LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2002 m. gegužės 30 d. Nr. IX-911
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520) 5 straipsnio 1 dalimi, nutaria:
2 straipsnis.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo
2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-911
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS SISTEMOS PLĖTOTĖS
PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.
2. Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Valstybės sienos apsaugos užtikrinimas yra būtina Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga. Orientuojantis į būsimą narystę Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos sausumos siena su valstybėmis, siekiančiomis narystės, traktuojama kaip būsima Europos Sąjungos valstybių vidaus siena (toliau – būsima vidaus siena). Sausumos siena su kitomis valstybėmis ir jūros siena traktuojama kaip būsima išorinė Europos Sąjungos valstybių siena (toliau – būsima išorinė siena). Būsimos išorinės sienos apsaugos režimas turės būti taikomas tarptautiniams jūrų ir oro uostams, iš kurių bus vykdomas tarptautinis susisiekimas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis.
3. Prioritetinė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės kryptis – būsimos išorinės sienos apsauga.
4. Programos tikslai:
II. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
5. Tolesnė Lietuvos valstybės sienos apsaugos plėtra siejama su šių pagrindinių uždavinių įgyvendinimu:
5.4. teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, tobulinimas ir jų derinimas su Europos Sąjungos teise;
III. valstybės sienos demarkavimas
IV. EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ DĖL BŪSIMOS IŠORINĖS SIENOS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMAS
7. Lietuva, būdama asocijuota Europos Sąjungos narė, įgyvendina Europos (Asociacijos) sutarties reikalavimus dėl valstybės sienos apsaugos.
8. Rengiant ir įgyvendinant valstybės sienos apsaugos priemones, numatoma ir toliau remtis Europos Bendrijos Komisijos dokumentų nuostatomis, Europos Sąjungos ekspertų atliktais valstybės sienos apsaugos būklės vertinimais.
9. Bus siekiama praktiškai įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus išorinių sienų kontrolės srityje, iš kurių pagrindinis yra užkirsti kelią nesankcionuotiems sienos kirtimams.
10. Būtina užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija bei jūros sienos kontrolę. Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijų lėšomis baigti ir dar įgyvendinami plaukiojimo priemonių, stebėjimo įrangos įsigijimo, kompiuterinės informacinės sistemos diegimo, naujų užkardų statybos ir kiti valstybės sienos apsaugos plėtros investiciniai projektai didina valstybės sienos apsaugos efektyvumą.
Ir toliau turi būti siekiama praktinėje veikloje kuo veiksmingiau naudoti įgytas (įdiegtas) priemones, taip pat didinti mobilaus patruliavimo intensyvumą, gerinti parengtį operatyviai reaguoti į įvykius prie valstybės sienos. Tam tikslui numatoma nustatyti ir nužymėti valstybės sausumos sienos apsaugos zonos ribas, nustatyti leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje tvarką, prie valstybės sienos įrengti patrulinius kelius, steigti užkardas, vietose, kur daroma daugiau pažeidimų, statyti užtvarus, montuoti stebėjimo įrangą, perimetrines signalizacijos sistemas, naudoti mobilią termovizorinę įrangą, aviaciją. Patruliuojant prie valstybės sienos daugiau naudoti tarnybinius šunis.
11. Plėtojant valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą, pirmenybė teikiama ne stacionariems valstybės sienos apsaugos įrengimams, o tokios pat funkcinės paskirties mobiliems (kilnojamiems) įrenginiams. Ypač svarbus yra gebėjimas vykdyti valstybės sienos apsaugos užduotis naktį ir blogo matomumo sąlygomis.
13. Būtina užtikrinti, kad visi teritorinėje jūroje ir prie jos esančiuose vandenyse plaukiojantys objektai būtų aptikti, atpažinti ir nenutrūkstamai stebimi visą parą nepaisant oro sąlygų. Tam tikslui bus plačiau naudojamos karinių jūrų pajėgų jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos bei kitų institucijų ir ūkio subjektų infrastruktūra.
14. Siekiant užkardyti valstybės sienos teisinio režimo pažeidimus teritorinėje jūroje, būtina turėti pakankamai patrulinių plaukiojimo priemonių, šias priemones tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti, efektyviai naudoti visų institucijų turimas priemones ir galimybes, glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, tobulinti vadovavimą.
15. Valstybės sienos jūroje diegiamos apsaugos plėtotės priemonės bus kiek įmanoma įtraukiamos į bendras visų institucijų ir ūkio subjektų veiklos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose tobulinimo programas.
