LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO IR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 532/742 „DĖL PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO TVARKOS“ PAKEITIMO
2008 m. birželio 5 d. Nr. D1-315/V-540
Vilnius
Pakeičiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501; 2003, Nr. 81-3703; 2005, Nr. 141-5095; 2007, Nr. 22-849):
1. Išdėstome preambulę taip:
„Atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/121/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą (OL 2006 L 396, p. 851), ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381).“
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje (toliau – Tvarka):
2.1. Išdėstome 2.2 punktą taip:
„2.2. Ši Tvarka taikoma:
2.2.1. tiekiant rinkai ar kitaip tvarkant, taip pat laikinai įvežant į Lietuvos teritoriją perdirbimui:
2.2.1.1. chemines medžiagas ir preparatus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu;
2.2. Išdėstome 2.4 punktą taip:
„2.4. Ši Tvarka netaikoma klasifikavimui ir ženklinimui:
2.4.3. galutiniam vartotojui skirtų gaminių: kosmetikos gaminių, maisto produktų, pašarų, vaistų ir veterinarinių preparatų, taip pat invazinių medicinos įtaisų ar įtaisų, naudojamų tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu;
2.3. Išdėstome 2.5 punktą taip:
2.4. Papildome nauju 3.1.11 punktu ir jį išdėstome taip:
2.5. Išdėstome 4.1.1 punktą taip:
„4.1.1. Prieš tiekiant rinkai chemines medžiagas ir preparatus, turi būti surenkama visa esama informacija apie jų savybes arba jie turi būti ištirti, nustatytų pavojingų savybių pagrindu suklasifikuoti pagal cheminėms medžiagoms ar preparatams priskirtas pavojingumo kategorijas, nurodytas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme ir pagal šios Tvarkos 4 punkto reikalavimus, supakuoti pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 599 (Žin., 2002, Nr. 115-5161), nustatytus reikalavimus, pakuotės atitinkamai paženklintos pagal šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų reikalavimus, išskyrus cheminius preparatus, kuriems taikomi kitų juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“
2.6. Papildome nauju 4.1.11 punktu ir jį išdėstome taip:
„4.1.11. Tiekiant rinkai registruotas chemines medžiagas ir šių medžiagų turinčius cheminius preparatus, jie turi būti klasifikuojami ir ženklinami vadovaujantis registracijos tikslais apie cheminę medžiagą pateikta informacija, gauta taikant Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 12 ir 13 straipsnio reikalavimus, laikantis šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų reikalavimų, išskyrus preparatus, kuriems taikomi kitų juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“
2.7. Papildome nauju 4.1.12punktu ir jį išdėstome taip:
„4.1.12. Cheminių medžiagų, kurios yra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą, bet dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, tiekėjai rinkai, neturėdami eksperimentinių duomenų arba jų trūkstant, įpareigojami atlikti tyrinėjimus (surinkti ir įvertinti visą esamą informaciją apie cheminės medžiagos savybes ir poveikį, įskaitant bandymų rezultatus), kad galėtų sužinoti apie cheminės medžiagos savybes svarbią ir prieinamą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų šias medžiagas suklasifikuoti ir laikinai paženklinti pagal šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų reikalavimus.“
2.8. Išdėstome 4.1.6 punktą taip:
„4.1.6. Šios Tvarkos 4 punkte išdėstyti klasifikavimo reikalavimai taikomi pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurios dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, nepriklausomai nuo to, ar jos yra kaip cheminio preparato sudėtinė dalis, ar kaip cheminės medžiagos priemaiša, ar priedas, taip pat pavojingiems cheminiams preparatams.“
2.9. Išdėstome 4.1.7 punktą taip:
2.10. Papildome nauju 4.1.71 punktu ir jį išdėstome taip:
„4.1.71. Jeigu Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše nustatyta pavojingos cheminės medžiagos ribinė vertė arba kitas parametras, leidžiantis įvertinti šią medžiagą turinčių preparatų ar kitų medžiagų, turinčių šią medžiagą kaip priemaišą ar priedą, pavojingumą sveikatai ir aplinkai, ši vertė ir parametras naudojami klasifikuojant minėtus cheminius preparatus ir kitas chemines medžiagas, turinčias priemaišas ir priedus.“
2.11. Išdėstome 4.1.13 punktą taip:
„4.1.13. Cheminiai preparatai pagal jų toksikologines savybes, išskyrus kancerogenines, mutagenines ir toksiškas reprodukcijai savybes, preparatai pagal ekotoksikologines savybes klasifikuojami naudojant laboratorinių bandymų duomenis, gautus taikant Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) 13 straipsnio 2 dalyje, bandymų metodus, išskyrus atvejus, kai augalų apsaugos preparatams (pesticidams) gali būti taikomi kiti tarptautiniu mastu pripažinti metodai pagal jų tyrimą reglamentuojančius teisės aktus arba skaičiavimo metodu. Trūkstant bandymų duomenų, cheminiai preparatai klasifikuojami juos sudarančiųjų cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (skaičiavimo metodu).“
2.12. Išdėstome 4.1.19 punktą taip:
„4.1.19. Duomenys, naudojami klasifikuoti chemines medžiagas ir preparatus bandymų pagrindu, gaunami atliekant bandymus, taikant Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, bandymų metodus. Bandymai turi būti atliekami vadovaujantis geros laboratorinės praktikos (GLP) principus reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio reikalavimų.“
2.13. Išdėstome 4.1.20 punktą taip:
„4.1.20. Pagal šios Tvarkos 4.2, 4.3, 4.4 punktuose pateiktus cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijus cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami, priskiriant juos vienai ar kelioms Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme nurodytoms kategorijoms: sprogiosios, oksiduojančiosios, ypač degios, labai degios, degiosios, labai toksiškos, toksiškos, kenksmingosios, ėsdinančiosios, dirginančiosios, jautrinančiosios, kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai, aplinkai pavojingos.“
2.14. Papildome nauju 4.1.201 punktu ir jį išdėstome taip:
„4.1.201. Dauguma reikalingų duomenų klasifikavimui ir ženklinimui cheminių medžiagų, kurioms registracijos tikslais reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI, VII ir VIII prieduose nurodyta informacija, yra pagrindiniame registracijai skirtame duomenų pakete. Šis klasifikavimas ir ženklinimas prireikus turi būti peržiūrėtas, jei gaunama papildomos informacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX ir X priedus.“
2.15. Išdėstome 4.1.21 punktą taip:
2.16. Išdėstome 4.2.1 punktą taip:
„4.2.1. ĮVADAS
Cheminės medžiagos ir preparatai, klasifikuojami fizikinių cheminių savybių pagrindu, priskiriami vienai iš šių kategorijų:
– sprogiosios medžiagos ir preparatai;
– oksiduojančiosios medžiagos ir preparatai;
– ypač degios medžiagos ir preparatai;
– labai degios medžiagos ir preparatai;
– degiosios medžiagos ir preparatai.
Cheminių medžiagų sprogumo, oksidavimo ir degumo savybėms nustatyti taikomi Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodyti bandymų metodai. Kriterijai, kuriais būtina vadovautis klasifikuojant chemines medžiagas pagal jų fizikines chemines savybes, nurodyti toliau pateiktuose šios Tvarkos 4.2.2.1–4.2.2.5 punktuose.
Preparatų, taip pat cheminių augalų apsaugos preparatų pavojingumas dėl jų fizikinių ir cheminių savybių įvertinamas taikant Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytus metodus, nustatant jų fizikines chemines savybes, kurios yra būtinos preparatams klasifikuoti, pagal šios Tvarkos 4.2.2.1–4.2.2.5 punktuose nurodytus kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai cheminiams augalų apsaugos preparatams tirti yra nustatyti, jų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, kiti tarptautiniai metodai.
Tam tikrais atvejais, kai bandymų metodų, nurodytų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, taikyti negalima, gali būti taikomi alternatyvūs skaičiavimo metodai.
Dujinių preparatų degumo ir oksidavimo savybėms nustatyti gali būti taikomas skaičiavimo metodas (nurodytas 4.2.3.1.1 ir 4.2.3.1.2 punktuose). Nedujinių preparatų, turinčių organinių peroksidų, atveju oksidavimo savybėms nustatyti gali būti taikomas skaičiavimo metodas (nurodytas 4.2.2.2.1 punkte).
