VALSTYBINĖS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL „SUTARTINIŲ TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 ŽENKLŲ“ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 19 d. Nr. 45

Vilnius

Įgyvendinant geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 1.01.01:1999 „Normatyvinių geodezijos ir kartografijos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ nuostatas ir vadovaujantis Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos nuostatų (Žin., 1997, Nr. 87-2205) 6.6 punktu, įsakau:

1. Nuo 2000 m. birželio 30 d. laikyti negaliojančia specifikaciją „Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai“. Versija 1.0. Vilnius, 1997.

2. Tvirtinu techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.02:2000. „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“.

3. Nustatau, kad GKTR 2.11.02:2000 įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

DIREKTORIUS                                                                                                        Z. KUMETAITIS

SUDERINTA                                                         SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras           Lietuvos Respublikos valdymo reformų

2000 m. birželio 7 d. raštas Nr. 02-04-2360             ir savivaldybių reikalų viceministras

2000 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 11-2077

PATVIRTINTA

Valstybinės geodezijos ir kartografijos

Tarnybos prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės direktoriaus

2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45

techninių reikalavimų REGLAMENTAS

GKTR 2.11.02:2000

Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai

I. bendrosios nuostatos

Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas nustato topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000, sudaromų 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 (skersinėje cilindrinėje Merkatoriaus projekcijoje su ašiniu meridianu 24^o ir mastelio koeficientu ties juo 0,9998; elipsoidas GRS 80), turinį ir jo elementus atitinkančius sutartinius ženklus bei jų grafinį vaizdavimą ir GKODUS.

Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas privalomas visoms valstybinėms ir privačioms įmonėms, sudarančioms topografinius planus M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 skaitmeninėje ir analoginėje formoje.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio reglamento teikti Valstybinei geodezijos ir kartografijos tarnybai prie LRV.

Atnaujintas reglamentas išleidžiamas kas 5 metai.

ii. sutartiniai ženklai

Remiantis „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikacija“, topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai suskirstyti į temų grupes. Temų grupę sudaro tos pačios srities temos, kurios savo ruožtu susideda iš objektų pavadinimų (1 lentelė).

1 lentelė

Temų grupė	Temų pavadinimai
1. Geodezinis pagrindas	Geodezinis pagrindas
2. Reljefas	Reljefas
3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės	Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės
4. Hidrografija	1. Hidrografiniai geoobjektai
	2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai
5. Augalija ir žemėnaudos	Augalija ir žemėnaudos
6. Transporto infrastruktūra	1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai
	2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai
	3. Tiltai
7. Statiniai	1. Pastatai ir jų dalys
	2. Kiti statiniai
8. Inžineriniai tinklai	1. Bendri tinklai ir įrenginiai
	2. Dujotiekis
	3. Elektros tinklas
	4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas
	5. Lietaus nuotėkų tinklas
	6. Naftotiekis
	7. Ryšiai
	8. Šilumotiekis
	9. Vandentiekis

Naudojant skaitmenines technologijas topografiniams planams braižyti, sutartiniai ženklai gali būti vaizduojami spalvotai:

vandens telkiniai – mėlyna, augmenija – žalia, reljefas – ruda, kita situacija – juoda.

Inžineriniai tinklai vaizduojami tokiomis spalvomis:

dujotiekis – mėlyna, elektros tinklas – raudona, buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas – ruda, lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas – ruda, naftotiekis – juoda, ryšiai – juoda, šilumotiekis – mėlyna, vandentiekis – žalia.

Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų aprašymas pateikiamas 2 lentelėje, o jų grafinė išraiška – 3 lentelėje, kurios tarpusavyje siejamos per eilės numerį ir žymens kodą.

2 lentelėje yra 4 skiltys:

– pirmoje nurodomas objekto eilės numeris;

– antroje nurodomas plano objekto GKODAS pagal „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikaciją“;

– trečioje pateikiamas objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas;

– kevirtoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas.

3 lentelėje („Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas“) yra 3 skiltys:

– pirmoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas;

– antroje nurodomas objekto eilės numeris;

trečioje pateikiama grafinė sutartinio ženklo išraiška pagal mastelius.

1. Geodezinis pagrindas

2 lentelė

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
1. Geodezinis pagrindas
1.1	fp1	Valstybinio geodezinio tinklo punktai (trupmenos skaitiklyje – ženklo centro altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje ženklo pusėje – jo pavadinimas)	1100
1.2	fp11	Vietinio geodezinio tinklo punktai (kairėje pusėje – jų numeriai, skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė)	1105
1.3	fp11	Vietinio planimetrinio geodezinio tinklo punktai pastatų sienose	1105
1.4	fp4	Topografinės nuotraukos pagrindo taškai (kairėje pusėje taško numeris, skaitiklyje – taško altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė), įtvirtinti nuolatiniais ženklais (pvz., markė betone)	1107
1.5	fp41	Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti laikinais ženklais (kairėje pusėje taško numeris skaitiklyje – taško numeris, vardiklyje – jo altitudė)	1108
1.6	fp42	Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti pastatų sienose	1109
1.7	fp42	Topografinės nuotraukos pagrindo koordinuoti statinio kampai ir kiti taškai	1109
1.8	fp44	Statybinio projekto taškai ir jų numeriai	1111
1.9	fp45	Statybinio geodezinio tinklo ženklai ir pažymėtų statinio ašių taškai (kairėje pusėje – taško numeris, trupmenos skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė)	1112
1.10	fp3	Astronominiai punktai	1106
1.11	fp2	Gruntiniai, sieniniai reperiai (trupmenos skaitiklyje – galvutės altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje – reperio numeris)	1202
1.12	fp21	Koordinuoti sieniniai, gruntiniai reperiai	1203
1.13	fp22	Laikinieji reperiai	1204
1.14	cs1	Koordinačių linijų sankirta LKS-94	1003

1. Topografiniuose planuose žymimi visi valstybinio geodezinio tinklo punktai, vietinio geodezinio tinklo punktai ir topografinės nuotraukos pagrindo geodeziniai taškai, naudojami topografinei nuotraukai atlikti vieningoje LKS–94 koordinačių sistemoje.

2. Valstybinio geodezinio tinklo punktų sutartiniais ženklais rodomi 0, 1, 2 klasės GPS punktai.

3. Prie valstybinio geodezinio tinklo punkto plane rašomas jo numeris (pavadinimas), centro ir žemės paviršiaus altitudės. Kai punktas yra kalvos viršūnėje, tai, rašant skaičius, leidžiama toje vietoje nutraukti horizontales. Punkto altitudė rašoma 1 cm tikslumu, žemės paviršiaus altitudė, kai reljefo laiptas 0,5 m, – 1 cm tikslumu, kai reljefo laiptas 1 m ir daugiau, – 1 dm tikslumu.

4. Nepaisant to, kur įrengtas punktas, plane jis braižomas pagal koordinates. Sutartinio ženklo centras privalo sutapti su punkto centru.

5. Vietinio geodezinio tinklo punkto sutartiniu ženklu plane rodomi GPS 3 klasės tinklo punktai ir poligonometrijos punktai.

6. Vietinio geodezinio tinklo punktai, esantys pastatų sienose, rodomi topografiniuose planuose M 1:500–1:2000. Jeigu jie vietovėje buvo sutvirtinti sieniniais reperiais ir nustatytos jų koordinatės, tai plane jie žymimi kaip ir kiti šios grupės punktai – kvadratas su tašku centre, užrašant punkto altitudę.

7. Topografinės nuotraukos pagrindo taškai plane rodomi skirtingais ženklais pagal tai, ar ženklas pastovus, ar laikinas. Pastoviais nuotraukos pagrindo taškais laikomi tie, kurie vietovėje sutvirtinti gelžbetoniniais stulpeliais, metaliniais įasfaltuotais, įbetonuotais ir pan. strypais bei koordinuotos pastatų dalys.

8. Jeigu riboženklis turi numerį, tai pastarasis užrašomas plane.

9. Nužymėto vietovėje projekto taškai statomi statybos aikštelės išorinės ribos kontūrui pažymėti ir statinio ašims sutvirtinti vietovėje.

10. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rodomi visi esantys vietovėje statybinio tinklo ženklai.

11. Gruntiniai ir sieniniai reperiai topografiniuose planuose žymimi tuo pačiu ženklu.

12. Koordinuotas gruntinis arba sieninis reperis – tai reperis, kuris turi nustatytas LKS-94 koordinates, įrašytas į valstybinio geodezinio pagrindo koordinačių ir aukščių katalogą.

13. Laikinieji reperiai – tai laikinais ženklais įtvirtinti reperiai, kurių altitudės naudojamos topografiniam planui sudaryti.