16. Tarptautinius reikalavimus atitinkančio per valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas siejamas su informacinių sistemų kūrimu, modernios stebėjimo, matavimo, dokumentų klastočių aptikimo bei stacionarios radiacijos matavimo įrangos diegimu.
Numatoma diegti technines priemones, kurios reguliuotų transporto priemonių eismą pasienio kontrolės punktuose ir užtikrintų, kad nebūtų apeitos patikrinimo vietos ar kitokiu būdu išvengta patikrinimo.
V. Laipsniškas kontrolės prie būsimos vidAUs sienos paprastinimas ir pertvarkymas
17. Lietuvos Respublikos valstybės siena su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika taps Europos Sąjungos vidaus siena. Būsimos vidaus sienos apsaugą numatoma pertvarkyti ir supaprastinti. Dalis būsimos vidaus sienos apsaugai naudojamų išteklių laipsniškai perkeliama prie būsimos išorinės sienos.
18. Per būsimą vidaus sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolės supaprastinimas derinamas su kompensacinių priemonių, skirtų Europos Sąjungos valstybių saugumui garantuoti, diegimu. Prie būsimos vidaus sienos plečiamas bendradarbiavimas su gretimų valstybių sienų apsaugos tarnybomis. Siekiama pereiti nuo operatyvaus keitimosi informacija apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus prie bendro su gretimos valstybės sienos apsaugos tarnyba veiksmų planavimo ir koordinavimo.
19. Numatoma palaipsniui pertvarkyti valstybės sienos su Latvijos Respublika apsaugą ir nustatyti tokią pat kontrolę, kokią Europos Sąjungos valstybės taiko savo vidaus sienoms.
20. Valstybės sienos su Lenkijos Respublika apsaugai užtikrinti numatoma parengti ir įdiegti inžinerinius, techninius ir organizacinius sprendimus, kurie leistų atsisakyti tolesnio pasenusių signalizacinių sistemų eksploatavimo ir sumažintų sienos apsaugos išlaidas bei ją supaprastintų.
21. Lietuvos Respublikai ir gretimoms valstybėms tapus Europos Sąjungos narėmis bei pasiekus aukštą išorinių sienų ir migracijos kontrolės lygį, reguliarūs vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimai prie vidaus sienų bus panaikinti, tuo įgyvendinant Europos Sąjungos laisvo judėjimo principą, leidžiantį kirsti valstybės sieną bet kurioje vietoje. Kartu turės būti parengtos ir įdiegtos priemonės, kurios leistų operatyviai atnaujinti patikrinimus prie valstybės sienos, susidarius nepalankiai kriminogeninei ar kitokiai krizinei situacijai.
VI. Teisės aktų, REGLAMENTUOJANČIŲ valstybės sienos apsaugĄ, tobulinimas IR jų derinimas su Europos Sąjungos teise
22. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės sienos apsaugą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą, bus tobulinami ir derinami su Europos Sąjungos teise vadovaujantis Europos Sąjungos acquis reikalavimais.
23. Numatoma įgyvendinti šias teisės aktų tobulinimo ir derinimo priemones:
23.1. sudaryti tarptautines sutartis su Baltarusijos Respublika, Latvijos Respublika ir Rusijos Federacija dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos ir su valstybės siena susijusių teisinių santykių bei bendradarbiavimo sienų apsaugos srityje;
sudaryti tarptautines sutartis su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika, kuriose būtų numatyta galimybė stebėti ir persekioti pažeidėjus gretimos valstybės teritorijoje;
23.2. inicijuoti Europos Sąjungos acquis reikalavimų neatitinkančių tarptautinių sutarčių dėl asmenų vykimo per valstybės sieną pakeitimą ir papildymą;
23.3. parengti valstybės sienos apsaugą ir patikrinimus pasienio kontrolės punktuose reglamentuojančius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus;
VII. bendradarbiavimo plėtra
24. Bus plėtojamas ir tobulinamas Šengeno acquis atitinkantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su policija, muitine, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis. Nelegali migracija ir kita su valstybės sienos kirtimais susijusi nusikalstama veika bus užkardoma bendromis konsulinių įstaigų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos, atsakingų už migracijos procesų kontrolę šalies viduje, ir kitų teisėsaugos institucijų pastangomis.
Numatoma integruoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą į bendrą valstybės informacinę sistemą, sudaryti galimybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos registrais naudotis kitoms suinteresuotoms institucijoms.
25. Bus pasinaudota valstybės sienos apsaugos srityje toliau pažengusių valstybių patirtimi ir parama. Bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių sienų apsaugos bei kitomis institucijomis turi užtikrinti konkrečių praktinės veiklos tobulinimo projektų įgyvendinimą.
26. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui su Europos Sąjungos valstybių, turinčių išorines sienas, institucijomis. Bendradarbiavimui spartinti ir plėsti keičiamasi ryšio pareigūnais.
Rengiami ir įgyvendinami bendri mokymo ir techninės paramos projektai, kurie sustiprins Lietuvos Respublikos institucijų pasirengimą integruotis į bendrą Europos Sąjungos sienų kontrolės sistemą.
Sukūrus Lietuvoje nacionalinį SIRENE biurą, numatoma integruoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą į Šengeno informacinę sistemą, kaip vieną iš pagrindinių kompensacinių priemonių, užtikrinančių, kad patikrinimų prie Europos Sąjungos vidaus sienų panaikinimas nekeltų pavojaus valstybių saugumui.
VIII. Profesionalios valstybės sienos apsaugos
tarnybos kūrimas
27. Valstybės sienos apsaugos patikimumą daugiausia lemia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kvalifikacija. Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai bus formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais. Nuo 2002 m. rudens valstybės sienos apsaugoje atsisakoma privalomosios pradinės karo tarnybos karių tarnybos.
28. Atsižvelgus į greitai kintančią veiklos norminę bazę, diegiamą naują techniką, organizuojamas nuolatinis personalo profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas.
Numatoma pertvarkyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų rengimo (mokymo) programas, įgyvendinti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius mokymo, studijų bei pratybų planus ir pagal Gynybos štabo planus rengti pareigūnus ginkluotos gynybos veiksmams valstybės gynybos (karo) atveju.
29. Pareigūnai mokomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitose mokymo įstaigose, taip pat užsienio valstybių mokymo įstaigose pagal gautus iš užsienio šalių pasiūlymus ir atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius. Bus siekiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlieka tarnybą rinktinių (užkardų) valdymo grandyse bei pasienio kontrolės punktuose, mokėtų užsienio kalbų.
30. Organizuojami mokymai, pratybos ir įgyvendinamos kitos priemonės, užtikrinančios:
30.2. pasirengimą bendriems Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės padalinių veiksmams, nustatytiems valstybės sienos apsaugos priedangos planuose;
IX. Programos Įgyvendinimas
33. Numatomi tokie programos įgyvendinimo etapai:
33.1. pirmasis etapas apima laikotarpį iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Šiuo parengtiniu laikotarpiu stiprinama būsimos išorinės sienos apsauga siekiant užtikrinti apsaugos lygį, pagal efektyvumą taikomus veiklos būdus ir metodus, atitinkančius Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolės standartus. Išlaikomas pakankamas būsimos vidaus sienos apsaugos efektyvumas;
33.2. antrasis etapas – iki visiško Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimo. Šio pereinamojo laikotarpio pabaigoje Lietuvos Respublika be išlygų turi taikyti Šengeno acquis reikalavimus dėl išorinių ir vidaus sienų kontrolės;
34. Programai įgyvendinti Vyriausybė parengia ir patvirtina Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių planą.
35. Programai įgyvendinti skiriamos tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Jas Valstybės sienos apsaugos tarnyba planuoja atitinkamų metų biudžete ir valstybės investicijų programoje. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Dalis programos priemonių bus įgyvendinama iš tarptautinių organizacijų ir fondų lėšų.
36. Transporto priemonės, ryšių sistemos ir kita technika įsigyjama atsižvelgiant į eksploatavimo išlaidas ir tarnavimo laiką, valstybės sienos apsaugos plėtotės prioritetus, Europos Sąjungos standartus, užsienio pagalbą. Laivų, sraigtasparnių, automobilių, ryšių įrangos tipai derinami su Krašto apsaugos ministerija. Siekiama kuo veiksmingiau ir taupiau panaudoti plėtros projektams skiriamas lėšas.
37. Programos įgyvendinimas vertinamas kiekvienais metais, atliekant situacijos prie valstybės sienos pokyčių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos rezultatų analizę.
38. Rezultatų vertinimo kriterijai:
38.1. patruliavimo prie valstybės sienos pėsčiomis, automobiliais, plaukiojimo priemonėmis ir orlaiviais intensyvumo bei nustatytų pažeidimų skaičiaus kitimas palyginti su ataskaitiniais 2000 metais;
38.2. saugomo valstybės sienos ruožo dalis, kurioje techninėmis priemonėmis užtikrinama nuolatinė didelė valstybės sienos pažeidimų aptikimo tikimybė;