LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NEMUNO TARP PRIENŲ IR LENGVENIŠKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-337

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Nemuno tarp Prienų ir Lengveniškių gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, planavimą.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-337

NEMUNO TARP PRIENŲ IR LENGVENIŠKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nemuno tarp Prienų ir Lengveniškių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių (toliau – Teritorija) yra Kauno apskrityje, Prienų rajono savivaldybės Prienų ir Ašmintos seniūnijose, Birštono savivaldybės Birštono seniūnijoje. Teritorija patenka į Nemuno kilpų regioninio parko Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinį draustinį, užima jo dalį. Teritorijos plotas – 141,74 ha.

Teritorijos pagrindą sudaro Nemuno upės fragmentas, tiksliau, smarkiai vingiuoto jos vidurupio, dar vadinamo Didžiosiomis Nemuno kilpomis, ruožas su jame besiformuojančiomis žemomis, sezoniškai apsemiamomis upės salomis ir pakrantėmis.

Teritorijoje nustatytos 4 perinčių paukščių rūšys, įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą, iš kurių tik pirmų dviejų gausa atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus:

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Dviejose smėlio salose peri iki 90 paukščių porų;

Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons). Atskirais metais, kai vandens lygis Nemune neaukštas ir salų smėlėtos pakrantės neapsemtos, Teritorijoje peri iki 35 šių paukščių porų;

Tulžys (Alcedo atthis). Peri 3–4 paukščių poros;

Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Nemuno pakrantėse peri pavienės paukščių poros.

Teritorijoje aptinkamos 3 paukščių rūšys (tulžys, mažoji žuvėdra ir raudonkojis tulikas (Tringa totanus), kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784). Teritorijos salose peri pavienės raudonkojo tuliko poros.

Teritorijos salose įsikūrusi nacionalinės svarbos rudagalvių kirų (Larus ridibundus) kolonija, kurioje 2004–2005 m. buvo 1500–2000 porų.

Teritorijoje taip pat nustatyta viena į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta augalų rūšis – rudoji viksvuolė (Cyperus fuscus).

Teritorija užima dalį Nemuno kilpų vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kuri išskirta Europos Bendrijos svarbos žuvų – salačio (Aspius aspius) ir kartuolės (Rodeus sericeus amarus) – vietinių populiacijų ir Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės – 3270 Dumblingos upių pakrantės – apsaugai.

Teritorijoje aptikta dar viena Europos Bendrijos svarbos žuvų rūšis – paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia).

Didžiausią grėsmę saugomiems paukščiams kelia natūralūs buveinių pokyčiai veisimosi vietose. Dumblingas salų gruntas ir palankus hidrologinis režimas sudaro ypač palankias aukštosios žolinės augalijos bei karklų augimo sąlygas, o jų sėklos patenka į salas potvynių metu. Todėl nesiimant jokių papildomų priemonių, salos per 3–4 metus apauga krūmais ir aukštais žolynais, tampa nebetinkamomis žuvėdrų, o ypač mažųjų, veisimuisi.

Neigiamą poveikį turi ir veisimosi metu salose besilankantys žvejai ar poilsiautojai, kurie išbaido perinčius paukščius, tuo pačiu pasmerkdami žūčiai besivystančius embrionus ar mažus jauniklius. Dalis lizdų sutrypiama.

Kai kada pasitaiko didesni vasariniai potvyniai, kurių metu gali būti apsemtos salos su kiaušiniais. Neigiamą poveikį daro varniniai paukščiai ir plėšrūnai.

Teritorija apima valstybės nuosavybės teise valdomą vandens ūkio paskirties žemę, kurią sudaro vandenys, taip pat salas ir nedidelius pakrantės fragmentus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią upinių žuvėdrų (90 perinčių porų) ir mažųjų žuvėdrų (20 perinčių porų) apsaugos būklę išsaugant veisimosi buveines.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. kontroliuoti esamų ir naujai susidarančių smėlio salelių užaugimą krūmais ir aukštąja žoline augalija;

4.2. informuoti Teritorijos lankytojus apie jos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus;

4.3. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę žuvėdrų perėjimo metu;

