LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL LAIVŲ AVARINIŲ ATVEJŲ NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1994 m. sausio 25 d. Nr. 37

Vilnius

Vykdydamas Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (1972), Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių aktų dėl saugios laivybos užtikrinimo reikalavimus,

įsakau:

1. Patvirtinti laivų avarinių atvejų nagrinėjimo taisykles (pridedama).

2. Įpareigoti uosto kapitoną supažindinti laivų savininkus su šių taisyklių reikalavimais.

3. Pavesti Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamentui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                              JONAS BIRŽIŠKIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

1994 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 37

LAIVŲ AVARINIŲ ATVEJŲ NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Šios taisyklės numato laivų avarinių atvejų nagrinėjimo tvarką tiek laivams plaukiojant, tiek stovint uoste.

2. Šios taisyklės numato nustatyti:

2.1. aplinkybes, kuriomis įvyko laivo avarinis atvejis;

2.2. laivo avarinio atvejo priežastis;

2.3. laivo avarinio atvejo pasekmes;

2.4. asmenis, susijusius su laivo avariniu atveju;

2.5. prastovas ir techninius nuostolius, susidariusius laivo avarinio atvejo išdavoje;

2.6. klasifikuoti laivo avarinius atvejus;

2.7. parengti rekomendacijas, leidžiančias ateityje išvengti laivų avarinių atvejų.

3. Šių taisyklių reikalavimai galioja:

3.1. Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams ir plaukiojantiems su jos valstybine vėliava bei esantiems Lietuvos Respublikos pripažintų laivų klasifikacinių bendrovių įskaitoje, kai avarinis atvejis įvyko jūrose arba joms prilyginamuose vandenyse, stovint uostuose, laivų statyklose ar laivų remonto įmonėse;

3.2. laivams, plaukiojantiems su kitų valstybių vėliava, šių taisyklių VI dalyje nurodytais atvejais;

3.3. plaukiojantiems dokams, plaukiojančioms dirbtuvėms, kitoms plaukiojančioms priemonėms, atitinkančioms laivo sąvoką.

4. Šių taisyklių reikalavimai netaikomi:

4.1. kariniams ar plaukiojantiems su karinio jūrų laivyno vėliava laivams;

4.2. sportiniams laivams;

4.3. vidaus vandenų laivams, nesantiems jūrinių laivų klasifikacinių bendrovių įskaitoje;

4.4. statomiems laivams.

5. Taisyklėse priimtos sampratos ir apibrėžimai:

5.1. „avarinis atvejis“ – atsitikimas su laivu, kurio pasekoje laivas patenka į pavojingą padėtį, netenka savo jūrinių savybių ir negali normaliai plaukioti. Tai gali įvykti, esant sunkioms hidrometeorologinėms sąlygoms, gamtiniams reiškiniams, sugedus laivo mechanizmams bei sugadinus jo korpusą, paslinkus vežamam kroviniui, užplaukus ant seklumos ar atsitrenkus laivo korpusu į dugną, nutrūkus lynams, velkant laivą, užvyniojus ant laivo sraigto tinklus, lynus, virves, nuo laivo denio nukritus kroviniui, sugadinus kitus laivus, kranto statinius, kranto bei vandenų įrenginius, navigacinius ženklus.

5.2. „laivas“ – įgulos valdomas plaukiojantis vandenyse inžinerinis įrenginys, skirtas keleiviams ar kroviniams vežti, vykdyti ledo trupinimo, povandeninius, mokslinius, hidrotechninius, hidrometeorologinius, nuskendusių laivų ir krovinių iškėlimo, laivų remonto, dugno gilinimo, plaukiojančių priemonių vilkimo ir laivų gelbėjimo darbus. Laivai gali vykdyti laivybos priežiūros, pramogines, sportines ar kitas ypatingas funkcijas.

5.3 „laivo jūrinės savybės“ – laivo atitikimas laivų klasifikacinių bendrovių reikalavimų visumai, tarp jų – laivų plūdrumui, neskandumui (neskęstamumui), stovumui, valdomumui, eiklumui, tvirtumui.