14. Koordinačių linijų x ir y sankirtos M1:500–1:5000 planuose braižomos kas 10 cm.

2. Reljefas

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
2. Reljefas
2.1	ri1	Pagrindinės horizontalės	1301
2.2	ri1	Horizontalių atžymos m	1302
2.3	ri12	Pastorintosios (kartotinės pagrindinio reljefo laipto parinktu intervalu) horizontalės	1311
2.4	ri13	Pusinės horizontalės (pusė pagrindinio reljefo laipto)	1312
2.5	ri14	Pagalbinės horizontalės (laisvai parinkto aukščio)	1313
2.6	ri15	Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai)	1315
2.7	rt0	Taškų altitudės	1300
2.8	re1	Skardžio viršus (skaičiai – aukštis m)	1319
2.9	re15	Dinaminiai reljefo elementai, smegduobės (skaičiai – gylis m)	1318
2.10	re8	Duobės, iškasinėtos vietos (skaičiai – gylis m)	1305
2.11	re7	Natūralūs žemės pylimai, neišreiškiami horizontalėmis (skaičiai – aukštis m)	1324
2.12	re16	Pavieniai akmenys – orientyrai (skaičiai – aukštis m): 1) nevaizduojami masteliu, 2) vaizduojami masteliu (ovalas – akmens dydis plane)	1328
2.13	re16	Akmenų virtinė	1326
2.14	re16	Akmenų sankaupa	1327
2.15	ri2	Izobatos ir jų žymos	3007
2.16	rt3	Vandens telkinių gyliai metrais	3004
2.17	ri1	Horizontalės vandens telkinio dugno reljefui vaizduoti	3008
2.18	re17	Upių slenksčiai (nemastelinių matmenų)	3022
2.19	re17	Upių slenksčiai (mastelinių matmenų)	3023
2.20	re3	Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu	6095
2.21	re3	Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu	6096
2.22	re4	Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu	6060
2.23	re4	Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu	6061
2.24	vp14	Piliakalniai (skaičiai – aukštis m): 1) vaizduojami masteliu, 2) nevaizduojami masteliu	1322

15. Horizontalės nebrėžiamos, kai reikia kirsti vandens telkinius, vaizduojamas dviem linijomis upes ir kanalus, kelius, pastatus, griovas, dirbtines reljefo formas: pylimus, iškasas, duobes, karjerus, durpynus ir pan. Kai reljefo laiptas 1 m, storinama kas penkta horizontalė, o kai reljefo laiptas 0,5 m – kas ketvirta, atitinkanti lyginę altitudę. Pusinės horizontalės braižomos tarp pagrindinių kas pusę horizontalių laipto. Jos naudojamos būdingoms reljefo formoms vaizduoti, kai to negalima padaryti naudojant pagrindines horizontales. Pagalbinės horizontalės jungia taškus, turinčius laisvai pasirinktą altitudę. Jos turi nurodyti atskiras reljefo formas (įdubas, smulkias keteras ir gūbrius). Jų aukščiai turi būti užrašyti.

Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai) brėžiamos statmenai horizontalėms, išryškinant vandenskyras. Šios rodyklės turi žymėti visas uždaras horizontales.

Horizontalių žymių užrašai turi būti orientuojami taip, kad skaitmenų pagrindas rodytų reljefo nuolydį. Horizontalių ir aukščių taškų užrašai plane išdėstomi taip, kad būtų galima lengvai skaityti reljefo formas.

16. Plane rašomos būdingų vietovių taškų altitudės. Jų skaičius viename kvadratiniame decimetre turi būti nuo 5 iki 10. Esant kitokiems reikalavimams, šis skaičius gali būti padidintas 3–4 kartus.

17. Topografiniame plane skardžio ženklas braižomas tuomet, kai jo aukštis vietovėje yra didesnis nei pusė naudojamo reljefo laipto.

18. Keliuose su patobulinta danga horizontalės vedamos pagal specialų užsakymą.

19. Visų mastelių topografiniuose planuose, vaizduojant vandens telkinio dugną izobatomis ir žymint vandens telkinio dugno reljefą, stambių vandens telkinių gylis skaičiuojamas nuo vidutinio žemiausio vandens lygio. Vandens saugykloms – nuo nusistovėjusio vandens lygio.

20. Kanaluose ir melioruotuose upių ruožuose vandens horizontai arba dugno altitudės planuose rašomos kas 10–15 cm. Ties drenažo žiotimis rašoma ir kanalo dugno altitudė. Dugno gylis matuojamas nuo šlaito viršaus.

3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės
3.1	as1	Valstybės siena	2000
3.2	zt2	Valstybės sienos ženklai ir jų numeriai	2203
3.3	as2	Apskričių ribos	2001
3.4	as3	Rajonų ribos	2002
3.5	as51	Miestų ir miestelių ribos	2005
3.6	as4	Seniūnijų ribos	2004
3.7	np0, np1, nk1	Valstybės saugomų teritorijų ribos	2205
3.8	zk2	Riboženkliai	2006
3.9	sl1	Žemės naudojimo ribos	2201
3.10	sl0	Žemės naudmenų ribos	2207

21. Valstybių sienos turi atitikti demarkavimo (redemarkavimo) medžiagą. Linijinio sutartinio ženklo ašis privalo aiškiai rodyti sienos padėtį vietovėje. Jei valstybės siena eina upe arba ežeru, kuriuose yra salų ar seklumų, sienos ženklas braižomas taip, kad pastarųjų priklausomybė nekeltų abejonių. Rodant salos priklausomybę, sienos ženklo grandys braižomos prie salos kontūro nuo gretimos valstybės pusės.

22. Braižant valstybės sieną ar administracines ribas, būtina rodyti visus vietovėje pažymėtus posūkio taškus. Riba, einanti vietovėje pagal linijinį objektą, vaizduojama keturiomis ar penkiomis ženklo grandimis kas 4–5 cm. Jei tokia riba vietovėje praeina:

a) viena linijinio objekto (pvz., kelio) puse, tai ženklo grandys braižomos toje objekto pusėje;

b) siauru linijiniu objektu (tvora, kvartalo linija) ir negali būti parodyta jo ašyje, tai ženklo grandys braižomos paeiliui iš abiejų šio objekto ar kontūro pusių;

c) pakankamai plataus linijinio objekto (pvz., kanalo) viduriu, tai ženklo grandys braižomos objekto ašyje.

23. Ribos posūkius reikia vaizduoti brūkšnine linija arba ženklo taškais, bet ne jo intervalais. Ribos ženklas prie plano rėmelio turi liestis brūkšneliu.

24. Miesto ir miesto tipo gyvenviečių ribų ženklais apvedamos ne tik jų teritorijos, bet ir joms priskirtos pavaldžios žemės, esančios už šios teritorijos.

25. Jei administracinė riba sutampa su taškine linija žymimu kontūru, tai ištisai braižomas ribos ženklas ją pakeičia.

26. Valstybės sienos ir pasienio ženklai braižomi pagal koordinates visi be išimties, užrašant jų numerius (pavadinimus).

27. Valstybės saugomų teritorijų pavadinimai užrašomi didžiosiomis raidėmis. Pavadinimai orientuojami lygiagrečiai pietiniam plano rėmeliui.

4. Hidrografija

4.1. Hidrografiniai geoobjektai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
4. Hidrografija:
4.1. Hidrografiniai geoobjektai
4.1.1	hk1	Vandens telkinių krantų linijos	3000
4.1.2	hk2	Kintantys, pelkėti ir kt. krantai	3017
4.1.3	ht3, rt2	Vandentakų tekėjimo kryptis, greitis m/s ir vandens lygio altitudės bei jų nustatymo datos	3010
4.1.4	ht4	Vandentakų plotis m, gylis m ir dugno gruntas	3011, 3012
4.1.5	hd2	Kanalų ir griovių charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – viršaus ir dugno pločiai, vardiklyje – gylis m)	3021
4.1.6	hd2	Sausi grioviai ir jų charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – plotis, vardiklyje – gylis m; vienguba charakteristika – gylis m)	3026
4.1.7	hd21	Drenažo žiotys sausinimo kanaluose (trupmenos skaitiklyje – vamzdžio apačios altitudė, vardiklyje – vamzdžio skersmuo m)	3027
4.1.8	hd2	Kanalizuoti upeliai (vamzdžio skersmuo mm)	3025
4.1.9	hd2	Kanalai ir melioruoti upelių ruožai	3019
4.1.10	hk4	Statmenos akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės	3100
4.1.11	hk41	Nuožulnios akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės	3101
4.1.12	hk4	Statmenos medinės krantinės	3151
4.1.13	hk41	Nuožulnios medinės krantinės	3152
4.1.14	ht2	Arteziniai šuliniai ir gręžiniai	3144
4.1.15	hd8	Neįrengti šaltiniai	3178
4.1.16	hd8	Įrengti šaltiniai	3179
4.1.17	hd6	Pelkės	4403

28. Vandens telkinio kranto linija brėžiama toje vietoje, kurioje buvo topografinio plano sudarymo metu. Vandens lygio altitudė rašoma plane kas 15–20 cm, nurodant vandens lygio nustatymo vietą ir datą. Sudarant topografinius planus M 1:2000, 1:5000, kranto linija brėžiama pagal žemiausią vandens horizontą, o M 1:500 ir M 1:1000 – pagal esamą vandens lygį.

29. Nusistovėję upių ir vandens telkinių krantai brėžiami ištisa linija, kintantys – brūkšnine linija.

30. Jeigu atstumas tarp vandens telkinio krantų plane didesnis kaip 0,3 mm, tai plane brėžiamos abi kranto linijos.

31. Upių ir upelių pavadinimai bei charakteristikos išdėstomos išilgai tų objektų, atkartojant jų konfigūraciją. Stambių vandens telkinių pavadinimai ir charakteristikos rašomos lygiagrečiai pietiniam plano lapo rėmeliui.

32. Upių ir upelių vandens tekėjimo krypties, greičio ir pločio charakteristikos rašomos tarp krantų linijų. Šios charakteristikos plane rašomos kas 15 cm ir yra būtinos ištakose, prie intakų žiočių ir plano rėmelių. Srovės tekėjimo greitis išreiškiamas metrais per sekundę.

33. Braižant kanalus ir melioruotus upių ruožus, tiesias atkarpas ir posūkio kampus reikia fiksuoti neiškraipytus, atitinkamai pagal plano mastelį.

