LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL TARNYBINIŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IŠDAVIMO, LAIKYMO IR NEŠIOJIMO TVARKOS
1992 m. sausio 16 d. Nr. 24
Vilnius
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 463N „Dėl tarnybinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“ bei tikslu ministerijos reguliavimo sferoje nustatyti tarnybinių šaunamųjų ginklų išdavimo, laikymo ir nešiojimo tvarką ĮSAKAU:
1. Patvirtinti sąrašą pareigų, kurias einantiems darbuotojams leidžiama laikyti, nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą (priedas Nr. 1).
2. Nustatyti, kad organizacijose, turinčiose sukarintos apsaugos tarnybas, tarnybiniai šaunamieji ginklai būtų išduodami tik tiems asmenims, kurių pareigos patvirtintos šio įsakymo 1 p.
3. Patvirtinti laikiną instrukciją „Dėl ginklų gavimo tvarkos, pervežimo, apsaugos ir ginklų panaudojimo Lietuvos geležinkelių sukarintos apsaugos padaliniuose“ (priedas Nr. 2).
4. Patvirtinti laikiną instrukciją aerouostų aviacinio saugumo tarnybos pareigūnams“ (priedas Nr. 3).
5. Pripažinti galiojančia Valstybinės firmos „GRANITAS“ „Gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos sukarintos žinybinės apsaugos personalo darbo organizavimo ir budėjimo instrukciją“, patvirtintą Gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos viršininko 1991 m. gegužės 9 d. (priedas Nr. 4).
6. Organizacijose, turinčiose sukarintos žinybinės apsaugos tarnybas, griežtai laikytis tarnybinių šaunamųjų ginklų išdavimo, laikymo ir nešiojimo tvarkos, nustatytos šiuo įsakymu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1992 m. sausio 16 d.
įsakymu Nr. 24
SĄRAŠAS
pareigų, kurias einantiems darbuotojams leidžiama laikyti, nešioti tarnybinį ginklą
I. Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinė direkcija.
2. Sukarintos apsaugos skyriaus apsaugos būrys:
II. Valstybinės firmos „Granitas“ Gręžimo – sprogdinimo darbų valdyba.
III. Valstybinė įmonė „Kauno aerouostas“.
IV. Valstybinė įmonė „Palangos aerouostas“.
V. Valstybinė įmonė „Vilniaus aerouostas“.
1. Aviacinio saugumo tarnyba:
1.2. Aerouosto aviacinio saugumo inspektoriai (saugant degalų saugyklas, lėktuvų stovėjimo vietas, įskaitant LR Vyriausybei skristi skirtus lėktuvus, komercinio bei atsarginių dalių sandėlius).
1.4. Aerouosto aviacinio saugumo viršininko pavaduotojas.
Pastaba: skyriaus V p. p. 1.3. ir 1.4. nurodytiems asmenims pagal užimamas pareigas išduodami jų tabeliniai – numeriniai ginklai užregistruoti Vilniaus VR Transporto policijos – v-boje pagal spec. jiems VRM išduotą pažymėjimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1992 m. sausio 16 d.
įsakymu Nr. 24
LAIKINA INSTRUKCIJA
„Dėl ginklų gavimo tvarkos, pervežimo, apsaugos ir ginklų panaudojimo Lietuvos geležinkelių sukarintos apsaugos padaliniuose
BENDRIEJI NUOSTATAI
Gavimas, pervežimas, apskaita, saugojimas ir panaudojimas šaunamųjų ginklų ir jiems šaudmenų vykdoma pagal taisykles, išdėstytas šioje instrukcijoje.
Mokomųjų ir mažo kalibro šaunamųjų sraigtinių ginklų apskaita vykdoma pagal taisykles nustatytas koviniams ginklams ir apskaita dokumentuose įrašoma atskira grafa.
Kasmet sausio 1 d. sudarius komisiją pirmininkaujant skyriaus viršininko pavaduotojui, vykdomas faktinis ginklų, šovinių ir imitacinių įtaisų patikrinimas
Patikrinimo rezultatai įforminami aktu, kuriame nurodoma serija ir ginklo numeris, metai ir gamyklos pavadinimas, o taip pat šovinių ir imitacinių įtaisų kiekis.
Aptikus ginklų trūkumus arba vagystę, o taip pat ginklui išėjus iš rikiuotės, arba radus jų per daug, nedelsiant pranešti į vidaus reikalų skyrių (geležinkelio transporto policiją). Po to pravesti tarnybinį ištyrimą asmeniškai sukarintos apsaugos skyriaus viršininkui, o jam nesant jo pavaduotojui ir nedelsiant pradėti dingusių ginklų paiešką.
Paieškos rezultatą su skyriaus viršininko įsakymo kopija ne vėliau 5 dienų baigus paiešką pristatome į Vidaus reikalų skyrių. Pagrindu nuimti pavogtus ginklus nuo įskaitos yra vidaus organų nutarimas.
Ginklų apskaitos pagrindiniu dokumentu laikoma ginkluotės ir šovinių apskaitos knyga, kuri turi būti su numeruotais lapais, perrišta siūlu ir su vidaus reikalų antspaudu.
Ginkluotės judėjimas apiforminamas skyriaus įsakymu.
Ginkluotės ir šovinių apskaitą veda:
skyriuje – instruktorius pagal būrius,
būryje – tarnybos būrio viršininko pavaduotojas,
padalinyje – padalinio viršininkas.
