LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VAIKŲ SVEIKATOS METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 27 d. Nr. 651

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. IX-1980 „Dėl 2004 metų paskelbimo vaikų sveikatos metais“ (Žin., 2004, Nr. 19-581) 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Vaikų sveikatos metų programą (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras                                                            Juozas Olekas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 651

VAIKŲ SVEIKATOS METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų sveikatos metų programa (toliau vadinama – ši Programa) skirta vaikų sveikatai stiprinti ir sveikai gyvensenai ugdyti.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis tikslas 2004 metais – užtikrinti visuomenės, ypač vaikų, sveikatos priežiūrą stiprinant ligų prevenciją ir kontrolę.

3. Šios Programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

4. Pastaraisiais metais gyventojų demografiniai rodikliai Lietuvoje blogėjo: natūralus gyventojų prieaugis 1994 metais buvo 1 (1000 gyventojų), 2003 metais – 3,1 žmogaus (skaičiuojama 1000- čiui gyventojų).

5. Nuo 1990 iki 2003 metų vaikų Lietuvoje sumažėjo 194,4 tūkstančio, arba 20 procentų, ikimokyklinio amžiaus vaikų – net 38 procentais. Tik 2003 metais Lietuvoje gimstamumas pradėjo didėti – 2002 metais šis rodiklis buvo 8,6 (1000 gyventojų), o 2003 metais – 8,8 (1000 gyventojų).

6. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet gausėja vaikų, turinčių regos ir laikysenos sutrikimų, stuburo iškrypimų: antai iš 1000 patikrintų moksleivių 1992 metais regos sutrikimų turėjo 105, o 2002 metais – jau 175 moksleiviai; laikysenos sutrikimų atitinkamais metais – 44 ir 107 moksleiviai, stuburo iškrypimų – 13 moksleivių ir 31 moksleivis.

7. Nemažai moksleivių serga įvairiomis virškinimo organų ligomis. Per 1992-2002 metų laikotarpį sergančiųjų šiomis ligomis pagausėjo nuo 26,6 iki 35,5 moksleivio (iš 1000 patikrintųjų).

8. Tiek ikimokyklinėse įstaigose, tiek tarp I-IV klasių moksleivių plinta parazitozės, ypač enterobiozės. Ikimokyklinėse įstaigose enterobiozių paplitimas praėjusiais metais siekė 10,7 procento, o tarp I-IV klasių moksleivių – 18,2 procento.

9. Kasmet užregistruojama vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, vaikų, gydomų dėl psichikos sutrikimų, pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo: 2000 metų pabaigoje psichikos sveikatos centruose buvo gydomi 8072 vaikai, o 2002 metų pabaigoje – 6911 vaikų. Tai daugiausia protiškai atsilikę vaikai -įvairaus sunkumo protinio atsilikimo (42,3 procento), turintys elgesio ir emocijų sutrikimų (28,2 procento), psichologinės raidos sutrikimų (9,8 procento).

10. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, vaikų ligų struktūroje kaip ir anksčiau daugiausia sergama kvėpavimo sistemos ligomis (34 procentai), virškinimo ligomis (13 procentų), gana dažnai pasitaiko susižalojimų ir apsinuodijimų (10 procentų).

11. Daugelis vaikų lanko vaikų ugdymo įstaigas ir jose praleidžia trečdalį paros, todėl labai svarbu, kad čia jiems būtų sudarytos saugios ir sveikos sąlygos augti, vystytis ir ugdytis. Iš visų švietimo įstaigų daugiausia yra bendrojo lavinimo mokyklų (apie 1940) ir ikimokyklinių įstaigų (apie 864), jose ugdoma ir mokoma apie 632919 (arba 81 procentas) vaikų, todėl visuomenės sveikatos priežiūros institucijos kaip tik šių įstaigų priežiūrai skiria daugiausia dėmesio.

12. Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999-2000 metų ataskaitos „XI-XII klasių moksleivių mokymosi krūviai ir sveikata“ duomenimis, Lietuvoje atlikti moksleivių elgesio, gyvenimo būdo ir sveikatos moksliniai tyrimai parodė, jog labai paplitę psichosomatiniai negalavimai ir sveikatos sutrikimai, – kas penktas 11, 13 ir 15 metų moksleivis jaučiasi esąs nelabai sveikas ir nelabai laimingas, daugiau kaip pusė jų kasdien patiria vieną ar kelis psichosomatinius negalavimus. Moksleiviai dažnai skundžiasi irzlumu, bloga nuotaika (45,6 procento berniukų ir 60,4 procento mergaičių), nervine įtampa (atitinkamai 35,8 procento ir 49,8 procento, galvos skausmu (24,5 procento ir 40,6 procento).

13. Nerimą kelia ir vyresniųjų klasių moksleivių emocinės būklės ir elgesio rodiklių tyrimo duomenys. Nelabai laimingi arba visiškai nelaimingi sakosi esą 38 procentai ištirtų moksleivių, apie ketvirtadalis jų teigia nuolat arba dažnai patiriantys pykčio ar agresijos jausmus, net 12,1 procento moksleivių dažnai kankina mintys apie savižudybę, jie iš tiesų yra svarstę, kaip tai padaryti, ar bandę žudytis.