II. Avarinių atvejų klasifikacija

1. Avariniai atvejai klasifikuojami:

1.1. laivo žūtis;

1.2. laivo avarija;

1.3. avarinis atsitikimas su laivu.

2. Laivo žūtis – tai tokia laivo būklė, kai įvyko visiškas laivo sudužimas arba konstrukcinis suirimas, kada jau neįmanoma ar neapsimoka laivo atstatyti.

3. Laivo avarija – tai tokia laivo būklė:

3.1. kai laivas sugadinamas taip, kad jo jūrinėms savybėms atstatyti reikia daugiau kaip 72 valandų laiko;

3.2. kai laivas sugadina kranto statinį, kranto ar vandens įrenginį, kuriems atstatyti reikia daugiau kaip 72 valandų laiko;

3.3. kai užplaukęs ant seklumos laivas būna ten daugiau kaip 48 valandas;

3.4. kai, įvykus avariniam atvejui, žuvo vienas ar daugiau žmonių.

4. Avarinis atsitikimas – tai tokia laivo būklė:

4.1. kai laivas sugadinamas taip, kad jo pataisymui reikia mažiau kaip 72 valandų laiko;

4.2. kai laivas sugadina kranto statinį, kranto ir vandens įrenginius, o jų pataisymui reikia mažiau kaip 48 valandų laiko;

4.3. kai užplaukusį ant seklumos laivą išlaisvina greičiau nei per 48 valandas;

4.4. kai sugadinami navigaciniai ženklai (įrenginiai), povandeniniai laidai, vamzdynai.

5. Visi kiti laivo sugadinimai neskaitomi avariniais atvejais, jei jų pasekoje laivas nepraranda savo jūrinių savybių, ir jie neatitinka šiose taisyklėse nurodytos klasifikacijos.

6. Laivo avarinius atvejus klasifikuoja uosto kapitonas.

7. Po avarinio atvejo klasifikacinės bendrovės išduoti laivo dokumentai netenka galios. Norint pratęsti šių dokumentų galiojimą, laivą turi patikrinti klasifikacinės bendovės specialistai.

III. Avarinių atvejų nagrinėjimo tvarka

1. Laivų avarinius atvejus nagrinėja uosto kapitonas. Esant būtinumui, jis sudaro iš reikiamų specialistų komisiją, kuriai ir pirmininkauja. Avarinio atvejo nagrinėjimo išvados pateikiamos laivų savininkams, Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamentui ir prokuratūrai (savo nuožiūra ar jai pareikalavus).

2. Pirminį avarinio atvejo tyrimą vykdo laivo kapitonas.

3. Avarinius atvejus, kurie neatitinka šiose taisyklėse nurodytai klasifikacijai, nagrinėja laivo savininkas arba, jam prašant, uosto kapitonas.

4. Avarinių atvejų nagrinėjimo išlaidas apmoka laivo savininkas įstatymų nustatyta tvarka.

IV. Pranešimų tvarka

1. Apie visus avarinius atvejus laivo kapitonas nedelsiant praneša laivo savininkui ir uosto kapitonui, o jeigu jie atsitinka užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse arba jos uoste – ir Lietuvos Respublikos atstovybei šioje valstybėje. Esant reikalui, prašo jos teisinės ar kitokios pagalbos.

2. Pranešimuose turi būti nurodoma:

2.1. įvykio data, laivinis ir vietinis laikas;

2.2. įvykio vieta (vandenyno, jūros dalis, sąsiauris, įlanka, vandenkelis, laivakelis, teritorinė jūra, vidaus vandenys, prieuostis, uostas), o taip pat laivo geografinės koordinatės įvykio metu;

2.3. iš kur ir kur plaukia laivas;

2.4. duomenys apie laivo krovinį, o jei tai tanklaivis ir neturi krovinio, – duomenys apie krovos talpų degazaciją;

2.5. hidrometeorologinės sąlygos avarinio įvykio metu ir toje jūros dalyje, kur tai įvyko (vėjo kryptis ir greitis, matomumas, jūros paviršiaus būklė, orų prognozė įvykio vietoje);

2.6. žinios apie naudojimąsi locmano arba vilkikų paslaugomis;

