LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 18 d. Nr. IX-1374
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo 2002 m. spalio 8 d. sprendimą, nutaria:
2 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. I-189 „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto“ (Žin., 1993, Nr. 26-598).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 18 d.
nutarimu Nr. IX-1374
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS
S T A T U T A S
I. Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos mokslų akademija (toliau – Mokslų akademija) yra biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.
2. Mokslų akademija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, šiuo Statutu bei kitais teisės aktais.
3. Mokslų akademija, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos humanistinius idealus, demokratiją ir gerovę bei prisidėti prie valstybės stiprinimo, turi šiuos svarbiausius tikslus:
1) telkti mokslines pajėgas svarbiausioms Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio bei socialinės pažangos problemoms spręsti;
4. Siekdama šių tikslų, Mokslų akademija:
2) sudaro bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų įstaigomis ir organizacijomis;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka gali vykdyti mokslinių tyrimų įstaigų, mokslo ir technologijų parkų steigėjo funkcijas;
5) organizuoja mokslinius kongresus, konferencijas, simpoziumus, seminarus, kitus renginius, atitinkančius Mokslų akademijos veiklos profilį;
6) stoja į tarptautines mokslines organizacijas, skatina savo narių veiklą jose, dalyvauja tarptautinėse ir užsienio šalių programose bei mokslo įstaigų darbe;
7) skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, iš turimų lėšų skiria stipendijas moksliniame darbe pasižymėjusiems studentams, siunčia jaunus mokslininkus mokytis, stažuoti bei dirbti į užsienio mokslo centrus;
5. Oficialus įstaigos pavadinimas – Lietuvos mokslų akademija (anglų kalba – The Lithuanian Academy of Sciences). Mokslų akademija turi savo antspaudą, ženklą, vėliavą, kitą simboliką. Mokslų akademija yra juridinis asmuo. Lietuvos mokslų akademijos adresas: Gedimino pr. 3, 2600 Vilnius, Lietuvos Respublika.
6. Mokslų akademija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos finansavimo pagrindiniai šaltiniai: valstybės biudžeto asignavimai; labdaros ir paramos fondai; šalies bei tarptautinių programų ir užsakovų lėšos; savo veiklos pajamos. Mokslų akademijos metų biudžetą, tvarkomą Finansų ministerijos nustatyta tvarka, ir jo vykdymo ataskaitą tvirtina visuotinis susirinkimas.
7. Mokslų akademijos turtą sudaro intelektinio darbo produktai, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai ir kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Mokslų akademija valdo jai paskirtą valstybinį turtą, žemės sklypus (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą) ir tuo turtu neatlyginamai naudojasi.
II. Mokslų akademijos struktūra
9. Mokslų akademijos veiklai tarp visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos prezidentas ir Mokslų akademijos prezidiumas.
12. Skyriaus veiklai tarp skyriaus visuotinių susirinkimų vadovauja skyriaus biuras ir skyriaus pirmininkas.
13. Mokslų akademija yra Mokslų akademijos bibliotekos, Mokslų akademijos archyvo, Mokslų akademijos mokslininkų rūmų ir kitų įstaigų steigėja.
III. Mokslų akademijos personalinė sudėtis
15. Mokslų akademijos personalinė sudėtis: tikrieji nariai (akademikai), nariai korespondentai, nariai ekspertai ir užsienio nariai. Kiekvienas Mokslų akademijos narys kartu yra ir kurio nors Mokslų akademijos mokslų skyriaus narys. Tikrieji nariai, nariai korespondentai ir užsienio nariai renkami iki gyvos galvos.
16. Mokslų akademijos tikraisiais nariais (akademikais) ir nariais korespondentais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami įžymūs menininkai bei rašytojai.
17. Mokslų akademijos nariais ekspertais renkami žymūs mokslo sričių specialistai penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokslų akademijos visuotinis susirinkimas gali nustatyti kandidatų amžiaus cenzą.
18. Mokslų akademijos užsienio nariais renkami žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuva.
19. Mokslų akademijos narių skaičius: tikrųjų narių – 40; narių korespondentų – 60; narių ekspertų – 50. Užsienio narių skaičius neribojamas.
