LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ IR KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 5 d. Nr. D1-246

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 15 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 6.2 punktu,

1. Tvirtinu:

1.1. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama);

1.2. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 211 „Dėl Teritorijų planavimo normų sąvado dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 97-2693);

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 164 „Dėl Žemės sklypo ribų specialiųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 54-1741).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246

Kraštovaizdžio tvarkymo SPECIALIŲJŲ planų rengimo taisyklės

i. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

1. Šalies kraštovaizdžio politikai įgyvendinti rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – kraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai (toliau – Kraštovaizdžio planai), kurių rengimas gali būti vykdomas atskirais dokumentais arba bendrųjų planų sudėtyje.

2. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiųjų planų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus Kraštovaizdžio planų rengimui, derinimui, tvirtinimui bei keitimui, planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese.

3. Taisyklės privalomos Kraštovaizdžio planų planavimo organizatoriams (toliau – Planavimo organizatoriams), šių planų rengėjams (toliau – Planų rengėjams), sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose.

4. Kraštovaizdžio planų rengimas turi būti derinamas su tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais – nacionaline kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo programa, regionų ir miestų plėtros strateginiais planais bei sektorių programomis (valstybinėse aplinkos apsaugos, miškų ūkio, kaimo plėtros, turizmo ir transporto plėtojimo strategijose), taip pat probleminių arealų tikslinėmis programomis.

5. Kraštovaizdžio planų lygmenys pagal šių planų sprendinius tvirtinančią instituciją yra šie:

5.1. valstybės (dokumentą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija);

5.2. apskrities (dokumentą tvirtina apskrities viršininkas);

5.3. savivaldybės (dokumentą tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius);

6. Kraštovaizdžio planų lygmenys, pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį, yra šie:

6.1. nacionalinis Kraštovaizdžio planas – rengiamas visai šalies teritorijai;

6.2. regioniniai Kraštovaizdžio planai – rengiami valstybės teritorijos dalims, išsiskiriančioms administraciniu (apskritys) ar principiniu funkciniu bendrumu;

6.3. rajoniniai Kraštovaizdžio planai – rengiami regionų dalims, išsiskiriančioms administraciniu (savivaldybės) ar konkrečiu funkciniu bendrumu;

6.4. lokaliniai (vietovių) Kraštovaizdžio planai – rengiami savivaldybės teritorijos dalims.

II. Pagrindinės sąvokos

7. šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

7.1. Kaimiškasis (antropogenizuotas, agrarinis) kraštovaizdis – tai gamtinių procesų bei žmonių veiklos sąveikoje atsiradęs ir svarbiausius gamtinės struktūros bruožus išsaugojęs antropogenizuotas kraštovaizdžio tipas. Jam paprastai priskiriamos žemės ūkio naudmenos, taip pat ekstensyvaus padriko užstatymo kaimai;

7.2. Miestiškasis (antropogeninis, urbanizuotas) kraštovaizdis – tai žmogaus pakeistas, jo veiklos smarkiai veikiamas ir palaikomas bei plėtojamas antropogeninis kraštovaizdžio tipas. Jam priskiriami miestai, miesteliai, didelės kompaktiškos kaimų gyvenamosios vietovės bei stambių techninių inžinerinių kompleksų teritorijos;

7.3. Kraštovaizdžio apsauga – tai veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir palaikyti svarbias arba būdingas kraštovaizdžio ypatybes, pateisinant jo paveldo verte, atsiradusia dėl natūralių procesų ir (arba) žmonių veiklos;

7.4. Kraštovaizdžio kokybės etalonas (tikslas) – tai konkrečiam kraštovaizdžiui moksliškai pagrįstas ir kompetentingų valdžios institucijų nustatytas bendruosius visuomenės siekius atitinkančių jo bruožų ir ypatumų kompleksas;

7.5. Kraštovaizdžio pažinimas – procesas, kurio metu geografijos, ekologijos, architektūros ar kitų disciplinų metodais išaiškinama kraštovaizdžio struktūra bei jame vykstančių integracinių procesų dėsningumai, taip pat įvairiais pažintiniais kriterijais yra nustatomas kraštovaizdžio teritorinis diferencijavimasis. Galimi šie svarbiausi kraštovaizdžio teritorinių vienetų tipai:

7.5.1. fundamentalieji, išreiškiantys kraštovaizdį kaip objektyvų geografinį reiškinį: morfologiniai (gamtinių ir kultūrinių komponentų fiziniai erdviniai kompleksai) ir procesologiniai (apytakos ryšiais sujungtos teritorinės geosistemos);

7.5.2. taikomieji, išreiškiantys kraštovaizdį kaip erdvę žmonėms ir jų veiklai: percepciniai (vizualiai suvokiamos arba semantiškai įprasmintos erdvės), resursiniai (apibrėžto išteklių potencialo teritorijos) ir projektiniai (vieningi planavimo požiūriu kraštovaizdžio arealai);

7.6. Kraštovaizdžio planavimas – tai teritorijų planavimo dokumentais išreikšti ir patvirtinti į ateitį orientuoti veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį;

7.7. Kraštovaizdžio politika – kompetentingų valdžios institucijų bendrų principų, strategijų ir gairių, leidžiančių imtis konkrečių priemonių kraštovaizdžiui saugoti, valdyti ir planuoti, raiška;

7.8. Kraštovaizdžio teritorinė struktūra (mozaika) – gamtinių, antropogenizuotų bei antropogeninių kraštovaizdžio elementų arba kompleksų junginio apibendrintas kartografinis vaizdas;

7.9. Kraštovaizdžio tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kraštovaizdžio kūrimo, tvarkymo, naudojimo bei apsaugos koncepcija, jos įgyvendinimo priemonės ir reikalavimai;

7.10. Kraštovaizdžio tvarkymo zona – apibrėžtos tikslinės paskirties teritorija, turinti nustatytas naudojimo ir apsaugos sąlygas (reglamentą) bei joms adekvačias kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo priemones;