Kai kuriais atvejais preparatams gali būti taikomos šios išimtys, pvz., nustatyti sprogumo, oksiduojančių, ypač degių, labai degių ir degiųjų preparato savybių nebūtina, jeigu:
–– nė vienai iš preparato sudėtinių (sudedamųjų) dalių šios savybės nebūdingos ir nepanašu, kad preparatas, remiantis gamintojui prieinama informacija, galėtų kelti tokio pobūdžio pavojų;
– pakinta žinomos sudėties preparato sudėtis ir moksliškai gali būti įrodyta, kad pakartotinis pavojaus nustatymas nepakeis preparato klasifikacijos;
– asmuo, atsakingas už aerozolio pavidalo cheminių preparatų tiekimą rinkai, remiasi bandymų rezultatais ar kitais duomenimis, patvirtinančiais, kad, nepaisant aerozolių sudėtyje esančių degiųjų sudedamųjų dalių, naudojami įprastomis ar prognozuojamomis sąlygomis preparatai nekelia užsidegimo pavojaus.
Jeigu yra pakankamai įrodymų, kad cheminių medžiagų ir preparatų fizikinės cheminės savybės (išskyrus organinius peroksidus) skiriasi nuo nustatytų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais, tokios cheminės medžiagos ir preparatai turėtų būti klasifikuojami pagal jų pavojingumą šių medžiagų ir preparatų naudotojams arba kitiems asmenims.“
2.17. Išdėstome 4.2.2.1 punktą taip:
„4.2.2.1. SPROGIOSIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip sprogieji, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „E“ ir pavojingumo nuoroda „sprogioji“ pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais, jeigu šios medžiagos ir preparatai tiekiami rinkai būdami sprogūs. Viena rizikos frazė yra privaloma, ji priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:
R2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, išskyrus tuos atvejus, kai priskiriama rizikos frazė R3.
R3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
– priskiriama ypač jautrioms medžiagoms ir preparatams, pvz., tokioms kaip pikro rūgšties druskos ar pentaeritritolio tetranitratas (PETN).“
2.18. Išdėstome 4.2.2.2 punktą taip:
„4.2.2.2. OKSIDUOJANČIOSIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip oksiduojantys, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „O“ ir pavojingumo nuoroda „oksiduojanti“ pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais. Viena rizikos frazė yra privaloma, ji priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:
R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
– priskiriama organiniams peroksidams, kurie, net nesąveikaudami su kitomis degiomis medžiagomis, yra degūs.
R8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis
– priskiriama kitoms oksiduojančiosioms medžiagoms ir preparatams, įskaitant neorganinius peroksidus, kurie dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis gali sukelti gaisrą arba padidinti gaisro pavojų.
R9 Gali sprogti sumaišyta su galinčiomis degti medžiagomis
– priskiriama kitoms oksiduojančiosioms medžiagoms ir preparatams, įskaitant neorganinius peroksidus, kurie, sumaišyti su kitomis galinčiomis degti medžiagomis (pvz., kai kuriais chloratais), tampa sprogūs.“
2.19. Išdėstome 4.2.2.2.1 punktą taip:
„4.2.2.2.1. PASTABOS DĖL PEROKSIDŲ
Organiniai peroksidai ar jų turintys preparatai, kurie tiekiami rinkai būdami sprogūs, yra klasifikuojami pagal 4.2.2.1 punkte nurodytus kriterijus remiantis bandymais, atliktais vadovaujantis Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais.
Organinių peroksidų oksidavimo savybėms nustatyti negali būti taikomi Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, bandymų metodai.
Jeigu organiniai peroksidai yra atskiros medžiagos, o ne preparatai ir dar nesuklasifikuoti kaip sprogūs, jie pagal savo struktūrą klasifikuojami kaip pavojingos medžiagos (pvz.: R-O-O-H; R1-O-O-R2).
Jeigu organiniai peroksidai yra preparatai, kurie nesuklasifikuoti kaip sprogūs, jie klasifikuojami taikant žemiau nurodytą skaičiavimo metodą, įvertinus aktyviojo deguonies procentinę dalį.
Organinio peroksido preparato sudėtyje esantis deguonies kiekis (%) apskaičiuojamas pagal formulę:
16 x ?(ni x ci / mi),
čia: ni – i organinio peroksido peroksidinių grupių skaičius vienai molekulei;
ci – i organinio peroksido koncentracija (masės %);
mi – i organinio peroksido molekulinė masė.
Organinis peroksidas, nesvarbu, ar tai būtų cheminė medžiaga, ar preparatas, kuris neklasifikuojamas kaip sprogus, turi būti klasifikuojamas kaip oksiduojantysis, jeigu jo sudėtyje yra:
– daugiau negu 5 % organinio peroksido arba
– daugiau negu 0,5 % aktyviojo deguonies, išsiskiriančio iš organinio peroksido, ir daugiau negu 5 % vandenilio peroksido.“
2.20. Išdėstome 4.2.2.3 punktą taip:
„4.2.2.3. YPAČ DEGIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip ypač degūs, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „F+“ ir pavojingumo nuoroda „ypač degi“ pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais. Rizikos frazė turi būti priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:
R12 Ypač degi
– priskiriama skystosioms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra mažesnė nei 0 °C, virimo temperatūra (arba virimo temperatūrų intervale pradinė virimo temperatūra) yra mažesnė arba lygi 35 °C;
– priskiriama dujinėms medžiagoms ir preparatams, kurie, esant įprastai aplinkos temperatūrai ir normaliam slėgiui, yra degūs ore.“
2.21. Išdėstome 4.2.2.4 punktą taip:
„4.2.2.4. LABAI DEGIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip labai degūs, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „F“ ir pavojingumo nuoroda „labai degi“ pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais. Rizikos frazės priskiriamos remiantis žemiau pateiktais kriterijais:
R11 Labai degi
– priskiriama kietosioms medžiagoms ir preparatams, kurie gali lengvai užsidegti trumpam susilietę su uždegimo šaltiniu ir toliau dega arba sudega jį pašalinus;
– priskiriama skystosioms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė negu 21 °C, bet kurie nėra ypač degūs.
R15 Reaguoja su vandeniu, išskirdama ypač degias dujas
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie dėl sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria ypač degias dujas pavojingu kiekiu (mažiausias kiekis 1 l/kg/h).
R17 Savaime užsideganti ore
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali savaime (be jokios papildomos energijos) įkaisti ore įprastoje temperatūroje ir vėliau užsidegti.“
2.22. Išdėstome 4.2.2.5 punktą taip:
„4.2.2.5. DEGIOSIOS MEDŽIAGOS IR PREPARATAI
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip degūs pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais. Rizikos frazė priskiriama remiantis žemiau pateiktais kriterijais:
R10 Degi
– priskiriama skystosioms medžiagoms ir preparatams, kurių pliūpsnio temperatūra yra lygi arba didesnė nei 21 °C, bet mažesnė arba lygi 55 °C.
Tačiau praktiškai buvo įrodyta, kad cheminį preparatą, kurio pliūpsnio temperatūra lygi arba didesnė nei 21 °C ir mažesnė arba lygi 55 °C, nebūtina klasifikuoti kaip degų, jeigu toks preparatas jokiais atvejais negali palaikyti degimo ir jeigu nėra jokių priežasčių bijoti pavojaus tiems, kurie tvarko šį preparatą ar kitiems asmenims.“
2.23. Išdėstome 4.2.2.6 punktą taip:
„4.2.2.6. KITOS FIZIKINĖS CHEMINĖS SAVYBĖS
Papildomos rizikos frazės priskiriamos medžiagoms ir preparatams, kurie suklasifikuoti remiantis 4.2.2.1–4.2.2.5 arba 4.3–4.4 punktuose nurodytais kriterijais.
R1 Sausa gali sprogti
– priskiriama sprogiosioms medžiagoms ir preparatams, kurie tiekiami rinkai tirpalo ar pusiau skysta forma (pvz., nitroceliuliozė, kurios sudėtyje yra daugiau nei 12,6 % azoto).
R4 Sudaro labai jautrius sprogiuosius metalo junginius
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali sudaryti labai jautrius sprogiuosius metalų junginius (pvz., pikro rūgštis, stifno rūgštis).
R5 Kaitinama gali sprogti
– priskiriama termiškai nestabilioms medžiagoms ir preparatams, nepriskirtiems prie sprogiųjų (pvz., perchlorato rūgštis > 50 %).
R6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie aplinkos temperatūroje yra nestabilūs (pvz., acetilenas).
R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
– priskiriama chemiškai aktyvioms medžiagoms ir preparatams (pvz., fluoras, natrio hidrosulfitas).
R14 Smarkiai reaguoja su vandeniu
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, smarkiai reaguojantiems su vandeniu (pvz., acetilchloridas, šarminiai metalai, titano tetrachloridas).