4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
4. Hidrografija:
4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai
4.2.1	zz21	Kranto švyturiai	3138
4.2.2	zz22	Plūduriuojantys švyturiai	3163
4.2.3	zz23	Šviečiantys navigaciniai kranto ženklai	3164
4.2.4	zz27	Bujos (šviečiančios ir kt.)	3165
4.2.5	zz20	Kranto signalizacijos ženklai: 1) ant medinio stulpo, 2) ant metalinio stulpo	3166
4.2.6	vu12	Atviros maudyklės, valčių prieplaukos ir kt.	3159
4.2.7	zs22	Keltai su mechaniniais varikliais ir charakteristika: skaitiklyje – denio matmenys m, vardiklyje – keliamoji galia t	5234
4.2.8	zs22	Nesavaeigiai keltai	5235
4.2.9	zs22	Valčių perkėlos	5236
4.2.10	zs26	Bangolaužiai, ledlaužiai	3125
4.2.11	op1	Diukeriai	3130
4.2.12	zs42	Vandens matavimo postai ir futštokai	3135
4.2.13	zs42	Vandens matavimo postai ir futštokai su įrengtais hidrometriniais profiliais	3160
4.2.14	re71	Užtvankos ir jų charakteristikos: statybinė medžiaga, viršutinės dalies plotis, viršutinio ir apatinio vandens telkinio altitudės bei jų nustatymo datos	3161

34. Diukeris – tai hidrotechninis įrenginys, įrengtas po vandens telkiniu arba sankasa. Dažniausiai tai būna vienas ar keli (vienas šalia kito) pakloti metaliniai arba gelžbetoniniai vamzdžiai. Ilgi mažo skersmens diukeriai topografiniuose planuose vaizduojami atitinkamu požeminių tinklų sutartiniu ženklu.

35. Užtvanka – tai hidrotechninis statinys, užtveriantis upes, upelius, kad būtų galima pakelti vandens lygį ir sudaryti vandens saugyklą

36. Vandens matavimo postai įrengiami vandens lygiui matuoti upėse, upeliuose ir kituose vandens telkiniuose. Topografiniame plane prie vandens matavimo posto sutartinio ženklo užrašoma vandens lygio altitudė ir matavimo data.

37. Švyturiai – tai stacionarūs arba plaukiojantys bokšto formos statiniai, perspėjantys apie navigacinius pavojus. Topografiniuose planuose braižomi tik nuolatiniai kranto signalizacijos ženklai.

5. Augalija ir žemėnaudos

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
5. Augalija ir žemėnaudos
5.1	ms1	Lapuočių miškas ir jo charakteristikos: skaitiklyje – vidutinis medžio aukštis m, vardiklyje – vidutinis medžio kamieno storis m, dešinėje – vidutinis atstumas tarp medžių m	4101
5.2	ms2	Spygliuočių miškas ir jo charakteristikos	4102
5.3	ms3	Mišrus miškas ir jo charakteristikos	4103
5.4	ms11, ms21, ms31	Miškai natūralūs	4100
5.5	ms12, ms22, ms32	Miško jaunuolynai (vidutinis aukštis m)	4111
5.6	ms13, ms23, ms33	Jauni miško sodiniai (skaičiai – vidutinis aukštis m)	4112
5.7	ms51	Vėjovartos (skaičius – išlaužyto miško procentas)	4114
5.8	ms5	Išdegę ir išdžiūvę miško plotai	4116
5.9	ms6	Kirtimai	4109
5.10	lp0	Kvartalinės miško linijos ir proskynos (skaičiai – miško kvartalų numeriai)	2302
5.11	mj1, mj2,	Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius –	4202
	mj3, mj4	vidutinis medžių aukštis)
5.12	mj1, mj2, mj3, mj4	Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis)	4210
5.13	mj1, mj2, mj3, mj4	Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis)	4211
5.14	mj1, mj2, mj3, mj4	Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis)	4212
5.15	mj1, mj2, mj3, mj4	Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis)	4213
5.16	mj1, mj2, mj3, mj4	Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, 4 m ir aukštesni; skaičius – vidutinis medžių aukštis)	4214
5.17	md1	Pavieniai medžiai – orientyrai (plačialapiai – ąžuolas, bukas, klevas, skroblas, liepa, uosis, guoba ir kt.)	4301
5.18	md1	Pavieniai medžiai – orientyrai (siauralapiai – beržas, gluosnis, drebulė, alksnis, topolis ir kt.)	4302
5.19	md3	Pavieniai medžiai – orientyrai (vaisiniai)	4303
5.20	md2	Pavieniai medžiai – orientyrai (eglės)	4304
5.21	md2	Pavieniai medžiai – orientyrai (pušys)	4305
5.22	md2	Pavieniai medžiai – orientyrai (maumedžiai)	4306
5.23	mk2	Atskirai augantys krūmai	4307
5.24	mk1	Pavienių krūmų grupės	4119
5.25	mk1	Brūzgynas (nurodant krūmų rūšį ir vidutinį aukštį m)	4120
5.26	mg0	Krūmų juostos ir gyvatvorės (siauresnės negu 2 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m)	4215
5.27	mg0	Krūmų juostos ir gyvatvorės (2–10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m)	4216
5.28	mg0	Krūmų juostos ir gyvatvorės (daugiau kaip 10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m)	4217
5.29	sd2	Pieva	4021
5.30	sd11	Ariama	4024
5.31	sd14	Ganyklos	4025
5.32	ms10	Vejos, gėlynai	4012
5.33	ms41	Vaismedžių sodai (skaičius – vidutinis aukštis m)	4009
5.34	ms42	Uogynai	4010
5.35	ms41	Vaismedžių sodai su uogynais	4023
5.36	ed1, ed2	Durpynai (M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 – ne mažiau kaip 1 ženklas dm^2)	4019
5.37	sd42	Smėlynai	4016
5.38	ms43	Nendrynai, meldynai	4404

38. Miško sutartiniu ženklu žymimi medžiais apaugę plotai, kurie plane užima daugiau kaip 20 mm². Ženklai miško kontūre išdėstomi tolygiai (bet netaisyklingai). Miško laukymės išskiriamos tada, kai jų plotas yra 20 mm² ir daugiau. Jose tam tikrais sutartiniais ženklais parodomi vietovėje esantys objektai.

39. Miškai skirstomi į:

a) lapuočių – daugiau kaip 80% sudaro lapuočiai,

b) spygliuočių – daugiau kaip 80% sudaro spygliuočiai,

c) mišrų – lapuočių ir spygliuočių miškas, kuriame nė vienas iš šių tipų nesudaro 80%. Rašant miško charakteristiką, pirmiausia nurodoma vyraujanti medžių rūšis.

40. Vėjovartos, išdegęs, iškirstas ir žuvęs miškas išskiriami atskiru kontūru miško masyve, jei jų plotas didesnis kaip 20 mm² (M 1:500–1:1000) ir didesnis kaip 15 mm² (M 1:2000 ir 1:5000).

41. Siauros medžių juostos pradžia ir pabaiga žymima skrituliuku. Žymint krūmų juostas, jų pradžią ir pabaigą taip pat turi atitikti skrituliukas. Kai vietovėje yra plačių medžių juostų, topografiniame plane juosta braižoma pagal faktinius matmenis.

42. Pavieniai medžiai topografiniame plane rodomi ženklu tada, kai plane yra pakankamai vietos. Jeigu pavieniai medžiai turi orientyro ar istorinę–kultūrinę reikšmę, tai turi būti rodomi visais atvejais. Pavienių medžių aukštis ir storis topografiniame plane rodomas tik pagal specialų užsakymą.

43. Pavienio krūmo padėtį vietovėje turi atitikti sutartinio ženklo vidurinis skrituliukas.

44. Topografiniuose planuose M1:500–1:5000 pateikiamas vyraujančių medžių pavadinimas (pvz.: eglė, pušis ir t. t.).

45. Žemės naudmenos topografiniuose planuose viena nuo kitos atskiriamos taškine linija. Jei skirtingų žemės naudmenų ir augmenijos rūšių ribos sutampa su keliais, grioviais ir kitais linijiniais objektais, tai topografiniame plane jos nerodomos.

46. Žemės naudmenas topografiniame plane galima pavaizduoti naudojant sutartinius ženklus arba užrašant jų pavadinimus (ariama, pieva, daržas).

47. Uogynų sutartiniai ženklai išdėstomi laikantis kvadratinio tinklo, orientuojant ją pagal ilgiausią kontūrą. Mažuose plotuose ženklai išdėstomi lygiagrečiai pietiniam plano rėmeliui.