7.11. Kraštovaizdžio vadyba (tvarkymas, valdymas) – tai darnios (subalansuotos) plėtros perspektyva besiremiantys tęstiniai reguliarūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti nuolatinę kraštovaizdžio priežiūrą suderinant gamtinių, socialinių ir ekonominių veiksnių sukeliamus pokyčius;

7.12. Rekreacinė teritorija – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti ir teritorijų planavimo dokumentais ar kitais teisės aktais nustatytą rekreacinio naudojimo prioritetą bei ribas turinti teritorija. Rekreacinių teritorijų sistemos taksonomiją sudaro: rekreacinė sritis, rekreacinis rajonas, rekreacinė vietovė ir rekreacinis žemės sklypas;

7.13. Teritorijos zonavimas – teritorijos dalijimas kokiu nors tikslu. Bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese vykdomas teritorijų prioritetinės paskirties nustatymas vadinamas funkciniu zonavimu, o teritoriškai diferencijuotas kraštovaizdžio formavimo, gamtonaudos, infrastruktūros kūrimo bei kitų tvarkymo priemonių nustatymas – tvarkomuoju (ūkiniu) zonavimu;

7.14. Urbanistinis karkasas – aktyviausios ūkinės bei kultūrinės plėtros centrų ir ašių teritorinė sistema su labiausiai pertvarkyta gamtine aplinka bei išplėtotais inžinerinės infrastruktūros kompleksais;

7.15. Kitos šiose taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 21-617), Saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902) pateiktus sąvokų išaiškinimus.

III. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PLANŲ tikslas ir uždaviniai

8. Kraštovaizdžio planų tikslas yra planavimo priemonėmis užtikrinti siekiamų kraštovaizdžio etalonų (moksliškai pagrįstų ir kompetentingų valdžios institucijų nustatytų bendruosius visuomenės siekius atitinkančių jo bruožų ir ypatumų kompleksų) formavimą.

9. Nacionalinio ir regioninių Kraštovaizdžio planų, vykdančių integruotą kraštovaizdžio politiką, uždaviniai yra šie:

9.1. pateikti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos koncepcijos principines nuostatas;

9.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas pagal bendrąjį teritorijos plėtojimo pobūdį, urbanistinio ir gamtinio karkaso plėtojimo interesus;

9.3. pateikti tikslinius formuojamo kraštovaizdžio bendrosios teritorinės struktūros optimalumo (kokybės) rodiklius;

9.4. numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius kraštovaizdžio bendrąją ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.

10. Rajoninių ir lokalinių (vietovių) Kraštovaizdžio planų, vykdančių specializuotą kraštovaizdžio politiką, uždaviniai yra šie:

10.1. apibrėžti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo svarbiausias kryptis;

10.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinį prioritetą bei naudojimo intensyvumą;

10.3. pateikti tikslinius formuojamo gamtinio, kaimiško ir miestiško kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės) rodiklius, įvertinančius visų galimų skirtingo prioriteto (konservacinių, rekreacinių, ekologinės apsaugos, ūkinių, gyvenamųjų ir kt.) zonų reikalavimus;

10.4. numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius formuojamo gamtinio, kaimiško ir miestiško kraštovaizdžio kokybę, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.

iv. KRAŠTOVAIZDŽIO planų PARENGIAMIEJI DARBAI, PLANAVIMO organizatoriai, rengėjai ir FINANSavimas

11. Kraštovaizdžio planai rengiami, kai:

11.1. juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;

11.2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;

11.3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai nėra pakankami kraštovaizdžio politikos nuostatų realizavimui ir juos būtina konkretizuoti bei detalizuoti;

11.4. vykdant šalies, apskrities bei savivaldybės ar savivaldybės teritorijos dalies teritorijų bendrąjį planavimą, Kraštovaizdžio planai integruojami į atitinkamų lygmenų bendrųjų planų sudėtį, sprendžiant juose šiems planams Teritorijų planavimo įstatyme numatytus kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos klausimus.

12. Kraštovaizdžio planų organizatoriai yra šie:

12.1. valstybės institucijos;

12.2. apskričių viršininkai;

12.3. savivaldybių administracijų direktoriai.

13. Rengti Kraštovaizdžio planus turi teisę:

13.1. aukštąjį kraštotvarkinį, architektūrinį, geografinį ar ekologinį kraštovaizdžio srityje išsilavinimą turintys specialistai;

13.2. juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o kraštovaizdžio tvarkymo darbams vadovauja atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas.

14. Planavimo organizatorius nustato numatomo kraštovaizdžio planavimo tikslą ir uždavinius bei parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Esant poreikiui, organizuoja reikalingus papildomus kartografinio pagrindo parengimo darbus arba specializuotus kraštovaizdžio struktūros ir būklės tyrimus (morfologinės sandaros išaiškinimą, geoekologinių ir biologinių ypatumų nustatymą, percepcinės struktūros analizę, gamtos ir kultūros paveldo analizę ir pan.).

15. Planavimo organizatorius parenka Kraštovaizdžio plano rengėją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (2002, Žin. Nr. 118-5296) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-41 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 98 „Dėl supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-556) nustatyta tvarka.

16. Kraštovaizdžio planų rengimą finansuoja Planavimo organizatorius.

17. Prieš pradėdamas rengti Kraštovaizdžio planą, Planavimo organizatorius raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Aplinkos ministerijos patvirtintose Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklėse (Žin.,1997, Nr. 4-64), dėl planavimo sąlygų gavimo. Planavimo sąlygos turi būti išduotos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir Planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, Planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Kraštovaizdžio planą, tačiau apie tai raštu informuoja planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos.