R16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiosiomis medžiagomis
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie chemiškai reaguoja su oksiduojančiu reagentu sprogdami (pvz., raudonasis fosforas).
R18 Naudojama gali sudaryti degius/sprogius garų /oro mišinius
– priskiriama preparatams, kurie neklasifikuojami kaip degūs, tačiau turi lakiųjų komponentų, lengvai užsidegančių ore.
R19 Gali sudaryti sprogius peroksidus
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie gali sudaryti sprogiuosius peroksidus juos sandėliuojant (pvz., dietileteris, 1,4-dioksanas).
R30 Naudojama gali tapti labai degi
– priskiriama preparatams, kurie neklasifikuojami kaip degūs, tačiau gali tapti labai degiais pašalinus jų nedegius lakiuosius komponentus.
R44 Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta
– priskiriama medžiagoms ir preparatams, kurie neklasifikuojami kaip sprogūs, tačiau bandymais įrodyta, kad, kaitinami sandariai uždaryti, jie gali sprogti (pvz.: kai kurios medžiagos ir preparatai, kurie skyla sprogdami, kai yra kaitinami plieniniame būgne, tačiau nėra sprogūs kaitinami ne tokiuose patvariuose induose.“
2.24. Išdėstome 4.2.3.1.1 punktą taip:
„4.2.3.1.1. DEGUMAS
Šių preparatų degumo savybės yra nustatomos pagal rezultatus bandymų, atliktų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais.
Šie preparatai klasifikuojami pagal atliktų bandymų rezultatus ir ženklinami laikantis šios Tvarkos 7.4 punkto reikalavimų.
Tačiau tais atvejais, kai dujiniai preparatai pagal užsakymą yra gaminami mažais kiekiais, jų degumas gali būti įvertinamas skaičiavimo būdu:
Dujų mišinio išraiška
A1F1 + ... AiFi + ... AnFn + B1I1 +... BiIi + ... BpIp.
čia: Ai ir Bi yra molinės dalys;
Fi – degiosios dujos;
Ii – inertinės dujos;
n – degiųjų dujų kiekis (skaičius);
p – inertinių dujų kiekis (skaičius),
gali būti pertvarkyta taip, kad, taikant koeficientą Ki, visos Ii (inertinės dujos) būtų išreiškiamos azoto ekvivalentu, ir ekvivalentinis degiųjų dujų kiekis A’i būtų išreiškiamas taip:
A’i = Ai x [100 / (Ai + KiBi)]
Naudojant maksimalų degiųjų dujų kiekį, kuris mišinyje su azotu ore neužsidega, galima gauti tokią lygtį:
?A’i / Tci <= 1.
Dujų mišinys yra degus, jeigu šios lygties vertė yra didesnė už 1. Preparatas klasifikuojamas kaip ypač degus ir jam priskiriama rizikos frazė R12.
Ekvivalentiškumo koeficientas (Ki).
Ekvivalentiškumo koeficientų Ki vertės tarp inertinių dujų ir azoto bei maksimalus degių dujų kiekis (Tci) nurodytas Lietuvos standarte LST EN 720-2:2001 Gabenamieji dujų balionai. Dujos ir dujų mišiniai II dalis. Dujų ir dujų mišinių degumo ir oksidacinės gebos nustatymas.
Jeigu aukščiau paminėtame standarte nėra Tci vertės, tada turi būti taikoma atitinkama sprogumo ribinė vertė (LEL). Jeigu LEL vertė nenurodyta, tada (Tci) vertė nustatoma 1 % tūrio.
Pastabos:
– šios lygtys gali būti naudojamos dujinių preparatų ženklinimui, tačiau tai neturėtų būti laikoma būdu, pakeičiančiu bandymus nustatant techninius saugos parametrus;
– iš šios lygties neaišku, ar mišinys, kuriame yra oksiduojančiųjų dujų, gali būti saugiai paruoštas. Įvertinant degumą, į šias oksiduojančiąsias dujas neatsižvelgiama;
– pagal šią lygtį galima gauti patikimus rezultatus tik tada, kai degiosios dujos tarpusavyje nesąveikauja degumo požiūriu. Į tai būtina atsižvelgti klasifikuojant atitinkamus dujinius preparatus (pvz., halogenintus angliavandenilius).“
2.25. Išdėstome 4.2.3.1.2 punktą taip:
„4.2.3.1.2. OKSIDUOJANČIOSIOS SAVYBĖS
Jeigu Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nenurodytas metodas, kaip nustatyti dujų mišinio oksiduojančiąsias savybes, šios savybės turi būti įvertinamos taikant toliau pateiktą vertinimo metodą.
Taikant šį metodą, palyginamos mišinyje esančių dujų oksidacijos galimybės su ore esančio deguonies oksidacijos galimybėmis. Mišinyje esančių dujų koncentracija išreiškiama tūriniu procentu.
Dujų mišinys laikomas tiek pat oksiduojančiu kaip oras ar daugiau, jeigu įvykdoma ši sąlyga:
?i xi ci => 21,
čia: xi – dujų i koncentracija tūrio procentais;
ci – deguonies ekvivalentiškumo koeficientas.
Tokiu atveju preparatas klasifikuojamas kaip oksiduojantysis ir jam priskiriama rizikos frazė R8.
Oksiduojančiųjų dujų ir deguonies ekvivalentiškumo koeficientai
Koeficientai, taikomi mišinyje esančių dujų oksidacinei gebai apskaičiuoti, atsižvelgiant į ore esančio deguonies oksidacinę gebą, nurodyti Lietuvos standarte LST EN 720-2:2001:
O2 1
N20 0,6
Jeigu minėtame standarte Ci koeficiento dydis nenurodytas, taikomas koeficientas 40.“
2.26. Papildome nauju 4.3.1.21 punktu ir jį išdėstome taip:
2.27. Išdėstome 4.3.2.1.1 punktą taip:
„4.3.2.1.1. Cheminių medžiagų arba preparatų ūminis toksiškumas per virškinimo traktą turi būti nustatytas metodu, įgalinančiu apskaičiuoti LD50, arba diskriminacinės dozės nustatymu taikant fiksuotų dozių metodą (diskriminacinė dozė yra aiškiai toksiška, nenužudanti dozė. Ji turi būti vieno iš keturių Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, apibrėžtų dozavimo lygių 5, 50, 500 arba 2000 mg/kg, tačiau tam tikrais atvejais, kai netirtas vienos iš nurodytų dozių poveikis, pagal taikomo metodo reikalavimus gali būti naudojama didesnė ar mažesnė dozė). Kai tikimasi gyvūnų žūties, taikomas klasikinis metodas, įgalinantis apskaičiuoti LD50 (išankstiniam tyrimui turi būti naudojamos 25, 200 arba 2000 mg/kg dozės, tačiau tam tikrais atvejais, kai netirtas vienos iš nurodytų dozių poveikis, pagal taikomo metodo reikalavimus gali būti naudojama didesnė ar mažesnė dozė).
Sąvoka „aiškus toksiškumas“ apibūdina tiriamosios medžiagos tam tikros fiksuotos dozės sukeltą apsinuodijimą, kuris yra toks sunkus, kad didesnė fiksuota dozė tikriausiai nužudytų.
Tiriant tam tikros fiksuotos dozės poveikį, pasekmės nusakomos vienu iš šių apibūdinimu:
– išgyveno mažiau negu 100 % gyvūnų,
– išgyveno 100 % gyvūnų, nustatytas aiškus toksiškumas,
– išgyveno 100 % gyvūnų, aiškus toksiškumas nenustatytas.
4.3.2.2., 4.3.2.3., 4.3.2.4 punktuose išvardytuose kriterijuose nurodomi tik galutiniai bandymų rezultatai. 2000 mg/kg dozė turi būti naudojama pirmiausia gaunant duomenis apie poveikio pasekmes tokių medžiagų, kurių ūminis toksiškumas nedidelis ir jos neklasifikuojamos pagal ūminio toksiškumo duomenis.
Kartais reikia daryti bandymus naudojant didesnes ar mažesnes dozes, jei dar nebuvo išbandyta tinkamo lygio dozė.“
2.28. Išdėstome 4.3.2.2 punktą taip:
„4.3.2.2. LABAI TOKSIŠKOS
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip labai toksiški, pavojingumo simbolis „T+“ ir pavojingumo nuoroda „labai toksiška“ priskiriami pagal toliau nurodytus kriterijus. Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:
R28 Labai toksiška prarijus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms LD50 per virškinimo traktą <= 25 mg/kg,
– fiksuotų dozių metodu įvedus per virškinimo traktą 5 mg/kg dozę, išgyveno mažiau negu 100 % žiurkių,
– per virškinimo traktą įvedus <= 25 mg/kg dozes, žūna daug žiurkių, taikant klasikinį metodą, įgalinantį apskaičiuoti LD50.
R27 Labai toksiška susilietus su oda
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms arba triušiams LD50 per odą <= 50 mg/kg.
R26 Labai toksiška įkvėpus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms aerozolių arba dulkių LC50 <= 0,25 mg/l/4 val.,
– žiurkėms dujų ir garų LC50 <= 0,5 mg/l/4 val.
R39 Pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš R26, R27, R28 nurodytos dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.
R39/26, R39/27, R39/28, R39/26/27, R39/26/28, R39/27/28, R39/26/27/28 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.“
2.29. Išdėstome 4.3.2.3 punktą taip:
„4.3.2.3. TOKSIŠKOS
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip toksiški, pavojingumo simbolis „T“ ir pavojingumo nuoroda „toksiška“ priskiriami pagal toliau nurodytus kriterijus. Rizikos frazės parenkamos pagal šiuos kriterijus:
R25 Toksiška prarijus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms per virškinimo traktą 25 < LD50 <= 200 mg/kg,
– per virškinimo traktą įvedus diskriminacinę dozę 5 mg/kg, išgyveno 100 % žiurkių, nustatytas aiškus toksiškumas,
– per virškinimo traktą įvedus > 25 mg/kg, bet <= 200 mg/kg dozes, žūna daug žiurkių, (taikant klasikinį metodą, įgalinantį apskaičiuoti LD50.
R24 Toksiška susilietus su oda
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms arba triušiams per odą 50 < LD50 <= 400 mg/kg.
R23 Toksiška įkvėpus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms aerozolių arba dulkių 0,25 < LC50 <= 1 mg/l/4 val.,
– žiurkėms dujų ir garų 0,5 < LC50 <= 2 mg/l/4 val.
R39 Pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš R25, R24, R23 nurodytų dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.
R39/23, R39/24, R39/25, R39/23/24, R39/23/25, R39/24/25, R39/23/24/25 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.
R48 Veikiant ilgą laiką, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
Kai turima duomenų, kad pakartotinis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus (toksikologiškai reikšmingus funkcinius sutrikimus arba morfologinius pokyčius). Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip toksiški, jeigu toksikologiškai reikšmingi funkciniai sutrikimai arba morfologiniai pokyčiai atsiranda po 10 kartų mažesnių dozių (koncentracijų) negu nurodytos 4.3.2.4 punkto kriterijuose rizikos frazei R48 priskirti.
R48/23, R48/24, R48/25, R48/23/24, R48/23/25, R48/24/25, R48/23/24/25 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.“
2.30. Išdėstome 4.3.2.4 punktą taip:
„4.3.2.4. KENKSMINGOSIOS
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip kenksmingi, pavojingumo simbolis „Xn“ ir pavojingumo nuoroda „kenksminga“ priskiriami pagal toliau nurodytus kriterijus:
Rizikos frazės parenkamos pagal šiuos kriterijus:
R22 Kenksminga prarijus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms per virškinimo traktą 200 < LD50 <= 2000 mg/kg,
– per virškinimo traktą, įvedus diskriminacinę dozę 50 mg/kg, išgyveno 100% žiurkių, nustatytas aiškus toksiškumas,
– per virškinimo traktą įvedus diskriminacinę dozę 500 mg/kg, išgyveno mažiau kaip 100 % žiurkių.
– per virškinimo traktą įvedus > 200 mg/kg, bet <= 2000 mg/kg dozes, žūna daug žiurkių, taikant klasikinį metodą, įgalinantį apskaičiuoti LD50.
R21 Kenksminga susilietus su oda
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms arba triušiams per odą 400 < LD50 <= 2 000 mg/kg.
R20 Kenksminga įkvėpus
Kai ūminio toksiškumo duomenys yra tokie:
– žiurkėms aerozolių arba dulkių 1 < LC50 <= 5 mg/l/4 val.,
– žiurkėms dujų ir garų 2 < LC50 <= 20 mg/l/4 val.
R65 Kenksminga – prarijus gali pažeisti plaučius
Kai skysta medžiaga ar preparatas dėl mažos klampos kelia įsiurbimo į plaučius pavojų. Ši rizikos frazė priskiriama:
– medžiagoms ir preparatams, kurių sudėtyje yra 10 % ar daugiau alifatinių, aliciklinių ir aromatinių angliavandenilių ir kurių:
– ištekėjimo trukmė trumpesnė nei 30 sek. 3 mm ISO piltuvėlyje, tiriant pagal LST EN ISO 2431:2000 Dažai ir lakai. Ištekėjimo trukmės nustatymas naudojant piltuvėlius,
– arba kinematinė klampa 40 °C temperatūroje mažesnė už 7x10-6 m2/sek., matuojant kalibruotu stiklo kapiliarų viskozimetru pagal LST EN ISO 3104+AC:2000 naftos produktai. Šviesūs ir tamsūs skystieji naftos produktai. Kinematinės klampos nustatymas ir dinaminės klampos apskaičiavimas ir LST ISO 3105:2001 stikliniai kapiliariniai viskozimetrai kinematinei klampai nustatyti. techniniai reikalavimai ir darbo instrukcijos,
– arba kinematinis klampis 40 °C temperatūroje mažesnis už 7x10-6 m2/sek., matuojant sunkiosios viskozimetrijos būdu pagal LST EN ISO 3219:2000 Plastikai. skystos, emulsijos arba dispersijos būsenų polimerai (dervos). Klampio nustatymas sunkiuoju viskozimetru, esant tam tikram poslinkio greičiui.
Šiuos kriterijus atitinkančios medžiagos ir preparatai neklasifikuojami kaip kenksmingi ir rizikos frazė R65 jiems nepriskiriama, jeigu 25 °C temperatūroje vidutinė jų paviršiaus įtemptis, išmatuota du Nouy tensiometru arba taikant Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytus bandymo metodus, yra didesnė kaip 33 mN/m,
– kitoms medžiagoms ir preparatams, remiantis praktine žmonių patirtimi.
R68 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
Kai turima patikimų įrodymų, kad vienkartinis medžiagos ar preparato vienos iš nurodytų dozės (koncentracijos) poveikis gali sukelti negrįžtamus pakenkimus, išskyrus kancerogeninį, mutageninį poveikį ir toksiškumą reprodukcijai.
R68/20, R68/21, R68/22, R68/20/21, R68/20/22, R68/21/22, R68/20/21/22 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.
R48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
Kai turima duomenų, kad pakartotinis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus (toksikologiškai reikšmingus funkcinius sutrikimus arba morfologinius pokyčius). Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip kenksmingi, jeigu toksikologiškai reikšmingi funkciniai sutrikimai arba morfologiniai pokyčiai atsiranda dėl tokių dozių (koncentracijų) poveikio:
– žiurkėms per virškinimo traktą <= 50 mg/kg/d.,
– žiurkėms arba triušiams per odą <= 100 mg/kg/d.,
– žiurkėms per kvėpavimo takus <= 0,25 mg/l,6 val./d.
Nurodytų dozių (koncentracijų) reikšmės taikomos tuo atveju, kai sunkūs sutrikimai nustatomi poūminio toksiškumo (90 dienų) tyrimu. Interpretuojant kartotinio toksiškumo (28 dienų) tyrimo duomenis, šios dozės (koncentracijos) didinamos 3 kartus. Lėtinio toksiškumo (2 metų) tyrimo duomenys vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Kai atlikti keli tyrimai, medžiaga ar preparatas klasifikuojamas pagal ilgiausio tyrimo duomenis.
R48/20, R48/21, R48/22, R48/20/21, R48/20/22, R48/21/22, R48/20/21/22 rizikos frazių deriniai priskiriami medžiagos ar preparato patekimo į organizmą būdui nurodyti.“
2.31. Išdėstome 4.3.2.5 punktą taip:
„4.3.2.5. ĖSDINANČIOSIOS
Medžiagos ir preparatai laikomi ėsdinančiaisiais, jeigu susilietę su sveika, anksčiau bandymams nenaudotų gyvūnų oda ją suardo bent vienam gyvūnui (tiriant Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nustatytais metodais (toliau – nustatyti tyrimo metodai) arba analogiškais metodais) arba jeigu tokias pasekmes galima nuspėti (pvz., stiprios rūgštys, kurių pH <= 2, stiprūs šarmai, kurių pH >= 11,5). Kai klasifikuojama remiantis mažu ar dideliu pH, turi būti atsižvelgta į rūgštinį ar šarminį rezervą. Jeigu dėl rūgštinio ar šarminio rezervo medžiaga ar preparatas galėtų būti neklasifikuojamas kaip ėsdinantis, tą turi patvirtinti kitų tyrimų (pirmiausiai pripažintų tyrimų in vitro) duomenys. Klasifikuojant galima remtis pripažintų in vitro bandymų, pvz., minėto Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, rezultatais (rizikos frazė R35 arba R34 parenkama pagal metodo kriterijus).
Medžiagos ar preparatai klasifikuojami kaip ėsdinantys, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „C“ ir pavojingumo nuoroda „ėsdinanti“ pagal šiuos kriterijus:
Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:
R35 Stipriai nudegina
Kai medžiagos ir preparatai susilietę su sveika, anksčiau bandymams nenaudotų gyvūnų oda ją suardo per 3 minutes ar trumpesnį laiką arba jeigu tokias pasekmes galima numatyti. Ši frazė parenkama ir tuo atveju, kai klasifikuojama remiantis tik mažu ar dideliu pH.
R34 Nudegina
Kai medžiagos ir preparatai susilietę su sveika, anksčiau bandymams nenaudotų gyvūnų oda ją suardo per 4 valandas ar trumpesnį laiką arba jeigu tokias pasekmes galima numatyti. Ši frazė parenkama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie neardo odos.“
2.32. Išdėstome 4.3.2.6.1 punktą taip:
„4.3.2.6.1. ODOS UŽDEGIMAS
Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:
R38 Dirgina odą
Kai medžiagos ir preparatai, kurie susilietę su triušių oda greičiau kaip per keturias valandas sukelia sunkų jos uždegimą, trunkantį ne mažiau kaip 24 valandas (nustatytą triušiui pagal Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, minimą odos dirginimo metodą). Ši frazė parenkama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie nedirgina odos.
Odos uždegimas yra sunkus, jeigu:
– bendras paraudimo ir šašo formavimosi arba patinimo įvertinimo vidurkis yra 2 balai ar didesnis;
– jei darant Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nustatytą bandymą, dviejų ar daugiau triušių odos paraudimo ir šašo formavimosi arba patinimo įvertinimo vidurkis, apskaičiuotas kiekvienam gyvūnui, yra 2 balai ar didesnis. Ši sąlyga taikoma, kai bandymui naudojami 3 triušiai. Abiem atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai;
– dviejų ar daugiau triušių odos žymus uždegimas išlieka iki stebėjimo periodo pabaigos. Be to, turi būti atsižvelgta į specifines pasekmes (pavyzdžiui, hiperplaziją, pleiskanojimą, spalvos pokyčius, trūkinėjimą, šašus, alopeciją). Duomenys apie odos dirginimą gali būti gaunami ir atliekant kitus bandymus su gyvūnais (žr. paaiškinimus dėl rizikos frazės R48 priskyrimo). Kitais bandymais gauti duomenys rodo sunkų odos uždegimą, jei yra analogiški aprašytiesiems;
– praktinė žmonių patirtis rodo, kad medžiaga po vienkartinio, ilgo ar pakartotinio sąlyčio su oda sukelia sunkų jos uždegimą.
Kai kurie piretroidiniai pesticidai po sąlyčio su žmogaus oda sukelia paresteziją. Vien tik dėl šios pasekmės medžiaga nepriskiriama dirginančioms odą medžiagoms. Ženklinant tokią medžiagą, jai priskiriama saugos frazė S24.“.
2.33. Išdėstome 4.3.2.6.2 punktą taip:
„4.3.2.6.2. AKIŲ PAŽEIDIMAI
Rizikos frazės priskiriamos pagal šiuos kriterijus:
R36 Dirgina akis
Kai medžiagos ir preparatai, kuriais paveikus gyvūnų akis, sukelia žymius jos pažeidimus, atsirandančius per 72 valandas ir trunkančius ne trumpiau kaip 24 valandas. Ši frazė priskiriama ir organiniams peroksidams, išskyrus tuos atvejus, kai turimi duomenys rodo, kad jie nedirgina akių.
Akies pažeidimai yra reikšmingi, jei pagal Komisijos reglamentą dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, akių dirginimo bandymo vidutinių balų vertės yra šios:
– bendras ragenos padrumstėjimo įvertinimo vidurkis yra 2 balai ar didesnis, bet mažesnis negu 3 balai. Bandymui naudojant 3 triušius, analogiškas vidurkis apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių;
– bendras rainelės pažeidimo įvertinimo vidurkis yra 1 balas ar didesnis, bet mažesnis negu 1,5 balo. Bandymui, atliekamam Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nustatytais metodais naudojant 3 triušius, vidurkis, apskaičiuotas dviem ar daugiau triušių, yra l balas ar didesnis, bet mažesnis negu 2 balai;
– bendras konjunktyvos paraudimo įvertinimo vidurkis yra 2,5 balo ar didesnis. Visais atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai;
– akies junginės pabrinkimas (chemozė) yra lygus ar didesnis kaip 2,
ar, kai Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, minėtas bandymas daromas su trimis gyvūnais, bent dviejų gyvūnų pažeidimai yra lygiaverčiai bet kuriai iš pirmiau nurodytų verčių, išskyrus rainelės pažeidimo vertę, kuri turėtų būti lygi ar didesnė kaip 1, bet mažesnė kaip 2, ir junginės paraudimo vertę, kuri turėtų būti lygi ar didesnė kaip 2,5.
Abiem atvejais atitinkamoms vidutinėms balų vertėms apskaičiuoti reikia vartoti visas balų vertes, gautas kiekvieną kartą vertinant poveikį (24, 48 ir 72 h).
– Medžiagos ar preparatai, kurie sukelia žmonėms didelius akių pažeidimus, kaip rodo praktinė patirtis.
– Organiniai peroksidai, išskyrus atvejus, kai yra priešingi duomenys.
R41 Gali smarkiai pažeisti akis
Kai medžiagos ir preparatai, kuriais paveikus gyvūnų akis, sukelia sunkius jos pažeidimus, atsirandančius per 72 valandas ir trunkančius ne trumpiau kaip 24 valandas.
Akių pažeidimai yra sunkūs, jei pagal Komisijos reglamentą dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, akių dirginimo bandymo vidutinių balų vertės yra šios:
– bendras ragenos padrumstėjimo įvertinimo vidurkis yra lygus ar didesnis negu 3 balai. Bandymui naudojant 3 triušius, analogiškas vidurkis apskaičiuotas dviems ar daugiau triušių;
– bendras rainelės pažeidimo įvertinimo vidurkis yra 1,5 balo ar didesnis. Bandymui naudojant 3 triušius, vidurkis, apskaičiuotas dviems ar daugiau triušių, yra 2 balai.
Abiem atvejais atskirai skaičiuojami kiekvieno stebėjimo termino (24,48,72 h) kiekvienos pasekmės įvertinimo vidurkiai,
– akies pažeidimai išlieka ilgiau negu 3 paras;
– negrįžtamai pakinta akių spalva;
– medžiagos ir preparatai, kurie sukelia žmonėms sunkius akių pažeidimus, kaip rodo praktinė patirtis.
Kai medžiaga ar preparatas klasifikuojamas kaip ėsdinantis, priskiriant rizikos frazę R34 arba R35, manoma, kad šios rizikos frazės įspėja ir apie smarkaus akių pažeidimo pavojų, todėl ženklinant tokią medžiagą ar preparatą rizikos frazė R41 nenaudojama.“
2.34. Išdėstome 4.3.2.7.2 punktą taip:
„4.3.2.7.2. JAUTRINIMAS PER ODĄ
Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip jautrinantys, jiems priskiriamas pavojingumo simbolis „Xi“, pavojingumo nuoroda „dirginanti“ ir rizikos frazė R43 pagal šiuos kriterijus:
R43 Gali sukelti alergiją susilietus oda
Kai:
– praktinė žmonių patirtis rodo, kad medžiaga ar preparatas susilietęs su oda gali sukelti alergiją daugeliui žmonių;
– atitinkamų bandymų su gyvūnais rezultatai teigiami.
Kai klasifikuojama remiantis praktine žmonių patirtimi, rizikos frazei R43 priskirti pakanka, jeigu:
– atliktų daugiau negu vienoje klinikoje odos mėginių rezultatai teigiami arba
– epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad medžiaga ar preparatas sukelia alerginį kontaktinį dermatitą. Vertinant šių tyrimų rezultatus, labai svarbi yra medžiaga paveiktų ir susirgusių žmonių proporcija, net jeigu susirgusių žmonių skaičius nedidelis, arba
– teigiami bandymų su žmonėmis rezultatai (turi būti atsižvelgta į 4.3.2.1 punkte nurodytus principus).
Kai klasifikuojama remiantis praktine žmonių patirtimi, rizikos frazei R43 priskirti, kai yra būtinųjų papildomų duomenų, pakanka, jeigu:
– nustatyti pavieniai medžiagos sukelto alerginio kontaktinio dermatito atvejai arba
– epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad medžiaga sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, tačiau šių tyrimų statistinio patikimumo rodikliai nepakankami.
Minėti būtinieji papildomi duomenys gali būti:
– nustatytais tyrimo metodais gauti rezultatai mažesni už toliau nurodytą ribą, tačiau yra netoli jos ir dėl to turėtų būti laikomi svarbiais;
– tyrimų, atliktų nestandartiniais metodais, duomenys;
– duomenys apie atitinkamą medžiagos struktūros ir jos poveikio sąryšį.
Teigiami bandymų su gyvūnais rezultatai yra tada, kai taikant odos jautrinimo pagalbinio tipo bandymų metodą, nurodytą Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, ar taikant kitus pagalbinio tipo bandymų metodus, nustatomas ne mažiau kaip 30 % gyvūnų atsakas arba taikant visus kitus tyrimų metodus nustatomas ne mažiau kaip 15 % gyvūnų atsakas.“
2.35. Išdėstome 4.3.2.11.1 punktą taip:
„4.3.2.11.1. PAAIŠKINIMAI DĖL TOKSIŠKUMO REPRODUKCIJAI KATEGORIJŲ
Toksiškumas reprodukcijai apima vyro ir moters reprodukcinių funkcijų ar pajėgumo pakenkimus ir jų palikuonių nepaveldimus sveikatos sutrikimus. Išvardytus pakenkimus galima suskirstyti į 2 grupes: vyro ar moters vaisingumo pakenkimai ir palikuonių vystymosi sutrikimai.
1. Vyro ar moters vaisingumo pakenkimai apima:
– libido (potraukio, aistros) sutrikimą,
– seksualinio elgesio sutrikimą,
– spermatogenezės ar ovogenezės pakenkimus,
– hormoninius ar fiziologinius pakenkimus, kurie gali sumažinti pajėgumą apvaisinti, sutrikdyti apvaisinimo procesą arba apvaisinto kiaušinėlio vystymąsi iki implantacijos, arba implantacijos procesą.
2. Palikuonių vystymosi sutrikimai turi būti traktuojami pačia plačiausia prasme; jie apima bet kurį žalingą poveikį normaliam palikuonių vystymuisi iki ir po gimimo, nesvarbu, ar šio poveikio pasekmės atsirado prieš gimstant (embriotoksiškumas, fetotoksiškumas, teratogeniškumas), ar jau gimus:
– mažesnę, palyginti su norma, kūno masę;
– augimo ir vystymosi sulėtėjimą;
– toksinį poveikį atskiriems organams;
– mirtį;
– abortą;
– sklaidos trūkumus;
– funkcinius sutrikimus;
– perinatalinius ir postnatalinius sutrikimus;
– fizinio ar protinio vystymosi sutrikimus nuo gimimo iki lytinės brandos;
– lytinės brandos sutrikimus.
Cheminės medžiagos priskirtinos toksiškoms reprodukcijai tais atvejais, kai jos turi būdingą ar specifinę, savybę sukelti šias pasekmes.
Cheminės medžiagos nepriskiriamos toksiškoms reprodukcijai, kai toksiškumas reprodukcijai yra tik antrinė kito nespecifinio toksinio poveikio pasekmė. Šiuo požiūriu svarbiausios yra medžiagos, sukeliančios toksiškumą reprodukcijai tokiomis dozėmis, kurios nesukelia kitokio toksinio poveikio.
Cheminė medžiaga dėl jos poveikio vaisingumui ir (arba) palikuonių vystymuisi priskiriama 1 kategorijai remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis. 2 arba 3 kategorijai medžiaga priskiriama remiantis pirmiausia bandymų su gyvūnais duomenimis. In vitro arba bandymų su paukščių kiaušiniais duomenys yra tik papildomi duomenys, jais remiantis priskirti medžiagą 2 arba 3 kategorijai galima tik išimtiniais atvejais, kai nėra in vivo bandymų duomenų.
Manoma, kad galima nustatyti toksiškų reprodukcijai medžiagų ribines dozes (koncentracijas), nesukeliančias žalingo poveikio. Bandymais su gyvūnais nustačius medžiagos toksiškumą reprodukcijai, tam tikrais atvejais galimybės panaudoti tokius duomenis vertinant pavojų žmogui gali būti abejotinos (pavyzdžiui, poveikis nustatytas tiriant tik labai dideles dozes arba yra dideli žmogaus ir gyvūno šios medžiagos toksikokinetikos skirtumai, arba medžiagos patekimo į organizmą būdas netaikytinas žmogui). Šios ar panašios priežastys suteikia pagrindą priskirti medžiagą 3 kategorijai ar iš viso nepriskirti toksiškoms reprodukcijai medžiagoms.
Kai atlikus tyrimą Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nustatytais metodais, ne mažesnė kaip 1000 mg/kg per virškinimo traktą dozė nesukelia toksiškumo reprodukcijai simptomų, didesnių dozių poveikio tirti nebūtina. Kai turima duomenų apie didesnių dozių toksišką poveikį reprodukcijai, šie duomenys turi būti vertinami kartu su kita tinkama informacija. Paprastai nebūtina medžiagą priskirti toksiškoms reprodukcijai, jeigu tokį poveikį sukelia tik didesnės už ribinę dozės.“
2.36. Papildome nauju 4.4.1.11 punktu ir jį išdėstome taip:
„4.4.1.11. Toliau nurodyti kriterijai tiesiogiai išplaukia (kyla) iš bandymų metodų, nurodytų Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, jei jie yra paminėti. Bandymų metodai, reikalingi gauti duomenis Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VII ir VIII prieduose nurodytam pagrindiniam duomenų paketui, yra riboti ir gaunamos informacijos iš šiais metodais atliktų bandymų atitinkamam klasifikavimui gali nepakakti. Klasifikavimas gali pareikalauti papildomų duomenų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX ir X prieduose, arba kitų lygiaverčių bandymų. Be to, cheminės medžiagos klasifikacija gali būti peržiūrėta atsižvelgiant į kitus naujus duomenis.“
2.37. Išdėstome 4.4.1.3 punktą taip:
„4.4.1.3. Preparatų poveikis aplinkai įvertinamas pagal vieną pateiktų metodų:
a) juos sudarančių cheminių medžiagų klasifikacijos pagrindu (toliau – skaičiavimo metodas), pagal šios Tvarkos 4.4.3 punktą;
2.38. Papildome nauju 4.4.1.31 punktu ir jį išdėstome taip:
„4.4.1.31. Duomenys, reikalingi cheminiams preparatams klasifikuoti ir ženklinti, pagal ekotoksikologines savybes, paprastai gali būti gaunami:
a) tik toksiškumo vandens aplinkai:
– taikant Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytus metodus pagal šios tvarkos 4.4.1.4. punkte nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai cheminiams augalų apsaugos preparatams tirti, vadovaujantis jų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra nustatyti kiti tarptautiniu mastu pripažinti metodai;
c) galimam (ar tikrajam) biologiniam kaupimui įvertinti, nustatant Log Pow (ar biokoncentravimo faktorių (BCF), ar suskaidomumui įvertinti taikant standartinį (skaičiavimo) metodą;
2.39. Išdėstome 4.4.1.4 punktą taip:
„4.4.1.4. Paprastai preparatas klasifikuojamas taikant bendrai priimtą skaičiavimo metodą, tačiau ūmiam toksiškumui nustatyti kartais būtina atlikti preparato bandymus.
Tokių preparatų bandymų rezultatai gali turėti įtakos klasifikacijai dėl ūmaus toksiškumo, kuri prieš tai buvo nustatyta taikant bendrai priimtą skaičiavimo metodą.
Jeigu tokius bandymus pasirenka asmuo, atsakingas už preparato tiekimą rinkai, turi būti užtikrinama, kad bus laikomasi Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nustatytų metodų kokybės kriterijų.