14. Be visų kitų veiksnių, trukdančių gerai mokytis, moksleiviai nurodo ir prastą sveikatą.

15. Apklausos duomenys rodo menką fizinį moksleivių aktyvumą: tik ketvirtadalis jų lanko su fizine veikla susijusius būrelius.

16. Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys patvirtina, kad šviečiamasis darbas su vaikais ir jaunimu labai padėtų užtikrinti visišką fizinę, psichinę ir socialinę jų gerovę, kad tai ypač svarbu. Atsižvelgiant į problemos aktualumą, rengiamas projektas „Sėkmės priežastis – puiki sveikata“, orientuotas į tikslines vaikų grupes ir jų problemas, susijusias su priklausomybės ligomis, žalinga psichologine atmosfera namuose ir mokyklose, brendimu ir t.t.

17. Iki 2004 metų Lietuvoje nebuvo tinkamai organizuota mokinių sveikatos priežiūra. 2004 metais parengtas sveikatos priežiūros švietimo įstaigose programos projektas. Lietuvos mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistai arba bendruomenės slaugytojai atliks funkcijas, kurios numatytos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. V-62 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos priežiūrą, kompetencijos“ (Žin., 2004, Nr. 26-829).

18. 2004 metais padidinti asignavimai mokinių sveikatos priežiūrai. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos priežiūrai mokyklose skirta 4,5 mln. litų suma paskirstyta 60 savivaldybių.

19. Ne mažiau svarbu natūraliai maitinti kūdikius, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad natūraliai maitinti vaikai auga sveikesni ir stipresni. Lietuvos informacijos centro duomenimis, 2002 metais kūdikių, iki 3 mėnesių žindomų iš dalies, buvo 46,2 procento, iki 6 mėnesių žindomų iš dalies – 26,6 procento, iki 6 mėnesių žindomų nuolat – 13,8 procento.

20. Lietuva yra Pasaulio sveikatos organizacijos narė, todėl privalo laikytis pirmojo maisto ir mitybos veiksmų Europoje 2000-2005 metų plano ir iki 2005 metų parodyti daugiau pastangų vykdydama keturis pagrindinius „Innocenti“ deklaracijos teiginius ir plėsdama naujagimiams palankių ligoninių tinklą.

21. Šios nuostatos išdėstytos pediatrams, bendrosios praktikos gydytojams ir slaugos darbuotojams skirtose metodikose, taip pat studentams medikams skirtoje mokomojoje knygoje „Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas“ (Vilnius, 2001; Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduota ja vadovautis).

22. Valstybinėje maisto ir mitybos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 (Žin., 2003, Nr.101-4556), 2003–2010 metais numatyta įgyvendinti priemones Lietuvos gyventojų sveikai mitybai skatinti (vienas iš tikslų – pasiekti, kad kūdikiai iki 6 mėnesių būtų maitinami vien tik motinos pienu, kad žindymas būtų tęsiamas ir antraisiais vaiko gyvenimo metais).

23. Šalyje yra 4 ligoninės, kurios pripažintos naujagimiams palankiomis ligoninėmis. Tai Panevėžio ir Kelmės ligoninės, Vilniaus ir Kauno krikščioniškieji gimdymo namai. Šiose ligoninėse sveikatos priežiūros specialistai, prižiūrintys gimdyves ir naujagimius, yra baigę tobulinimosi kursus teorinio ir praktinio laktacijos valdymo bei konsultavimo kūdikių žindymo klausimais. Gimdymo skyriuose užtikrintas ankstyvas naujagimių žindymas, sudarytos sąlygos motinai su kūdikiu būti kartu 24 valandas per parą. Kad būtų įtvirtintos natūralaus kūdikių maitinimo nuostatos, reikia plėsti tokių ligoninių tinklą.

24. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje dėl Haemophilus influenzae B tipo infekcijos (toliau vadinama – HiB) sukeltų ligų miršta apie 40 tūkst. vaikų. Skiepai HiB vakcina apsaugo vaikus nuo meningito, pneumonijos, epiglotito ir kitų sunkių šios infekcijos formų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepus nuo HiB įtraukti į šalių skiepų programas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad HiB yra viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojančių vaikų iki 5 metų sergamumą meningitais ir pneumonijomis.

25. Lietuvoje kasmet registruojama apie 10–15 HiB sukeltų meningitų, dažniausiai vaikams. 2001–2003 metais užregistruoti 2 vaikų mirties atvejai dėl HiB.

26. Kad vaikai būtų geriau apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, 2004 metais patikslintas skiepų kalendorius. Nuo 2004 metų birželio bus pradėta vykdyti kūdikių ir vaikų iki 5 metų vakcinacija nuo HiB.