18. Kraštovaizdžio planų rengimui sąlygas išduoda šios institucijos:

18.1. nacionaliniam ir regioniniams Kraštovaizdžio planams:

18.1.1. Aplinkos ministerija arba regiono aplinkos apsaugos departamentas;

18.1.2. Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos arba Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinis padalinys;

18.1.3. apskričių viršininkai;

18.1.4. savivaldybių administracijos;

18.2. rajoniniams ir lokaliniams (vietovių) Kraštovaizdžio planams:

18.2.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas;

18.2.2. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys;

18.2.3. savivaldybių administracijos.

19. Planavimo organizatorius su Plano rengėju sudaro sutartį Kraštovaizdžio tvarkymo planui parengti. Sutartis su Plano rengėju (-jais) gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.

20. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Plano rengėju, jam pateikia:

20.1. planavimo sąlygas;

20.2. planavimo darbų programą (planavimo užduotį);

20.3. planuojamos teritorijos kartografinį pagrindą;

20.4. informaciją apie galiojančius teritorijų ir strateginio planavimo dokumentus;

20.5. esamų mokslinių-tiriamųjų darbų medžiagą;

20.6. kitą papildomą informaciją.

21. Kiekvienu atveju pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo konkrečių planavimo tikslų, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei ypatumų ir yra aptariamas su Plano rengėju.

22. Kraštovaizdžio plano rengimas prasideda Planavimo organizatoriui viešai paskelbus apie priimtą sprendimą (nutarimą, įsakymą, potvarkį) dėl Kraštovaizdžio plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

23. Kraštovaizdžio planų rengimo terminas neturi viršyti trejų metų. Viršijus šį terminą turi būti peržiūrimos ir, esant reikalui, tikslinamos arba atnaujinamos planavimo sąlygos ir planavimo darbų programa.

VI. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ RENGIMAS, STRUKTŪRA (SUDĖTIS IR TURINYS)

24. Kraštovaizdžio planų rengimo etape metodiniu aspektu skiriami:

24.1. smulkiame kartografiniame mastelyje (1: 100 000 ir smulkesniame) vykdomi integruotą sprendinių pobūdį turintys nacionalinis ir regioniniai Kraštovaizdžio planai;

24.2. stambiame kartografiniame mastelyje (1:25 000 ir stambesniame) specializuotą sprendinių pobūdį turintys rajoniniai ir lokaliniai Kraštovaizdžio planai.

25. Kraštovaizdžio plano rengimo etapą sudaro trys stadijos, kurių metu atliekama analizė, nustatomi prioritetai ir parengiami sprendiniai.

26. Pirmoje esamos būklės analizės stadijoje atliekamas teritorijos plėtojimo galimybių vertinimas, plėtojimo tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas:

26.1. rengiant nacionalinį ar regioninius Kraštovaizdžio planus, atliekama:

26.1.1. planuojamos teritorijos žemės naudojimą bei apsaugą reguliuojančiuose patvirtintuose atitinkamo lygmens strateginio ir teritorijų planavimo dokumentuose esančių kraštovaizdžio formavimą lemiančių sprendinių analizė;

26.1.2. kraštovaizdžio esamos gamtinės ir kultūrinės teritorinės diferenciacijos nustatymas;

26.1.3. planavimo lygmenį atitinkančios esamos kraštovaizdžio teritorinės sistemos elementų lokalizavimas;

26.1.4. planavimo lygmenį atitinkančių probleminių kraštovaizdžio formavimo arealų nustatymas.

26.2. Rengiant rajoninius ir lokalinius (vietovių) Kraštovaizdžio planus atliekama:

26.2.1. planuojamos teritorijos žemės naudojimą bei apsaugą reguliuojančiuose patvirtintuose atitinkamo lygmens strateginio ir teritorijų planavimo dokumentuose esančių kraštovaizdžio formavimą įtakojančių sprendinių analizė;

26.2.2. kraštovaizdžio morfologinės, ekologinės bei percepcinės struktūros lokalizavimas;

26.2.3. kraštovaizdžio bendrosios ekologinės būklės vertinimas;

26.2.4. planavimo lygmenį atitinkančios esamos kraštovaizdžio teritorinės sistemos elementų lokalizavimas;

26.2.5. planavimo lygmenį atitinkančių probleminių kraštovaizdžio formavimo zonų ir situacijų nustatymas.

27. Antroje koncepcijos rengimo stadijoje nustatomi planuojamų teritorijų erdvinio plėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai, esant reikalui – strateginis pasekmių aplinkai vertinimas:

27.1. suformuluojamos planuojamų teritorijų kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo principinės nuostatos;

27.2. nustatoma planavimo lygmeniui atitinkanti kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema;

27.3. lokalizuojamos nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

27.4. nustatomas skirtingų kraštovaizdžio tvarkymo krypčių teritorijų santykis;

27.5. nustatomi planavimo lygmeniui atitinkantys kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentavimo ypatumai;

27.6. nacionaliniame ir regioniniuose Kraštovaizdžio planuose kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos pagal bendrąjį teritorijos plėtojimo pobūdį, urbanistinio ir gamtinio karkaso plėtojimo interesus. Jų bendrąją sistemą sudaro šios tikslinės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:

27.6.1. intensyviai keičiamo ir technogenizuojamo kraštovaizdžio (urbanistinio karkaso įtakos) tvarkymo zonos;

27.6.2. vyraujančio intensyvaus naudojimo agrarinių ir miškingų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

27.6.3. vyraujančio tausojančio naudojimo agrarinių ir miškingų teritorijų kraštovaizdžio (gamtinio karkaso įtakos) tvarkymo zonos;

27.6.4. sudėtingos naudojimo struktūros (urbanistinio ir gamtinio karkaso ašių sankirtos) teritorijų tvarkymo zonos;

27.6.5. ypatingos konservacinės vertės gamtinių teritorinių kraštovaizdžio kompleksų tvarkymo zonos;

27.6.6. ypatingos konservacinės vertės kultūrinių teritorinių kraštovaizdžio kompleksų tvarkymo zonos;

