LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1454

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 109 punktą ir siekdama plėtoti informacinę visuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad lėšos Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programai įgyvendinti numatomos pagal šalies finansines galimybes kiekvienais metais rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454

BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMAI. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa padės racionaliai naudoti kultūrai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, bus siekiama užtikrinti valstybės paramą bibliotekų fondams nuolat papildyti, regionų kultūrinės veiklos laisvę ir savarankiškumą, sudaryti sąlygas investuoti į kultūros objektus.

2. Lietuvos kultūros politikos nuostatose, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), pažymėta, kad vienas svarbiausių strateginių šalies kultūros politikos tikslų – informacinės visuomenės plėtra, o bibliotekos – pagrindinės kultūros įstaigos, kurių tiesioginė pareiga – skleisti informaciją apie pasaulį ir užtikrinti prieigą prie informacijos visiems gyventojų sluoksniams. Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652), ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534), nustatyta, kad bibliotekos turi prisidėti prie informacinės visuomenės plėtros. Daug dėmesio skiriama kaimo kultūrai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435), numatyta užtikrinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę plėtrą, atitinkančią regionų ypatumus, teikti valstybės paramą kaimui atnaujinti ir infrastruktūrai plėtoti.

II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Viešosios bibliotekos labai priklauso nuo visuomeninės, politinės ir ekonominės aplinkos, socialinių poreikių, reaguoja į kintantį pasaulį. Kad būtų įgyvendinta svarbiausia viešosios bibliotekos paskirtis visuomenėje – saugoti, tvarkyti, skleisti mintis, idėjas, žinias, informaciją ir patirtį, užfiksuotas dokumentuose, būtinas valstybės dėmesys.

4. Šiuo metu svarbiausieji bibliotekų renovacijos ir modernizavimo tikslai yra šie:

4.1. užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kurios leistų prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose;

4.2. panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms;

4.3. sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti, saugoti ir pateikti visuomenei nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą.

5. Kad nurodytieji tikslai būtų pasiekti, reikia:

5.1. sudaryti sąlygas viešųjų bibliotekų vartotojams naudotis bibliotekų fondais, kuriuose sukaupti ir tradiciniai informacijos šaltiniai (knygos, periodiniai leidiniai), ir nauji – garsiniai ir garsiniai regimieji, taip pat kompiuterizuotomis Lietuvos ir užsienio bibliotekų paslaugomis ir informacijos priemonėmis;

5.2. sukurti kompiuterinio duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo naudotojams priemones miestų ir periferijos gyventojams, ugdyti jų informacinius įgūdžius;

5.3. įdiegti Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS);

5.4. gerinti bibliotekų veiklą, šiuo tikslu renovuoti senus bibliotekų pastatus ir statyti naujus, atitinkančius bibliotekų specifiką.

III. PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA

6. Lietuvoje veikia 3677 bibliotekos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 5 valstybinės reikšmės bibliotekos (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos aklųjų, Lietuvos technikos, Lietuvos medicinos), Lietuvos žemės ūkio, 5 apskričių viešosios bibliotekos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų (įgyvendinus administracinių vienetų reformą, šių bibliotekų bus 93) su 1367 filialais kaimuose, miesteliuose ir miestų mikrorajonuose. Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklauso ir 15 muziejų, 1 kultūros ir mokslo įstaigų biblioteka.

Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi 2141 biblioteka – 15 aukštųjų mokyklų, 7 kolegijų ir 2119 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekų.

Lietuvoje nemaža medicinos bibliotekų (47 sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos), veikia 7 žemės ūkio, 27 techninės bibliotekos, 3 valstybinių mokslinių institutų bibliotekos.

Visų Lietuvos bibliotekų dokumentų fondas 2001 metais padidėjo 1183,9 tūkstančio, lankytojų – 3764,3 tūkstančio, o dokumentų išduota – nuo 46497,4 iki 48583,5 tūkstančio vienetų.

7. Pasikeitus Lietuvos informacijos ir kultūros politikai, vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams, bibliotekos pradėjo naują savo raidos etapą. Atviroje demokratinėje visuomenėje, kurioje valstybės reikalai tvarkomi decentralizuotai, plėtojantis rinkos ekonomikai būtina laisva prieiga prie informacijos, taigi bibliotekos sprendžia naujus sudėtingus uždavinius, atsiranda kiti prioritetai, naujos bendradarbiavimo ir darbo koordinavimo kryptys.