48. Gėlynų ir vejų kontūrai topografiniuose planuose braižomi taškine arba ištisine linija, jeigu yra bortelis.

6. Transporto infrastruktūra

6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
6. Transporto infrastruktūra
6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai
6.1.1	gc11	Magistraliniai keliai su skiriamąja juosta; kelių charakteristikos: skaičiai – važiuojamosios dalies plotis m ir eismo juostų skaičius, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris	5042
6.1.2	gc1	Magistraliniai keliai; kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidės – dangos medžiaga, jos pasikeitimo vietos, atsišakojimo keliai; kelio numeris	5043
6.1.3	gc12	Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (cementbetonio, asfalto dangos); kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris	5044
6.1.4	gc14	Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (žvyrkelis, grindinys); kelių charakteristikos: skaičius – bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga	5045
6.1.5	gc15	Gruntkeliai ir jų charakteristika: skaičius – bendras kelio plotis m	5046
6.1.6	gt1	Gatvių važiuojamoji dalis ir šaligatviai: (raidės – dangos medžiaga, skaitiklyje – bordiūro,	5047
	gt11	vardiklyje – gatvės prie bordiūro altitudės):	5048
	gt12	1) gatvių važiuojamoji dalis su bordiūru,	5049
	dc4	2) gatvių važiuojamoji dalis be bordiūro,	5050
	dc4	3) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai su kietąja danga,
		4) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai be kietosios dangos
6.1.7	gc16	Lauko ir miško keliai	5057
6.1.8	dn1	Pėsčiųjų ir dviračių takai	5058
6.1.9	sgc11	Tiesiami magistraliniai keliai	5053
6.1.10	sgc12	Tiesiami krašto keliai	5054
6.1.11	sgc14	Tiesiami rajoniniai keliai	5055
6.1.12	sgc15	Tiesiami vietiniai keliai	5056
6.1.13	gc18	Aptverti bandotakiai (skaičiai – plotis m)	5051
6.1.14	gc19	Neaptverti bandotakiai (skaičiai – plotis m)	5052
6.1.15	ot44	Laiptai	5016
6.1.16	vt13	Kilometriniai stulpai (skaičiai – kilometrų užrašai)	5059
6.1.17	vt8	Kelio rodyklės, gyvenviečių ir upių pavadinimai	5060
6.1.18	vt9	Kiti kelio ženklai	5061
6.1.19	zz11	Kelių arkos ant atramų(skaičius – pralaidumo aukštis)	5062
6.1.20	svt4	Neįrengtos autobusų ir troleibusų stotelės be paviljonų	5065
6.1.21	vt4	Autobusų ir troleibusų stotelės su paviljonu ir paplatinta kelio dalimi	5066
6.1.22	ot1, o C1	Automobilių kelio viadukai	5224
6.1.23	pp0, pp1	Įvažiavimo keliai po arka	6050
6.1.24	dc0, dc1	Įvažiavimas į antrą aukštą (apačios ir viršaus altitudės)	6027
6.1.25	zs13	Degalinės	6221
6.1.26	vt6	Technologinės ir pakrovimo estakados	6238

49. Topografiniame plane M 1:5000 kelių ir gatvių ašinės linijos nurodomos tik pagal specialų užsakymą ir tik tiems keliams bei gatvėms, kurie vaizduojami dviem linijomis, kelių ir gatvių kelkraščiai rodomi tik pagal specialų užsakymą.

50. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi gatvių pavadinimai. Topografiniuose planuose M 1:5000 miesto tipo gyvenvietėse ir dideliuose kaimuose galima apsiriboti tik pagrindinių gatvių pavadinimais.

51. Lietuvos Respublikoje keliai pagal reikšmę suskirstyti į dvi grupes:

a) valstybinės reikšmės,

b) vietinės reikšmės.

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi:

a) magistraliniai,

b) krašto,

c) rajoniniai.

Pagal dangos rūšį keliai skirstomi:

a) cementbetonio,

b) asfalto,

c) žvyrkeliai,

d) grindiniai.

52. Visi valstybinės reikšmės keliai turi numerius, kurie turi būti parodyti topografiniuose planuose. Šie numeriai rašomi kas 10–15 cm simetriškai kelio sutartiniam ženklui. Magistralinio kelio numerį sudaro raidė A ir skaičius (pvz., A5). Krašto kelių numeris yra triženklis skaičius (pvz., 101). Rajoninių kelių numeris yra keturženklis skaičius (pvz., 2487).

53. Visi automobilių kelių sutartiniai ženklai pertraukiami geležinkelių sutartiniais ženklais.

54. Keliams susikertant skirtinguose lygiuose, nutraukiamas žemutinio kelio ženklas.

55. Topografiniame plane M 1:5000 braižant dideles degalines, parodomi keliai, pastatai ir kiti įrenginiai. Kai mastelis 1:5000, degalinės ženklas braižomas pastato, kuriame yra valdymo pultas, vietoje.

6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
6. Transporto infrastruktūra
6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai
6.2.1	gz1	Esantys geležinkeliai	5131
6.2.2	sgz1	Tiesiami geležinkeliai	5133
6.2.3	gz1	Elektrifikuotieji geležinkeliai	5154
6.2.4	gz4	Siaurieji geležinkeliai	5102
6.2.5	gz6	Funikulieriai	5155
6.2.6	gz31	Stoties keliai (pagrindiniai)	5135
6.2.7	gz32	Stoties keliai (šalutiniai)	5136
6.2.8	gz5	Bėgių kelio galai (aklakeliai): 1) be atmušos, 2) su atmuša, 3) su atmuša ir balastine prizme	5142, 5143, 5108
6.2.9	gz7	Geležinkelio elementai: 1) bėgio galvutės altitudės, 2) kilometrinio piketažo ženklai, 3) iešmai	5139, 5140, 5141
6.2.10	gz71	Apsisukimo ratas	5137
6.2.11	gz72	Geležinkelio pervažos	5138
6.2.12	ot5	Įvažiavimai į tunelius	5144
6.2.13	gz73	Ištisinis užkardas	5145
6.2.14	gz74	Pusinis užkardas	5146
6.2.15	gz75	Pervažų gabaritiniai vartai	5147
6.2.16	vt33	Semaforai	5148
6.2.17	vt31	Šviesoforai ant stulpų	5149
6.2.18	vt34	Žemieji šviesoforai	5150
6.2.19	vt32	Arkiniai šviesoforai	5151
6.2.20	vt30	Perspėjantieji skydai, manevravimų ir pranešimų skydai, maršrutų rodyklės ir kiti geležinkelio ženklai	5152
6.2.21	zz17	Geležinkelio gabaritiniai vartai	5153
6.2.22	ot3, o C3	Geležinkelio viadukai	5224

56. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi geležinkeliams priklausantys statiniai ir įrenginiai vaizduojami laikantis mastelio. Topografiniame plane M1:5000 rodomos tik geležinkelio linijos, mastelyje išreiškiami statiniai.

57. M 1:500–1:2000 geležinkelio linijos brėžiamos savo vietoje. M1:5000 – sutartiniu ženklu.

Kelių skaičių vaizduojantys skersiniai brūkšneliai brėžiami kas 4 cm. Siauriesiems geležinkeliams tas skaičius nenurodomas.

58. Geležinkeliams kertant automobilių kelius viename lygyje, geležinkelio sutartinis ženklas braižomas nepertrauktas, o automobilių kelių – su pertrūkiais.

59. Geležinkeliai tunelyje vaizduojami tik pagal specialų užsakymą. Kitais atvejais ženklas nutraukiamas ties tunelio ženklu.

60. Tiesiamiems geležinkeliams nenurodomas nei kelių skaičius, nei traukos rūšis. Braižomi visi nuotraukos sudarymo momentu vietovėje esantys statiniai.

61. Topografiniuose planuose turi būti braižomas stotyse esantis geležinkelių tinklas, atitinkantis padėtį vietovėje. Topografiniuose planuose M 1:2000–M 1:5000 pagrindinis kelias brėžiamas storesne linija.

62. Apsisukimo ratai braižomi laikantis mastelio.

6.3. Tiltai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
6. Transporto infrastruktūra
6.3. Tiltai
6.3.1	ot1, o C1, ot3, o C3	Vienaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos: raidė – tarpatramių medžiaga, pirmas skaičius – angos aukštis virš upės vandens lygio, skaitiklyje – tilto ilgis ir jo važiuojamosios dalies plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t	5216 5226
6.3.2	ot1, o C1, ot3, o C3	Daugiaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos	5217
6.3.3	ot1, o C1, ot3, o C3	Vienaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos	5218
6.3.4	ot1, o C1, ot3, o C3	Daugiaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos	5219
6.3.5	ot1, o C1, ot3, o C3	Vienaangiai mediniai tiltai	5220
6.3.6	ot1, o C1, ot3, o C3	Daugiaangiai mediniai tiltai	5221
6.3.7	ot1, o C1, ot3, o C3	Kabantys tiltai	5222
6.3.8	ot1, o C1, ot3, o C3	Maži mediniai tiltai ir jų charakteristikos: M 1:500, M 1:1000 raidės – angos (perdenginio) statybinė medžiaga, skaitiklyje – važiuojamos dalies ilgis ir plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t; M 1:5000 – keliamoji galia t	5227
6.3.9	ot1, o C1, ot3, o C3	Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos	5228
6.3.10	oc2, ot21	Pėsčiųjų tiltai	5231
6.3.11	oc2, ot21	Kabamieji pėsčiųjų tiltai	5232
6.3.12	oc2, ot21, ot16	Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos	5228

63. Tuneliai žymimi užrašu „Tunelis“ ir charakteristika (skaitiklyje – aukštis ir plotis m, vardiklyje – ilgis m).

64. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi tiltų, tunelių, statinių ir jų elementų matmenys ir išdėstymas turi atitikti padėtį vietovėje.

65. Mažas tiltas, kurio ilgis iki 1,5 m, nuo vandens pralaidos skiriasi tuo, kad virš pralaidos nuo viršutinio skliauto iki kelio dangos yra žemės sluoksnis, o prie tilto žemės pylimas baigiasi.

66. Topografiniuose planuose M1:5000 turi būti parodytos ilgesnių kaip 13 m tiltų tarpinės atramos upėje (jeigu tokios yra). Kranto atramos nevaizduojamos.

67. Topografiniuose planuose nurodomos automobilių kelių tiltų charakteristikos.

68. Topografiniame plane M 1: 5000 laiptai prie tiltų, viadukų vaizduojami tada, kai jų ilgis plane ne mažesnis kaip 3 mm.

