LIETUVOS RESPUBLIKOS

LABDAROS IR PARAMOS

Į S T A T Y M A S

1993 m. birželio 4 d. Nr. I-172

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo tikslas – reglamentuoti ir skatinti labdarą bei paramą Lietuvos Respublikoje, nustatant atvejus, kada taikomos valstybės mokesčių, muito mokesčių ir valstybinės rinkliavos lengvatos.

2 straipsnis. Labdaros ir paramos tikslai

Labdara yra duodama siekiant:

1) šelpti ir teikti pagalbą arba nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga: invalidams, ligoniams, vienišiems nedarbingiems asmenims, našlaičiams arba vaikams, likusiems be tėvų globos, daugiavaikėms ir mažai aprūpintoms šeimoms, bedarbiams, asmenims, kurių gaunamos pajamos negali užtikrinti minimalaus gyvenimo lygio;

2) šelpti labdaros ir Carito organizacijas, fondus, religijos centrus bei vienuolijas, teikiančius labdarą ir paramą šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, taip pat lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje;

3) šelpti nukentėjusius dėl karo ir gaivalinių nelaimių, ekologinių katastrofų, užkrečiamų ligų epidemijų asmenis, padėti likviduoti tų nelaimių, katastrofų ir epidemijų padarinius;

4) padėti įsidarbinti, įsteigiant darbo vietas arba perkvalifikuojant darbo netekusius socialiai remtinus asmenis.

Parama yra teikiama siekiant:

1) remti mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programas;

2) remti aplinkos apsaugos ir aplinkos tvarkymo darbų programas;

3) remti istorijos, gamtos, architektūros, kultūros ir meno paminklų apsaugos bei restauravimo darbų programas;

4) remti kitą socialiai naudingą veiklą bei programas, kurias skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3 straipsnis. Labdaros ir paramos pripažinimas

Labdara pripažįstama savanoriška ir neatlygintina materialinė šalpa ar nemokamas paslaugų teikimas be jokio labdaros gavėjo materialaus įsipareigojimo labdaros davėjui, skirti 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems tikslams.

Parama pripažįstama savanoriška materialinė pagalba ar nemokamas paslaugų teikimas tiesiogiai juridiniams asmenims, skirti 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems tikslams.

Labdaros ir paramos sandoryje leidžiamas gavėjo individualus reklaminis įsipareigojimas labdaros davėjui ar rėmėjui, išskyrus įsipareigojimą reklamuoti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus.

Labdara ar parama pagal šį įstatymą nepripažįstamas tiesioginis pinigų ar materialinių vertybių perdavimas fiziniams asmenims, išskyrus kai tai daro labdaros organizacijos ar fondai.

4 straipsnis. Labdaros davėjai ir rėmėjai

Labdaros davėjais ir rėmėjais gali būti:

1) Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, turintys juridinio asmens teises arba jų neturintys;

2) visuomeninės organizacijos ir religijos centrai ar religinės bendruomenės, jeigu tai neprieštarauja jų įstatams ir nuostatoms;

3) labdaros organizacijos ir fondai, kurių pagrindinė veiklos rūšis atitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios yra įregistruotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) Lietuvos Respublikos piliečiai;

5) užsienio valstybių juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat tarptautinės organizacijos.

Užsienio valstybių juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat tarptautinės organizacijos Lietuvos Respublikoje gali duoti labdarą ir remti asmenis tiek tiesiogiai, tiek ir per trečiuosius asmenis, tarp jų ir per valstybės valdymo organus, jeigu tai atitinka 2 straipsnyje nurodytus tikslus.

Politinės partijos nepripažįstamos labdaros davėjais ar rėmėjais ir joms netaikomos šio įstatymo nustatomos lengvatos.

5 straipsnis. Labdaros ir paramos gavėjai

Labdaros gavėjai yra valstybės, savivaldybių, visuomeninių organizacijų bei privačių asmenų įsteigtos ir jų lėšomis išlaikomos socialinės globos ir rūpybos, vaikų ugdymo ir švietimo, sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigos, labdaros organizacijos ir fondai, invalidų draugijos, jų įmonės, įstaigos ir organizacijos, ortopedijos ir protezavimo įmonės.

Paramos gavėjai yra mokslo ir studijų institucijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, aplinkos apsaugos įstaigos ir organizacijos bei jų leidiniai, taip pat rėmimo objektu gali būti švietimo, mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos ir sporto valstybinės ar savivaldybių programos.

Labdaros ir paramos gavėjais pagal šį įstatymą negali būti politinės partijos ir pelno siekiančios organizacijos.

6 straipsnis. Labdaros ir paramos teikimo būdai

Labdaros davėjai ir rėmėjai teikia labdarą ar paramą:

1) perduodami pinigus arba materialines vertybes labdaros ar paramos gavėjui Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka;

2) teikdami nemokamas paslaugas labdaros ar paramos gavėjui;

3) pagal panaudos sutartį suteikdami jiems priklausantį turtą naudotis labdaros ar paramos gavėjui.

Labdara ir parama gali būti teikiama ir kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Labdara ar parama teikiama neatlygintinai ir savitarpio pasitikėjimo pagrindu.

7 straipsnis. Labdaros ir paramos dalykas

Labdaros ir paramos dalykas yra labdaros davėjo ar rėmėjo:

1) gautos pajamos;

2) įgytas ar valdomas turtas;

3) gaminama arba už jo lėšas įgyta produkcija;

4) teikiamos paslaugos.

