LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. VASARIO 18 D. NUTARIMO NR. 137 „DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
1999 m. balandžio 30 d. Nr. 505
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 137 „Dėl Valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 17-373) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
Vykdydama Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 64 straipsnio 1 punkto (iii) papunkčio ir 2 punkto, Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir ELPA valstybių (Žin., 1996, Nr. 124-2888) ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarčių nuostatas, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) 4 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įpareigoti visus valstybės pagalbos teikėjus – Lietuvos Respublikos ministerijas ir Vyriausybės įstaigas bei savivaldos institucijas teikti Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie jų teikiamą valstybės pagalbą, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtinta Valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarka“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 137
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 505
redakcija)
VALSTYBĖS PAGALBOS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA
I. BENDROJI DALIS
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. valstybės pagalba – tai visos valstybės valdymo, savivaldos bei kitų valstybės įgaliotų teikti pagalbą institucijų taikomos ar jų remiamos pagalbos priemonės, skirtos kai kurioms įmonėms arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugų teikimui, tiesiogiai ar netiesiogiai teikiančios įmonėms ekonominę naudą, kuri be šių priemonių laisvos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Pagrindinės valstybės pagalbos priemonės gali būti:
2.1.2. atleidimai nuo mokesčių, jų sumažinimas, delspinigių ir baudų nurašymas, kiti atleidimai (simboliškai žymima A2);
2.1.3. valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiomis formomis (simboliškai žymima B1);
2.2. valstybės pagalbos teikėjas – tai valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, tiesiogiai ar netiesiogiai teikiančios ar numatančios teikti valstybės pagalbą, įskaitant ir bet kurias kitas institucijas, valstybės įgaliotas teikti valstybės pagalbą;
2.4. esamoji valstybės pagalba – tai Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama –Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba) patvirtinta valstybės pagalba arba valstybės pagalba, teikiama pagal programas (schemas), taikytas prieš įsigaliojant šiai tvarkai, arba kai kurioms įmonėms teikta prieš įsigaliojant šiai tvarkai;
2.5. nauja valstybės pagalba – tai Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos dar nepatvirtinta numatoma teikti pagal programas (schemas) ar atskirai įmonėms valstybės teikiama individuali pagalba, kuri nėra esamoji pagalba, taip pat numatoma iš esmės pakeisti esamoji valstybės pagalba. Numatoma iš esmės pakeisti esamąja valstybės pagalba laikoma tokia, kurios metinė apimtis didinama daugiau kaip 20 procentų, palyginti su jau patvirtintos pagalbos metine apimtimi, arba kurios teikimo tikslai ar sąlygos keičiami;
2.6. valstybės pagalba, apie kurią nepranešta, – tai po šios tvarkos įsigaliojimo teikta valstybės pagalba, apie kurią pagal šios tvarkos 5 punktą Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai nepranešta;
2.7. valstybės pagalbos intensyvumas – tai, kiek procentų bendros remiamai įmonei tenkančių investicijų sumos sudaro valstybės pagalba, o tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama darbo vietoms sukurti, – kiek procentų darbo apmokėjimui skirtų 2 metų išlaidų (pagal projektą) sudaro valstybės pagalba;
2.8. nereikšminga pagalba – tai valstybės pagalba, ne didesnė kaip 100000 eurų vienai įmonei 3 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti (perskaičiavus litais oficialiu tos dienos, kai valstybės pagalba buvo pirmą kartą suteikta, valiutų kursu);
2.9. eksporto pagalba – tai bet kuri valstybės pagalba eksportuojamoms prekėms gausinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir veikti arba einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksportu, padengti. Eksporto pagalba neapima tų atvejų, kai ji skiriama Lietuvos įvaizdžiui formuoti, rinkos tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat konsultacijoms ir mokymui;
2.10. programa – tai dokumentas, nustatantis priemones valstybės politikai įgyvendinti valstybės, atskirų teritorinių vienetų ar ūkio sektorių mastu. Ją gali sudaryti kelios valstybės pagalbos schemos, taip pat kitos išlaidos, kurios nėra suprantamos kaip valstybės pagalba. Programos gali būti numatomos rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą;
2.11. valstybės pagalbos schema – konkretūs valstybės pagalbos teikimo metmenys pagal programą. Schema gali būti skirta kelioms įmonėms;
3. Valstybės pagalba, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojančioms įmonėms, įskaitant ir tokią valstybės pagalbą, kuri dėl minėtų priežasčių gali paveikti prekybą tarp Lietuvos ir valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi laisvos prekybos ar kitas sutartis, numatančias laisvos prekybos režimą, yra draudžiama.
4. Valstybės pagalba nėra draudžiama šiais atvejais:
4.1. jeigu tai – socialinė pagalba individualiems vartotojams, teikiama be diskriminacijos, susijusios su produkto kilme, taip pat skirta stichinių nelaimių ar kitų neįprastų atsitikimų, kilusių dėl nepaprastų aplinkybių (force majeure), nuostoliams padengti;
4.2. jeigu tai – pagrįsta ir proporcingai skirstoma valstybės pagalba, skirta ekonominei plėtrai tų regionų, kuriuose žemas gyvenimo lygis arba yra išplitęs nedarbas, jeigu būtina pašalinti didelius pažeidimus šalies ūkyje, skatinti kai kurių regionų ūkinę veiklą arba kai kurių sričių plėtrą, vykdyti verslo rėmimo programas pagal vienodas taisykles, taip pat jeigu valstybės pagalba skirta kultūrai ir kultūros paveldui išsaugoti, jeigu ji iš esmės neriboja konkurencijos, neiškraipo prekybos tarp Lietuvos ir valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi laisvos prekybos ar kitas sutartis, numatančias laisvos prekybos režimą.
II. PRANEŠIMAS APIE VALSTYBĖS PAGALBĄ
5. Valstybės pagalbos teikėjas privalo pateikti Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai naujos valstybės pagalbos projektus nepriklausomai nuo valstybės pagalbos formos ar paskirties. Pranešimas apie valstybės pagalbą (pagal Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatytą formą) turi būti pateiktas Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai prieš teikiant valstybės pagalbą, kad ši tarnyba galėtų priimti sprendimą, ar nauja valstybės pagalba atitinka Europos sutarties 64 straipsnio 1 punkto (iii) papunkčio ir 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
Pranešimas apie valstybės pagalbą turi būti pateikiamas tuo atveju, kai valstybės pagalbos atskiroms įmonėms ar pagal programą (schemą) apimtis yra didesnė už nereikšmingą pagalbą. Visais atvejais būtina pranešti apie valstybės pagalbą, skirtą laivų statybai, transporto, plieno ir anglių pramonei, žemės ūkiui ir žuvininkystei, taip pat eksportui paremti, kai eksportas yra viena iš valstybės pagalbos teikimo sąlygų.
6. Valstybės pagalbos teikėjas neturi teisės atlikti tolesnių veiksmų, susijusių su naujos valstybės pagalbos projekto įgyvendinimu, kol negautas teigiamas Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos sprendimas (pagal šios tvarkos 14.1 ir 14.2 punktus).
III. VALSTYBĖS PAGALBA, APIE KURIĄ NEPRANEŠTA
8. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, sužinojusi apie valstybės pagalbą, apie kurią nepranešta, turi teisę pareikalauti atitinkamos informacijos iš šios pagalbos teikėjo.
IV. VALSTYBĖS PAGALBOS ANALIZĖ IR ĮVERTINIMAS
11. Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba išanalizuoja visą valstybės pagalbą, apie kurią yra pranešta, nustato, ar ji atitinka Europos sutarties 64 straipsnio 1 punkto (iii) papunkčio ir 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
12. Jeigu Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba yra tos nuomonės, kad pranešime pateiktų duomenų nepakanka valstybės pagalbai išanalizuoti, ji turi teisę prašyti papildomos informacijos iš valstybės pagalbos teikėjo per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Papildoma informacija turi būti pateikta per 20 darbo dienų nuo reikalavimo pateikimo.
13. Esamosios valstybės pagalbos teikimo atveju Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba gali nuspręsti:
13.2. pritarti esamajai valstybės pagalbai su atitinkamais pakeitimais, būtinais Europos sutarties 64 straipsnio 1 punkto (iii) papunkčio ir 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų atitikimui užtikrinti;
14. Naujos valstybės pagalbos teikimo atveju Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba ne vėliau kaip per 2 mėnesius (valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų su valstybės garantija, taip pat numatomos iš esmės pakeisti esamosios valstybės pagalbos ir valstybės pagalbos teikimo mažoms bei vidutinėms įmonėms atvejais – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų; valstybės pagalbos pagal programą (schemą) arba pagalbos atskiroms įmonėms apimčiai viršijus 3 mln. eurų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius), išskyrus atvejus, kai valstybės pagalba teikiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, skaičiuojant nuo visos informacijos apie valstybės pagalbą gavimo, priima atitinkamą sprendimą:
14.2. pritarti naujos valstybės pagalbos projekto įgyvendinimui su atitinkamais pakeitimais, būtinais Europos sutarties 64 straipsnio 1 punkto (iii) papunkčio ir 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų atitikimui užtikrinti;
15. Jeigu Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba nepateikia atsakymo valstybės pagalbos teikėjui šios tvarkos 14 punkte nurodytais laikotarpiais, šis gali pradėti įgyvendinti naują valstybės pagalbos projektą, pranešęs apie tai Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai.
16. Pradėtas įgyvendinti naujos valstybės pagalbos projektas vėliau gali būti peržiūrėtas ir svarstomas kaip esamoji valstybės pagalba.
17. Jeigu valstybės pagalbos teikėjas nevykdo sprendimų, nurodytų šios tvarkos 13.2, 13.3 ar 14.2, 14.3 punktuose, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl valstybės pagalbos teikėjų – ministrų, ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų sprendimų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Lietuvos Respublikos Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams, panaikinimo, arba apskųsti teismui valstybės pagalbos teikėjo sprendimus (išskyrus atvejus, kai šiuos sprendimus priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kad būtų nutraukti valstybės pagalbos teikėjo veiksmai.
V. METINĖS VALSTYBĖS PAGALBOS ATASKAITOS
18. Pasibaigus metams, kuriais buvo teikiama pagalba, ne vėliau kaip per 6 mėnesius valstybės pagalbos teikėjas privalo pateikti Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai (pagal šios tarnybos nustatytas formas) valstybės pagalbos metinę ataskaitą (t.y. apie ataskaitiniais metais šiai tarnybai praneštą jos patvirtintą ir esamąją valstybės pagalbą) ir informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą.