LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

D E K R E T A S

 

Dėl lietuvos respublikos seimo priimto lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo grąžinimo lietuvos respublikos seimui pakartotinai svarstyti

 

2013 m. liepos 15 d. Nr. 1K-1526

Vilnius

 

1 straipsnis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi,

g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XII-489 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų.“ Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, turinčios veikti visos visuomenės interesais taip, kad būtų užtikrinta socialinė darna, biudžeto lėšos privalo būti skiriamos įvairioms valstybės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).

2. Valstybės ir savivaldybės įmonės pagal savo teisinę formą yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Didžiausia įsipareigojimų tenkinant viešuosius interesus, t. y. užtikrinant tai, kas yra reikalinga ir vertinga visuomenei, dalis tenka valstybės ar savivaldybių įmonių dalyvei – valstybei, kuri turi finansuoti savo socialinius įsipareigojimus. Pagrindinis tokio finansavimo šaltinis yra valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos, kuriomis pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikomos ir pajamos iš valstybės turto. Valstybės ir savivaldybės įmonių mokamos pelno įmokos yra laikomos pajamomis iš valstybės turto, nes šios įmonės valdo išimtinai valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą atstovaudamos visos valstybės, t. y. visų mokesčių mokėtojų, interesams. Taigi valstybės ir savivaldybės įmonės turi didelę reikšmę valstybės ekonomikai bei valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimui.

3. Priimtu Įstatymu yra nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės įmonės, esančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąraše, valdančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius ir įgyvendinančios ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą, yra atleidžiamos nuo pelno įmokų į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Pažymėtina, kad, įsigaliojus tokiam teisiniam reguliavimui, valstybė netektų galimybės biudžeto sudarymo metu persiskirstyti iš valstybės turto gaunamų pajamų, atsižvelgdama į valstybės ūkio, ekonomikos ir socialinio gyvenimo būklę bei piliečių gerovę, nes pajamos iš valstybės turto nepasiektų valstybės ar savivaldybės biudžetų.

4. Be to, Įstatymas sudaro nevienodas verslo sąlygas kitų valstybės įmonių, kurios nėra įtrauktos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, tačiau valdo išimtinai valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą (pavyzdžiui, valstybinius miškus ir kt.) ir gali vykdyti valstybei svarbų ekonominį projektą, atžvilgiu. Todėl Įstatymu sudaroma tokia situacija, kai vienos valstybės įmonės, siekdamos įgyvendinti valstybei svarbius projektus, bus priverstos skolintis pinigų iš rinkos ir mokėti palūkanas, o kitos, pasinaudodamos Įstatymo suteikiama galimybe nemokėti pelno įmokos, finansuos įgyvendinamus projektus be jokios papildomos finansinės naštos vien dėl to, jog bus įtrauktos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas leidžia valstybei kiekvienu konkrečiu atveju apsispręsti, kaip tinkamiausiai panaudoti pajamas iš valstybės turto, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, jog Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą. Tai užtikrina valstybės ar savivaldybės, kaip įmonės savininkės, ir valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip turto valdytojos ir svarbaus ekonominio projekto įgyvendintojos, interesų balansą. Kiekvienu konkrečiu atveju Vyriausybė ar savivaldybės taryba nagrinėja įmonės veiklos rezultatus, būtinas investicijas, skolinimosi galimybes rinkoje ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus bei gali sumažinti pelno įmoką tokiu būdu, kad jos dydis būtų priimtinas ir įmonei, t. y. nepakenktų svarbių ekonominių projektų įgyvendinimui, ir savininkui – valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, ar ne.

 

2 straipsnis.

S i ū l a u Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XII-489 laikyti nepriimtu.

 

3 straipsnis.

P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajam patarėjui Nerijui Udrėnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.

 

4 straipsnis.

Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

_________________