8. Keičiantis bibliotekų vaidmeniui visuomenėje, atsiranda naujas požiūris į jas, joms keliami nauji reikalavimai. Tam bibliotekos nebuvo reikiamai pasirengusios. Jų veikla priklauso ne tik nuo pačių bibliotekų struktūros tobulinimo ar darbuotojų profesionalumo, bet ir nuo veiksnių, kurie šiuolaikinėmis sąlygomis nuolat keičiasi: leidybos ir leidinių platinimo sistemos, informacinių technologijų plėtros, pašto, transporto ir kitų paslaugų. Naujus bibliotekų paslaugų teikimo reikalavimus kelia šių paslaugų vartotojų gyvenimo lygio ir užimtumo struktūros pokyčiai, naujų socialinių grupių, turinčių visiškai naujus kultūrinius, švietimo ir informacinius poreikius, atsiradimas.

9. Dabar labai svarbus vaidmuo tenka viešosioms bibliotekoms. Paskutinį dešimtmetį Europos Tarybos globojamuose seminaruose ir darbo grupėse daugiausia dėmesio buvo skiriama viešųjų bibliotekų veiklos klausimams, jų vietai nacionalinėse bibliotekų sistemose. Šių bibliotekų paskirtis – aprūpinti vietos bendruomenę reikiama informacija, kaupti universalų spaudinių ir kitų dokumentų fondą, tenkinantį visas vartotojų grupes, taigi būti demokratiškiausia visuomenės institucija. Viešoji biblioteka užtikrina ir įtvirtina išraiškos ir intelektualiąją laisvę, yra bendruomenės kultūros centras, rinkos sąlygomis sudarantis galimybę nemokamai naudotis sukauptomis žiniomis, bendrauti, lankyti kultūros renginius. Tokį vaidmenį viešosioms bibliotekoms skiria ir UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas, kuriame teigiama, kad svarbiausioji viešųjų bibliotekų funkcija – informacinė. Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija (toliau vadinama – IFLA), kurios veiklą globoja UNESCO, taip pat daugiausia dėmesio skiria viešosioms bibliotekoms.

Šios bibliotekos 2001 metais aptarnavo 52 procentus visų Lietuvos bibliotekų vartotojų.

Lietuvos savivaldybių ir apskričių viešosios bibliotekos, kaip ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos aklųjų biblioteka, priklauso Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai. Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos 1449 bibliotekos 2001 metais turėjo: 31085604 fizinių vienetų fondą, 871499 vartotojus, 12150334 lankytojus ir išdavė 26829571 dokumentą.

IV. BIBLIOTEKŲ FONDŲ KOMPLEKTAVIMAS

10. Šiuo metu bibliotekos nepajėgia tinkamai atlikti savo funkcijų, nes nepakankamai aprūpinamos spaudiniais ir kitais dokumentais.

Tarptautinės bibliotekų statistikos programos LIBECON, kurioje pateikta 31 Europos valstybės bibliotekų statistika, duomenimis, vienam gyventojui dokumentams komplektuoti viešosiose bibliotekose tenka: Lietuvoje – 0,89 lito, Latvijoje – 1,14 lito, Estijoje – 6,45 lito, Danijoje – 31,45 lito, Suomijoje – 22,59 lito, Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai – 6,54 lito. Dokumentų bibliotekose vienam gyventojui tenka: Lietuvoje – 6,5, o Europos Sąjungos valstybėse – 2.

11. Šie duomenys rodo, kad Lietuvos viešosiose bibliotekose skiriama mažiausia lėšų dokumentų fondams papildyti, o dokumentų vienam gyventojui daugiau nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis. Būtina pažymėti, kad daugiau kaip 60 procentų bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai, kurie nebeatitinka vartotojų poreikių (Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 procentų šių bibliotekų fondų). Lietuvos gyventojai viešosiose bibliotekose apsilanko vidutiniškai 1,9 karto per metus (Latvijoje – 2,1, Estijoje – 3,3, Suomijoje – 12,8, Europos Sąjungos valstybėse – 5,3 karto). Šie duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų netenkina viešųjų bibliotekų fondai ir bibliotekų teikiamos paslaugos.