27.7. rajoniniuose ir lokaliniuose (vietovių) Kraštovaizdžio planuose kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos pagal žemėnaudos pobūdį, funkcinį prioritetą bei naudojimo intensyvumą. Jų bendrąją sistemą sudaro šios tikslinės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:

27.7.1. konservacinių (rezervatinių) ir paminklosauginių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

27.7.2. rekreacinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

27.7.3. miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos, skirstomos į pogrupius pagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės apsaugos (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;

27.7.4. žemės ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos, skirstomos į pogrupius pagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės apsaugos (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;

27.7.5. vandens ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos, skirstomos į pogrupius pagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės apsaugos (apsauginį) bei gamybinį ūkinį prioritetą;

27.7.6. urbanistinių (gyvenamųjų ir visuomeninių) teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos, skirstomos į pogrupius pagal konservacinį, rekreacinį, ekologinės apsaugos (apsauginį) bei ūkinį prioritetą;

27.7.7. technologinių inžinerinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

27.8. konkreti kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema nustatoma pagal planuojamos teritorijos naudojimo būdo ypatumus bei planavimo lygmens kartografinio mastelio galimybes.

28. Trečioje sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami sprendiniai kraštovaizdžio apsaugai, nustatomi planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų tvarkymo reglamentai:

28.1. nacionaliniame ir regioniniuose Kraštovaizdžio planuose pateikiami:

28.1.1. siektini kraštovaizdžio bendrosios teritorinės struktūros optimalumo (kokybės etalono) rodikliai;

28.1.2. planavimo lygmenis ir išskirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas atitinkantys nustatyti teritorijų tvarkymo reglamentai;

28.1.3. nustatytos svarbiausios priemonės, galinčios sustiprinti teritorijos gamtinį karkasą ir kraštovaizdžio bendrosios ekologinės pusiausvyros palaikymą, kraštovaizdžio gamtinio ir kultūrinio identiteto išsaugojimą;

28.1.4. numatomas saugomų teritorijų tinklo galimas plėtojimas, nacionalinės ir regioninės svarbos gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimas;

28.2. rajoniniuose ir lokaliniuose (vietovių) Kraštovaizdžio planuose pateikiami:

28.2.1. siektini formuojamo gamtinio, kaimiško ir miestiško kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės etalono) rodikliai;

28.2.2. planavimo lygmenis ir išskirtas kraštovaizdžio tvarkymo zonas atitinkantys nustatyti teritorijų tvarkymo reglamentai ir teritorinių apribojimų sistema;

28.2.3. nustatytos priemonės, galinčios pagerinti kraštovaizdžio ekologinę būklę, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą;

28.2.4. siūlymai dėl kraštovaizdžio informacinio – estetinio potencialo didinimo, architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo, želdynų sistemos plėtojimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo;

28.3. siektini formuojamo gamtinio, kaimiškojo (agrarinio) ir miestiškojo (urbanizuoto) kraštovaizdžio struktūros optimalumo (kokybės) rodikliai rajoniniuose ir lokaliniuose (vietovių) kraštovaizdžio tvarkymo planuose diferencijuojami pagal šiuos projektinius kraštovaizdžio tipus:

28.3.1. konservacinio prioriteto gamtinis kraštovaizdis;

28.3.2. rekreacinio prioriteto gamtinis kraštovaizdis;

28.3.3. ekologinės apsaugos prioriteto gamtinis kraštovaizdis;

28.3.4. ūkinio (gamybinio) prioriteto gamtinis kraštovaizdis;

28.3.5. konservacinio prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;

28.3.6. rekreacinio prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;

28.3.7. ekologinės apsaugos prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;

28.3.8. ūkinio (gamybinio) prioriteto kaimiškasis kraštovaizdis;

28.3.9. konservacinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;

28.3.10. rekreacinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;

28.3.11. gyvenamojo ir visuomeninio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis;

28.3.12. gamybinio ir technologinio prioriteto miestiškasis kraštovaizdis.

29. Kraštovaizdžio planą sudaro sprendiniai (grafinė dalis – brėžiniai ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas) ir procedūrų dokumentai, parengti planavimo proceso metu.

30. Kraštovaizdžio plano sprendinių grafinę dalį sudaro:

30.1. brėžinys, kuriame atitinkamai teritorijos planavimo lygmeniui pateikiamos sprendiniais nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kraštovaizdžio gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų apsaugos reglamentai, tvarkymo ir atkūrimo priemonės, ekologinės pusiausvyros palaikymo ir vizualinio potencialo reguliavimo būdai;

30.2. papildomi brėžiniai (kartoschemos ar kitokie grafiniai vaizdai), kurie gali sudaryti planuojamos teritorijos funkcinius ir ekologinius ryšius su aplinkinėmis erdvėmis, kraštovaizdžio morfologinės, ekologinės ir percepcinės (suvokiamos) struktūros bei esamų reglamentų (apribojimų) sistemą ir būklės vertinimą;

30.3. ir kiti brėžiniai, kurie gali būti rengiami planavimo organizatoriui užsakius, reikalingi konservacinės ar ekologinės apsaugos, architektūriniams-urbanistiniams, rekreacijos ir turizmo bei kitiems klausimams nagrinėti.

31. Rekomenduojami sprendinių grafinės dalies kartografiniai masteliai:

31.1. nacionalinis Kraštovaizdžio planas – M 1:300 000–500 000;

31.2. regioniniai Kraštovaizdžio planai – M 100 000–200 000;

31.3. rajoniniai Kraštovaizdžio planai – M 1:10 000–25 000;

31.4. lokaliniai (vietovių) Kraštovaizdžio planai – 1:2 000–5 000 (gali būti ir stambesnis).

32. Tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) raštu išdėstomi Kraštovaizdžio plano esamos būklės analizės rezultatai, pristatomi grafinėje dalyje parengti sprendiniai ir kiti reikalingi paaiškinimai.

33. Kraštovaizdžio plano procedūrų dokumentus sudaro:

33.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano rengimo;

33.2. planavimo darbų programa;

33.3. planavimo sąlygos;

33.4. sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita;

33.5. konsultavimosi ar viešo svarstymo ataskaita;

33.6. derinimo ar išvadų dokumentai;

33.7. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

VII. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS IR STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS

34. Kraštovaizdžio planų sprendinių pasekmių vertinimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu ir parengiama sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.

35. Sprendinių pasekmių (galimo teigiamo ir neigiamo poveikio) vertinimas atliekamas šiais aspektais:

35.1. poveikis kraštovaizdžio politikai;

35.2. poveikis ekonominei aplinkai;

35.3. poveikis socialinei aplinkai;

35.4. poveikis gamtinei ir kultūrinei aplinkai.

36. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama:

36.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);

36.2. apibendrintas poveikio aprašymas ir jo įvertinimas atskirais vertinimo aspektais;

36.3. integruota baigiamoji vertinimo išvada.

37. Tais atvejais, kai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu nustatyta atlikti konkretaus plano sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, šis vertinimas atliekamas Kraštovaizdžio plano koncepcijos rengimo stadijoje.

VIII. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ SVARSTYMAS, DERINIMAS IR TIKRINIMAS

38. Kraštovaizdžio planų svarstymo ir visuomenės dalyvavimo šiame procese tvarką nustato Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099). Svarstymo procedūros priklauso nuo Kraštovaizdžio plano lygmens:

38.1. nacionaliniam ir regioniniams Kraštovaizdžio planams atliekamos konsultavimosi procedūros;

38.2. rajoniniams ir lokaliniams (vietovių) Kraštovaizdžio planams atliekamos viešo svarstymo procedūros.

39. Kraštovaizdžio planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais bendrojo teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo registre, bei turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo. Esant reikalui, teikiami pasiūlymai minėtų planavimo dokumentų korektūrai.

40. Tikrinimui teikiami Kraštovaizdžio plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir 33 punkte nurodyti procedūrų dokumentai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento apskundimo terminui.

41. nacionalinis ir regioniniai Kraštovaizdžio planai tikrinami Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, rajoniniai ir lokaliniai (vietovių) – apskrities viršininko administracijoje. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas (motyvuotos išvados), kuris turi būti pateiktas per 20 darbo dienų nuo dokumento pateikimo dienos.

IX. KRAŠTOVAIZDŽIO PLANŲ TVIRTINIMAS, REGISTRAVIMAS, KEITIMAS, GALIOJIMAS, STEBĖSENA (MONITORINGAS)

42. Tvirtinti teikiami Kraštovaizdžio planų sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) kartu su teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos teigiama išvada.

43. Kraštovaizdžio planus tvirtina:

43.1. nacionalinį Kraštovaizdžio planą – Aplinkos ministerija;

43.2. regioninius Kraštovaizdžio planus – apskričių viršininkai;

43.3. rajoninius Kraštovaizdžio planus – savivaldybių tarybos;

43.4. lokalinius (vietovių) Kraštovaizdžio planus – savivaldybių tarybos ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai.

44. Patvirtinti Kraštovaizdžio planai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos registruojami atitinkamo lygmens Teritorijų planavimo dokumentų registre, o sprendiniai fiksuojami Teritorijų planavimo duomenų banke Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 60-1417).

45. Aplinkos ministerijos ar apskrities viršininko sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl Kraštovaizdžio plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje.

46. Patvirtinti Kraštovaizdžio planai galioja neterminuotai.

47. Kraštovaizdžio planai keičiami arba papildomi Planavimo organizatoriaus iniciatyva pagal šiose Taisyklėse nustatytus Kraštovaizdžio planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus.

48. Patvirtinus Kraštovaizdžio planą, vykdoma įstatymais nustatyta šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su Teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos plano sprendiniams įgyvendinti.

49. Kraštovaizdžio planų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Kraštovaizdžio plano rengimo procese ir procedūrose. Jis yra atsakingas už pasekmes, dėl jo kaltės atsiradusias planavimo proceso metu.

51. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

52. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

53. Ginčus dėl valstybės ir apskrities lygmens Kraštovaizdžio planų rengimo nustatytų procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, savivaldybės lygmens – apskrities viršininko administracija Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (Žin., 1997, Nr. 34-851) nustatyta tvarka.

54. Ginčus dėl 53 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246

AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

1. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės)reglamentuoja aukštybinių pastatų išdėstymo miestuose specialiųjų planų rengimą, viešą svarstymą, derinimą, tikrinimą, tvirtinimą ir keitimą bei planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese ir procedūrose.

2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, specialiojo plano sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, specialiojo plano sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo procese ir procedūrose.

3. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiuosius planus (projektus) (toliau – Planas) privaloma rengti tais atvejais, kai miesto teritorijos bendrasis planas neparengtas arba parengto plano sprendiniuose aukštybinių pastatų išdėstymo principai ir statybos plėtros klausimai nebuvo išspręsti.

4. Planas pagal jo sprendinius tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas.

5. Šių Taisyklų nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai aukštybinių pastatų plėtros klausimai sprendžiami miestų bendruosiuose planuose.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

6.1. antropogeninė struktūra – žmogaus sukurta miesto aplinkos dalis;

6.2. aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m;

6.3. aukštybinis užstatymas – aukštybiniais pastatais numatoma užstatyti teritorija (žemės sklypas), turinti nustatytus šių pastatų išdėstymo reglamentus ir sąlygas;

6.4. erdvinė struktūra – trimate sistema išreikšti kompoziciniai miesto ar jo dalies užstatymo ypatumai;

6.5. gamtinė morfostruktūra – kompoziciškai reikšmingų gamtinių elementų išdėstymo mieste ypatumai;

6.6. identitetas – požymių, pagal kuriuos įmanoma nustatyti objekto tapatumą, atpažinti jo unikalius bruožus, visuma;

6.7. miesto urbanistinis karkasas – kompozicinių branduolių (visuomeniškai ir architektūriškai reikšmingų pastatų kompleksų) ir kompozicinių ašių (centrinių miesto gatvių) erdvinė struktūra;

6.8. miestovaizdis – miestiškojo kraštovaizdžio sudėtinis elementas, pasižymintis užstatymo morfotipo, aukštingumo ir architektūrinio įvaizdžio vienove;

6.9. panorama – matomas iš tam tikro apžvalgos taško daugiaplanis urbanizuotos ir/ar gamtinės aplinkos vaizdas;

6.10. siluetas – tolimas kontūrinis užstatymo vaizdas dangaus skliauto ir gamtinių elementų fone;

6.11. urbanistinė struktūra – miesto struktūrinių elementų (gatvių, kvartalų, aikščių, skverų, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektų, kt.) išsidėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma;

6.12. užstatymo foninis aukštis – vidutinis esamas arba perspektyvinis miesto dalies ar kvartalo užstatymo aukštingumas, nurodytas metrais nuo žemės paviršiaus iki pastatų stogų ar statinių konstrukcijų aukščiausių taškų;

6.13. vizualinio kontakto zona – vizualinių ryšių dėka su nagrinėjamu objektu susietos miesto dalys;

6.14. vizualinis identitetas – saugotina kitur nepasikartojanti istoriškai susiformavusi ar suformuota miesto gamtinių ir antropogeninių elementų visuma, kurianti vietovės individualų įvaizdį.

7. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose pateiktus sąvokų išaiškinimus.

III. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANAVIMO TIKSLAI

8. Planų rengimo tikslai yra:

8.1. numatyti teritorijas ir žemės sklypus aukštybiniams pastatams išdėstyti ir suformuoti jų plėtros koncepcijos principines nuostatas bei jų pagrindimą (motyvaciją);

8.2. planavimo priemonėmis išsaugoti miestų senamiesčių ir susiklosčiusių miestų centrų vizualinio identiteto vertingus bruožus;

8.3. sudaryti prielaidas harmoningam aukštybinių pastatų išdėstymui mieste, apsaugant bei harmoningai plėtojant bendruosius miesto urbanistinės struktūros komponentus – siluetą, panoramas, miesto vaizdų įvairovę – svarbius miesto įvaizdžio ir kultūrinio tapatumo ženklus;

8.4. patikslinti įvairių miesto kvartalų ir sklypų plėtros sąlygas, susijusias su aukštybinių pastatų statybos galimybėmis;

8.5. numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą.

IV. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANO PARENGIAMIEJI DARBAI, PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS

9. Plano organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius. Plano rengimas finansuojamas planavimo organizatoriaus lėšomis.

10. Planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius bei parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Esant poreikiui, organizuoja papildomus tyrimus dėl aukštybinių pastatų plėtojimo mieste architektūrinio ir ekonominio tikslingumo bei šių pastatų leistino aukščio nustatymo.

11. Planavimo organizatorius Plano rengėją parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin.,1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Dalyvauti viešajame konkurse dėl plano rengėjo parinkimo ir rengti Planus turi teisę:

12.1. aukštąjį architekto išsilavinimą ir kvalifikaciją teritorijų planavimo srityje turintys specialistai;

12.2. juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o specialiojo planavimo darbams vadovauja atitinkamą kvalifikaciją turintis teritorijų planavimo srityje atestuotas specialistas.

13. Prieš pradedant rengti Planą, planavimo organizatorius parengia planavimo sąlygas pagal aplinkos ministro patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisykles. Planavimo sąlygos turi būti išduotos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti planavimą, tačiau apie tai raštu informuoja planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos.

14. Planavimo organizatorius dėl planavimo sąlygų kreipiasi į:

14.1. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą;

14.2. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį;

14.3. Visuomenės sveikatos centro teritorinį padalinį;

14.4. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojus.

15. Planavimo sąlygos turi būti tiesiogiai susijusios su planavimo tikslais ir planuojamoje teritorijoje numatoma veikla. Sąlygos rengiamos, vadovaujantis šiais dokumentais:

15.1. galiojančiais miesto bendrojo ir specialiųjų planų sprendiniais, investicinėmis ir ūkio šakų plėtros programomis (projektais) ir kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais;

15.2. nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentais;

15.3. teritorijų planavimo normomis ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimais.

16. Konkurso būdu parinkus Plano rengėją, planavimo organizatorius su rengėju sudaro planavimo darbų sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius Plano rengėjui pateikia:

16.1. planavimo sąlygas;

16.2. planavimo darbų programą (planavimo užduotį);

16.3. planuojamos teritorijos kartografinį pagrindą;

16.4. informaciją apie galiojančius teritorijų planavimo ir strateginio planavimo dokumentus;

16.5. su Plano rengimu susijusių atliktų mokslinių – tiriamųjų darbų medžiagą;

16.6. kitą papildomą informaciją.

17. Kiekvienu atveju pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo konkrečių planavimo tikslų, planuojamos teritorijos padėties bei ypatumų miesto urbanistinėje struktūroje ir yra aptariamas su Plano rengėju.

18. Plano rengimas prasideda planavimo organizatoriui viešai paskelbus apie priimtą sprendimą dėl Plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

19. Plano rengimo terminas negali viršyti 3 metų. Viršijus šį terminą, turi būti peržiūrėtos ir, esant reikalui, tikslinamos arba atnaujinamos planavimo sąlygos ir planavimo užduotis.

V. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANO RENGIMAS,

STRUKTŪRA (SUDĖTIS IR TURINYS)

20. Plano rengimo etapą sudaro trys stadijos (esamos būklės analizės, koncepcijos rengimo ir sprendinių konkretizavimo), kurių metu nustatomos plėtros galimybės, prioritetai ir parengiami sprendiniai.

