LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2809 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2810
2004 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1095
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2224 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-2809 ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-2810 dėl šių priežasčių:
1. Pasiūlymas už administracinių teisės pažeidimų padarymą teisėjus traukti administracinėn atsakomybėn bendra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta administracinės atsakomybės taikymo tvarka gali pažeisti vieną fundamentalių demokratinės ir teisinės valstybės principų – teisminės valdžios nepriklausomumo principą. Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, plačiai nagrinėtas ir atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų, valstybinio arbitražo, prokuratūros bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio pirmajai daliai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymui, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ ir 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 251, 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 691 ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), taip pat įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose ir dokumentuose – Jungtinių Tautų 1985 metų Pagrindiniuose teismo nepriklausomumo principuose, kuriems pritarta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 m. gruodžio 13 d. rezoliucija Nr. 40/146, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1994 m. spalio 13 d. priimtoje rezoliucijoje Nr. 94/12 „Dėl teisėjų nepriklausomumo veiksmingumo ir vaidmens“, Europos Tarybos 1998 m. Europos Chartijoje „Dėl Teisėjų statuto“, Tarptautinės teisėjų asociacijos 1999 m. lapkričio 17 d. patvirtintoje Visuotinėje teisėjo chartijoje, kituose tarptautiniuose teisės aktuose ir dokumentuose.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnis nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Lietuvos Respublikos Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Taigi teisėjui negalės būti taikomos tokios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės kaip administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, taip pat teisėjas negalėtų būti pristatytas administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti ar atvesdintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalį, būtų abejotina galimybė taikyti teisėjui daiktų patikrinimą, daiktų ir dokumentų paėmimą. Taigi būtų problematiška visapusiškai taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje numatytą įrodymų surinkimo mechanizmą, o tai trukdytų vykdyti pagrindinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – laiku, visapusiškai, iki galo ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.
3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucija įsakmiai įtvirtina tik teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, reglamentuojantis prokurorų funkcijas, teises ir kita, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnį „Teismas“. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. spalio 6 d. priimtoje rekomendacijoje Rec(2000)19 „Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijos sistemoje“ teigiama, kad valstybės privalo imtis efektyvių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad prokurorai galėtų profesionaliai ir nepriklausomai vykdyti pareigas, taip pat priemonių, laiduojančių asmens neliečiamumą.
Taigi atsižvelgiant į prokurorų statuso ir funkcijų ypatumus prokurorams irgi taikytinos analogiškos garantijos, užtikrinančios jų nepriklausomumą vykdant jų funkcijas, taip pat padariusiems administracinį teisės pažeidimą.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Lietuvos Respublikos įstatymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesuteikta teisė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš prokurorus, tačiau šie pareigūnai paprastai turi įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl šie įgaliojimai būtų taikomi ir prokurorų atžvilgiu, o tai pažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintą teisinį prokurorų nepriklausomumo garantijų mechanizmą ir sukurtų tam tikrą institucijų priešpriešą.