Už taisyklingą ginklų saugojimą ir apskaitą atsakomybė tenka:
skyriuje – skyriaus viršininkui,
būryje – būrio viršininkui.
GINKLŲ IR KITŲ KOVINIŲ REIKMENŲ IŠDAVIMO TVARKA, JŲ NEŠIOJIMAS, SAUGOJIMAS
Asmenims priimtiems į geležinkelio sukarintą apsaugą vadovaujančioms ir eilinėms pareigoms leidžiama naudotis ginklais tik atitinkamai juos įforminus.
Ginklai išduodami tik tiems asmenims, kurie išlaikė įskaitą kaip naudotis ginklais, kaip juos saugoti ir naudoti.
Ginklų išdavimo tvarka, asmenims einantiems tarnybines pareigas, atitinkamai su apsiginklavimo lentelės reikalavimais, pastoviai tikrinama viršininko.
Ginklai ir kroviniai reikmenys išduoti asmenims einantiems pareigas užrašomi specialioje knygoje. Vienam asmeniui gali būti pritvirtintas tik vienas ginklas kovinės paskirties ir ne daugiau kaip vienas mažojo kalibro šautuvas.
Sukarintos apsaugos vadovams nešioti ginklus leidžiama tik atliekant tarnybines pareigas ir išdavimas ginklų atliekamas tik išvykstant į tarnybinius postus ir kitas darbo vietas.
Ginklų ir kitų kovinių reikmenų išdavimas ir priėmimas atliekamas pagal knygą, kurioje atžymimas išdavimas ir priėmimas ginklų ir kitų kovinių reikmenų tarnybinėms pareigoms, knyga turi būti praverta, sunumeruota ir sutvirtinta padalinio antspaudu.
Nutraukus tarnybines pareigas ginklas išardomas pagal nustatytą tvarką, priduodamas pamainos viršininkui ir saugomas ginklų kambaryje. Pamainos viršininkas patikrinęs ginklo ir kovinių reikmenų veikimą atžymi apie priėmimą ir išdavimą ginklo ir kovinių reikmenų knygoje.
Išdavimo ir priėmimo ginklų ir kovinių reikmenų panaudotos knygos saugomos 3 metus, o po to naikinamos nustatyta tvarka.
Sukarintos apsaugos asmeninis sąstatas, būdamas komandiruotėse lydint traukinius ir einantis tarnybines pareigas nedislokacijos vietose ir turintis su savimi ginklus ir kovinius reikmenis, laikinai nutraukus pareigas paskirties punkte asmuo turi priduoti savo ginklus vietos sukarintos apsaugos pamainos viršininkui po parašu knygoje. Jei paskirties punkte nėra sukarintos apsaugos padalinio ginklas priduodamas po parašu į budinčią dalį ir į vidaus reikalų teritorinį skyrių.
Visuose pamainos punktuose, sukarintos apsaugos padaliniuose, kur ilsisi asmenys atliekantys pareigas iš kitų padalinių, ginklų kambariuose įtaisomos metalinės spintos jų ginklų saugojimui.
Tokioms tarnyboms vedama atskira knyga ginklų priėmimo ir išdavimo tarnybinėms pareigoms, kuri saugoma toje pačioje spintoje. Raktai nuo spintos saugomi pas budintį pamainos viršininką.
Sukarintos apsaugos darbuotojui, turinčiam su savimi ginklą draudžiama eiti į parduotuves, laukimo sales ir stočių restoranus, į turgavietes, miegoti kur tik papuola, išeiti už leistinos ribos, tik išskyrus atvejus kai to reikalauja tarnybinės pareigos.
Komandiruotiems asmenims į liniją jam priklausantis išduoto ginklo ir kovinių reikmenų kiekis įrašomas į komandiruotės pažymėjimą ar budėjimo maršrutą.
Už geležinkelio teritorijos asmeninio ginklo nešiojimas leidžiamas tik atliekant tarnybines pareigas ir turint individualų policijos organų leidimą.
Individualūs leidimai ginklo nešiojimui išduodami RS 3 metų laikotarpiui. Juose dedamas antspaudas „Galioja tik atliekant tarnybines pareigas“.
Šaunamasis ginklas ir koviniai reikmenys saugomi specialiai įrengtame kambaryje, kuris turi atitikti šiuos reikalavimus: turi būti izoliuotas nuo kitų pagalbinių, tarnybinių patalpų su pagrindinėmis sienomis lubų perdengimu ir grindimis, kurie turi būti stiprūs ir neleisti prasibrovimo į jį Vidinės sienos (pertvaros) turi būti sutvirtintos gipsobetoninėmis perdangomis 80 mm storiu kiekviena su plieniniu tinklu tarp jų, ar plytų siena 120 mm storiu, armuotu metaliniu tinklu. Anksčiau statytuose pastatuose leidžiamos pertvaros iš lentų, sutvirtintos plieniniu tinklu.
Durys įrengiamos su tvirtais ir patikimais užraktais (ne mažiau dviejų vidinių spynų), be to iš išorės apkalamos skarda.
Ant langų iš vidaus pusės patalpoje ar tarp rėmų turi būti plieninis tinklas. Patalpose, esančiose pirmame aukšte, langų skylės apdirbamos metaliniais ar mediniais apkaltais iš abiejų pusių cinkuotu stoginiu plienu, langinėmis. Laidų galai tinklainių languose įtvirtinami į sieną ne mažiau 80 mm ir užpildomi betonu. Langų skylių langinės turi būti uždaromos spynomis ir užplombuotos antspaudu ar plomba. Tinklai įtaisomi langų skylę ir sieną (pertvarą) jų įtvirtinimui iš plieninio laido diametru ne mažiau 15 mm. Laidai suvirinami kiekviename susikirtime, sudarant kuopeles ne didesnes kaip 150x150 mm.