21. Esamos būklės analizės stadijoje atliekama:

21.1. miesto (ar jo dalies) teritorijų įvertinimo pagal investicines ir plėtros galimybes analizė;

21.2. miestovaizdžio formavimą įtakojančių savivaldybės teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių analizė;

21.3. planuojamos teritorijos vizualinių ypatumų, įvertinant aukštybinės statybos plėtojimą, miesto (jo dalies) kontekste analizė;

21.4. miesto vizualinių ypatumų urbanistinė analizė:

21.4.1. miesto vizualinio identiteto zonos bei ją formuojančių urbanistinių ir gamtinių elementų vertybinės hierarchijos nustatymas;

21.4.2. miesto urbanistinės struktūros gamtinių ir antropogeninių elementų vizualinių ypatumų, kuriančių miesto vizualinį identitetą, natūrinis ir grafoanalitinis tyrimas;

21.5. vizualinio identiteto zonos bei jos svarbiausių charakteristikų (silueto, panoramų, daugiaplaniškumo, erdvinio raiškumo, pan.) analizė;

21.6. svarbiausių masinės apžvalgos taškų atranka bei iliustruojančių miesto vizualinio identiteto ypatumus vaizdo išklotinių parengimas.

22. Koncepcijos rengimo stadijoje apibrėžiama aukštybinių pastatų išdėstymo miesto ar jo dalyje koncepcija, siekiant nustatyti miesto aukštybinės statybos erdvinį plėtojimą, įgalinančią kryptingai formuoti pasirinktą miesto kompozicinę idėją ir išvengti atsitiktinių aukštybinių pastatų atsiradimo miesto struktūroje. Tuo tikslu atliekami šie planavimo veiksmai:

22.1. parengiami perspektyviniai miesto kompozicinio karkaso modeliai su galima įvairia aukštybinių pastatų plėtra, atitinkančia aplinkos gamtinę arba urbanistinę morfostruktūrą;

22.2. miesto kompozicinės plėtros modeliai, įvertinami pagal poveikį miesto siluetui ir panoramoms, stebimoms iš pagrindinių apžvalgos taškų, pasirenkant tinkamiausią iš jų;

22.3. miesto ar jo dalies teritorijų parinkimas ir jų įvertinimas galimo užstatymo aukštybiniais pastatais požiūriu.

23. Miesto teritorijos užstatymo aukštybiniais pastatais principinis pagrindimas pateikiamas koncepcijos aiškinamajame rašte ir schemose (atsižvelgiant į miesto dydį – M 1:10 000 ar M 1:25 000; M 1:2 000 ar M 1:5 000), kurios darbo tvarka turi būti aprobuotos savivaldybės taryboje.

24. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami:

24.1. aukštybinių pastatų teritorijų lokalizacijos miesto urbanistinėje struktūroje (kvartalo arba sklypų grupės tikslumu) sprendiniai su planavimo lygmenį atitinkančiais teritorijų tvarkymo reglamentais. Tais atvejais, kai aukštybinių pastatų plėtra nėra išspręsta, miesto bendrajame plane turi būti nustatyti reikalavimai, atitinkantys papildomus inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtojimo poreikius dėl numatomo užstatymo intensyvumo didėjimo bei sprendinių įgyvendinimo techninėmis ir ekonominėmis galimybėmis;

24.2. rengiant Plano sprendinius pagal jų detalizavimo laipsnį, turi būti atsižvelgiama į įstatymais saugomus gamtos ir kultūros paveldo objektus ir į miesto urbanistinės struktūros elementus (kvartalus, centrinių gatvių ir aikščių gretimas erdves, kt.) bei gretimų pastatų fizinius dydžius ir formas. Sprendiniai tikslinami įvertinant:

24.2.1. kvartalo, kito aukštybinės statybos aplinkos elemento esamą arba numatomą užstatymo vidutinį foninį aukštį;

24.2.2. kvartalo, kito urbanistinės aplinkos elemento esamą arba numatomą formuoti užstatymo morfotipą;

24.2.3. aukštybinio pastato lokalizacijos vietoje esamus arba formuojamus miestovaizdžio ypatumus, didelį dėmesį atkreipiant į numatomo aukštybinio pastato parametrus.

25. Šiame etape turi būti nurodytos teritorijos (sklypų grupės), kuriose visais atvejais draudžiama statyti aukštybinius pastatus ir kuriose jie gali būti statomi tik parengus pasekmių vertinimo ataskaitą bei nurodoma, kad tiksli atskirų aukštybinių pastatų lokalizacija sklypuose nustatoma, parengus sklypo detalųjį planą.

26. Plano sprendinių projektą, kuris rengiamas 3 egzemplioriais, sudaro sprendinius atspindintys brėžiniai ir tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei procedūrų dokumentai:

26.1. miesto perspektyvinės kompozicinės struktūros modelio schema, atsižvelgiant į miesto dydį, rengiama M 1:10000 ar M 1:5000 mastelyje. Schemoje žymimi įstatymais saugomi ir kiti svarbūs miesto urbanistinės ir gamtinės morfostruktūros elementai. Kompozicinio karkaso elementai (kompoziciniai branduoliai ir kompozicinės ašys), miesto centrinės dalies ribos ir miesto kompaktiško užstatymo teritorijos ribos, vizualinio identiteto zona bei svarbiausieji masinės apžvalgos taškai.