27. Kauno medicinos universiteto mokslinio darbo (S. Milčiuvienė. „Lietuvos 12-mečių moksleivių dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas“. – Stomatologija, 2001, III t., Nr. 3) tyrimų duomenimis, Lietuvoje nuo 59,4 iki 96,8 procento 12–mečių vaikų dantys pažeisti ėduonies, o dantų ėduonies intensyvumas siekia iki 4,43 danties (t.y. vieno 12-mečio vaiko burnoje yra pažeista vidutiniškai iki 4,4 danties, o 15-mečio – jau 5,1). Krūminiai dantys ėduonies pažeidžiami netrukus po išdygimo.

III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

28. Šios Programos tikslai:

28.1. formuoti sveikos gyvensenos pagrindus vaikų sąmonėje;

28.2. skatinti natūralų kūdikių maitinimą;

28.3. užtikrinti profilaktinių skiepų vykdymą ir plėsti jų mastą;

28.4. sumažinti dantų ėduonies paplitimą tarp vaikų.

29. Šios Programos uždaviniai:

29.1. propaguoti vaikų sveiką gyvenseną žiniasklaidos priemonėmis, vykdyti kitą šviečiamąją veiklą: įtraukti vaikus į žalingų įpročių (ypač narkomanijos) prevencijos veiklą, organizuoti konferencijas, akcijas ir kitus renginius, skirtus vaikų sveikatai stiprinti;

29.2. siekti, kad ligoninių gimdymo skyriuose būtų užtikrintas natūralus naujagimių maitinimas ir motinos su naujagimiais būtų kartu visą parą;

29.3. pradėti skiepyti nuo HiB vaikus iki 5 metų;

29.4. taikyti dantų ėduonies profilaktikos priemones 6-8 metų vaikams.

IV. LAUKIAMI REZULTATAI IR EFEKTYVUMAS

30. Ši Programa atkreips visuomenės dėmesį į vaikų sveikatą, jos išsaugojimą, sveikos gyvensenos ugdymą.

31. Vaikai įsitrauks į žalingų įpročių (ypač narkomanijos) prevencijos veiklą, patys sieks gyventi sveikai, suaktyvės moksleivių, sveikatos priežiūros specialistų, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

32. Pagerės sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kvalifikacija, daugiau kūdikių bus maitinami natūraliai, jie mažiau sirgs.

33. Bus užkirstas kelias HiB plisti tarp vaikų iki 5 metų.

34. Padengus 6-8 metų vaikų nuolatinių pirmųjų krūminių dantų kramtomuosius paviršius silantais, 80 procentų pirmųjų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių išliks sveiki, ėduonis mažiau pažeis kontaktinius dantų paviršius.

V. VERTINIMO KRITERIJAI

35. Naujagimių ir kūdikių sergamumas.

36. Žindomų iki 6 mėnesių kūdikių procentas.

37. Naujagimiams palankių ligoninių skaičius.

38. Paskiepytų nuo HiB vaikų skaičius.

39. Sergamumas HiB sukeltomis ligomis.

40. 6–8 metų vaikų, kurių nuolatinių pirmųjų krūminių dantų kramtomieji paviršiai padengti silantais, skaičius.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

41. Ši Programa įgyvendinama 2004 metais. Jos vykdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiame darbe dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene ir Visuomenės sveikatos skyriai, Asmens sveikatos skyriaus Motinos ir vaiko poskyris, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras ir Nacionalinis kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvų įgyvendinimo komitetas.

42. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

______________

Vaikų sveikatos metų programos

PRIEDAS

VAIKŲ SVEIKATOS METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Atsakingi vykdytojai	Įvykdymo terminai	Lėšos
				šaltinis	suma (tūkst. litų)
1.	Organizuoti švietėjiškuosius ir informacinius renginius, propaguojančius sveiką gyvenseną	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	120
2.	Surengti IV nacionalinę sveikatos politikos konferenciją „Ateitis mūsų vaikams“	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 m. birželio 4-5 d.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	100
3.	Dalyvauti IV Europos ministrų konferencijoje aplinkos ir sveikatos klausimais Budapešte „Ateitis mūsų vaikams“	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 m. birželio 23-25 d.
4.	Surengti mokslinę praktinę konferenciją Lietuvos pirmosios vaikų ligoninės 100-mečiui, pirmosios Vaikų ligų katedros Lietuvoje įkūrimo 60-mečiui, Vilniaus pediatrų draugijos 80-mečiui paminėti	Vilniaus universiteto vaikų ligoninė	2004 m. spalio 22-23 d.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	20
5.	Plėsti naujagimiams palankių ligoninių tinklą	Sveikatos apsaugos ministerija, Nacio-nalinis kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvų įgyvendinimo komitetas	2004 metai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	110
6.	Paskiepyti vaikus iki 5 metų nuo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos	Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras	2004 metai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	1100
7.	Padengti 6-8 metų vaikų nuolatinių pirmųjų krūminių dantų kramtomuosius paviršius silantais	Sveikatos apsaugos ministerija	2004 metai	Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas	1000
				Iš viso	2450

______________