12. Lėšos viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (knygoms pirkti) ir savivaldybių biudžetų (periodiniams leidiniams komplektuoti). Bibliotekos nemokamai gauna leidinių iš įvairių paramos fondų ir privačių asmenų, tačiau šis šaltinis ne nuolatinis, iš jo gaunama tik 5–7 procentai visų gaunamų dokumentų, be to, dažnai tai būna praradę vertę leidiniai.

13. Valstybės lėšų, skiriamų knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti, nepakanka. 2001 metais savivaldybių viešosioms bibliotekoms spaudiniams įsigyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 2340 tūkst. litų – vidutiniškai 0,65 lito vienam gyventojui (Šiaurės valstybėse – 20–40 litų, Estijoje – 6 litai). Spaudiniai nuolat brangsta (vidutinė knygos kaina – 17–20 litų, užsienyje išleistos – apie 50–60 eurų), didėja periodikos prenumeratos kaina, taigi skiriamų lėšų nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Be to, lėšų skiriama tik knygoms pirkti ir periodiniams leidiniams prenumeruoti, o moderni biblioteka privalo teikti lankytojams ir kitokius – garsinius, garsinius regimuosius ir elektroninius – dokumentus.

14. Pagal IFLA rekomendacijas kasmet bibliotekų knygų fondas turi būti papildomas laikantis šios proporcijos: 250 knygų 1000 gyventojų, o mažiausiuose administraciniuose vienetuose – 300 knygų 1000 gyventojų. Be to, viešojoje bibliotekoje turi būti fondas, skirtas etninėms ir kalbinėms mažumoms. Biblioteka taip pat privalo aprūpinti gyventojus informaciniais leidiniais. Lėšų poreikio bibliotekų fondams komplektuoti suvestinė (pagal 1 priedą) pateikiama remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro duomenimis.

15. Apie šiuolaikinę biblioteką sprendžiama ne vien iš fondų dydžio, bet ir iš prenumeruojamų duomenų bazių skaičiaus. Brangias elektronines duomenų bazes užsienio bibliotekos prenumeruoja susijungusios į susivienijimus. 2001 metais įsteigta Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA), kuri ėmėsi prenumeruoti elektronines duomenų bazes asociacijos nariams ir kitoms bibliotekoms. Lietuvos bibliotekos jau irgi bendrai prenumeruoja elektronines duomenų bazes. 1999 metų pabaigoje bendrovė „EBSCO Publishing“ ir Atviros visuomenės institutas pradėjo įgyvendinti vieną didžiausių pasaulyje „EIFL Direct“ projektą (elektroninė informacija bibliotekoms). Pagal šį projektą sujungtos 39 valstybių bibliotekos, joms suteikta galimybė naudotis duomenų bazės „EBSCO Publishing“ pilnateksčiais leidiniais ir bibliografine-referacine informacija. Lietuva, kaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos, taip pat Pietų Afrikos valstybės, prisijungė prie šio projekto. Jį įgyvendinant nutarė dalyvauti 11 organizacijų ir 22 bibliotekos (tarp jų 6 viešosios).

Kelerius metus tai buvo vienintelė pasaulinė duomenų bazė, kuria galėjo naudotis ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės – skaitytojai. Vartotojui suteikiamas slaptažodis, kuris leidžia naudotis duomenų baze ne tik bibliotekos lankytojui, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, turintiems interneto ryšį. Šia duomenų baze Lietuvos viešosiose bibliotekose naudojamasi vis dažniau.

16. Elektroninių dokumentų paklausa didėja, jų pateikiama vis įvairesnių, todėl planuojant duomenų bazių prenumeratą 2003–2013 metais reikia į tai atsižvelgti. Bibliotekose turėtų būti prieiga prie šių duomenų bazių: Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės, LITLEX duomenų bazės, EBSCO duomenų bazės, „Penkių kontinentų“ virtualaus spaudos kiosko. Lėšų poreikis elektroniniams dokumentams prenumeruoti pateikiamas 2 priede.

Elektroniniams dokumentams prenumeruoti bibliotekose reikėtų 4905,8 tūkst. litų per dešimt metų.