7. Statiniai

7.1. Pastatai ir jų dalys

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
7. Statiniai
7.1. Pastatai ir jų dalys
7.1.1	pa1	Gyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto (skaičiai – aukštų skaičius, raidės – statybinių medžiagų ir pastato paskirties charakteristika)	6001, 6002
7.1.2	pa3	Negyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto	6003, 6004
7.1.3	pa1	Gyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai (mediniai ir kt.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto	6005, 6006
7.1.4	pa3	Negyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai:1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto	6007, 6008
7.1.5	pa1	Gyvenamieji mišrūs pastatai (apatinis aukštas – mūrinis, viršutinis – medinis; mediniai pastatai su plytų apdaila ir pan.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto	6009, 6010
7.1.6	pa3	Negyvenamieji mišrūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto	6011, 6012
7.1.7	pd0	Pastatų kolonomis	6013
7.1.8	spa0	Statomi pastatai	6014
7.1.9	gpa0	Nugriauti, sugriuvę arba dalinai nugriauti pastatai	6015
7.1.10	pa22	Požeminiai statiniai (garažai)	6019
7.1.11	pa63	Bokštinio tipo statiniai (vandentiekio ir siloso bokštai, aušinimo bokštai, ugniagesių bokštai ir kt.)	6030
7.1.12	pa66	Lengvojo tipo bokšteliai (mobilaus ryšio, stebėjimo, apšvietimo, sportiniai ir kt.)	6031
7.1.13	pa41, pa42, pa46	Krikščionių maldos namai (bažnyčios, kirchės, cerkvės): 1) mūrinės, 2) medinės	6020, 6021
7.1.14	pa43	Judėjų maldos namai: 1) mūriniai, 2) mediniai	6022, 6023
7.1.15	pa44	Mečetės: 1) mūrinės, 2) medinės	6024, 6025
7.1.16	pa45	Varpinės: 1) mūrinės, 2) medinės	6046, 6047
7.1.17	pd1	Pastatų dalys be atramų (vitrinos, iškyšos)	6034
7.1.18	pd15	Antžeminės perėjos ir galerijos transporteriams tarp pastatų	6035
7.1.19	pd11	Pastogės tarp pastatų	6036
7.1.20	pd10	Uždari mūriniai priebučiai	6028
7.1.21	pd10	Uždari mediniai priebučiai	6029
7.1.22	pd11	Atviri priebučiai: 1) laiptai į viršų, 2) laiptai žemyn	6032, 6033
7.1.23	pa61	Katilinių dūmtraukiai	6016
7.1.24	pa83, pa7	Pavėsinės	6048
7.1.25	pa9	Rūsiai	6043
7.1.26	pa58	Daržovių saugyklos, oranžerijos ir šiltnamiai	6013
7.1.27	pa2	Gamybinės paskirties pastatai	6049
7.1.28	pa87	Telefonų būdelės	7038
7.1.29	pa65	Vėjo jėgainės	6229
7.1.30	pa65	Vėjo malūnai: 1) mūriniai, 2) mediniai	6245, 6246
7.1.31	pa59	Vandens malūnai	6228
7.1.32	pa67	Vandens lentpjūvės	6247
7.1.33	pa84	Atmatų duobės	6045
7.1.34	pa55	Naftos baseinai ir duobės	6236
7.1.35	pa56	Degalų bakai ir cisternos, dujų rezervuarai (skaičiai – atramų aukščiai m)	6216
7.1.36	pa51	Transformatorinės būdelės, jų numeriai ir elektros pastotės, jų numeriai	7034
7.1.37	pa62	Radijo ir televizijos stiebai bei bokštai, radioreliniai ir retransliatorių stiebai – bokšteliai (skaičiai – stiebų ir bokštų aukščiai m)	6051

69. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomi visi nuolatiniai statiniai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi prieangiai, verandos ir kita, jeigu jų matmenys plane didesni kaip 0,5 mm.

70. Topografiniame plane M 1:5000 rodomi visi pastatai, atmetant prie jų esančius įvairius mažus priestatus (verandas, laiptus ir kt.).

71. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi visų gatvių pavadinimai, namų numeriai. M1:5000 – tik pagrindinių gatvių pavadinimai, kvartalų kampuose rašomi esančių pastatų numeriai.

72. Visi statiniai, vaizduojami topografiniuose planuose M1:500–1:5000, skirstomi:

a) gyvenamieji,

b) negyvenamieji,

c) visuomeninio naudojimo,

d) ugniai atsparūs,

e) ugniai neatsparūs,

f) mišrūs,

g) vieno aukšto,

h) daugiaaukščiai.

Gyvenamaisiais laikomi ir tie pastatai, kurie buvo naudojami kitiems reikalams, o vėliau pritaikyti gyventi.

Topografiniuose planuose M1:5000 pastatai vaizduojami taip:

a) gyvenamieji ugniai atsparūs nudažomi juodai,

b) negyvenamieji ugniai atsparūs padengiami tinkleliu,

c) negyvenamieji ugniai atsparūs užbrūkšniuojami įstrižai,

d) negyvenamieji ugniai neatsparūs – neužpildytas plotas.

73. Braižant maldos namus ir koplyčias, kontūro viduje talpinamas ženklas, nurodantis, kokiai konfesijai priklauso maldos namai. Pageidautina, kad būtų nurodyti visi pastato bokštai, žymint juos 1,5 mm skersmens skrituliukais.

74. Gamyklų, fabrikų, katilinių, elektrinių ir kitų objektų topografiniai planai M 1:500–1:2000 sudaromi naudojant įvairių sutartinių ženklų junginius. Sudarant planus, reikia prie visų, aukštesnių kaip 50 m bokštinio tipo statinių, rašyti jų aukštį. Prie aukštuminių statinių (bokštų, retransliatorių, varpinių, elevatorių ir kt.) rašoma statinio medžiaga.

75. Visų mastelių topografiniuose planuose rodomi naftos gręžiniai užrašant jų numerius (pavadinimus).

76. Telefono būdelės, ryšių linijų paskirstymo spintos rodomos topografiniuose planuose M 1:500–1:2000.

7.2. Kiti statiniai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
7. Statiniai
7.2. Kiti statiniai
7.2.1	vp11	Skulptūros	6113
7.2.2	vp11	Paminklai, monumentai, jų pavadinimai	6101, 6102
7.2.3	vp13	Koplytėlės, koplytstulpiai	6115
7.2.4	vp13	Pavieniai kryžiai	6105
7.2.5	vp1	Kapinės	6107
7.2.6	ur65	Troleibusų kontaktinio tinklo standaus pakabinimo atramos	5063
7.2.7	ur66	Troleibusų kontaktinio tinklo išilginio-grandininio pakabinimo atramos	5064
7.2.8	ur61	Medinės atramos (mediniai stulpai ir santvaros)	7015
7.2.9	ur62	Medinės atramos (mediniai stulpai su paramsčiais ir atotampomis)	7016
7.2.10	ur63	Metalinės atramos (stulpai ir santvaros)	7017
7.2.11	ur64	Gelžbetoninės atramos (stulpai ir santvaros)	7018
7.2.12	tv31	Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros, aukštesnės kaip 1 m, istorinės sienos	6248
7.2.13	tv32	Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros žemesnės kaip 1 m	6249
7.2.14	tv51	Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), aukštesnės kaip 1 m	6250
7.2.15	tv52	Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), žemesnės kaip 1 m	6251
7.2.16	tv61	Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato	6252
7.2.17	tv41 tv42 tv62 tv53	Medinės tvoros: 1) aklinosios su vartais, 2) statinių (su tarpais), 3) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato, 4) su betoniniais, metaliniais stulpais	6253 6254 6255 6256
7.2.18	tv41	Spygliuotos vielos tvoros	6257
7.2.19	tv42	Lygios vielos tvoros	6258
7.2.20	tv43	Vielos tinklo tvoros	6259
7.2.21	tv44	Pynučių (žiogrių) tvoros, pintinės tvorelės vijokliniams augalams	6260
7.2.22	vk31	Fontanai	3177
7.2.23	ur67	Įrengti paplūdimiai	3167
7.2.24	ur60	Šuliniai	3168
7.2.25	ur61	Šuliniai su velenu	3169
7.2.26	ur62	Šuliniai ir gręžiniai su rankiniu siurbliu	3170
7.2.27	ur63	Šuliniai su svirtimi	3171
7.2.28	ur64	Šuliniai ir gręžiniai su vėjo varikliu	3172

77. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 vaizduojami atskirai stovintys kryžiai, koplytstulpiai. Mastelyje 1:5000 šie objektai rodomi tik neužstatytose teritorijose. Kapinės braižomos sutartiniu ženklu, topografiniame plane M 1:500–1:2000 parodant visus kelius ir takus, esančius kapinėse. Jeigu kapinės apaugusios, tai pateikiama medžių charakteristika ir braižomi jų sutartiniai ženklai. M 1:5000 braižomas kapinių sutartinis ženklas ir nurodama medžių rūšis ir jų charakteristika. Topografiniame plane M 1:5000 skulptūrinių figūrų, monumentų ir kapinių pavadinimai rašomi tik pagal specialų užsakymą ir tik tada, kai plane pakankamai vietos.

78. Stulpai ir atramos topografiniuose planuose braižomos naudojant atramos medžiagą atitinkantį sutartinį ženklą. Stulpai ir atramos gali būti:

a) mediniai,

b) metaliniai,

c) gelžbetoniniai.