26.2. pagrindinis brėžinys, atsižvelgiant į miesto dydį, apimantis planuojamą miesto teritorijos dalį, rengiamas M 1:5 000 M ir/ar M 1:10 000 ir/ar M 1:25 000 mastelyje. Jame žymima miesto centrinis rajonas, miesto vizualinio identiteto zonos ir teritorijos, kuriose galima aukštybinės statybos plėtra, su aukštybinių pastatų leistinais aukščių parametrais. Brėžinyje grafiškai išskiriamos šios miesto teritorijos:

26.2.1. aukštybinė statybos draudžiamos zonos (saugoma teritorijos planinė ir erdvinė struktūra bei bendras teritorijos vizualinis įvaizdis);

26.2.2. galimos pavienių aukštybinių objektų statybos zonos (saugant teritorijos planinę ir erdvinę struktūrą, tobulinant užstatymo kompoziciją ir panoraminius vaizdus);

26.2.3. galimos aukštybinių pastatų grupių statybos zonos (pabrėžiant miesto urbanistinę arba gamtinę morfostruktūrą bei tobulinant miesto siluetą);

26.2.4. nuo miesto centro nutolusios (periferinės) zonos (aukštybinę statybą lemia miesto kompozicinės plėtros bendra idėja, ekonominis tikslingumas bei saugomų teritorijų vizualinio kontakto zona);

26.3. papildantis brėžinys, iliustruojantis esamą miesto siluetą bei panoramas, žvelgiant iš atrinktų masinio stebėjimo taškų, bei panoramas įvertinus galimą aukštybinių pastatų plėtrą specialiojo plano numatytoje apimtyje;

26.4. planavimo organizatoriui užsakius, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai, reikalingi sprendiniams įvertinti.

27. Tekstinės dalies (aiškinamajame rašte) raštu išdėstomi Plano esamos būklės analizės rezultatai, pagrindžiami grafinėje dalyje pateiki sprendiniai (aukštybinės statybos plėtojimo rodikliai bei taikomi reglamentai), naudota Plano rengimo metodika ir kiti su Plano rengimu reikalingi paaiškinimai.

28. Planavimo procedūrų dokumentai:

28.1. savivaldybės sprendimas dėl Plano rengimo;

28.2. planavimo darbų programa;

28.3. planavimo sąlygos;

28.4. sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita;

28.5. viešojo svarstymo ataskaita;

28.6. derinimo ir išvadų dokumentai;

28.7. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

VI. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANO SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO IR STRATEGINIS pasekmių APLINKAI VERTINIMAS

29. Plano sprendinių pasekmių vertinimo etapas atliekamas pagal Vyriausybės patvirtintą teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą, parengiant sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą.

30. Sprendinių pasekmių (galimo teigiamo ir/ar neigiamo poveikio) vertinimas atliekamas šiais aspektais:

30.1. pasirinkto miesto kompozicinės plėtros modelio (galimo aukštybinio užstatymo vertinimas, parengus panoraminius vaizdus iš apibrėžtų svarbių masinės apžvalgos taškų) poveikis miestovaizdžiui, įvertinant nustatytos miesto vizualinių zonų leistinus užstatymo parametrus bei bendrą silueto ir panoramų pokyčio harmoningumą;

30.2. poveikio ekonominei aplinkai, įvertinant inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros perspektyvinės plėtros galimybių ekspertizę ir numatant užstatymo intensyvumo didinimą planuojamose miesto dalyse;

30.3. poveikio socialinei aplinkai, nustatant miesto atvirų visuomeninių erdvių, žaliųjų plotų ir rekreacijos zonų išsaugojimo laipsnį ir įvertinant ekologinių sąlygų pakitimą dėl padidėsiančių autotransporto srautų.

31. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiamas:

31.1. pagal nustatytus klausimyno ir planavimo sąlygose nurodytus vertinimo aspektus bei kriterijus nurodomas galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);

31.2. apibendrintas poveikio aprašymas ir jo įvertinimas atskirais vertinimo aspektais;

31.3. integruota baigiamoji vertinimo išvada.

32. Tais atvejais, kai vadovaujantis 29 punkte nurodytu teisės aktu nustatyta atlikti konkretaus plano sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, šis vertinimas atliekamas Plano koncepcijos rengimo stadijoje.

VII. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANO SVARSTYMAS, DERINIMAS IR TIKRINIMAS

33. Plano svarstymo ir visuomenės dalyvavimo šiame procese tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099). Plano svarstymo procedūra atliekama bendrąja tvarka.

34. Planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ir vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais bendrojo teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, bei turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo.

35. Plano sprendiniai derinami savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje. Plano sprendinių derinimo procedūroje dalyvauja planavimo organizatorius arba jo įgaliotas Plano rengėjas.

36. Parengtą, viešai apsvarstytą ir suderintą Planą planavimo organizatoriaus teikimu patikrina apskrities viršininko administracija. Tikrinimui teikiami Plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento apskundimo terminui.

37. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (motyvuotos išvados), kuris turi būti parengtas per 20 darbo dienų nuo Plano pateikimo dienos.

VIII. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO PLANO TVIRTINIMAS,

REGISTRAVIMAS, KEITIMAS, GALIOJIMAS STEBĖSENA (MONITORINGAS)

38. Nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir patikrintas Planas yra teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui. Tirtinimui teikiami Plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) kartu su apskrities viršininko administracijos teigiama tikrinimo išvada.

39. Patvirtintas Planas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų (Žin., 2000, Nr. 76-2307) reikalavimais, registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre. Plano sprendiniai Vyriausybės patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų banko nuostatų (Žin., 1996, Nr. 60-1417) nustatyta tvarka fiksuojami savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banke.

40. Savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje.

41. Plano keitimas atliekamas organizatorius iniciatyva pagal šiose taisyklėse nustatytus Planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus.

42. Plano galiojimas neterminuotas ir gali būti keičiamas Teritorijų planavimo įstatymo ir šių Taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su šiais dokumentais registrą tvarkančioje institucijoje ir gauti kopiją už nustatytą valstybės rinkliavą.

43. Patvirtinus Planą, vykdoma šio teritorijų Plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su Teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Plano sprendiniams įgyvendinti.

44. Plano sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja savivaldybės institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Plano rengimo procese ir procedūrose. Jis yra atsakingas už planavimo proceso metu dėl jo kaltės atsiradusias pasekmes.

46. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

47. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Ginčus dėl Planų rengimo pažeidimų nagrinėja ir sprendžia apskrities viršininko administracija Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (Žin., 1997, Nr. 34-851) nustatyta tvarka.

49. Ginčus dėl 48 punkte nurodytos institucijos sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________