17. Iš viso pagal pateiktus duomenis 2003–2013 metais Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų bibliotekų fondams komplektuoti reikėtų 104780 tūkst. litų (iš jų ir elektroniniams dokumentams prenumeruoti). Per metus reikėtų 10478 tūkst. litų. Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tektų po 3 litus.

V. BIBLIOTEKŲ KOMPIUTERIZAVIMAS

18. Būtina šiuolaikinės visuomenės raidos sąlyga – informacinės visuomenės sukūrimas. Šiuo tikslu būtina visų pirma sukurti modernią kompiuterinę ir informacinę infrastruktūrą, leisiančią greitai ir tinkamai valdyti ir naudoti informaciją.

19. Keičiasi socialinis bibliotekų vaidmuo: tradicinėmis laikomos bibliotekų funkcijos (kultūra ir švietimas, spausdinto palikimo kaupimas, saugojimas, naudojimo organizavimas) jau netenkina visuomenės poreikių. Visuomenė reikalauja iš bibliotekų užtikrinti prieigą ne tik prie turimų šaltinių, bet ir prie nacionalinių ir pasaulio informacijos tinklų, duomenų bazių. Keičiasi įprasta bibliotekų darbo technologija, bibliotekinis informacinis vartotojų aptarnavimas, santykiai su valdžia, visuomenės grupėmis.

Šiandien informaciją skleisti neįmanoma be naujos komunikacijos įrangos ir laikmenų. Nuo 1996 metų kuriama Lietuvos integruota bibliotekų informacijos sistema (LIBIS).

20. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį prioritetą – plėtoti informacinę visuomenę, Kultūros ministerija pradėjo vykdyti programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas“. Šios programos tikslas – sukurti informacinę visuomenę ir išplėsti gyventojų prieigos prie interneto galimybes. Reikia sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti šią programą – aprūpinti apskričių, savivaldybių viešąsias bibliotekas kompiuterine technika ir interneto įranga, mokyti darbuotojus.

Šiai programai vykdyti 2001 metų Kultūros ministerijos biudžete buvo numatyta lėšų. Ją įgyvendindama Kultūros ministerija atviro konkurso būdu nupirko 275 kompiuterius, 87 spausdintuvus ir 30 bibliotekų interneto įrangą, kurie perduoti savivaldybėms ir apskričių viešosioms bibliotekoms.

21. Šiai ilgalaikei programai įgyvendinti 2002 metais lėšų neskirta. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones, siekiant plėtoti informacinę visuomenę ir užtikrinti informacijos prieinamumą, programą reikia vykdyti toliau. Būtina ne tik plėsti interneto skaityklas, bet pamažu kompiuterizuoti kaimo filialus ir taip panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus.

Aprūpinant bibliotekas kompiuterine įranga (kompiuteriais, spausdintuvais, skeneriais), nedera pamiršti, kad ši technika labai greitai technologiškai sensta ir fiziškai susidėvi, todėl per 10 metų turėtų būti nupirkta 6700 kompiuterių (vidutiniškai per metus 10 vienai bibliotekai), bibliotekoms kompiuterizuoti reikėtų 39706 tūkst. litų (per 10 metų). Lėšų poreikis bibliotekų techninei bazei plėsti ir palaikyti pateiktas 3 priede.

VI. BIBLIOTEKŲ PASTATŲ IR PATALPŲ BŪKLĖ

22. Lietuvos bibliotekų pastatai ir patalpos neatitinka šiuolaikinės bibliotekos reikalavimų. Daugelis jų įsikūrusios nepritaikytuose pastatuose ar patalpose: darželiuose, butuose, mokymo įstaigų klasėse ir panašiai. Kai kurios jų iki šiol yra privačiose patalpose. Daug kur labai ankšta.