79. Tvorų sutartinis ženklas braižomas taip, kad išsikišančios dalys būtų orientuotos į kontūro vidų. Jeigu tvoros ilgis plane mažesnis kaip 0,5 cm, tai tvora (nepaisant medžiagos) brėžiama vienodai – plona linija. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000 rodomi visi vartai, M 1:2000 – tik tie, kurių matmenis įmanoma pavaizduoti. Sodybų kiemuose tvorų galima nebraižyti. Jeigu tvoros plotį įmanoma pavaizduoti, tai tvora brėžiama dviem linijomis. Jeigu tvora turi pamatą, tai jis rodomas tik M 1:500 ir M 1:1000 topografiniuose planuose.

8. Inžineriniai tinklai

8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8. Inžineriniai tinklai:
8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai
8.1.1	bk1	Kanalizacijos kolektorius ir jo charakteristika: 1) vaizduojami masteliu (skaičius – liuko numeris), 2) nevaizduojami masteliu (skaičiai – kolektoriaus aukštis ir plotis mm)	7230 7231
8.1.2	bk3	Kolektoriaus–tunelio kamera ir jos numeris	7254
8.1.3	bk1	Kolektorius–tunelis ir jo charakteristika	7255
8.1.4	bk33	Kolektoriaus–tunelio pjūvio (eskizo) vieta	7256
8.1.5	bk20	Prieškorozinės apsaugos kontaktinis įrenginys	7271
8.1.6	bk21	Prieškorozinės apsaugos protektorius	7272
8.1.7	bk22	Prieškorozinės apsaugos katodinė stotis	7273
8.1.8	bk24	Prieškorozinės apsaugos anodinis įžeminimas	7274
8.1.9	bk28	Požeminių tinklų altitudės: 1) tinklai, 2) žemės paviršiaus	7275, 7276
8.1.10	bk34	Suspausto oro linija ir jos charakteristika	7268
8.1.11	bk32	Požeminių tinklų atpažinimo ženklas (sargelis)	7277
8.1.12	bk35	Kontrolinė matavimų kolonėlė	7247
8.1.13	bk36	Prapūtimo žvakė	7249

80. Kiekviename topografinio plano koordinačių tinklu apribotame dm² šuliniai, sklendės, hidrauliniai uždoriai ir kiti įrenginiai, nepaisant jų paskirties bei tinklų rūšies, numeruojami: pirmame dm² – nuo 1 iki 10, antrame – nuo 11 iki 20 ir t. t. Jei dm² yra daugiau kaip dešimt įrenginių, tai jie numeruojami prie skaičiaus rašant mažąsias abėcėlės raides (pvz., 7a).

81. Požeminių tinklų vamzdžiai, įeinantys ir išeinantys iš šulinio, numeruojami šia tvarka: svarbiausias įeinantis vamzdis – 1, svarbiausias išeinantis vamzdis – 2, visi kiti vamzdžiai numeruojami eilės tvarka pagal laikrodžio rodyklę, pradedant nuo 3.

82. Topografiniuose planuose rašomi vidiniai vamzdžių skersmenys mm.

83. Ryšių kanalizacijos šuliniuose visi, viena kryptimi einantys vamzdžiai (vamzdžių pluoštas), žymimi vienu numeriu. Ant ryšių kanalizacijos trasos rašomas vamzdžių skaičius ir jų skersmuo.

84. Topografiniuose planuose požeminiams tinklams žymėti naudojami sutrumpinimai.

85. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomos visos požeminių tinklų linijos, šuliniai ir kiti įrenginiai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi visi šuliniai. Pagal specialų užsakymą braižomi požeminiai tinklai. Topografiniuose planuose M1:5000 šuliniai ir požeminiai tinklai rodomi tik pagal specialų užsakymą, požeminių tinklų linijos braižomos dvigubai plonesnės negu parodyta sutartiniuose ženkluose. Išimtis – magistraliniai dujotiekiai, naftotiekiai, kurie rodomi visų mastelių topografiniuose planuose.

86. Aukštos įtampos elektros linijos topografiniuose planuose M 1:500–1:5000 brėžiamos ištisa linija sujungiant gretimus stulpus. Jeigu trūksta vietos, tai gretimų stulpų galima linija nejungti. Nurodomas laidų skaičius, linijos įtampa, stulpų numeriai.

8.2. Dujotiekis

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.2. Dujotiekis
8.2.1	id4	Dujotiekio šulinys ir jo numeris	7235
8.2.2	id6	Dujotiekio hidraulinis uždoris ir jo numeris	7236
8.2.3	id7	Dujotiekio kondensato rinktuvas ir jo numeris	7237
8.2.4	id28	Dujotiekio kontrolinis vamzdelis ir jo numeris	7238
8.2.5	id29	Dujotiekio kontrolinis laidininkas ir jo numeris	7239
8.2.6	id0	Dujotiekio linija	7240
8.2.7	id22	Dujotiekis apsauginiame vamzdyje	7241
8.2.8	id2	Antžeminis dujotiekis	7242
8.2.9	id27	Dujotiekio magistralinė trasa – Dj	7243
8.2.10	id9	Dujų fakelai	6235
8.2.11	id30	Kilometrinis dujotiekio žymėjimas	7248
8.2.12	id31	Dujų paskirstymo stotis	7246

8.3. Elektros tinklas

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.3. Elektros tinklas
8.3.1	ie8, ie9	Žemos įtampos elektros linija ir jos charakteristika (a – mova)	7258
8.3.2	ie70	Požeminis troleibusų kontaktinio tinklo kabelis	7259
8.3.3	ie6, ie7	Aukštos įtampos elektros linija ir jos charakteristika	7260
8.3.4	ie15	Kabelinės aukštos įtampos elektros linijos šulinys ir jo numeris	7261
8.3.5	ie33	Aukštos įtampos elektros linija apsauginiame vamzdyje ir jos charakteristika, vamzdžiuose pakloti kabeliai (5 – vamzdžių skaičius)	7262, 7266
8.3.6	ie11	Vienoje tranšėjoje pakloti kabeliai: 1) užimantys juostą, nevaizduojamą masteliu, 2) užimantys juostą, vaizduojamą masteliu (3 ir 5 – kabelių skaičius)	7264, 7265
8.3.7	ie25	Žaibolaidžiai ant stulpų: 1) medinis, 2) metalinis, 3) gelžbetoninis	7019, 7020, 7021
8.3.8	ie18	Elektriniai šviestuvai: 1) ant metalinių stulpų, 2) ant gelžbetoninių stulpų	7022, 7023
8.3.9	ie39	Elektriniai laikrodžiai ant stulpų	7024
8.3.10	ie21	Prožektoriai ant stulpų	7025
8.3.11	ie21	Žemi nuolatiniai prožektoriai	7026
8.3.12	ie6	Aukštos įtampos elektros linijos užstatytoje teritorijoje: 1) ant metalinių santvarų, 2) ant medinių santvarų, 3) ant stulpų, 4) kabelinė ant stulpų	7027, 7028, 7029, 7030
8.3.13	ie8	Žemos įtampos elektros linija ant stulpų	7031
8.3.14	ie39	Transformatorių ir kitų įrenginių įžeminimo kontūras	7270

8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas
8.4.1	ik16	Nuotėkų kanalizacijos šulinys ir jo numeris	7225
8.4.2	ik28	Nuotėkų kanalizacijos revizinis įtaisas ir jo numeris	7226
8.4.3	ik6	Nuotėkų kanalizacijos linija ir jos charakteristika	7227
8.4.4	ik15	Slėginė kanalizacija ir jos charakteristika: skaičiai – šulinio numeris ir linijos skersmuo	7232

8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas
8.5.1	il4	Lietaus kanalizacijos šulinys ir jo numeris	7225
8.5.2	il5	Lietaus kanalizacijos grotelės ir jų numeris	7228
8.5.3	il9	Lietaus kanalizacijos linija ir jos charakteristika	7229
8.5.4	il4	Drenažo šulinys ir jo numeris	7233
8.5.5	il9	Drenažo linija ir jos charakteristika	7234

8.6. Naftotiekis

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.6. Naftotiekis
8.6.1	in23	Naftotiekio magistralinė trasa – Nf	7244
8.6.2	in0	Naftotiekis (vidaus) ir jo charakteristika	7267
8.6.3	in21	Naftos ir dujų bokšteliai, jų paskirtis ir numeriai	6234

8.7. Ryšiai

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.7. Ryšiai
8.7.1	ir2	Kabelinė ryšių linija ir jos charakteristika	7257
8.7.2	ir8	Signalizacijos kabelis (kontrolinis) ir jo charakteristika	7263
8.7.3	ir0	Ryšių linijos	7032
8.7.4	ir13	Ryšio linijų paskirstymo spintos	7039
8.7.5	ir11	Ryšių kanalizacijos šulinys, kamera	7278, 7279
8.7.6	ir4, ir1	Antžeminė ir požeminė ryšių linija ir jos charakteristika	7280

8.8. Šilumotiekis

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.8. Šilumotiekis
8.8.1	is3	Šilumotiekio kamera ir jos numeris	7250
8.8.2	is2	Šilumotiekio grunte paklotoji trasa ir jos charakteristika	7251
8.8.3	is18	Šilumotiekio kanale paklotoji trasa ir jos charakteristika	7252
8.8.4	is14	Šilumotiekio nejudamoji atrama	7253

