HI dažnį 15–35 proc. (1976 m.).
19. Nuo 2000 m. Europoje sukurtas HI priežiūros tinklas, kuriame dalyvauja daugelis ES šalių. Įvertinus šalių patirtį ir HI riziką, parengti protokolai ir pradėta nuolatinė HI epidemiologinė priežiūra chirurgijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
20. Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigose HI registracija yra privaloma; jos tvarka, infekcijų diagnozavimo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).
21. 2005 m., vykdant privalomąjį HI registravimą, lyginant su 1991–2000 m., kai vidutiniškai buvo registruojama apie 400 HI susirgimų atvejų, užregistruotų HI skaičius išaugo iki 1340. Tačiau šie statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties, nes bendras sergamumo rodiklis itin mažas – 0,15 proc, todėl HI epidemiologinę priežiūrą būtina keisti.
22. Vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programa 2003–2006 metams, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-65, pradėta diegti nauja HI epidemiologinės priežiūros sistema, paremta savanoriškumo, konfidencialumo ir gero grįžtamojo ryšio principais. Kuriant šią sistemą aktyviai bendradarbiauta su kitų Europos valstybių specialistais, darbai derinti su Europos projekto HELICS (Europos ligoninių tinklas infekcijų kontrolės srityje vykdant jų priežiūrą) protokolais. Pagal dvišalį susitarimą, šios sistemos diegimą finansiškai rėmė Norvegijos sveikatos apsaugos ministerija.
23. Nuo 2003 m. Higienos institutas, vykdydamas Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos 2003–2006 metams I dalį „Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema“, kas antri metai organizuoja hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimus, kuriuose savanoriškai dalyvauja apie 40 proc. Lietuvos ligoninių. Tai parodo, kad ligoninės neneigia šios problemos ir, prisilaikydamos konfidencialumo principų, noriai prisideda prie jos sprendimo. Šių tyrimų duomenys tiksliau atspindi realią situaciją Lietuvos ligoninėse:
23.1. 2003 m. nacionalinio infekcijų paplitimo tyrimo metu, ištyrus daugiau kaip 10 tūkstančių ligonių 39 ligoninėse, nustatytas HI paplitimas – 4,3 proc. 2005 m., pakartojus tyrimą ir ištyrus 9417 ligonių 35 ligoninėse, nustatytas HI paplitimas – 3,4 proc.
23.2. Nustatyti gana ryškūs HI dažnumo skirtumai tarp stacionarų, kurie iš dalies paaiškinami juose esančių skyrių, teikiamų paslaugų skirtumais. Kaip ir kitose šalyse, HI yra santykinai daugiau didesnėse ligoninėse, kur atliekamos sudėtingesnės procedūros, gydomi sunkesnės būklės ligoniai.
23.3. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, HI dažnumas didžiausias intensyvios terapijos (12,8 proc.) ir chirurgijos skyriuose (8,9 proc).
24. Pagal šią programą pradėta diegti nuolatinė epidemiologinė priežiūra didesnės rizikos skyriuose: operacinių žaizdų infekcijų – 24 chirurgijos bei HI – 11 intensyvios terapijos skyrių (t. y. apie 10–15 proc. visų minėtų skyrių Lietuvos stacionaruose):
24.1. Pagal ES HI priežiūros tinklo protokolą pasirinktos 6 operacijų grupės: koronarų šuntavimo, Cezario pjūvio, storosios žarnos, išvaržos, ortopedinės – klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Turimais sistemos duomenimis, operacinių žaizdų infekcijos dažniausiai išsivysto po storosios žarnos operacijų – 18,7 proc. bei koronarų šuntavimo operacijų – 5,8 proc.
24.2. Intensyvios terapijos skyriuose nustatytas ne tik HI paplitimas, kuris siekia 11,8 proc, bet ir sergamumo rodikliai: bendras HI sergamumas – 18,9 atvejo 1000 gydymo dienų, pneumonijos – 20,5 atvejo 1000 dirbtinės plaučių ventiliacijos dienų, kraujo infekcijos – 6,3 atvejo 1000 centrinių venų kateterizacijos dienų, šlapimo takų infekcijų – 1,7 atvejo 1000 šlapimo pūslės kateterizacijos dienų.
25. Tęsiant ir plečiant programos „Nacionalinė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros sistema“ priemones, galima nuolat stebėti HI sergamumą, jų rizikos veiksnius, laiku išsiaiškinti ir išvengti protrūkių, tobulinti epidemiologinės kontrolės (valdymo) priemones. Tačiau svarbiausias šios programos rezultatas – žinių apie HI skleidimas tarp medikų grįžtamuoju ryšiu.
26. Vykdant epidemiologinę priežiūrą pagal standartizuotus protokolus, Lietuva gali dalyvauti ES užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinkluose bei įvairiose palyginamosiose studijose, nagrinėjančiose hospitalinių infekcijų dažnumą ir priežastis, palyginti bendrus šalies ir atskirų ligoninių duomenis su Europos rodikliais.
27. HI epidemiologinei priežiūrai ir valdymui vykdyti ASPĮ numatytos organizacinės struktūros, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643). Tačiau ne visos ASPĮ turi Infekcijų kontrolės skyrius, infekcijų kontrolės gydytojus ar infekcijų kontrolės gydytojo padėjėjus, todėl neretai HI priežiūra, kontrolė ir valdymas vykdomi nesivadovaujant šiuolaikiniais mokslo pasiekimais ir samprata, įstaigose infekcijų kontrolės komitetų nėra arba jie yra neveikiantys.
28. Per pastaruosius metus įvyko nemažai pokyčių ne tik Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, medikų rengime, bet ir įgyta patirties vykdant praktinę veiklą šalyje, tarptautiniu mastu bendradarbiaujant su ES agentūromis. Todėl iškilo būtinybė įvertinti ir koreguoti esamus teisės aktus, daugiau dėmesio skirti infekcijų kontrolės specialistų profesinei kompetencijai.
29. Viena iš pagrindinių priežasčių, nulemiančių tai, kad HI problema reikiamai neįvertinta ir nesiimama atitinkamų priemonių, yra specialių žinių trūkumas. Tiek universitetuose, tiek kolegijose šiam dalykui skiriama per mažai dėmesio. HI problema neįtraukta ir į podiplominio gydytojų rengimo ir tobulinimo programas. Nepateisinamai silpnos slaugos specialistų žinios apie HI prevenciją kelia abejonių esamos tobulinimo sistemos efektyvumu.
30. Ne tik medikai, bet ir ASPĮ vadovai turi nepakankamai žinių HI prevencijos ir valdymo srityje. Tai atsiliepia visuose lygiuose planuojant ir skirstant lėšas įvairioms stacionarų reikmėms. Tinkamas finansavimas ir šių lėšų tikslinis skyrimas infekcijų kontrolės, ligoninių higienos problemų sprendimui, pagerintų hospitalinių infekcijų valdymą ligoninėse.
31. HI prevencijos priemones ASPĮ reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pagrindiniai iš jų – higienos normos. Kai kurios jų nuostatos yra itin griežtos, sunkiai pasiekiamos gydymo įstaigoms, o jų efektyvumas nepagrįstas tyrimais. ASPĮ įrengimą reglamentuojanti higienos norma HN 47-1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 17 – nepritaikyta naujoms sterilizacijos, vėdinimo ir kt. technologijoms, todėl gydymo įstaigų remonto, rekonstrukcijos, nauji projektavimo darbai neturi jokių teisinių higienos gairių.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
32. Programos tikslas – užkirsti kelią infekcijų atsiradimui ir plitimui sveikatos priežiūros įstaigose, taikant efektyvias infekcijų priežiūros ir kontrolės priemones.
33. Programos uždaviniai:
33.3. padidinti gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir slaugytojų profesinių žinių ir gebėjimo lygį;
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
34. Šios Programos efektyvumas bus vertinamas pagal pagrindinius rodiklius – HI paplitimą, sergamumą ir jų komplikacijas.
35. Programos įgyvendinimas prisidės prie gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, antibiotikams atsparių bakterijų plitimo prevencijos bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos.
36. Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas pagerins asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sumažins HI paplitimą didžiausios infekcijų rizikos ligoninių skyriuose bei protrūkių atsiradimo tikimybę.
37. Peržiūrint HI registravimo tvarką, tikimasi sukurti sistemą, teikiančią patikimus, palyginamus HI dažnumo duomenis, kurie yra būtini sėkmingam ir efektyviam HI valdymui.
38. Vykdant HI epidemiologinę priežiūrą, bus galima įvertinti HI kontrolės (valdymo) ir profilaktikos priemonių ligoninėse efektyvumą, jas koreguoti ir greičiau įgyvendinti, efektyviau mokyti personalą HI valdymo klausimais, gerinti pacientų ir personalo saugą. HI epidemiologinės priežiūros duomenis bus galima naudoti infekcijų kontrolės (valdymo) priemonėms planuoti, protrūkiams ištirti, nustatyti esamas problemas ir jas spręsti.
39. Tikimasi, kad parengus infekcijų kontrolės specialistų kvalifikacinius reikalavimus, patobulinus infekcijų kontrolės skyriaus ir komiteto pavyzdinius nuostatus, bus pasiekta didesnio specialistų administracinio vaidmens, įdiegiant ir tobulinant infekcijų priežiūros ir valdymo priemones, veiklos efektyvumo, profesionalumo ir atsakomybės lygio.
V. VERTINIMO KRITERIJAI
41. Iki 2012 metų numatoma pasiekti, kad:
41.3. HI epidemiologinėje priežiūroje intensyvios terapijos skyriuose dalyvautų 30 proc. Lietuvos stacionarų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių;
41.4. HI sergamumas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose sumažėtų iki 15 atvejų 1000 gydymo dienų;
41.5. operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinė priežiūra chirurgijos skyriuose apimtų daugiau kaip 5 proc. visų operacijų, joje dalyvautų 30 proc. visų chirurgijos skyrių;
41.7. pagerėtų HI prevencijos ir valdymo teisinė bazė – būtų parengti ar peržiūrėti 5 teisės aktai, iš jų 2 – higienos normos;
41.9. HI prevencijos klausimais apmokyta ne mažiau kaip 1000 ASPĮ specialistų visuose Lietuvos regionuose;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
47. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Programos priemones:
47.6. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos
priežiūros įstaigose
2007–2011 metų programos priedas
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ VALDYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 2007-2011 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos priemonės pavadinimas |
Valstybės biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
|||||||||
| 2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
Iš viso |
|||||||
| I. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tobulinimas ir plėtojimas |
||||||||||||
| 1. Keisti HI registravimo, informacijos perdavimo tvarką, peržiūrint Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“. |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
Higienos institutas |
2007 m. IV ketv. |
||||
| 2. Atlikti periodinius infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimus Lietuvos ligoninėse. |
25 |
– |
25 |
– |
25 |
75 |
Higienos institutas |
2007 m. II ketv. 2009 m. II ketv. 2011 m. II ketv. |
||||
| 3. Vykdyti HI epidemiologinę priežiūrą intensyvios terapijos skyriuose bei padidinti ją vykdančių skyrių skaičių. |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
50 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| 4. Vykdyti operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuose bei padidinti ją vykdančių skyrių skaičių. |
10 |
10 |
10 |
10 |
10 |
50 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| 5. Apibendrinti HI epidemiologinės priežiūros duomenis ir teikti juos ES priežiūros tinklams |
5 |
5 |
5 |
5 |
5 |
25 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| Iš viso |
50 |
25 |
50 |
25 |
50 |
200 |
|
|
||||
| II. Hospitalinių infekcijų valdymo efektyvumo gerinimas |
||||||||||||
| 6. Atnaujinti ASPĮ infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinius nuostatus, peržiūrint Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų pavirtinimo“. |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras |
2007 m. IV ketv. |
||||
| 7. Parengti infekcijų kontrolės specialistų (gydytojų ir jų padėjėjų) kvalifikacinius reikalavimus. |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
Higienos institutas |
2008 m. I ketv. |
||||
| 8. Dalyvauti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kitų ES agentūrų, ES projektų darbe HI tema |
15 |
15 |
15 |
15 |
15 |
75 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| Iš viso |
15 |
15 |
15 |
15 |
15 |
75 |
|
|
||||
| III. Gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir slaugytojų profesinių žinių ir gebėjimo lygio didinimas |
||||||||||||
| 9. Įvertinti ir tobulinti gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų HI valdymo mokymą ikidiplominių ir podiplominių studijų programose. |
– |
– |
10 |
– |
– |
10 |
Higienos institutas |
2009 m. IV ketv. |
||||
| 10. Parengti ir įgyvendinti infekcijų kontrolės gydytojų tobulinimo programas HI epidemiologinės priežiūros ir valdymo klausimais. |
3 |
3 |
3 |
– |
– |
9 |
Higienos institutas |
2007–2009 m. |
||||
| 11. Periodiškai organizuoti seminarus ASPĮ specialistams regionuose HI prevencijos tema. |
5 |
5 |
10 |
10 |
10 |
40 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| 12. Parengti sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ir slaugytojų) nuotolinio mokymo programą HI prevencijos tema. |
– |
10 |
– |
– |
– |
10 |
Higienos institutas |
2008 m. IV ketv. |
||||
| 13. Tobulinti infekcijų kontrolės gydytojo padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą. |
– |
– |
5 |
– |
– |
5 |
Slaugos darbuotojų tobulinimo ir specializacijos centras |
2008 m. |
||||
| 14. Parengti infekcijų kontrolės gydytojo padėjėjų tobulinimo programas. |
– |
5 |
– |
5 |
– |
10 |
Slaugos darbuotojų tobulinimo ir specializacijos centras |
2008 m. IV ketv. 2010 m. IV ketv. |
||||
| 15. Įvertinti ir tobulinti slaugos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas (HI prevencijos tema) bei kursų organizavimą. |
– |
– |
5 |
5 |
– |
10 |
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras |
2009–2010 m. |
||||
| 16. Organizuoti konferenciją infekcijų kontrolės specialistams ir kitiems medikams HI prevencijos tema |
– |
20 |
– |
20 |
– |
40 |
Higienos institutas |
2008, 2010 m. |
||||
| Iš viso |
8 |
43 |
33 |
40 |
10 |
134 |
|
|
||||
| IV. Visuomenės informuotumo hospitalinių infekcijų srityje didinimas |
||||||||||||
| 17. Rengti ir teikti informaciją visuomenei apie HI, jų sukėlėjus, rizikos veiksnius, profilaktiką spaudoje, radijo ir televizijos laidose. |
4 |
4 |
4 |
4 |
4 |
20 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| 18. Sukurti internetinę svetainę ir periodiškai teikti informaciją visuomenei apie HI. |
1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
5 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| Iš viso |
5 |
5 |
5 |
5 |
5 |
25 |
|
|
||||
| V. Ligoninių higienos ir hospitalinių infekcijų profilaktikos tobulinimas |
||||||||||||
| 19. Peržiūrėti Lietuvos higienos normą HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“. |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras |
2008 m. |
||||
| 20. Sukurti ASPĮ veiklos HI valdymo srityje vertinimo sistemą. |
– |
– |
– |
10 |
10 |
20 |
Higienos institutas |
2009–2010 m. |
||||
| 21. Parengti meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus (MRSA) infekcijos valdymo metodines rekomendacijas. |
10 |
– |
– |
– |
– |
10 |
Higienos institutas |
2007 m. IV ketv. |
||||
| 22. Parengti HI prevencijos ir valdymo rekomendacijas. |
– |
10 |
10 |
10 |
10 |
40 |
Higienos institutas |
2008–2011 m. |
||||
| 23. Atlikti HI rizikos veiksnių, profilaktinių priemonių efektyvumo, HI priežiūros ir valdymo sistemos efektyvumo tyrimus ir pateikti išvadas. |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
100 |
Higienos institutas |
2007–2011 m. |
||||
| 24. Parengti protrūkių tyrimo metodiką. |
– |
5 |
5 |
– |
– |
10 |
Higienos institutas |
2008–2009 m. |
||||
| Iš viso |
30 |
35 |
35 |
40 |
40 |
180 |
|
|
||||
| Iš viso šiai programai įgyvendinti |
108 |
123 |
138 |
125 |
120 |
614 |
|
|
||||
______________