4.4. reguliuoti varninių paukščių ir plėšrūnų gausą.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Kontroliuoti esamų ir naujai susidarančių smėlio salelių užaugimą krūmais ir aukštąja žoline augalija	1.1. organizuoti karklų krūmų iškirtimą salose rugpjūčio–spalio mėn.	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007, 2009, 2010, 2012, 2014, 2016 metai	I
	1.2. organizuoti pirmamečių karklų ir nitrofilinių augalų išrovimą salose rugpjūčio mėn.	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
	1.3. prireikus papildomai organizuoti karklų krūmų ir aukštosios žolinės augalijos naikinimą salose rugpjūčio mėn. (mažiausiai 5 arų plote)	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	II
	1.4. prireikus nukasti susiformavusią velėną stabiliose salose (mažiausiai 5 arų plote)	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	II
2. Informuoti Teritorijos lankytojus apie jos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus	2.1. įrengti 3 informacinius stendus apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2008 metai	II
	2.2. įrengti 4 salose informacinius ar įspėjamuosius ženklus apie apribotą Teritorijos lankymą paukščių perėjimo metu. Kasmet ženklus pastatyti prieš prasidedant žuvėdrų perėjimo sezonui ir išmontuoti juos pasibaigus šiam sezonui	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2008–2016 metai	I
	2.3. išleisti informacinį lankstinuką apie Teritoriją (2000 egzempliorių tiražu)	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007 metai	III
	2.4. reguliariai informuoti visuomenę parengiant bent 1 straipsnį per metus regioninėje spaudoje ir 2 straipsnius šalies spaudoje apie Teritorijos gamtosauginę svarbą ir gamtotvarkos darbus	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	III
	2.5. organizuoti, kad Turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, Birštono ir Prienų r. savivaldybių institucijoms, teikiančioms turizmo informacijos paslaugas, būtų pateikta medžiagos apie Teritorijos gamtosauginę svarbą ir veiklos joje apribojimus. Organizuoti, kad skelbimai su analogiška informacija būtų reguliariai iškabinami įstaigose, platinančiose mėgėjų žvejybos leidimus	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
3. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę žuvėdrų perėjimo metu	3.1. sudarant valstybinio parko kontrolės programą numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip du kartus per dieną gegužės 1 d. – liepos 15 d.	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	I
	3.2. esant sistemingiems Teritorijos režimo pažeidimams, organizuoti budėjimus šviesiu paros metu, taip pat bendrus reidus (valstybinio parko ir regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų) gegužės 1 d. – liepos 15 d.	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas	2007–2016 metai	I
4. Reguliuoti varninių paukščių ir plėšrūnų gausą	prireikus sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotoju, kad jis Teritorijoje ir jos apylinkėse kovo–balandžio mėn. reguliariai rengtų varninių paukščių (pilkųjų varnų ir kranklių) ir kanadinių audinių gausos reguliavimui skirtas medžiokles (Pastaba. Kranklių gausos reguliavimui būtinas Aplinkos ministerijos leidimas)	Nemuno kilpų regioninio parko direkcija	2007–2016 metai	III

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Teritorijoje perinčių paukščių rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija bendradarbiauja su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu užtikrinant Teritorijos apsaugos režimą.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, ar numatytos priemonės duoda laukiamą poveikį siekiant nustatyto Gamtotvarkos plano tikslo. Jei peržiūros metu nustatoma, kad įgyvendinami veiksmai neduoda reikiamų rezultatų, turi būti siūloma tikslinti Gamtotvarkos plane numatytas priemones.

9. Perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų populiacijų stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, žuvėdrų rūšių stebėsena vykdoma kas 2 metai, apskaitas pakartojant 2 kartus per sezoną upinių žuvėdrų gausos įvertinimui ir 3 pakartojimus – mažųjų žuvėdrų perinčių porų skaičiui nustatyti. Apskaitos Teritorijoje vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšių stebėjimo metodinių reikalavimų.

10. Upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbios buveinės – žemos upės salos – yra santykinai nestabilios, jų būklė ir tinkamumas žuvėdroms perėti priklauso nuo daugelio faktorių – pavasarinio potvynio masto, hidrologinių sąlygų perėjimo metu, apaugimo aukštąja augalija, žmonių lankymosi ir pan., todėl Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, parengiant peržiūros ataskaitą. Pirmą kartą Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas 2010 metais.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, derybose ir susitikimuose pasiekti susitarimai;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jeigu nustatoma, kad mažėja perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų gausa arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

______________