8.9. Vandentiekis

2 lentelės tęsinys

Eil. Nr.	GKODAS	Objekto pavadinimas	Žymens kodas
8.9. Vandentiekis
8.9.1	iv0	Vandentiekis (skaičiai 21, 25 – įrenginių numeriai, 1, 2 – vamzdžių numeriai)
8.9.2	iv5	Šulinys ir jo numeris	7220
8.9.3	iv2	Kamera ir jos numeris	7221
8.9.4	iv3	Hidrantas ir jo numeris	7222
8.9.5	iv6	Sklendė	7223
8.9.6	iv1	Vandentiekio linija ir jos charakteristika (skaičius –vamzdžio skersmuo mm)	7224
8.9.7	iv8	Vandentiekio kolonėlės	3173
8.9.8	iv81	Artezinio vandens kolonėlės	3174
8.9.9	iv82	Geriamojo vandens kolonėlės	3175
8.9.10	iv7	Hidrantai (gaisrininkų, laistymo ir kt.)	3176

9. Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas

Naudojant sutartinius ženklus, būtina laikytis šių paaiškinimų ir reikalavimų:

87. Jeigu plane sutartiniai ženklai turi būti brėžiami su tarpu tarp jų (pvz., braižant gretimus objektus, kurie vietovėje nesiliečia vienas su kitu), tai plane nustatomas mažiausias tarpelis – 0,3 mm. Ženklai, naudojami masteliu neišreiškiamiems objektams vaizduoti, plane brėžiami statmenai pietiniam plano lapo rėmeliui. Išimtis daroma tik tiems objektams, kurių sutartinių ženklų paaiškinimuose tai aptariama. Tokiu atveju sutartinis ženklas brėžiamas pagal faktinę objekto padėtį vietovėje. Braižant svarbių objektų sutartinius ženklus, leidžiama gretimus ženklus braižyti su nedideliu polinkiu.

88. Nemasteliniai sutartiniai ženklai – tai ženklai, kurie dėl savo dydžio ir konfigūracijos bei kitų savybių negali būti išreikšti plano masteliu. Prie tokių skiriami: geodeziniai ženklai, stulpai, medžiai, pavieniai akmenys ir kt.

89. Objekto padėtį vietovėje atitinka šie nemastelinio ženklo taškai plane:

a) taisyklingos formos ženklas (apskritimas, kvadratas ir kt.) – ženklo centras,

b) ženklams, išreiškiantiems objektą perspektyvoje (švyturiai, vandens matavimo postai ir kt.) – ženklo pagrindo vidurys,

c) ženklams, kurių pagrinde yra status kampas (medžiai, kilometriniai stulpai ir kt.) – kampo viršūnė,

d) ženklams, susidedantiems iš kelių geometrinių figūrų (bokštai, statybinio tinklo punktai ir kt.) – apatinis figūros centras.

90. Prie ženklo piešinio rašomas skaičius, kuris rodo ženklo dydį mm. Jeigu rašomi du skaičiai, tai pirmas iš jų rodo ženklo aukštį, antras – plotį. Kada rašomas vienas skaičius, tai reiškia, kad ženklo aukštis ir plotis yra vienodi. Visų sutartinių ženklų matmenys pateikiami vidutinio tankio planams. Kai objektų daug (pvz., miestai ir pramonės rajonai) arba braižant mažame plote, nemastelinio sutartinio ženklo dydį galima sumažinti 30%–40%. Priešingai, kai kontūrų plane yra mažai, tai, norint išskirti svarbius objektus, nemastelinius sutartinius ženklus galima didinti 30%–40%.

91. Sutartinių ženklų lentelėse nurodyti atstumai tarp ženklų, naudojamų žemės naudmenoms vaizduoti. Dideliems plotams (daugiau kaip 25 cm²) atstumai tarp ženklų gali būti padidinami nuo 1,5 iki 2 kartų.

92. Sutartiniu ženklu galima nepildyti viso apibrėžto ploto, o plote vaizduoti tik vieną žymenį. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5.

93. Nedidelius plotus plane (plotas plane mažesnis negu 4 cm²) galima užpildyti žymenį skaidant į atskiras dalis. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5.

94. Jeigu sutartinio ženklo centras patenka ant plano rėmelio, tai jis brėžiamas abiejuose gretimuose lapuose. Jeigu ženklo centras yra prie rėmelio, tai sutartinis ženklas braižomas visas, o rėmelis toje vietoje brėžiamas su tarpeliu.

95. Jeigu visų mastelių planams numatomas vienas bendras nemastelinis sutartinis ženklas, tai jo dydis nurodomas M1:2000 ir M 1:5000. M 1:500 ir M 1:1000 sutartinio ženklo dydis gali būti padidintas iki dviejų kartų, jeigu tai numatyta techniniame projekte arba nuotraukos darbų programoje ir kuomet numatoma transformuoti topografinį planą į kitą smulkesnį mastelį.

96. Žymint įvairius kontūrus plane brūkšnine linija, ją reikia brėžti taip, kad plane aiškiai būtų matomi kontūro kampai, posūkiai ir vingiai.

97. Kontūrus skirianti taškinė linija plane nebrėžiama, jeigu ji sutampa su administracine riba, linijiniu objektu arba jeigu ji eina šalia linijinio objekto mažesniu nei 1mm atstumu. Oro arba požemines linijas žymintis ženklas negali būti kontūro riba.

98. Topografinio objekto skaitmenines charakteristikas plane reikia išdėstyti taip, kaip pateikiama lentelėse prie tam tikro sutartinio ženklo. Jeigu plane trūksta vietos, tai leidžiama kitaip išdėstyti skaičius.

iv. sutrumpinimai ir santrumpos

Žemiau pateikti sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografinių planų turinio elementų įvardijimui. Be pastoviai naudojamų, pateikti ir tie, kurie naudojami vykdant specialius užsakymus. Šie sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografiniuose planuose M 1:2000 ir M1:5000. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000, esant pakankamai vietos, galima rašyti pilną pavadinimą.

4 lentelė

Trumpinamas užrašas	Santrumpa
aerodromas	aer.
agregatai, žolės miltų	ž. m.
aikštė, aikštelė	a.
akacija	ak
akmeniniai	Ak
akmuo, skaldytas	As
akmuo, tašytas	At
akmenynai	akm.
alėja	al.
alyva	al
alksnis (baltalksnis)	ba
ambulatorija	amb.
amoniakinis vanduo	am. v.
angaras	ang.
apylinkė	apyl.
apšvietimas	apšv.
archeologinis	archl.
architektūrinis	archt.
arklidė	arkl.
artezinis	art.
asbestcementiniai	asbc.
asfaltbetonis	A
astronominis	astr.
autobusų stotis	aut. st.
automobilių remonto dirbtuvės	autorem.
avidė	avd.
ąžuolas	ą
bandotakis	bt.
baseinas	bas.
bendrija, sodų	bendr.
betoninis	B
beržas	b
biblioteka	bibl.
bitynas	bit.
blindė	bl
bokštas, mobiliojo ryšio	mobil.
bokštas, siloso	SLB
bokštas, stebėjimo	SB
bokštas, šienainio	ŠB
bokštas, vandentiekio	VB
bukas	bk
bunkeris, apžiūros	apž. b.
cementbetonis	CB
cisterna	cist.
cūga	c
chemijos	chem.
darželis, vaikų	vk. drž.
daržinė	držn.
degalinė	deg.
depas, vagonų	vag. d.
dujotiekis, magistralinis	Dj
dujų paskirstymo stotis	DPS
draustinis	draust.
drebulė	d
drenažas	D
durpynas, nerekultivuotas	nrk. d.
dūmtraukis	d.
džiovykla	džiov.
eiguva	eig.
eglė	e
elektrinė	ES
elektros pastotė	el. past.
ežeras	ež.
ferma	frm.
gaisrinė	gaisr.
gamtos	gmt.
garažas	gar.
geležinkelio stotis	glžk. st.
geologinis	geol.
gelžbetonis	GB
girininkija	gir.
gluosnis	g
gręžinys	gręž.
griuvėsiai	griuv.
gudobelė	gd
guoba	gb
hidroelektrinė	HE
ieva	I
istorinis	ist.
įtampa, aukštoji	a. įt.
įtampa, žemoji	ž. įt.
jaunuolynai, sodinti	sod.
juodalksnis	ja
kabelis, signalizacijos	S
kabelio viršus	k.
kadagys	kd
kanalizacijos kolektorius	KK
kanalizacija, lietaus	KL
kanalizacija, nuotėkų	KF
kanalizacija, ryšių	T
kanalizacija, slėginė	KS
kanalas	kan.
kanalo apačia	k. a.
kanalo dugnas	k. d.
kanalo lubos	k. l.
kanalo viršus	k. v.
kapai, bendri	bn. kp.
kareivinės	kar.
karstas	krst.
karvidė	karv.
kaštonas	kš
katilinė	katil.
kelių policija	KP
kelių policijos postas	KPP
kelio rodyklė	k. r.
kelio ženklas	k. ž.
keraminiai	ker.
ketiniai	ket.
kėnis	kn
kiaulidė	kiaul.
klevas	k
klinkeris	Kl
kolonėlė, kontrolinė matavimo	KMK
kombinatas	komb.
kompresorius	kompr.
koordinuotas	krd.
kranų mazgas	KM
krioklys	kr.
krovimo aikštelė	kr. a.
kūdra	kdr.
lazdynas	lz
lentpjūvė	lent.
liepa	l
ligoninė	lig.
maitavietė	mtv.
malūnas	mal.
maumedis	m
medelynas	medel.
medelynai, miško	mšk. medel.
medelynai, vaismedžių	s. medel.
medinis	Md
metalinis	Met
meteorologijos stotis	meteor. st.
mokykla	mok.
molis, molio	mol.
mėšlidė	mėšl.
muitinė	muit.
mūrinis	M
nafta	nft.
naftotiekis	N
naftotiekis, magistralinis	Nf
naftos produktų linija	Z
nerekultivuotas	nrk.
nuošliauža	nšlž.
orientacinis	or.
oro uostas	aer.
parduotuvė	pard.
parkas	park.
pastatas, gyvenamasis	G
pastatas, trijų aukštų gyvenamasis	3G
pastatas, gyvenamasis mišrus (plytos, mediena)	DG
pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis mišrus	2DG
pastatas, mūrinis gyvenamasis	MG
pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis	2MG
pastatas, negyvenamasis	N
pastatas, dviejų aukštų negyvenamasis	2N
pastatas, mišrus negyvenamasis	DN
pastatas, dviejų aukštų mišrus negyvenamasis	2DN
pastatas, mūrinis negyvenamasis	MN
pastatas, dviejų aukštų mūrinis negyvenamasis	2MN
paukštynas	paukšt.
pavėsinė	pvs.
pieninė	pien.
piliakalnis	pilk.
plastmasiniai	plstm.
platforma	platf.
plieniniai	plien.
plytinė	plt.
pocūgė	pc
policija, kelių	KP
policijos, kelių, postas	KPP
poliklinika	polikl.
postas, blokavimo	blok. p.
pralanka	pral.
prieplauka	priepl.
pušis	p
radiorelinis	RR
rekultivacija	rk.
remonto dirbtuvės	rem.
rezervuaras	rez.
riešutmedis	r
sanatorija	san.
sandėlis	snd.
savivaldybė	saviv.
seniūnija	sen.
signalizacijos kabelis	S
siloso	sil.
sistema, globalinės padėties nustatymo	GPS
siurblinė	srbl.
skalda	Sk
skersmuo	d
skirpstas	sk
skirstymas	skirs.
skroblas	s
slėgis, aukštas	a. s.
slėgis, vidutinis	v. s.
slėgis, žemas	ž. s.
smegduobė	smegd.
smėlis	S
sodų bendrija	bendr.
sporto	sport.
stadionas	stad.
statomas	stat.
stebėjimo	steb.
šaldytuvas	šald.
šaltinis	šalt.
šaltalankis	šl
šaltekšnis	šk
šienainis	šien.
šiltnamis	šilt.
šermukšnis	š
šlakas	Šl
tiltas, kabamasis	kab.
tiltai, pėsčiųjų	p.
transformatorius	TR
transformatorinė būdelė	tr. b.
transporteris	transp.
trąšos	tr.
tuja	tj
tuopa	t
turgavietė	turg.
tvenkinys	tv.
upelis	upl.
uosis	u
uostas	uost.
vaistinė	vst.
valymo įrengimai	val.
vandens	vnd.
valstybinis	valst.
vandentiekis	V
vandentiekis, pramoninis	VP
vamzdžio apačia	v. a.
vamzdžio latakas	v. l.
vamzdžio viršus	v. v.
vamzdžio, apsauginio, apačia	a. v. a.
vamzdžio, apsauginio, viršus	a. v. v.
varpinė	vrp.
versmė	vrs.
veršidė	verš.
veterinarijos punktas	vet.
vienuolynas	vien.
viešbutis	viešb.
vinkšna	v
visuomeninis	vsm.
žolės miltų agregatai	ž. m.
žuvies	žuv.
žvalgybinis	žvalg.
žvėrininkystės ūkis	žvėr.
žvyras	Ž

v. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ NOMENKLATŪRA

Topografinio žemėlapio M 1:10 000 skaidymas lapais

Žemėlapių skaidymui lapais baziniu pasirinktas M 1: 10 000. Tam Lietuvos teritorija yra suskaidoma eilutėmis, statmenomis ašiniam 24⁰ meridianui, ir stulpeliais, lygiagrečiais ašiniam meridianui. Skaidymo žingsnis – kas 5 km. Eilutės numeruojamos dviženkliais skaičiais pietų–šiaurės kryptimi nuo 00 iki 99, o stulpeliai vakarų–rytų kryptimi taip pat nuo 00 iki 99. Nulinės eilutės abscisė lygi 5900 km, o nulinio stulpelio ordinatė lygi 200 km. Lapo M 1:10 000 nomenklatūra nustatoma rašant per brūkšnelį susikertančius stulpelio ir eilutės numerius (pirmas – stulpelio numeris, antras – eilutės numeris). Lapo matmenys 50 x 50 cm.

Topografinio plano M 1:5000 skaidymas lapais

Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į keturias dalis ir numeruojamas nuo 1 iki 4. Topografinio plano M 1:5000 nomenklatūra gaunama prie M 1:10 000 lapo numerio per brūkšnelį rašant jame esančio M 1:5000 lapo numerį (pvz., 56/36-3, žiūrėti topografinio plano M 1:5000 apiforminimą, 4 priedas).

1	2
3	4

Topografinio plano M 1:2000 skaidymas lapais

Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 25 dalis, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę dviženkliais skaičiais nuo 01 iki 25. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1: 10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio M 1:2000 lapo numeris (pvz., 56/36-21, 3 priedas).

01	02	03	04	05
06	07	08	09	10
11	12	13	14	15
16	17	18	19	20
21	22	23	24	25

Topografinio plano M 1:1000 skaidymas lapais

Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 100 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę triženkliais skaičiais nuo 001 iki 100. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio topografinio plano M 1:1000 numeris (pvz., 56/36-091, 2 priedas).

001	002	003	004	004	006	007	008	009	010
011	012	013	014	015	016	017	018	019	020
021	022	023	024	025	026	027	028	029	030
031	032	033	034	035	036	037	038	039	040
041	042	043	044	045	046	047	048	049	050
051	052	053	054	055	056	057	058	059	060
061	062	063	064	065	066	067	068	069	070
071	072	073	074	075	076	077	078	079	080
081	082	083	084	085	086	087	088	089	090
091	092	093	094	095	096	097	098	099	100

Topografinio plano M 1:500 skaidymas lapais

Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 400 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę keturženkliais skaičiais nuo 0001 iki 0400. Nomenklatūra – M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio topografinio plano M 1:500 numeris (pvz., 56/36-0381, 1 priedas).

0001	0002	0003	0004	...	0017	0018	0019	0020
0021	0022	0023	0024	...	0037	0038	0039	0040
0041	0042	0043	0044	...	0057	0058	0059	0060
0061	0062	0063	0064	...	0077	0078	0079	0080
...	...	...	...	...	...	...	...	...
0321	0322	0323	0324	...	0337	0338	0339	0340
0341	0342	0343	0344	...	0357	0358	0359	0360
0361	0362	0363	0364	...	0377	0378	0379	0380
0381	0382	0383	0384	...	0397	0398	0399	0400

vi. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ APIforminimas

Užrėmelinio apiforminimo tekstui rekomenduojama naudoti Helvetica šriftą. Jeigu planas sudaromas naudojant programas, kuriose tokio šrifto nėra, tai rekomenduojama naudotis kitais panašiais šriftais. Užrašų dydžiai pavyzdžiuose pateikiami milimetrais.

Topografinių planų M 1:500–1:5000 lapų kampai privalo atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos standartinį skaidymą LKS–94 koordinačių sistemoje. Taip pat vaizduojamas vietinis koordinačių tinklas.

Topografinio plano M 1:500 lapų apiforminimas

Miestų, stambių gyvenviečių ir pramonės objektų topografinių planų M 1:500 lapų šiaurinio rėmelio kairėje pusėje rašomas miesto, gyvenvietės, pramonės objekto pavadinimas. Jeigu sudaromas stambaus miesto planas, dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Koordinačių sistemos, kurioje sudaromas planas, pavadinimas rašomas dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš miesto, gyvenvietės ar pramonės objekto pavadinimo. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame nurodomi plano rėmelių teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Vidiniu rėmeliu apribotame plote braižomas koordinačių tinklelis. Jis brėžiamas kas 10 cm. Tarp vidinio ir išorinio lapo rėmelių pratęsiamas koordinačių tinklelis ir kampuose rašomos stačiakampės koordinatės. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje, rašomi gretimų lapų numeriai.

Topografinio plano M 1:500 apiforminimo pavyzdys (1 priedas).

Topografinio plano M 1:1000 lapų apiforminimas

Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas vietovės pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš vietovės pavadinimo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Žemiau pietinio rėmelio, kairėje pusėje braižomas keturkampis, kuriame rašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo, užrašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Koordinatės rašomos plano kampuose. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai.

Topografinio plano M 1:1000 apiforminimo pavyzdys (2 priedas).

Topografinio plano M1:2000 lapų apiforminimas

Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš jo rašomas miesto ar rajono pavadinimas. Dešinėje šio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono ar kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, aukščiau teksto rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Aukščiau šiaurinio rėmelio, ties viduriu, rašoma plano nomenklatūra. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame surašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Koordinatės rašomos plano kampuose.

Topografinio plano M 1:2000 apiforminimo pavyzdys (3 priedas).

Topografinio plano M 1:5000 lapų apiforminimas

Kairėje topografinio plano lapo šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto, rajono pavadinimas. Dešinėje pusėje – miesto rajono, kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš užrašo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma plano nomenklatūra. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Lapo kampuose rašomos vidinio rėmelio stačiakampės koordinatės.

Topografinio plano M 1:5000 apiforminimo pavyzdys (4 priedas).

______________

______________