Dalis bibliotekų įsikūrusios architektūros paminkluose: Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių viešosios bibliotekos, Alytaus savivaldybės viešoji biblioteka, Jurbarko savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Vėžaičių kaimo filialas, Marijampolės savivaldybės viešosios bibliotekos Mockų kaimo filialas, Mažeikių savivaldybės viešosios bibliotekos Renavo filialas, Plungės savivaldybės viešoji biblioteka, Prienų savivaldybės viešosios bibliotekos Veiverių filialas, Šalčininkų savivaldybės viešosios bibliotekos Gornostajiškių filialas, Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos Kurtuvėnų filialas, Švenčionių savivaldybės viešosios bibliotekos Stanislavavo filialas, Tauragės savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Telšių savivaldybės viešosios bibliotekos Biržuvėnų filialas, Vilkaviškio savivaldybės viešoji biblioteka, Vilniaus savivaldybės viešosios bibliotekos Pikeliškių ir Glitiškių filialai ir kitos. Šiems pastatams reikia skirti ypač daug dėmesio. Daugelis jų remontuotini, o bibliotekos dėl lėšų stokos negali to padaryti.

23. Pastarąjį dešimtmetį bibliotekų pastatams ir patalpoms statyti, rekonstruoti ir kapitaliai remontuoti buvo skiriama labai mažai lėšų. Dažniausiai apsiribojama einamąja pastato priežiūra. Pastaraisiais metais statyta ir rekonstruota: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestatas (statyba nebaigta), Lietuvos aklųjų biblioteka (vienas aukštas dar neįrengtas), Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka (rekonstruota), Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka (statyti pradėta 1998 metais), Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (pastatai rekonstruoti pradėti 1998 metais).

24. Estijoje viešųjų bibliotekų įstatyme numatyta, kad vietos valdžia privalo aprūpinti bibliotekas patalpomis ir reikiamais įrengimais, tačiau pagal Kultūros ministerijos rekomendacijas iš valstybės biudžeto gali būti finansuojamos nacionalinės programos. Viena iš tokių nacionalinių programų – viešųjų bibliotekų patalpų statyba ir renovacija – šiuo metu įgyvendinama.

Čekijos bibliotekų įstatyme numatyta, kad bibliotekos iš valstybės biudžeto gali gauti paramą patalpoms statyti, atnaujinti, jų apsaugai (ir priešgaisrinei) organizuoti.

25. 1998 m. lapkričio 23–25 d. Strasbūre vykusioje konferencijoje „Bibliotekos ir demokratija“ pristatyta 28 Europos valstybių bibliotekų įstatymų analizė, iš kurios matyti, kad valstybė nustato bibliotekų tikslus, paslaugų standartus ir skiria lėšų toms savivaldybėms, kurios šiuos standartus įgyvendina geriausiai. Gali būti skiriama parama bibliotekoms statyti, patalpoms atnaujinti, naujoms technologijoms diegti, suteikiamas aukštesnis statusas kai kurioms viešosioms bibliotekoms, pavedant joms vykdyti regioninių ar centrinių viešųjų bibliotekų funkcijas (valstybė jas iš dalies finansuoja).

26. Kultūros ministerija kartu su savivaldybių institucijomis, statybos, architektūros ir bibliotekų specialistais susipažino su joms priklausančių bibliotekų pastatų fizine būkle ir pateikė pasiūlymus dėl konkrečių bibliotekų pastatų sutvarkymo.

27. Paaiškėjo, kad daugelis pastatų labai apleisti:

27.1. susidėvėjusios stogų konstrukcijos ir danga, surūdiję, kiauri lietvamzdžiai, todėl krituliai patenka į leidinių saugyklas, skaityklas, gadina pastatus; medinės pastatų dalys pūva, o tinkas byra ir krinta, sukeldamas pavojų skaitytojams ir bibliotekų darbuotojams;

27.2. susidėvėję vidaus elektros tinklai, todėl bet kada gali kilti gaisras;

27.3. nešiltintos sienos ir stogai, nesandarios durys, langai, pasenusios šildymo sistemos, todėl labai maža pastatų šiluminė varža, didelės šildymo išlaidos, o temperatūra patalpose neatitinka nustatytųjų normatyvų;

27.4. vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdynai surūdiję, dėl to dažnai būna avarijos – užpilamos patalpos, kurioms sutvarkyti reikia daug lėšų;

27.5. vidaus sanitariniai mazgai neatitinka Visuomenės sveikatos centro nustatytų higienos ir sanitarinių reikalavimų;

27.6. apsauginės ir priešgaisrinės sistemos dažniausiai susidėvėjusios, nebeveikia arba iš viso neįrengtos. Bibliotekos įsigyja brangios kompiuterinės technikos, vaizdo ir garso aparatūros, kuri dėl prastų sąlygų visai neapsaugota;

27.7. daugelyje bibliotekų nėra skaityklų, patalpų kultūros ir švietimo renginiams, trūksta darbo kabinetų;

27.8. būtinos papildomos patalpos interneto skaitykloms įrengti.