8 straipsnis. Labdaros ir paramos laisvė

Labdaros davėjai ir rėmėjai patys pasirenka labdaros ar paramos gavėjus bei teikimo būdus.

Valstybės institucijos ir jų pareigūnai privalo garantuoti labdaros ir paramos laisvę. Valstybės institucijų pareigūnai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, trukdantys teikti labdarą ar paramą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

9 straipsnis. Labdaros ir paramos apskaita

Teikiantys labdarą ar paramą Lietuvos Respublikoje jos ūkio subjektai, taip pat visuomeninės ar labdaros organizacijos bei religinės bendruomenės privalo tvarkyti labdaros ar paramos gavėjų, kuriems jie aukoja pinigus ir materialines vertybes, apskaitą: joje nurodyti konkrečius labdaros ar paramos gavėjus, aukų dydį ir paskirtį. Labdaros davėjai ir rėmėjai kiekvieną ketvirtį privalo teikti nustatytos formos informaciją valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę.

Kaip labdara ar parama gautų pinigų ir materialinių vertybių apskaitą privalo tvarkyti visi juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Informacija apie gautą labdarą ar paramą turi būti pateikiama valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę pagal nustatytą vieningą formą.

Nuslėpus informaciją apie pinigus arba materialines vertybes, gautus kaip labdara ar parama, ta lėšų dalis yra apmokestinama pelno (pajamų) mokesčiu nepaisant labdaros ar paramos gavėjo.

Labdaros davėjų ar rėmėjų perduotos lėšos ir materialinės vertybės turi būti naudojamos pagal paskirtį tik labdaros ar paramos tikslams. Konkrečius panaudojimo tikslus gali nustatyti pats labdaros davėjas ar rėmėjas, perduodamas pinigus bei materialines vertybes.

Kaip labdara ar parama gautos lėšos ir materialinės vertybės, naudojamos ne pagal paskirtį, teismo sprendimu gali būti konfiskuojamos ir perduodamos į valstybinius labdaros fondus.

Labdaros organizacijos ir fondai turi teisę iki 20 procentų labdarai surinktų lėšų panaudoti šių organizacijų veiklai plėtoti ir administravimo išlaidoms apmokėti, jeigu tam neprieštarauja labdaros davėjas ir nenustato konkretaus aukos panaudojimo tikslo bei būdo.

10 straipsnis. Labdaros ir paramos skatinimas

Labdaros davėjų ar rėmėjų padarytos ir dokumentais patvirtintos išlaidos labdarai ar paramai įskaitomos į faktines išlaidas skaičiuojant apmokestinamąjį pelną ar pajamas, o juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas ar fizinių asmenų apmokestinamosios pajamos dar kartą mažinamos ta išlaidų suma, kuri buvo skirta labdarai ar paramai, jeigu tai neviršija 20 procentų apmokestinamojo pelno (pajamų).

Lėšos, skirtos labdarai ar paramai, viršijančios 20 procentų apmokestinamojo pelno (pajamų), apmokestinamos bendra tvarka.

Maksimalios neapmokestinamos išlaidos labdarai gali būti didinamos tiek, kiek sumažinamos maksimalios neapmokestinamos išlaidos paramai.

Labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių pajamos, kurios naudojamos labdaros ar paramos tikslams, neapmokestinamos pelno (pajamų) mokesčiu nepaisant tų pajamų dydžio.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos lengvatos netaikomos labdarai ar paramai, teikiamai užsienio valstybių juridiniams asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai tokia labdara ar parama teikiama per tarptautines labdaros organizacijas arba lietuvių bendruomenes, esančias užsienyje.

Labdarai ar paramai skirtos materialinės vertybės, įvežamos į Lietuvos Respubliką arba išvežamos iš jos, neapmokestinamos muito mokesčiu. Iš Lietuvos Respublikos išvežamų labdarai skirtų materialinių vertybių išvežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Asmenys, dovanojantys ar kitaip perduodantys turtą labdaros ar paramos gavėjams, yra atleidžiami nuo valstybinės rinkliavos.

11 straipsnis. Labdaros ir paramos kontrolė

Labdarai ir paramai perduodamų ir gaunamų lėšų teisėtumą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu, o gautų lėšų panaudojimo teisingumą kontroliuoja Valstybės kontrolės departamentas.

Ginčus dėl labdaros ar paramos pripažinimo nagrinėja teismas.

Labdaros ar paramos davėjai, nustatę konkrečius šalpos ar paramos panaudojimo tikslus ir būdus, turi teisę gauti informaciją ir patys kontroliuoti, kaip labdaros organizacijos ar fondai vykdo nustatytas sąlygas.

12 straipsnis. Labdaros ir paramos skelbimas

Labdaros organizacijos ir fondai turi teisę laisvai skelbti per masinės informacijos priemones labdaros ir paramos tikslus, gavėjus bei objektus.

Informacija apie labdaros davėjus ir rėmėjus per masinės informacijos priemones bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nenurodytiems šio įstatymo 9 straipsnyje, teikiama tik labdaros davėjui ar rėmėjui sutikus.

13 straipsnis. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įsigaliojimo sąlygos

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas įsigalioja nuo 1993 m. liepos 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius labdaros organizacijų ir fondų steigimo ir registravimo tvarką bei sąlygas, taip pat iš Lietuvos Respublikos išvežamų labdarai skirtų materialinių vertybių bei gaunamų siuntų sanitarinės ir higieninės kontrolės tvarką.

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas galioja iki 1995 m. gruodžio 31 d., jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS