LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL IŠTIRTŲ POŽEMINIO VANDENS (IŠSKYRUS PRAMONINĮ) IŠTEKLIŲ APROBAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO IR 2002 M. KOVO 25 D. ĮSAKYMO NR. 6 „DĖL ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ APROBAVIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 1-101
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 8.8 ir 8.9 punktais bei siekdamas užtikrinti, kad vartotojams būtų tiekiamas natūraliai švarus požeminis vanduo, o jo ištekliai būtų naudojami racionaliai:
2. Keičiu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2002 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 6 „Dėl Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 32-1240) ir šiuo įsakymu patvirtintuose Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos nuostatuose:
2.1. išdėstau 3 punktą taip:
2.2. išdėstau 4.1 punktą taip:
2.3. išdėstau 4.2 punktą taip:
3. Tvarkos reikalavimai naujai įrengiamoms vandenvietėms taikomi nuo jos įsigaliojimo datos, o veikiančioms vandenvietėms, kurių ištekliai neaprobuoti, požeminio vandens išteklių įvertinimas ir jų aprobavimas turi būti atliktas iki 2009 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos direktoriaus
2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101
IŠTIRTŲ POŽEMINIO VANDENS (išskyrus pramoninį) IŠTEKLIŲ APROBAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos (toliau – Tvarka) tikslas – nustatyti reikalavimus tyrimo duomenims apie geriamojo gėlo, mineralinio ir natūralaus mineralinio vandens telkinių, vandenviečių (toliau – telkinys, vandenvietė) teikiamų aprobuoti išteklių kiekį, jų kokybę bei išteklių naudojimo galimą poveikį aplinkai.
2. Tvarkos reikalavimai taikomi:
2.1. visoms veikiančioms ir naujai projektuojamoms viešo vandens tiekimo vandenvietėms, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis ištekliai ištirti, jeigu turimi ištekliai nėra aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [6.3];
2.2. viešo vandens tiekimo vandenvietėms, naudojančioms aprobuotus išteklius, jeigu jos rekonstruojamos ir/arba reikšmingai plėtojamas vandens tiekimo tinklas;
3. Natūralaus mineralinio vandens ištekliai aprobuojami Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos gavus Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą. Šiuo atveju Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu per 10 dienų nuo minėto protokolo gavimo dienos priimamas sprendimas dėl požeminio natūralaus mineralinio vandens išteklių aprobavimo, vadovaujantis sąlygomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotame Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokole ir jų įrašymo į Žemės gelmių registrą [6.9].
4. Tvarkoje nurodyti reikalavimai privalomi visiems asmenims, užsakantiems, projektuojantiems ir įrengiantiems vandenvietes (gręžinius), valstybinės priežiūros institucijoms.
5. Požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitas (toliau – Ataskaita) gali rengti tik juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir turinčios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba [6.4].
II. NUORODOS
6. Rengiant Tvarką vadovautasi šiais teisės aktais:
6.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327);
6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
6.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 44-1676);
6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 16-607; 2005, Nr. 72-2607);
6.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-201 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 42-1957);
6.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
6.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 697 „Dėl Natūralaus mineralinio vandens oficialiojo pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 105-3331; 2004, Nr. 65-2296);
6.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-758 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-154);
6.11. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 1-59 „Dėl Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 101-4578);
III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
7. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
7.1. sąvokos ir apibrėžimai „požeminis vanduo“, „mineralinis vanduo“, „pramoninis vanduo“, „telkinys“, „vandenvietė“, „viešas vandens tiekimas“, „gera požeminio vandens būklė“ atitinka nurodytus teisės aktuose [6.1–6.3];
7.2. eksploataciniai ištekliai – vandens kiekis (l/s ar m³/d), kuris geriausiu prieinamu gamybos būdu gali būti paimtas iš vandeningojo sluoksnio, užtikrinant, kad hidrodinaminis telkinio, vandenvietės režimas ir jo įtaka aplinkai neviršys nustatyto lygmens, o išgaunamo vandens kokybė atitiks normatyvinių dokumentų reikalavimus per visą vandenvietės eksploatavimo laiką;
7.3. išteklių įvertinimas – nustatytos kokybės požeminio vandens kiekio, kuris gali būti išgautas telkinyje, vandenvietėje racionaliomis techninėmis priemonėmis per apibrėžtą laikotarpį (dažniausiai ne mažiau kaip 25 metus), nustatymas hidrauliniais, hidrodinaminiais ir/ar matematinio modeliavimo būdais;
7.4. natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje, vandenvietėje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių, pasižymintis vandens sudėties, temperatūros pastovumu bei kurio požymiai ir kriterijai atitinka nurodytus reikalavimus [6.10];
7.5. turimi (galimi naudoti) požeminio vandens ištekliai – eksploatacinių išteklių dalis, kurių naudojimas užtikrina gerą požeminio vandens būklę, nesukelia teršiančių medžiagų ir kitų kokybės rodiklių koncentracijų augimo neleistinų tendencijų ir nekeičia geros paviršinio vandens bei kitų ekosistemų būklės.
IV. Ištirtų Požeminio vandens išteklių ĮVERTINIMO ataskaita
8. Požeminio vandens išteklių įvertinimui telkiniai, vandenvietės pagal planuojamo išgauti požeminio vandens kiekį skirstomos į 4 grupes:
9. Požeminio vandens išteklių geologinio tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama tokia aprašomoji ir grafinė informacija [6.5]:
9.1. duomenys apie telkinį, vandenvietę:
9.1.6. telkinio, vandenvietės centro ir kiekvieno gręžinio koordinatės pagal LKS–94 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą;
9.2. vandens tiekimo rajono apibūdinimas:
9.2.1. telkinio, vandenvietės ir jos apylinkių geologinės ir hidrogeologinės sąlygos, geologiniai pjūviai;
9.2.2. hidrogeologiniai vandeningojo sluoksnio parametrai ir gręžinio (gręžinių) hidrodinaminio išbandymo rezultatai, naudoti hidrogeologinių parametrų įvertinimui;
9.2.3. požeminio vandens turimų išteklių apskaičiavimo metodika ir išteklių apskaičiavimas 25 m. laikotarpiui;
9.2.4. pjezometrinis lygis ir maksimalus leidžiamas lygio pažemėjimas vandens naudojimo metu (statinis ir dinaminis lygiai);
9.2.5. požeminio vandens cheminė sudėtis, mikrobinė tarša bei fizikinės savybės pagal HN 24:2003 [6.8];
9.3. telkinio, vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) paskaičiavimas, žemėlapis, kuriame nurodytos SAZ juostų ribos, kaptažo sritys ir jų matmenys gruntiniame vandeningajame sluoksnyje (žemėlapyje nurodomos apskaičiuotosios, modeliavimo būdu nustatytos, ir rekomenduojamos, pritaikytos vietovės elementams, SAZ juostų ribos). Šio punkto reikalavimai netaikomi telkiniams, vandenvietėms, turinčioms pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2003 reikalavimus parengtą telkinio, vandenvietės SAZ nustatymo projektą (ataskaitą) [6.7].
10. Telkiniams, vandenvietėms nurodytoms šios Tvarkos 8.2–8.4 punktuose, be informacijos, nurodytos šios Tvarkos 9 punkte, ataskaitoje papildomai būtina išanalizuoti ir pateikti:
10.1. eksploatuojamo vandeningo sluoksnio hidrodinamines ribas plane ir pjūvyje, kuriomis remiantis būtų įmanoma pagrįsti išteklių apskaičiavimo schemą;
10.2. papildomus hidrogeologinius sluoksnio parametrus išteklių skaičiavimui pagal priimtą apskaičiavimo schemą (lygio laidumo koeficientas a, pertekėjimo koeficientas B ir kt.);
10.3. potencialių taršos židinių galimoje telkinio, vandenvietės įtakos zonoje išsidėstymą, charakteristikas ir jų veiklos reguliavimo poreikio įvertinimą;
10.4. vandens gavybos rajone charakteristiką ir artimiausių vandenviečių sąveiką (planuojamam naudoti ir turimų išteklių kiekiui);
10.5. požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinių natūraliomis ir dėl telkinio, vandenvietės naudojimo sutrikdytomis sąlygomis hidraulinį ryšį su gruntiniu ir kitais vandeningaisiais sluoksniais bei paviršiniu vandeniu;
10.6. požeminio vandens kokybės kaitą hidrodinaminio išbandymo metu ir jos kaitos prognozę išteklių naudojimo laikotarpiui;
10. Išeities duomenys ataskaitos rengimui priklausomai nuo vietovės hidrogeologinio ištirtumo ir telkinio, vandenvietės projektinio našumo gali būti gaunami netiesioginiais ir tiesioginiais hidrogeologinio tyrimo metodais. Parametrų, naudojamų požeminio vandens išteklių apskaičiavimui, vertės turi būti nustatytos tiesiogiai konkrečiam telkiniui, vandenvietei. Rekomendacijos požeminio vandens išteklių įvertinimo apimtims ir tipinė Ataskaitos struktūra pateikiamos šios Tvarkos 1 ir 2 prieduose.
V. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ APROBAVIMAS
11. Pagal šios Tvarkos 9 ir 10 punktų reikalavimus parengta Ataskaita pristatoma Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ekspertiniam išteklių ir SAZ nustatymo vertinimui bei išteklių aprobavimui.
12. Ataskaitą nagrinėja ir, esant reikalui, ekspertines išvadas dėl jos rengia Hidrogeologijos skyrius. Hidrogeologijos skyriaus vedėjas vizuoja Ataskaitą ir teikia ją tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui. Jei Ataskaitą siūloma tvirtinti su pastabomis (ekspertinėmis išvadomis), Hidrogeologijos skyriaus vedėjas, vizuodamas Ataskaitą, daro prierašą „Su pastabomis“ ir nurodo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto dėl ekspertinių išvadų datą ir numerį.
13. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ne vėliau kaip per 30 dienų atlieka Ataskaitos ekspertinį vertinimą ir priima sprendimą dėl SAZ tvirtinimo ir požeminio vandens išteklių aprobavimo arba pateikia Ataskaitą pateikusiam asmeniui motyvuotą raštą, nurodydama Ataskaitos trukumus. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ekspertinės išvados yra privalomos Ataskaitos rengėjui. Ekspertinės išvados nerašomos, jei Ataskaita tvirtinama be pastabų.
14. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Ataskaitos patvirtinimo įsakymu priima sprendimą aprobuoti patvirtintoje Ataskaitoje nurodytus požeminio vandens išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą. Kopija įsakymo dėl ištirtų požeminio vandens (išskyrus mineralinį ir natūralų mineralinį) išteklių aprobavimo ir jų įrašymo į Žemės gelmių registrą pateikiama regiono, kurio teritorijoje yra telkinys, vandenvietė, aplinkos apsaugos departamentui. Įsakymai skelbiami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
15. Leidime naudoti vandens išteklius nurodomas leidžiamų naudoti išteklių kiekis neturi viršyti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu aprobuotų požeminio vandens išteklių kiekio.
Požeminio vandens išteklių (išskyrus
pramoninį) aprobavimo tvarkos
1 priedas
REKOMENDACIJOS POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ
ĮVERTINIMO APIMTIMS
Hidrogeologinių tyrimų apimtys atliekant požeminio vandens išteklių įvertinimą priklauso nuo telkinio, vandenvietės grupės:
1. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama nuo 10 iki 100 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Papildomai privalo būti atlikti išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui. Požeminio vandens išteklių vertinimas gali būti atliekamas ekstrapoliuojant faktinį gręžinių debitą arba naudojant metodus, nurodytus šio priedo 2–4 punktuose.
2. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama nuo 100 iki 300 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Privalomi išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui. Požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, taikant paprasčiausias skaičiavimo schemas.
3. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama daugiau kaip 300 – 1000 m3/d vandens, reikalavimai išeitinei informacijai yra analogiški šio priedo 2 punkte nurodytiems telkiniams, vandenvietėms. Sudėtingesnėse hidrogeologinėse sąlygose gali būti gręžiami specialūs gręžiniai vandeningo sluoksnio ribinių sąlygų nustatymui. Požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, naudojant skaičiavimo schemas, leidžiančias įvertinti ryšius su paviršiniais vandenimis bei sąveika su kaimyniniais vartotojais, jeigu tai atsiranda iš hidrogeologinių sąlygų analizės ir telkinio, vandenvietės padėties.
4. Telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama daugiau kaip 1000 m3/d vandens, hidrogeologinių tyrimų kompleksas priklausomai nuo telkinio, vandenvietės dydžio gali būti labai įvairus. Steigiamose vandenvietėse hidrogeologiniai tyrimai gali būti atliekami dviem, paieškų ir detalaus vertinimo (žvalgybos), stadijomis. Visais atvejais privalomi išgaunamo vandens kokybės ir hidrauliniai gręžinių bandymai. Be filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų nustatymo yra atliekamas naudojamo vandeningo sluoksnio ribinių sąlygų, tarp jų ir ryšio su gretimais vandeningais sluoksniais, įvertinimas. Reikalingai informacijai sukaupti gali būti gręžiami gręžiniai, kurių kiekį lemia hidrogeologinių sąlygų specifika. Požeminio vandens išteklių vertinimas paprastose hidrogeologinėse sąlygose gali būti atliekamas analitiniais skaičiavimo metodais, sudėtingesnėse – matematinio modeliavimo metodais.
Požeminio vandens išteklių (išskyrus
pramoninį) aprobavimo tvarkos
2 priedas
REKOMENDUOJAMA Požeminio vandens išteklių ĮVERTINIMO ataskaitOS STRUKTŪRA
11. Priedai:
11.2. gręžinio (gręžinių) hidrodinaminio išbandymo rezultatai ir hidrogeologinių parametrų apskaičiavimas;