Turi būti įtaisytos 2 ir daugiau gaisro apsaugos signalizacijos, atliktos paslėptu laidu su įtaisytais davikliais sienose, langų rėmuose, lubose ir būti budinčio pamainos viršininko arba jo padėjėjo pastovioje priežiūroje. Esant būtinam tarnybiniam reikalui laikinai pasitraukti iš budinčios patalpos ir nesant padėjėjui, pamainos viršininkas ginklų patalpos apsaugai pastato apginkluotą šaulį, o įėjimo į patalpą duris plombuoja. Nesant tokio šaulio, palikti ginklų kambarį be priežiūros draudžiama.
Esant ventiliacijos langams, liukams ant jų įtaisomi plieniniai tinklai ne didesnėm skylėm kaip 100x100 mm išvengiantys prasiskverbti pro tas sistemas. Sienose negali būti skylių inžineriniams tinklams diametru daugiau kaip 200 mm.
Viskas turi atitikti priešgaisrinės apsaugos taisykles ir prieš įėjimo duris turėti gesintuvą.
Patalpoje, kur saugojami ginklai ir koviniai reikmenys, turi būti inventoriaus knyga, į kurią įtraukiamas metalinių spintų skaičius, seifų, dėžių su nurodytais jų numeriais skaičius ir kokiu antspaudu jie atspauduojami ar plombuojami.
Visuose padaliniuose, kur rasti išdėstyti stacionariniai postai, signalai nuo ginklų kambario, išskyrus budinčią patalpą išvedžiojami į tokius postus, o ten, kur budinčios patalpos išdėstytos vienam pastate ar greta policijos štabo – pas policijos budintį.
Pavojaus signalizacija turi būti įtaisyta taip, kad būtų išvengta bet kokia galimybė atjungti ją be specialaus rakto (šifro), esančio tik pas pamainos viršininką arba poskyrio viršininką. Atjungti pavojaus signalizaciją, išskyrus išdavimą – priėmimą ginklų, o taipogi tikrinant ginklų laikymą ir saugojimą tikrinantiems asmenims, draudžiama.
Pravedant kasdieninį instruktažą asmenims, einant budinčių pareigas, padalinių vadovai privalo kartu su kitais klausimais, atkreipti ypatingą dėmesį į ginklo apsaugą ir teisingą jo panaudojimą tik esant reikalui ir taip pat priminti apie tai, kad išgirdus pavojaus signalizaciją, kiekvienas išgirdęs signalą privalo atvykti į ginklų kambarį ir veikti pagal susidariusias aplinkybes.
Įėjimas į ginklų patalpą leidžiamas tik pamainos viršininkui, jo padėjėjui, padalinių vadovams, tiesioginiams viršininkams ir tikrinantiems padalinius asmenims vadovaujančio sąstato sukarintos apsaugos.
Raktai nuo ginklų kambario saugomi pas pamainos budintį ar jo padėjėją, o nuo metalinių spintų (seifų) ir dėžių su koviniais prietaisais – ginklų kambaryje. Antras raktų komplektas – pas padalinio viršininką seife antspauduotame pakete arba dėžutėje.
Pritvirtinti ginklai asmenims nepriklausomai nuo bendro kiekio, turi būti saugomi tik metalinėse spintose (seifuose), turinčiose sieneles ne mažiau 3 mm storio ir patikimas (ne mažiau 2) vidines spynas. Spintų durys stiprumui įtvirtinamos plieno kampainiais. Spintos (seifai) turi būti pastoviai uždarytos spynomis. Jei spinta (seifas) mažas pagal išmatavimus ar lengvas, tai jis tvirtinamas prie sienos ar grindų.
Metalinės spintos (seifai) apdorojami piramidėmis, kad sutalpinti juose atitinkamas ginklų rūšis. Prie kiekvieno ginklo turi būti aiškus užrašas, nurodantis ginklo numerį, pavardę ir inicialus asmens, kam jis pritvirtintas.
Draudžiama vienoje spintoje apsauga ginklų ir kovinių reikmenų su mokymo vaizdinėm priemonėm, sportiniu inventoriumi, tepimo priemonėm, ginklu nenurodytu leidime vidaus reikalų skyriaus, įvairiu inventoriumi, spec. rūbais, apsauga kovinių reikmenų kaburuose, išskyrus radijo stotis dozimetrinius prietaisus, kurie gali būti saugomi atitvertoje plieniniu tinklu kambario dalyje, skirtoje ginklų ir kovinių reikmenų apsaugai.
Vienoje spintoje leidžiama bendra apsauga revolverių, pistoletų TT ir neužtaisytų magazinų jiems. Mokomieji ginklai gali būti saugomi toje pačioje spintoje, bet atskirai nuo kovinių.
Ant spintos (seifo) durų iš vidaus pusės turi būti saugomų jame ginklų pagal numerius, sąrašas.
Draudžiama saugoti užtaisytus revolverius ir pistoletus arba kaburuose, o taip pat užtaisytus pistoletus su apkabom.
Spintas ir seifus su ginklu būtina statyti taip, kad priėjimas prie jų būtų laisvas, kad jie nuo apšildomų prietaisų, ypač nuo krosnių žiemos metu, būtų per atstumą nuo visokių temperatūros svyravimą.