IV. Mokslų akademijos narių rinkimų tvarka
21. Mokslų akademijos tikrieji nariai, nariai korespondentai ir nariai ekspertai į laisvas vietas renkami Mokslų akademijos narių susirinkimuose. Mokslų akademijos tikrųjų narių ir narių korespondentų laisvas vietas pagal specialybes (mokslų skyrių teikimu) paskirsto Mokslų akademijos prezidiumas ir tvirtina visuotinis susirinkimas. Informacija apie laisvas vietas skelbiama Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse ir internete ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki rinkimų. Rinkimai rengiami ne rečiau kaip kas treji metai.
22. Mokslų akademijos narių ekspertų vietas Mokslų akademijos mokslų skyriams paskirsto Mokslų akademijos prezidiumas, atsižvelgdamas į veiklos uždavinius bei mokslų skyrių siūlymus, ir skelbia rinkimus.
23. Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai korespondentai turi teisę per 1 mėnesį nuo laisvų vietų paskelbimo dienos iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų įstaigų tarybos (senatai). Iškeltų ir įregistruotų kandidatų pavardės skelbiamos spaudoje ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki rinkimų. Kandidatus į Mokslų akademijos užsienio narius iškelia Mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis mokslų skyriaus teikimu. Mokslų skyriai organizuoja kandidatų, įregistruotų į Mokslų akademijos narius, mokslinės veiklos ekspertizę ir viešą aptarimą, kurio išvados pateikiamos renkant narius mokslų skyriuose ir atitinkamame narių susirinkime.
24. Mokslų akademijos tikruosius narius ir narius korespondentus renka Mokslų akademijos visų skyrių narių susirinkimas iš mokslų skyriuose išrinktų kandidatų. Sprendžiamojo balso teisę turi: renkant tikruosius narius – Mokslų akademijos tikrieji nariai, renkant narius korespondentus – tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Užsienio nariai renkami Mokslų akademijos tikrųjų narių susirinkime. Nariai ekspertai renkami mokslų skyriaus, į kurio narius yra iškeltas kandidatas, narių susirinkime.
25. Mokslų skyriaus narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi: renkant kandidatus į Mokslų akademijos tikruosius narius – to skyriaus Mokslų akademijos tikrieji nariai, renkant kandidatus į Mokslų akademijos narius korespondentus – to skyriaus tikrieji nariai ir nariai korespondentai, o renkant narius ekspertus – to skyriaus tikrieji nariai, nariai korespondentai ir nariai ekspertai. Svarstant kandidatus, pasiūlytus rinkti Mokslų akademijos tikraisiais nariais, nariais korespondentais ir nariais ekspertais, atsižvelgiama į Mokslų akademijos skyriaus sekcijos, į kurios narius yra iškeltas kandidatas, rekomendacijas.
26. Mokslų akademijos ir mokslų skyrių narių susirinkimai turi teisę narius rinkti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 į sąrašus įrašytų rinkėjų. Į rinkėjų sąrašus įrašomi visi sprendžiamojo balso teisę turintys Mokslų akademijos (atitinkamo mokslų skyriaus) nariai. Balsuoja tik susirinkime dalyvaujantys rinkėjai. Renkama slaptu balsavimu.
27. Mokslų akademijos narių susirinkime išrinktais laikomi asmenys, gavę daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip 2/3 balsavime dalyvaujančių ir daugiau kaip 1/2 į sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų. Mokslų skyriaus narių susirinkime išrinktais laikomi asmenys, gavę daugiausia balsų ir daugiau nei pusę į sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų. Balsų skaičiavimo komisijų protokolai tvirtinami susirinkime atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jei neišrenkami iškelti kandidatai, dar kartą skelbiamos laisvos vietos ir rinkimai organizuojami ta pačia Statuto nustatyta tvarka.
V. Narių teisės ir pareigos
29. Akademijos nariai turi teisę pateikti svarstyti mokslo ir mokslo organizavimo klausimus Mokslų akademijos visuotiniam susirinkimui, prezidiumui, skyriui arba jo biurui, taip pat teikti savo ar kitų autorių mokslinius straipsnius į Mokslų akademijos leidinius, gauti informaciją apie Mokslų akademijos veiklą.
30. Mokslų akademijos narys, kartu būdamas kurio nors mokslų skyriaus nariu, gali priklausyti ir kitam skyriui, jei šis sutinka. Mokslų akademijos nariai, priklausantys dviem ar daugiau skyrių, per rinkimus į Mokslų akademiją sprendžiamojo balso teisę turi tik viename skyriuje.
31. Mokslų akademijos užsienio nariai gali dalyvauti mokslinėje bei organizacinėje Mokslų akademijos veikloje, turi teisę gauti informaciją apie Mokslų akademijos veiklą, publikuoti Mokslų akademijos leidiniuose savo mokslinius darbus bei informacijas.
32. Mokslų akademijos nariams už Mokslų akademijos statute numatytą veiklą Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio mėnesinės išmokos. Mokslų akademijos tikrieji nariai, nariai korespondentai, sulaukę 65 metų ir neturintys tarnybinių pareigų arba netekę darbingumo dėl sveikatos būklės, turi teisę naudotis Mokslų akademijos socialinio rėmimo fondu.
33. Mokslų akademijos narys privalo vykdyti Mokslų akademijos nutarimus, organizuoti ir atlikti atitinkamos mokslo srities darbų bei projektų ekspertizes, teikti siūlymus dėl mokslinės ir organizacinės mokslo veiklos gerinimo, taip pat ūkio ir visuomenės, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, mokslo, studijų ir kultūros plėtojimo klausimais.
VI. Visuotinis susirinkimas
35. Mokslų akademijos visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi Mokslų akademijos nariai (tikrieji nariai, nariai korespondentai, nariai ekspertai ir užsienio nariai).
36. Mokslų akademijos visuotinis susirinkimas:
1) svarsto švietimo, mokslo ir technologijų bei ūkio strategijos, prioritetų, integracijos ir plėtojimo Lietuvoje klausimus;
6) svarsto Mokslų akademijos mokslų skyrių ir įstaigų, kurių steigėjo funkcijas atlieka Mokslų akademija, pranešimus;
7) išklauso Mokslų akademijos narių, kitų žymių Lietuvos ir užsienio mokslininkų probleminius pranešimus;
12) tvirtina Mokslų akademijos lėšų paskirstymo sąmatą, jos vykdymo ataskaitą, nustato atlyginimus prezidiumo nariams;
37. Mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesijos šaukiamos ne rečiau kaip du kartus per metus. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Mokslų akademijos narių. Susirinkime klausimai sprendžiami paprasta dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę, balsų dauguma.
VII. Mokslų akademijos prezidiumas
38. Mokslų akademijos prezidiumas susideda iš prezidento, viceprezidentų, Mokslų akademijos mokslinio sekretoriaus, mokslų skyrių pirmininkų ir kitų prezidiumo narių. Prezidiumo narių skaičių nustato Mokslų akademijos visuotinis susirinkimas.
39. Prezidentas ir viceprezidentai renkami iš Mokslų akademijos tikrųjų narių. Mokslų akademijos mokslinis sekretorius, mokslų skyrių pirmininkai ir kiti prezidiumo nariai – iš tikrųjų narių arba narių korespondentų. Prezidento ir viceprezidentų pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Prezidentas ir viceprezidentai negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą.
40. Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, moksliniu sekretoriumi, skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
41. Prezidentą, viceprezidentą, mokslinį sekretorių ir kitus prezidiumo narius siūlo ir renka visuotiniame susirinkime Mokslų akademijos nariai. Skyriaus pirmininką renka tam skyriui priklausantys nariai ir tvirtina Mokslų akademijos narių susirinkimas. Renkama (tvirtinama) slaptu balsavimu. Išrinktais (patvirtintais) laikomi asmenys, gavę daugiau kaip 1/2 sąraše esančių rinkėjų balsų.
42. Išrinkus (patvirtinus) visus prezidiumo narius, prezidiumo sudėtis visuotinio susirinkimo nutarimu tvirtinama ketveriems metams.
43. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas gali nepasibaigus kadencijai atleisti Mokslų akademijos prezidiumo narį. Nutarimas atleisti pirma laiko priimamas slaptu balsavimu. Už tokį atleidimą turi balsuoti daugiau kaip 1/2 visų sąraše esančių Mokslų akademijos narių. Naujas prezidiumo narys vietoj atleisto, taip pat vietoj atsistatydinusio renkamas pagal Statutą laikotarpiui, likusiam iki eilinių Akademijos prezidiumo rinkimų.
44. Mokslų akademijos prezidentas:
6) priima ir atleidžia Mokslų akademiją aptarnaujančius darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
7) pasirašo Mokslų akademijos vardu teisinius aktus, dokumentus, sutartis ir atlieka kitas valdymo funkcijas;
45. Mokslų akademijos prezidiumas svarstomais klausimais priima nutarimus paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 jo narių. Prezidiumas:
1) vykdo visuotinio susirinkimo nutarimus ir tarp susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos veiklai, remdamasis Statute nurodytais Mokslų akademijos tikslais bei uždaviniais;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka steigia mokslo, mokslo organizavimo įstaigas bei mokslo aptarnavimo įmones;
VIII. Mokslų skyrius
46. Mokslų skyrius jungia artimų mokslo šakų mokslininkus. Jis rūpinasi tų mokslo šakų tyrimų plėtotės, integracijos ir kokybės problemomis, nagrinėja mokslinio potencialo galimybes, organizuoja kompleksinius tyrimus ir ekspertizes, įvertina atliekamus ir baigtus mokslinius darbus, rengia rekomendacijas panaudoti juos ūkyje ir kultūroje, organizuoja mokslinius forumus, simpoziumus, pasitarimus ir paskaitas, svarsto skyriaus narių veiklos ataskaitas. Skyriuose pagal mokslo kryptis bei problemas sudaromos sekcijos. Skyrių ir sekcijų darbe kviečiami dalyvauti žymiausi Lietuvos mokslininkai ir specialistai.
47. Aukščiausia Mokslų akademijos mokslų skyriaus instancija yra to skyriaus visuotinis susirinkimas. Jis šaukiamas ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Skyriaus visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi to skyriaus Mokslų akademijos nariai. Skyriaus visuotiniame susirinkime klausimai sprendžiami paprasta dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę, balsų dauguma.
48. Skyriaus veiklai tarp skyriaus visuotinių susirinkimų vadovauja skyriaus biuras ir skyriaus pirmininkas.
49. Skyriaus pirmininkas renkamas šio Statuto nustatyta tvarka. Skyriaus biuro narius renka skyriaus narių susirinkimas iš skyriaus narių ketveriems metams. Skyriaus pirmininkas ir biuro nariai laikomi išrinktais, jei gavo daugiau kaip 1/2 į sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų.
50. Kandidatai į Mokslų akademijos tikruosius narius ir narius korespondentus, taip pat nariai ekspertai renkami skyriaus narių susirinkime.
51. Skyriaus sekcijos sudaromos iš skyriaus narių ir žymių tos srities specialistų, atliekančių mokslinius tyrimus Lietuvos mokslo ir studijų įstaigose. Sekcijos struktūra ir narių sąrašas tvirtinami skyriaus visuotiniame susirinkime. Už sekcijos narių mokslinę ir ekspertinę veiklą atsiskaitoma kas pusę metų skyriaus visuotiniame susirinkime arba skyriaus biure.
IX. Mokslų akademijos ryšiai su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis
52. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai kviečiami dalyvauti Mokslų akademijoje sprendžiant svarbiausius mokslo bei mokslo organizavimo klausimus.
53. Mokslų akademija siekia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų veiklos integracijos bei glaudaus bendradarbiavimo sprendžiant svarbiausias problemas, plėtojant prioritetines mokslo kryptis, organizuojant ir vykdant kompleksinius tyrimus bei ekspertizes mokslo, kultūros ir ūkio ugdymo strategijos klausimais.
54. Mokslų akademija, sudarydama bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis bei mokslo centrais, atsižvelgia į Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtojimo poreikius bei Lietuvos mokslo įstaigų interesus.
55. Mokslų akademija skatina savo narius glaudžiai bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis ir prisidėti prie specialistų rengimo.
X. Mokslų akademijos santykiai su Lietuvos Respublikos valstybės įstaigomis
57. Mokslų akademija, įgyvendindama savo tikslus ir mokslinio potencialo galimybes, bendradarbiauja su šalies mokslo ir studijų institucijomis bei organizacijomis, valstybės įstaigomis.
XI. Mokslų akademijos ypatingosios teisės
59. Mokslų akademija tvarkosi savivaldos pagrindais, turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Statuto nustatytą autonomiją. Išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, niekas negali be Mokslų akademijos visuotinio susirinkimo ar prezidiumo sutikimo vienašališku sprendimu paimti jos teisėtą turtą, pakeisti veiklos ir darbo režimą, trukdyti įgyvendinti Statute numatytus uždavinius.
60. Mokslų akademija turi teisę saugoti savo archyvuose savo narių – mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų – rankraščius, taip pat Mokslų akademijos įstaigų archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą.
XII. Statuto priėmimas, keitimas ir tvirtinimas
62. Mokslų akademijos Statutas priimamas ir jo pakeitimai daromi Mokslų akademijos visuotinio susirinkimo nutarimu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų į sąrašą įrašytų susirinkimo dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
______________