2.7. duomenys apie savo laivo, kitų laivų, įrengimų, statinių sugadinimus, kitokią padarytą žalą;

2.8. kitų laivų, susijusių su avariniu atveju, pavadinimai arba numeriai;

2.9. įvykio vietos užterštumo laipsnis, jeigu toks yra;

2.10. grimzlė laivo priekyje ir laivagalyje iki ir po įvykio, laivo posvyris ir diferentas, laivo kursas, grimzlės sumažėjimas arba padidėjimas, vandentalpos, tonų kiekis vienam grimzlės centimetrui, krovinio kiekis ir jo išdėstymas laive (krovos patalpose ir denyje), kuro, degalų, gėlo vandens atsargų kiekis, sunkmenos (balasto) kiekis;

2.11. žinios apie žmonių aukas, sužalojimo atvejus;

2.12. duomenys, padedantys įvertinti avarinį atvejį, nustatyti techninės pagalbos arba gelbėjimo priemonių panaudojimo tikslingumą arba laivo gelbėjimo būtinumą;

2.13. kiti, kapitono nuomone, reikalingi duomenys, įvykiui apibūdinti.

V. Nagrinėjimo tvarka

1. Atplaukęs į uostą, laivo kapitonas paros laikotarpyje pateikia uosto kapitonui raštišką pranešimą apie avarinį atvejį ir laivinį techninį tyrimo aktą;

2. Po laivo atplaukimo į uostą arba laivo įgulos atvykimo, trijų parų laikotarpyje, pateikiami šie dokumentai:

2.1. smulkus pranešimas apie įvykį, išrašai iš laivo dienynų, kitų dokumentų, asmenų, susijusių su įvykiu, paaiškinimai;

2.2. esant reikalui, užrašančių prietaisų juostos, įrašų iššifravimai, navigaciniai jūrlapiai su kelžyma įvykio metu, laivo judėjimo schema, radiolokaciniai planšetai, laivo judėjimo duomenys, radiolokatoriaus šešėlių schema, sugadinimų schemos, brėžiniai, kiti uosto kapitono reikalaujami dokumentai.

3. Pateikdamas nurodytus dokumentus, laivo kapitonas turi teisę pareikšti jūrinį protestą.

4. Nagrinėjimo metu uosto kapitonas gali pareikalauti papildomų dokumentų, reikalingų visapusiškam įvykio ištyrimui:

4.1. povandeninės laivo dalies apžiūros techninį, dokinį, siurvejerinį aktus;

4.2. klasifikacinės bendrovės laivo apžiūros techninį aktą;

4.3. sugadintų vietų fotonuotraukas;

4.4. apytikrius išankstinius nuostolių skaičiavimus bei remonto kainas;

4.5. laivą remontavusių įmonių sąskaitas.

5. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, uosto kapitonas klasifikuoja laivo avarinį atvejį ir pradeda nagrinėjimą. Jeigu avarinis atvejis neatitinka šiose taisyklėse nustatytos klasifikacijos, uosto kapitonas perduoda avarinio atvejo medžiagą laivo savininkui. Kai kuriuos avarinius atvejus, klasifikuojamus kaip „avariniai atsitikimai“, uosto kapitonas gali pavesti nagrinėti laivo savininkui, jeigu šiuo įvykiu nesuinteresuoti kiti juridiniai arba fiziniai asmenys. Šiuo atveju laivo savininkas įvykio tyrimo išvadas pateikia uosto kapitonui. Avarinius atvejus su vidaus vandens laivais, įvykusius jūrinio uosto vandenyse, nagrinėja Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos viršininkas dalyvaujant uosto kapitonui.

6. Nagrinėjimo eigoje turi būti nustatyta:

6.1. laivo, jo įgulos (įskaitant kapitoną), laivo aprūpinimo, įrangos atitikimas konvenciniams ir valstybiniams reikalavimams;

6.2. laivo plaukiojimo kelžymos bei apskaičiavimų atitikimas nustatytiems reikalavimams (navigacinio nagrinėjimo būdu);

6.3. sąlygos bei aplinkybės, kurioms esant įvyko avarinis atvejis;

6.4. priežastiniai-pasekminiai ryšiai, aplinkybės, sąlygos, įtakojančios arba buvusios šio avarinio atvejo priežastimis;

6.5. sudaromas sąrašas vadovaujančių asmenų, kurių veikla turėjo įtakos avariniam atvejui įvykti, nurodomi neįvykdyti laivybą reglamentuojančių teisinių ir norminių aktų reikalavimai;

6.6. įvertinami susijusių su avariniu atveju asmenų veiksmai atsižvelgiant į juos veikusias išorines sąlygas, jų fizinę bei psichologinę būseną, nuovargio laipsnį;

6.7. įvertinamas susijusių su avariniu atveju asmenų veiksmų atitikimas tarptautinėms bei valstybinėms laivybos taisyklėms atsižvelgiant į pateisinamą profesinį bei ūkinį rizikos laipsnį.

7. Šiose taisyklėse rizika laivyboje pripažįstami laivo vadovaujančio asmens padaryti veiksmai, kurie, pasitelkus profesines žinias, patyrimą, įvertinant nepalankias plaukiojimo sąlygas, jo nuomone, galėjo sumažinti neigiamą poveikį laivui, kroviniui, žmonėms. Įvykdžius šiuos veiksmus, žala turėtų būti žymiai mažesnė nei jų neatlikus. Rizikuojantis asmuo prieš tai turi įvykdyti visas priemones galimai žalai išvengti.

Rizika pateisinama tik tada, kai kartu įvykdomos šios nuostatos:

7.1. riziką pateisina rizikos tikslas;

7.2. tikslas negali būti pasiektas paprastais, bendrai priimtais, su rizika nesusietais veiksmais;

7.3. rizika neturi sąmoningai sudaryti sąlygų žalai;

7.4. rizikos objektu gali būti tik materialios vertybės, bet ne žmonių gyvybė.

8. Nagrinėjimo eigoje atskiros nagrinėjimo kryptys gali būti perduotos specialistų arba laboratorijų tyrinėjimui, šias išlaidas apmoka laivo savininkas.

9. Laivo savininkui, laivo kapitonui arba su avariniu atveju susijusiam asmeniui nesutikus su uosto kapitono avarinio atvejo nagrinėjimo išvadomis, jie gali kreiptis į Susisiekimo ministeriją arba teismą, pranešdami apie tai uosto kapitonui.

VI. Avarinių atvejų su laivais, plaukiojančiais su užsienio valstybių vėliavomis, nagrinėjimo tvarka

1. Avarinius atvejus, įvykusius Lietuvos Respublikos teritoriniuose ir jūrų uostų vandenyse, nagrinėja uosto kapitonas, o avarinius atvejus, įvykusius vidaus vandenyse, – Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos viršininkas.

2. Avarinius atvejus, įvykusius už Lietuvos Respublikos teritorinių vandens ribų, nagrinėja uosto kapitonas tiktai šių laivų kapitonų arba jų savininkų prašymu.

3. Plaukiojančius su užsienio valstybės vėliava laivus dėl avarinio įvykio galima sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

4. Nagrinėjimo išlaidas apmoka laivo savininkas įstatymų numatyta tvarka.

VII. Avarinių atvejų apskaita

1. Laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos valstybine vėliava, avariniai atvejai įrašomi į laivo dokumentus: dienynus, formuliarus, mechanizmų pasus, brėžinius ir pan.

2. Nagrinėjamų avarinių atvejų apskaitą atlieka Uosto kapitono valdyba.

3. Avarinių atvejų bylos saugomos uosto kapitono valdyboje tris metus, po to atiduodamos į archyvą nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai byla paimama į prokuratūrą.

4. Valstybinių, valstybinių-akcinių laivų savininkai atlieka savo laivų avarinių atvejų apskaitą. Jeigu avarinio atvejo kaltininkai yra dviejų ar kelių laivų savininkų atstovai, apskaitą atlieka ta pusė, kuriai tenka didesnė atsakomybės dalis. Esant lygiai atsakomybės daliai, apskaitą atlieka abi ar kelios pusės.

______________