Pamainos šoviniai visų rūšių ginklams saugomi atskirai nuo ginklų specialiai įrengtoje spintoje ir pritvirtinami asmeniniam sąstatui. Spintose įrengiamos atskiros vietos ar kaladėlės ant kurių užtašomas numeris pritvirtinto ginklo.
Kovinių reikmenų atsargos nesumažinamos ir pirotechniniai prietaisai saugomi ginklų kambaryje metalinėse dėžėse (spintose) uždarytose spynomis ir užantspauduoti (užplombuoti). Vidury dėžėse (spintose) turi būti įdėti sąrašai, nurodant juose saugomų kovinių reikmenų ir pirotechninių priemonių kiekvieno pavadinimo kiekiai, būklė ir įpakavimo padėtis. Raktai nuo dėžių saugomi pas padalinio viršininką seife antspauduotame pakete arba dėžutėje.
Apkabos su pistoletais TT užtaisomi gavus ginklą ir išardomi užtaisai jį priduodant.
Kaburas revolveriams (pistoletams) saugomas ginklų kambaryje ant stelažų, įrengtais specialiais lizdais, virš kurių pažymėtas ginklo numeris pritvirtintas asmeniniam sąstatui, toks numeris užrašomas vidinėje kaburo klapano pusėje.
GINKLŲ SAUGOJIMO, NAUDOJIMO APSKAITOS KONTROLĖ
Sukarintos apsaugos vadovaujantis sąstatas privalo pastoviai vykdyti apskaitos kontrolę, ginklo apsaugą ir apsiginklavimo panaudojimo kontrolę, kasdien rūpintis jo išsaugojimu.
Komisijos patikrinimą pilnoje apimtyje apie ginklų apsaugą ir panaudojimą pagal visišką instrukcijos reikalavimą vykdo:
sukarinto skyriaus viršininkas ir jo pavaduotojas vieną kartą metuose,
sukarinto būrio viršininkas ar jo pavaduotojas 2 kartus metuose,
Patikrinimo duomenys kiekvieno padalinio apiforminami aktu.
Vienas akto egzempliorius lieka padalinio viršininkui, antras – randasi skyriaus būrio kontrolėje ir įrišamas į bylą. Kai padalinio viršininkas trūkumus pašalina, akte daroma atitinkama atžyma.
Viršininkai privalo patikrinti ginklus sekančiu periodu:
pamainos viršininkas (budintis) budėjimo dienomis,
atskiro dalinio viršininkas (viršila) vieną kartą per dekadą,
padalinio viršininkas – kartą per mėnesį.
Skyriaus viršininkas ir jo pavaduotojai būdami komandiruotėje.
Apžiūros rezultatai atžymimi knygoje, ginklų apžiūra, o padalinių viršininkai apžiūros rezultatus atžymi ginklų apžiūros grafike.
Skyrių būrių ir padalinių vadovai įpareigoti kasdien vykdyti kontrolę kaip šaulys saugo savo ginklą budėdamas geležinkelio stočių parkuose.
Vidaus reikalų skyriaus darbuotojų kontrolė ginklų laikymui ir panaudojimui leidžiama tik turint raštiškus leidimus tikrinimui ir asmenims liudijimus. Patikrinimas leidžiamas tik esant padalinio viršininkui ar jį pakeičiančiam asmeniui.
Jeigu padalinio viršininkas (jo pavaduotojas) nepažįsta asmens, atvykusio patikrinimui, ar yra kitos abejonės, privalo patikrinti jo įgaliojimų tikslumą tame vidaus reikalų skyriuje iš kurio jis atvyko.
Sukarintos apsaugos vadovai, pažeidę šios instrukcijos reikalavimus, patraukiami griežton atsakomybėn iki atleidimo iš sukarintos apsaugos pareigų.
______________
Priedas Nr. 3
PATVIRTINTA:
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerijos 1992 m. sausio 16 d.
įsakymu Nr. 24
INSTRUKCIJA
(laikina)
DĖL ŠAUNAMŲ GINKLŲ IŠDAVIMO, LAIKYMO IR NEŠIOJIMO TVARKOS AEROUOSTŲ AVIACINIO SAUGUMO TARNYBOS PAREIGŪNAMS
1. Aerouostų saugumo tarnybos inspektoriams (šauliams) šaunami ginklai ir šaudmenys išduodami asmeniškai, jiems einant į postą, prieš tai atliekant pareigūnų instruktavimą, liečiantį numatomo objekto apsaugos ypatumus ir turi būti grąžinami tuojau po sugrįžimo iš jo.
2. Savo pamainos inspektoriams (šauliams) šaunamų ginklų ir šaudmenų išdavimą vykdo aerouosto saugumo tarnybos vyr. inspektorius (pamainos sargybos viršininkas) ir yra personaliai atsakingas už jų išdavimo tikslingumą bei savalaikį sugrąžinimą (priėmimą).
3. Išduodant – priimant šaunamą ginklą bei šaudmenis aviacinio saugumo tarnybos vyr. inspektorius (pamainos sargybos viršininkas) privalo ir yra už tai personaliai atsakingas, kad specialiame ginklų išdavimo – priėmimo žurnale būtų tiksliai užrašyti sekantys duomenys:
– ginklo išdavimo – priėmimo data
– ginklo išdavimo – priėmimo laikas
– ginklo Nr. bei jo pagaminimo data
– išduotas – priimtas šaudmenų kiekis
– gavusio – priėmusio asmens parašas, nurodant asmens leidimo numerį.
4. Aerouosto saugumo tarnybos vyr. inspektorius (pamainos sargybos viršininkas) yra personaliai atsakingas už šios instrukcijos žinojimą bei sekančių reikalavimų vykdymą:
– savalaikį šaunamų ginklų ir šaudmenų išdavimą – priėmimą bei tikslų specialios šaunamų ginklų įskaitos žurnalo vedimą.
– būtiną ir detalizuotą savo pamainos inspektorių instruktavimą prieš einant į postą, liečiantį saugumo objekto savitumus, surištus su šaunamo ginklo galimu panaudojimu.
– būtiną savo pamainos inspektorių (šaulių) instruktavimą prieš išduodant šaunamus ginklus, liečiantį šaunamų ginklų saugos ir nešiojimo taisykles, einant tarnybines pareigas poste, bei šaunamų ginklų panaudojimo galimus atvejus, numatytus aerouosto saugojamų objektų instrukcijoje;
– būtiną griežtą aerouosto saugumo tarnybos inspektorių (šaulių) įskaitos sąrašų laikymąsi, liečiančių šaunamiems ginklams išduotų leidimų buvimą (aviacinio saugumo tarnybos pareigūnų sąrašai, kuriems yra leidžiama išduoti ginklus, pastoviai randasi sargybos būstinėje). Už šių sąrašų papildymą bei leidimų išdavimo organizavimą (pratęsimą) atsakingi aerouosto av. saugumo tarnybos viršininkas ir jo pavaduotojas.
– savo pamainos saugumo tarnybos inspektorių (šaulių) būtiną reguliarų teorinio (praktinio) apmokymo vykdymą ne rečiau vieną kartą metų ketvirtyje. (Praktiniai šaudymai – vieną kartą metuose).
Už praktinių šaudymų pratybų vykdymą atsakingas av. saugumo tarnybos viršininko pavaduotojas (viršininkas).
– griežtą priimamų – perduodamų šaunamų ginklų ir šaudmenų tarp vyr. inspektorių (pamainos sargybos viršininkų) priimant – perduodant pamainas. Prieš pamainos perdavimą jie (vyr. inspektoriai, pamainos sargybos viršininkai), privalo organizuoti ginklų valymą ne rečiau vieną sykį savaitėje, jeigu ginklai nebuvo panaudoti. Šaunamo ginklo panaudojimo atveju, jis gali būti išvalytas tik gavus aviacinio saugumo viršininko arba jo pavaduotojo leidimą.
5. Aerouosto saugumo tarnybos inspektoriai (šauliai), po apmokymų pagal specialiai tam paruoštą programą privalo žinoti, jam išduodamo ginklo konstrukciją, saugos, nešiojimo bei panaudojimo taisykles, pagal esamą aerouoste, saugojamų objektų instrukciją.
6. Aerouosto saugumo tarnybos inspektoriai (šauliai) (vyr. inspektoriai) tarnybinius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, jiems išduotus vykdant tarnybines pareigas aerouosto teritorijoje, nešioja specialiame šaunamo ginklo dėkle ant juosmens diržo po viršutiniais drabužiais.
7. Aerouosto saugumo tarnybos vyr. inspektoriai (sargybos viršininkai) yra atsakingi už jų pamainos inspektorių ginklo konstrukcijos, nešiojimo tvarkos bei panaudojimo taisyklių žinojimą, vykdant savo tarnybines pareigas aerouoste saugojamų objektų ypatumų instrukcijos apimtyje.
8. Aerouosto aviacinio saugumo tarnybos vyr. inspektoriams (pamainos sargybos viršininkams), inspektoriams bei kitiems šioje instrukcijoje numatytiems pareigūnams šaunami ginklai išduodami tik po to, kai:
– jie yra patikrinami policijos spec. patikrinimo kompetencijos ribose ir gauti tam leidimai;
– jie yra sėkmingai praėję išbandomąjį laikotarpį vykdydami tarnybines pareigas ne mažiau vienų (pusę) metų laikotarpyje ir yra aerouosto saugumo tarnybos administracijos (sargybos viršininkų) teigiamai charakterizuojami;
– jie yra praėję pradinį teorinį ir praktinį paruošimą aerouosto saugumo tarnybos pareigūnų paruošimo programos apimtyje.
Visais atvejais aerouosto tarnybos pareigūnai neša pilną atsakomybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus už šaunamo ginklo panaudojimo tikslingumą bei pasėkmes.
Kaip taisyklė visi aerouosto saugumo tarnybos pareigūnai turi būti jau atlikę tarnybą kariuomenėje ir jau anksčiau susipažinę su šaunamais ginklais.
______________
Priedas Nr. 4
SUDERINTA TVIRTINU
Gręžimo – sprogdinimo darbų Gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos
Profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kerbelys
valdybos viršininkas
A. Andriušis
1991 m. gegužės 9 d. 1991 m. gegužės 9 d.
GRĘŽIMO – SPROGDINIMO DARBŲ VALDYBOS SUKARINTOS ŽINYBINĖS APSAUGOS PERSONALO DARBO ORGANIZAVIMO IR BUDĖJIMO INSTRUKCIJA
Kaunas 1991 m.
BENDRAS SKYRIUS
Gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos žinybinės sukarintos apsaugos paskirtis:
2. Žinybinė sukarinta apsauga savo veikloje vadovaujasi:
– respublikos įstatymais;
– susisiekimo ministerijos instrukcijomis, nutarimais ir įsakymais;
– darbo apsaugos įstatymais;
– vieningomis saugumo technikos taisyklėmis sprogdinimo darbuose;
– šia instrukcija.
4. Gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos apsaugos tarnyba susideda iš apsaugos skyriaus ir būrių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5. Būrių uždaviniai:
– užtikrinti objektų apsaugą ir gynybą;
– vykdyti leidimų ir objektų vidaus taisyklių tvarką;
– imtis atsargos priemonių avarijoms ir gaisrams objektuose ir sargybos patalpose išvengti;
– dalyvauti avarijų, gaisrų likvidavime.
6. Šių užduočių vykdymui būtina:
– gerai organizuoti tarnybą;
– teisingai panaudoti tarnybinius šunis;
– taisyklingai įrengti objekto apsaugos priemones (ryšio, signalizacijos, saugomos teritorijos apšvietimo ir aptvėrimo).
Visų šių užduočių įgyvendinimas vykdomas valstybinės firmos „Granitas“ sąskaita.
7. Sukarintos žinybinės apsaugos būriai komplektuojami iš laisvai samdomų, neteistų, psichiškai sveikų asmenų ne jaunesnių kaip 18 metų amžiaus.
Priimtiems į darbą būryje nustatomas 3-jų (išimtinais atvejais 6 mėn.) bandomasis laikotarpis. Jei išbandymo rezultatas nepatenkinamas ar neatitinka dirbamo darbo kvalifikacijos, valdybos administracija atleidžia iš darbo Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
9. Pagrindiniai apsaugos skyriaus uždaviniai:
– objektų apsaugos ir gynybos organizavimas;
– techninių apsaugos priemonių įruošimo organizavimas;
OBJEKTŲ APSAUGOS ORGANIZAVIMAS
10. Objekto apsaugą organizuoja vadas arba asmuo laikinai pavaduojantis jį. Pastarasis atsižvelgdamas į vietos aplinkybes, privalo užtikrinti objekto apsaugą bet kuriuo paros metu, apsaugos personalui užtikrindamas darbo normos išdirbį.
11. Sargybos trukmė per parą, priklauso nuo užduoties, aplinkybių ir oro sąlygų:
– objekto posto sargybiniui budėjimo laikas yra nuo 2 iki 4 val., o atskirais atvejais leidžiama iki 8 val.
– sargybos vadui ir būrio budinčiajam daugiau paros,
– esant oro temperatūrai – 20 °C ir žemiau, ir + 30 °C ir aukštesnei, objekto sargybiniai turi būti keičiami kas 2 valandas. Nurodymus dėl sargybinių keitimosi duoda būrio vadas.
12. Sargybinis, paskirtas tarnybai 24-iom valandom ilsisi ar miega nenusirengęs:
– sargybos vadui leidžiama miegoti tiktai 4 valandas ir tiktai dienos metu, paskiriant vietoj savęs sargybinį.
14. Būrio vadas ar pavaduojantis jį sargybinis iš anksto ruošia sekančios paros objekto apsaugos planą ir užpildo tarnybos knygą.
15. Sudarant paros apsaugos planą, būtina atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes, oro prognozę, paros ir metų laiką.
16. Būrio vadas sudaręs, paros apsaugos planą, įteikia jį sargybos vadui, kuris praėjus budėjimui, grąžina jį atgal.
BENDRAS INSTRUKTAŽAS
18. Prieš kiekvieną tarnybos parą, būrio vadas praveda sargybai instruktažą. Sargybos viršininkas ir šauliai vilkintys tarnybos uniformą atvyksta į būrio štabą 15 min. prieš prasidedant tarnybos parai. Būrio vadas gali leisti antros ir naktinės pamainos šauliams atvykti į būrio štabą prieš 15 min. iki prasidedant jų tarnybos laikui. Šiuo atveju į darbo laiką įeina tiktai faktiškas laikas praleistas sargyboje arba štabe.
19. Instruktažo metu būrio vadas privalo:
– patikrinti sargybos uniformos tvarkingumą;
– paaiškinti sargybai saugančiai objektą bendrą užduotį;
– pranešti praėjusios tarnybos rezultatus;
– priminti saugumo technikos taisyklių laikymąsi, ginklo panaudojimo tvarką;
– paskelbti sargybos personalą;
– priminti sargybinio pareigas.
20. Instruktažo metu numatomi sargybos koviniai veikslai sekančiais atvejais:
– saugomų objektų ar sargybos patalpos užpuolimas;
– stichinių nelaimių (potvynis, griūtis, gaisras);
– avarija objekte arba netoli jo;
22. Prieš išsiunčiant sargybą į tarnybą, sargybos vadas pasirašius sargybiniams, išduoda jiems ginklus ir šaudmenis. Po to apžiūri ginklų paruošimą ir sargybinių uniformą.
23. Duodant sargybai užduotį būtina nurodyti:
– sargybos rūšį ir jos išdėstymą;
– užduotį ir tarnybos trukmę;
– sargybos vado iškvietimo būdą;
– šalia esančių postų išdėstymą, susisiekimus su jais ir savitarpio pagalbos būdus;
– skaitmenių leidimą.
24. Paaiškinus sargybai kovinę užduotį, sargybiniai, dalyvaujant sargybos vadui, užtaiso ginklus specialiai paskirtoje tam vietoje. Karabino vamzdis turi būti pakeltas 45o-60o kampu. Tamsiu paros metu ginklų užtaisymo vieta turi būti apšviesta.
26. Išeinant sargybiniams į postus karabinai užtaisomi pilna šovinių apimtim. Po ginklo užtaisymo užraktas sandariai uždaromas, o šovinys nesiunčiamas į šovinio lizdą. Revolverio būgnas užtaisomas pilnai.
Sargybos patalpoje į piramidę statyti užtaisytus ginklus draudžiama.
27. Draudžiama išnešti ginklą iš saugomo objekto ar draudžiamos teritorijos ribų, ne tarnybinių pareigų vykdymui;
28. Keičiantis sargybos pamainoms, sargybos viršininkai perduoda vienas kitam sargybos dokumentaciją, ginklus, šovinius, kartu apžiūri saugomo objekto aptvarą, signalizacijos priemones.
30. Ginklų ir šaudmenų stovį tikrina:
– būrio vadas ne rečiau du kartus į mėnesį;
– skyriaus viršininkas kartą per mėnesį;
– policijos ir krašto apsaugos darbuotojai pateikę pareigybinį dokumentą.
31. Sargybiniui padarius drausminę pražangą sargybos metu būrio vado nurodymu jis pakeičiamas kitu sargybiniu.
SKAITMENINIS LEIDIMAS
34. Skaitmeninis leidimas – tai slaptažodis, išreiškiamas nelyginiu skaičiumi nuo 5 iki 19, pagal kurį sargybos personalas atpažįsta vieni kitus nakties metu ar esant blogam matomumui.
35. Skaitmeninį leidimą kiekvienai parai nustato būrio vadas, kurį paskelbia sargybos vadas, išeinant sargybiniams į postą.
II SKYRIUS
BŪRIŲ TARNYBOS RŪŠYS, JŲ PASKIRTIS, TEISĖS IR PAREIGOS POSTAS
1. Visa tai, kas pavesta sargybinio apsaugai ir gynybai, o taip pat ta vietovė ar jos dalis, vadinama postu.
2. Priklausomai nuo saugojimo objekto svarbos ir tarnybos rūšies, postai skirstomi sekančiai:
– nuolatiniai, numatyti postų sąraše;
– laikini, skiriami priklausomai nuo aplinkybių.
3. Sėkmingai objektų apsaugai užtikrinti, objektą supanti aplinka turi būti išvalyta nuo augmenijos ir kitų nereikalingų daiktų. Tai užtikrina gerą matomumą (ne mažiau 50 m) ir galimybę atsišaudyti.
5. Nakties metu prieigos prie saugomo objekto apšviečiamos. Apšvietimas įrengiamas taip, kad sargybinis, stovėdamas poste ar vaikščiodamas po objektą, visą laiką būtų šešėlyje.
SARGYBINIS
7. Sargybiniu vadinamas ginkluotas apsaugos personalo asmuo, vykdantis jam pavestą objekto apsaugą ir gynybą.
8. Sargybinis yra neliečiamas asmuo. Jo neliečiamumas pasireiškia:
– jo veikla paremta įstatymu, kuris nusako jo teises, pareigas ir gina jo asmenybę;
– jo pavaldumas griežtai apribotas būrio vadui, sargybos vadui ir jo pavaduotojui;
– kiekvieno asmens pareiga neprieštaraujamai vykdyti sargybinio reikalavimus, apibrėžtus jo tarnybos ypatybėmis;
– konkrečiose situacijose galimybė naudoti ginklą;
9. Poste stovintis sargybinis, nakties metu turi būti pasiruošęs ginklą šaudymui, o dienos metu ginklas „ant peties“. Šovininė su šoviniais – užsegta.
11. Sargybinis privalo:
– budriai saugoti ir ginti savo postą;
– sumaniai saugoti objektą, neišleisti iš rankų ir niekam neduoti ginklo, įskaitant asmenis kuriems jis pavaldus;
– stebėti teritoriją prie objekto, tikrinti signalizacijos tvarkingumą;
– niekada nepalikti posto, kol nebus pakeistas nors ir grėstų pavojus gyvybei;
– mokėti naudotis ugnies gesinimo priemonėmis;
– pastebėjus posto teritorijoje gedimus, pažeidimus skubiai iškviesti sargybos vadą;
12. Sargybiniui staigiai susirgus ar susižeidus, privalo sutartu signalu pranešti sargybos vadui, ir tęsti objekto apsaugą.
13. Sargybiniui draudžiama: miegoti, sėdėti, skaityti, rašyti, dainuoti, kalbėti, valgyti, gerti, rūkyti, imti iš asmenų bet kokius daiktus, perdavinėti juos.
14. Sargybos vadas yra pavaldus būrio vadui ir atsako už objekto apsaugą, gynybą, sargybos personalo tarnybą, taip pat už ryšį, signalizaciją, apšvietimą, šaudmenis, ginklus ir kitą turtą, esantį sargybos patalpose.
15. Sargybos vadas privalo:
– žinoti objekto paros gynimo planą, savo pareigas;
– žinoti postų skaičių, jų išdėstymą;
– pasirašius postų perdavimo – priėmimo knygoje, priimti ir perduoti ginklus, šaudmenis, dokumentaciją, apšvietimo priemones, ryšį, signalizaciją, priešgaisrines įrangas;
– asmeniškai išdavinėti ir priiminėti iš apsaugos personalo ginklus ir šovinius;
– palaikyti nustatytą tvarką sargyboje;
– paros bėgyje tikrinti sargybos tarnybą;
– ištirti kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį ir pranešti būrio vadui;
– kilus gaisrui organizuoti jo gesinimą;
III SKYRIUS
YPATINGOS SARGYBINIO PAREIGOS
1. Priimdamas posto teritoriją sargybinis turi apžiūrėti ir įsitikinti ryšio, signalizacijos, priešgaisrinių priemonių tvarkingumu, o taip pat sutikrinti plombas ir antspaudus su originalais.
2. Sargybinis privalo įspėti visus asmenis atvykusius į sandėlį, kad nenaudotų ugnį sukeliančių priemonių;
IV SKYRIUS
SPROGSTAMŲ MEDŽIAGŲ PERVEŽIMAS IR APSAUGA
1. Plentu ir gruntkeliu sprogmenys autotransportu pervežami, dalyvaujant atsakingam asmeniui, turinčiam teisę vykdyti sprogdinimo darbus ir ginkluotai sargybai.
2. Atsakingas už sprogstamų medžiagų pervežimą asmuo važiuoja pirmoje kolonos automašinoje, o paskutinės automašinos kabinoje ginkluotas sargybinis.
3. Sustojimas kelyje poilsiui, leidžiamas tiktai už gyvenviečių ribų, ne arčiau 100 m nuo kelio ir 200 m nuo gyvenamųjų pastatų. Automobilių varikliai turi būti išjungti. Žiemos metu leidžiama periodiškai įjungti variklius pasišildymui;
5. Perkūnijos metu automašinos sustoja 200 m atstumu nuo miško (atviroje vietoje) distancija tarp jų – 50 m;
9. Sprogstamų medžiagų pervežimas leidžiamas tik techniškai tvarkingomis, specialiai tam paruoštomis krovininėmis ar lengvomis mašinomis.
10. Sugedus a/m ar įvykus kelių transporto įvykiui, atsakingas už SM pervežimą vadovauja sargybinio ir vairuotojo veiksmams.
11. Išvažiuojant automašinai su sprogstamomis medžiagomis garažo vedėjas, ar jį pavaduojantis asmuo, kelionės lape privalo įrašyti: „Automobilis patikrintas, techniškai tvarkingas ir tinka sprogstamų medžiagų pervežimui“. Jei nėra kelionės lape tokio įrašo, sprogstamos medžiagos neišduodamos.
YPATINGOS SARGYBINIO PAREIGOS SAUGANT KILNOJAMUS SPROGSTAMŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIUS
12. Priimdamas postą, sargybinis dalyvaujant sandėlininkui arba keičiamam sargybiniui privalo įdėmiai apžiūrėti ir įsitikinti automašinos durų, sienų ir stogo tvarkingumu, o taip pat patikrinti spynas, plombas, antspaudus, priešgaisrinį stovį.
14. Vykdant sprogdinimo darbus sargybinis privalo saugoti ir ginti automašiną su sprogstamosiomis medžiagomis. Nieko neprileisti prie jų arčiau kaip 40-50 m.
V SKYRIUS
SARGYBOS TIKRINIMO BŪRIUOSE TVARKA
1. Tikrinti sargybos budėjimą turi teisę:
– valstybinės firmos „Granitas“ direktorius;
– gręžimo – sprogdinimo darbų valdybos viršininkas, vyr. inžinierius ir kiti atsakingi valdybos darbuotojai;
2. Sargybos patikrinimas vyksta dalyvaujant vienam iš apsaugos būrio asmenų, kuriam pavaldi sargyba.
3. Jeigu pareigūno, atvykusio tikrinti sargybą, dokumentai sukelia įtarimą, arba atvykęs jų neturi, būrio arba sargybos vadas privalo šį asmenį sulaikyti. Apie tai pranešdamas aukštesniajam viršininkui, ir toliau vadovautis jo nurodymais.
VI SKYRIUS
TARNYBINĖ DOKUMENTACIJA IR JOS SAUGOJIMO TVARKA
1. Kiekviename būryje turi būti vedama būtina tarnybinė dokumentacija:
– objekto gynybos planas ir jo priedai;
– postų sąrašas;
– vietinės valdžios nutarimas: „Dėl žemės sklypo skyrimo uždraustai zonai“;
– būrio tarnybos knyga;
– objekto apsaugos planas ir sargybos budėjimo grafikas parai;
– būrio personalo darbo apskaitos grafikas (tabelis);
– komandiruojamų asmenų žurnalas;
– darbo apsaugos instrukcija;
– darbo apsaugos instruktažų knyga;
VII SKYRIUS
DARBO IR POILSIO LAIKAS
1. Sukarintos apsaugos būrio darbuotojų darbo ir poilsio laikas reglamentuojamas darbo įstatymais, bei kolektyvine sutartimi.
2. Sukarintos apsaugos darbuotojų normalus darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
6. Asmenims paskirtiems budėjimui 24 val. į darbo laiką įsiskaito tik 22 val. Likusios dvi valandos – pietums. Sargybinis pertrauką naudoja savo nuožiūra. Būrio vadui leidus jis turi teisę šiuo metu palikti darbo vietą. Po kiekvieno paros budėjimo suteikiamas ne mažiau 3 parų poilsis.
8. Asmenims, paskirtiems saugoti kilnojamus sandėlius, darbo pradžia – mašinos priėmimo saugojimui momentas, o pabaiga – pridavimas.
9. Eiliniam ir jaunesniajam personalui leidžiama dirbti pusę etato antraeilėse pareigose, tame tarpe savo apsaugos būryje.