28. Kadangi esant sunkiai šalies ekonominei būklei neskiriama pakankamai lėšų pastatams remontuoti ir sutvarkyti, dauguma pastatų merdi, jų būklė sparčiai prastėja. Šaltose, nesuremontuotose patalpose skaitytojams ir bibliotekų personalui nesudaromos elementariausios darbo sąlygos. 27 procentai savivaldybių viešųjų bibliotekų ir jų filialų pastatų šildomi tik buitiniais elektros prietaisais, 57 procentai neturi telefonų.

29. Siekiant tinkamai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas, naujas bibliotekas statyti numatyta tik ten, kur būtiniausia – Kretingos, Plungės ir Trakų rajonuose. Naujiems 4 pastatams statyti reikėtų apie 11,5 mln. litų. Kituose miestuose ir rajonuose siūloma esamus pastatus rekonstruoti, statyti priestatus arba pastatus kapitaliai suremontuoti.

Naujos statybos ir rekonstrukcijos sąmatinė vertė apskaičiuota vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 19 „Dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių“ (Žin., 2001, Nr. 12-363) rekomenduojamomis kainomis socialinės paskirties pastatams. Pastatų, kuriems parengtas statinio statybos pagrindimas, sąmatinė vertė nustatoma pagal šias kainas, jeigu bendro ploto 1 kv. metro kaina nedaug skiriasi nuo Aplinkos ministerijos rekomenduotų kainų.

Atliktinų darbų pobūdis ir skirtinos lėšos nurodyti 4, 5 ir 6 prieduose, o pagal Valstybės investicijų 2002 metų programą įgyvendinami investicijų projektai – 7 priede.

VII. FINANSAVIMAS

30. Įgyvendinus šią programą, viešosios bibliotekos galėtų aprūpinti vietos bendruomenę reikiama informacija, kaupti universalų spaudinių ir kitų dokumentų fondą. Siekiama atgaivinti bibliotekas, sukurti atvirus visuomenei prieigos taškus, ypač provincijoje, kad gyventojai, neturintys kompiuterių, galėtų mokytis, įgyti kvalifikaciją, kaupti informacinių technologijų naudojimo patirtį, naudotis Lietuvos ir užsienio informacinių tinklų teikiamomis galimybėmis. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti nurodytas 8 priede.

31. Ši programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat numatoma ieškoti papildomų lėšų iš įvairių programų ir fondų. Bibliotekos bus skatinamos aktyviau ieškoti rėmėjų, dalyvauti įvairių paramos fondų programose ir projektuose.

Lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą. Kultūros ministerijos ir nepriklausomi ekspertai lėšas programai įgyvendinti skirstys pagal iš anksto aptartus ir patvirtintus kriterijus (fondams komplektuoti – pagal gyventojų skaičių, kompiuterizavimui – pagal pasirengimą panaudoti lėšas, patalpų tinkamumą, jau turimas priemones ir darbuotojų pasirengimą dirbti naujomis sąlygomis, statyboms – pagal savivaldybių skiriamas lėšas ir parengtą dokumentaciją), nustatys programos priemonių vykdymo eiliškumą.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Siekiant vartotojus geriau aprūpinti literatūra ir informacija, bibliotekoms reikėtų skirti daugiau lėšų spaudiniams ir kitiems dokumentams įsigyti (viešosioms bibliotekoms vidutiniškai vienam gyventojui 3 litus).

33. Būtina kompiuterizuoti bibliotekas, aprūpinti jas kompiuterine technika, programine įranga (pagal 3 priedą).

34. Svarbu modernizuoti bibliotekų pastatus ir patalpas, pritaikyti juos bibliotekų reikmėms: pastatyti 4 naujus pastatus, nurodytus 4 priede, rekonstruoti, suremontuoti pastatus ir patalpas, nurodytus 5 ir 6 prieduose.

______________