Be to, būtina atlikti visų trijų rūšių bandymus (jūros dumblių, dafnijų ir žuvų) pagal 4.4.2.1 punkte nustatytus klasifikavimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai atlikus vienos rūšies bandymą, preparatui buvo priskirta aukščiausia pavojingumo kategorija dėl ūmaus toksiškumo arba bandymo rezultatai jau buvo gauti iki šios Tvarkos įsigaliojimo.“
2.40. Išdėstome 4.4.2.1.2.1 punktą taip:
„4.4.2.1.2.1. R52 Kenksmingos vandens organizmams
ir
R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
Priskiriama cheminėms medžiagoms, kurių ūmus toksiškumas yra toks:
96 val. LC50 (žuvims) 10 mg/l < LC50 <= 100 mg/l;
arba 48 val. EC50 (dafnijoms) 10 mg/l < EC50 <= 100 mg/l;
arba 72 val. IC50 (jūros dumbliams) 10 mg/l < IC50 <= 100 mg/l
ir medžiaga nelengvai suskaidoma.
Šis kriterijus yra taikomas visais atvejais, išskyrus atvejus, kai turima papildomų mokslinių duomenų apie suskaidymą ir (arba) toksiškumą, įrodančių, kad nei medžiaga (preparatas), nei jos (jo) skilimo produktai nesukels potencialaus ilgalaikio ir (arba) uždelsto pavojaus vandens ekosistemoms. Tokie papildomi moksliniai įrodymai turėtų būti paprastai pagrindžiami bandymais, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IX priedą, arba lygiaverčiais bandymais, patvirtinančiais, kad:
– galimas greitas medžiagos skaidymasis vandens aplinkoje;
– negalimas lėtinio toksiškumo poveikis esant 1,0 mg/litre koncentracijai, t. y. nestebimo poveikio koncentracija, nustatyta atliekant ilgalaikius toksiškumo žuvims ar dafnijoms tyrimus, yra didesnė nei 1,0 mg/litre.“
2.41. Išdėstome 5 punkto „Saugos frazių parinkimas“ pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų saugos frazių S1, S17, S20, S26, S27, S28, S36, S37, S39, S45, S46 ir S47 parinkimo bendruosius kriterijus taip:
„S1 Laikyti užrakintą
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos, toksiškos ir ėsdinančiosios medžiagos bei preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, jeigu jie parduodami plačiajai visuomenei.
S17 Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų
– Taikymo sritis
– Medžiagos ir preparatai, kurie su galinčiomis degti medžiagomis gali sudaryti sprogius arba savaime užsidegančius mišinius.
– Naudojimo kriterijai
– Tinkama naudoti specialiaisiais atvejais, pvz., norint sugriežtinti įspėjimus, apibūdintus R8 ir R9 frazėmis.
S20 Naudojant nevalgyti ir negerti
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos, toksiškos ir ėsdinančiosios medžiagos bei preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz., arsenas ir arseno junginiai, fluoracetatai), ypač kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.
S26 Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją
– Taikymo sritis
– Ėsdinančiosios arba dirginančiosios medžiagos ir preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma ėsdinančiosioms medžiagoms ir preparatams ir jeigu jau priskirta rizikos frazė R41.
– Rekomenduojama dirginančiosioms medžiagoms ir preparatams, kuriems jau priskirta rizikos frazė R36.
S27 Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos, toksiškos ar ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R27, ir yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.
– Rekomenduojama labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R27 ir kurie naudojami pramonėje. Tačiau ši saugos frazė gali būti netaikoma, jeigu jau yra priskirta saugos frazė S36.
– Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė R24, taip pat ėsdinančiosioms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.
S28 Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti ... (kuo – nurodo gamintojas)
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos, toksiškos ar ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma labai toksiškoms medžiagoms ir preparatams.
– Rekomenduojama kitoms, aukščiau paminėtoms medžiagoms ir preparatams, ypač tais atvejais, kai vanduo nėra tinkamiausias plovimo skystis.
– Rekomenduojama ėsdinančiosioms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė.
S36 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius
– Taikymo sritis
– Organiniai peroksidai.
– Labai toksiškos, toksiškos ir kenksmingos medžiagos bei preparatai.
– Ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma labai toksiškoms ir ėsdinančiosioms medžiagoms bei preparatams.
– Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė arba R21, arba R24.
– Privaloma 3 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms ir kitoms medžiagoms, toksiškoms reprodukcijai, nebent poveikis atsiranda išskirtinai tik įkvėpus šią medžiagą ar preparatą.
– Privaloma organiniams peroksidams.
– Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, jeigu LD50 dydis odai nežinomas, tačiau tikėtina, kad medžiaga ar preparatas, pakliuvęs ant odos, bus toksiškas.
– Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, naudojamiems pramonėje, kurie dėl jų ilgo naudojimo gali pakenkti sveikatai..
S37 mūvėti tinkamas pirštines
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos, toksiškos, kenksmingos ar ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai.
– Organiniai peroksidai.
– Medžiagos ir preparatai, dirginantys ar jautrinantys odą.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma labai toksiškoms ir ėsdinančiosioms medžiagoms bei preparatams.
– Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirta rizikos frazė arba R21, R24 ar R43.
– Privaloma 3 kategorijos kancerogeninėms, mutageninėms ir toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir preparatams, nebent poveikis atsiranda išskirtinai tik įkvėpus šios medžiagos ar preparato.
– Privaloma organiniams peroksidams.
– Rekomenduojama toksiškoms medžiagoms ir preparatams, jeigu LD50 dydis odai yra nežinomas, tačiau tikėtina, kad medžiaga ar preparatas pakliuvęs ant odos yra kenksmingas.
– Rekomenduojama medžiagoms ir preparatams, kurie dirgina odą. S39 Naudoti akių (veido) apsaugos priemones
– Taikymo sritis
– Organiniai peroksidai.
– Ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai, turintys dirginančiųjų medžiagų, kurios kelia pavojų sunkiai pažeisti akis.
– Labai toksiškos ir toksiškos medžiagos bei preparatai.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma medžiagoms ir preparatams, kuriems priskirtos rizikos frazės R34, R35 ar R41.
– Privaloma organiniams peroksidams.
– Rekomenduojama, kai būtina atkreipti naudotojo dėmesį dėl galimo poveikio akims, patekus į jas medžiagoms ir preparatams, kuris nebuvo paminėtas priskiriant anksčiau paminėtas rizikos frazes.
– Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais labai toksiškoms ir toksiškoms medžiagoms bei preparatams, kai egzistuoja pavojus apsitaškyti ir kai yra tikimybė, kad juos lengvai gali sugerti oda.
S45 Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją (jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)
– Taikymo sritis
– Labai toksiškos medžiagos ir preparatai.
– Toksiškos ir ėsdinančiosios medžiagos ir preparatai.
– Medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti sukelia jautrinimą.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma paminėtoms medžiagoms ir preparatams.
S46 Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę
– Taikymo sritis
– Visos pavojingos medžiagos ir preparatai, išskyrus labai toksiškas, toksiškas, ėsdinančiąsias ar aplinkai pavojingas.
– Naudojimo kriterijai
– Privaloma visoms paminėtoms pavojingoms medžiagoms ir preparatams, kai yra tikimybė, kad juos naudos plačioji visuomenė, nebent nėra pagrindo bijoti, kad juos gali praryti, ypač vaikai.
S47 Laikyti ne aukštesnėje negu ... °C temperatūroje (nurodo gamintojas)
– Taikymo sritis
– Medžiagos ir preparatai, kurie tam tikroje temperatūroje tampa nestabilūs.
– Naudojimo kriterijai
– Paprastai apsiribojama specialiaisiais atvejais (pvz., tam tikri organiniai peroksidai).“
2.42. Išdėstome 7.1.1 punktą taip:
„7.1.1. Tiekiamos rinkai pavojingos cheminės medžiagos, taip pat preparatai, kurie turi savo sudėtyje nors vieną pavojingą medžiagą ir suklasifikuoti kaip pavojingi pagal šios Tvarkos 4 punkto nuostatas (toliau – Pavojingi preparatai), bei preparatai, kurie nepriklausomai nuo to, suklasifikuoti jie kaip pavojingi pagal šios Tvarkos 4 punkto nuostatas ar ne, atitinka 7.4.6 ir 7.4.7 punktuose nurodytus reikalavimus, turi būti paženklinti pagal šios Tvarkos 7 punkto reikalavimus. Nepaženklintas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kurių ženklinimas neatitinka šios Tvarkos nuostatų, tiekti rinkai draudžiama.“
2.43. Papildome nauju 7.1.11 punktu ir jį išdėstome taip:
„7.1.11. Pavojingos cheminės medžiagos, įrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, ženklinamos, kaip nustatyta šiame sąraše, o iki jos bus įtrauktos į šį sąrašą, ženklinamos ir pakuojamos vadovaujantis šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktuose ir Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkoje nustatytais reikalavimais.“
2.44. Išdėstome 7.1.3 punktą taip:
2.45. Papildome nauju 7.3.31 punktu ir jį išdėstome taip:
„7.3.3.1. Išimties tvarka leidžiama nenaudoti lietuvių kalbos pakuotės įspėjamosios etiketės tekste:
1) medžiagų ir preparatų, kurie laikinai saugomi muitinės sandėliuose arba laisvoje ekonominėje erdvėje su sąlyga, kad juos numatoma eksportuoti;
3) jei kitaip nenustatyta darbo saugos ir aplinkos apsaugos teisės aktuose, moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai naudojamų medžiagų ir preparatų, kurie nepatenka rinkai, naudojami kontroliuojamomis sąlygomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nuostatas ir laikantis darbo saugos ir aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.“
2.46. Išdėstome 7.4.1 punktą taip:
„7.4.1. Metalų gabalais (masyvios formos) klasifikavimas ir ženklinimas nustatytas Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše arba šios medžiagos turi būti klasifikuojamos ir ženklinamos pagal šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų reikalavimus. Tačiau kai tokios cheminės medžiagos, nors ir klasifikuojamos kaip pavojingos, tiekiamos rinkai tokios formos, kad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai įkvepiant, praryjant arba patenkant ant odos, taip pat nekelia pavojaus vandens organizmams, jų ženklinti nebūtina pagal šios Tvarkos reikalavimus. Tokiais atvejais už šių pavojingų cheminių medžiagų tiekimą rinkai atsakingas asmuo privalo suteikti profesionaliam naudotojui visą informaciją (saugos duomenų lape), kuri būtų nurodyta etiketėje taikant klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus.
Lydiniai, polimerų ir elastomerų turintys preparatai turi būti klasifikuojami pagal šios Tvarkos 4 punkto ir ženklinami pagal šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų reikalavimus. Tačiau tais atvejais, kai tokie preparatai atitinka šio punkto 1 pastraipos sąlygas, jiems taikomos šios pastraipos išlygos.“
2.47. Išdėstome 7.4.6.8 punktą taip:
„7.4.6.8. Jeigu preparato sudėtyje yra bent viena cheminė medžiaga, kuriai neatlikti visi bandymai, reikalaujami pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 VI–VIII priedus, tokio preparato pakuotės etiketėje turi būti užrašas: „Įspėjimas – šio preparato sudėtyje yra cheminė medžiaga, kuri nevisiškai ištirta“, jei preparato sudėtyje yra lygiai arba daugiau negu 1% minėtos medžiagos;“
2.48. Išdėstome Tvarkos 1 priedo „Pavojingumo simboliai ir nuorodos“ pavojingumo nuorodas taip:
„
2.49. Išdėstome Tvarkos 2 priedo „Rizikos frazės“ R4 ir R19 frazes taip:
2.50. Išdėstome Tvarkos 4 priedą „Ryšys tarp klasifikavimo ir ženklinimo“ taip:
„4 priedas
RYŠYS TARP KLASIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO
Žemiau pateikiamas ryšys tarp klasifikavimo pagal pavojingumo kategorijas su atitinkamomis rizikos frazėmis ir ženklinimo, nurodant etiketėje pavojingumo simbolius ir pavojingumo nuorodas. Simbolio raidė naudojama tik pavojingumo simboliui ir pavojingumo nuorodai įvardyti. Simbolio raidė nėra ženklinimo sudedamoji dalis.
Cheminės medžiagos, pavojingos dėl jų fizikinių cheminių savybių
| Pavojingumo kategorija |
Simbolio raidė |
Pavojingumo simbolis |
Pavojingumo nuoroda |
| Sprogioji |
E |
Sprogimo simbolis |
Sprogioji |
| Oksiduojanti |
0 |
Liepsna ir apskritimas |
Oksiduojanti |
| Ypač degi |
F+ |
Liepsna |
Ypač degi |
| Labai degi |
F |
Liepsna |
Labai degi |
| Degi |
|
Nėra pavojingumo simbolio |
Nėra pavojingumo nuorodos |
Cheminės medžiagos, pavojingos sveikatai
| Pavojingumo kategorija |
Simbolio raidė |
Pavojingumo simbolis |
Pavojingumo nuoroda |
| Labai toksiška (R26, R27, R28 ir R39) |
T+ |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai |
Labai toksiška |
| Toksiška (R23, R24, R25, R39 ir R48) |
T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai |
Toksiška |
| Kenksminga (R20, R21, R22, R65, R68 ir R48) |
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius |
Kenksminga |
| Ėsdinanti (R34 ir R35) |
C |
Korozijos simbolis |
Ėsdinanti |
| Dirginanti (R36, R37, R38 ir R41) |
Xi |
Šv. Andrejaus kryžius |
Dirginanti |
| Jautrinanti |
|
|
|
| (R42) |
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius |
Kenksminga |
| (R43) |
Xi |
Šv. Andrejaus kryžius |
Dirginanti |
| Kancerogeninė (1 ir 2 kategorijos; R45 ir R49) |
T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai |
Toksiška |
| (3 kategorijos; R40) |
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius |
Kenksminga |
| Mutageninė (1 ir 2 kategorijos; R46) |
T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai |
Toksiška |
| (3 kategorijos; R68) |
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius |
Kenksminga |
| Toksiška reprodukcijai (1 ir 2 kategorijos; R60 ir R61) |
T |
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai |
Toksiška |
| (3 kategorijos; R62 ir R63) |
Xn |
Šv. Andrejaus kryžius |
Kenksminga |
Aplinkai pavojingos cheminės medžiagos
| Pavojingumo kategorija |
Simbolio raidė |
Pavojingumo simbolis |
Pavojingumo nuoroda |
| Aplinkai pavojinga (R50, R50/R53, R51/R53, R54, R55, R56, R57, R58 ir tam tikrais atvejais R59) |
N |
Pavojaus aplinkai simbolis |
Aplinkai pavojinga |
| (R52/R53, R52, R53 ir tam tikrais atvejais R59) |
– |
Nėra pavojingumo simbolio |
Nėra pavojingumo nuorodos |
2.51. Išdėstome Tvarkos 5 priedo „Rekomendacijos pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo reikalavimams įgyvendinti“ (toliau – Tvarkos 5 priedas) 2 punktą taip:
„2. Pavojingos cheminės medžiagos, kurios dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, turi būti klasifikuojamos įvertinus atliktų cheminių medžiagų savybių tyrinėjimų (esamos informacijos apie cheminės medžiagos savybes ir poveikį surinkimas ir įvertinimas, įskaitant bandymų rezultatus) rezultatus.“
2.52. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 4 punktą taip:
„4. Klasifikuojant chemines medžiagas ar preparatus pagal bandymų duomenis, gautus atlikus cheminių medžiagų ar preparatų bandymus, Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais, taikomi šios Tvarkos 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose nustatyti cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijai.“
2.53. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 5 punktą taip:
„5. Kitais atvejais, t. y. jeigu bandymai buvo atlikti taikant kitus metodus, pirmiausia prieš pradedant pavojingumo įvertinimą pagal šios Tvarkos 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose pateiktus klasifikavimo kriterijus būtina palyginti taikytus bandymų metodus su Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 13 straipsnio 2 dalyje, nurodytais metodais, nustatyti duomenų tinkamumą klasifikavimo ir ženklinimo tikslams bei būtinumą atlikti papildomus bandymus pagal patvirtintus bandymų metodus.“
2.54. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 6 punktą taip:
2.55. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 8 punktą taip:
„8. Cheminių medžiagų, kurios yra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą, bet dar neįrašytos į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, tiekėjai rinkai, neturintys eksperimentinių duomenų ar jų trūkstant, įpareigojami atlikti tyrinėjimus (esamos informacijos apie cheminės medžiagos savybes ir poveikį surinkimas ir įvertinimas, įskaitant bandymų rezultatus), kad galėtų sužinoti apie šių cheminių medžiagų savybes svarbią ir prieinamą informaciją, kuria remiantis jie šias chemines medžiagas pakuoja pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimų bei pakavimo tvarkos nustatytus reikalavimus ir laikinai ženklina laikantis šios Tvarkos 4, 5 ir 7 punktų nuostatų.“
2.56. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 9 punktą taip:
„9. Bandymai turi būti atliekami laikantis geros laboratorinės praktikos principų, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2001 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 612/564/411 (Žin., 2001, Nr. 102-3643) ir Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimų (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808), taikant metodus, nurodytus Komisijos reglamente dėl bandymų metodų, kaip nurodyta Reglamento (EB) 13 straipsnio 2 dalyje.“
2.57. Išdėstome Tvarkos 5 priedo 17.2 punktą taip: