LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL RADIACINĖS SAUGOS VETERINARIJOS PRAKTIKOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 12 d. Nr. V-740
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsniu (Žin., 1999, Nr. 11- 239) bei siekdamas užtikrinti darbuotojų ir gyventojų radiacinę saugą, atliekant rentgeno diagnostikos procedūras veterinarijos praktikoje:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro
2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-740
RADIACINĖS SAUGOS VETERINARIJOS PRAKTIKOJE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato specialiuosius rentgeno diagnostikos veterinarijos praktikoje (toliau – veterinarijos praktika) radiacinės saugos reikalavimus ir papildo bendruosius radiacinės saugos reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normose HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388) ir HN 31:2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje“(Žin., 2003, Nr. 9-308).
2. Šiose taisyklėse nekalbama apie rentgeno diagnostikos procedūros klinikinį pagrįstumą. Radiacinė sauga optimizuojama ir ribinės dozės neviršijamos pritaikant fizinius saugos metodus ir tinkamai organizuojant darbą taip, kad būtų išvengta nepagrįstos apšvitos visose rentgeno diagnostikos procedūrų grandyse.
3. Šios taisyklės privalomos visiems juridiniams asmenims, licencijų turėtojams, ketinantiems vykdyti ir vykdantiems veiklą su rentgeno diagnostikos aparatais veterinarijos praktikoje, projektuojantiems, rekonstruojantiems ir statantiems šiai veiklai skirtas patalpas, bei institucijoms, vykdančioms valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę.
4. Taisyklėse vartojami terminai ir apibrėžimai atitinka vartojamus Lietuvos higienos normose HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (toliau – HN 73:2001) ir HN 31:2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje“ (toliau – HN31:2002).
II. REIKALAVIMAI PATALPOMS bei kontroliuojamajai ir stebimAjai zonoms
6. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto patalpos įrengiamos bei kontroliuojamoji ir stebimoji zonos valdomos laikantis reikalavimų, nurodytų HN 73:2001 ir HN 31:2002.
7. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas turi būti ne mažesnis nei reikalaujama rentgeno diagnostikos aparato lydimuosiuose dokumentuose. Nustatant kabineto plotą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokie gyvūnai (maži, dideli ir pan.) bus tiriami. Kabinete turi būti pakankamai vietos procedūrą atliekantiems darbuotojams ir padedantiems asmenims.
III. darbuotojų radiacinė sauga
9. Darbuotojų radiacinė sauga turi būti užtikrinama laikantis priemonių, nurodytų HN 73:2001 VIII skyriuje, HN 31:2002 IX skyriuje, ir šių taisyklių.
10. Vidaus darbo saugos taisyklėse turi būti numatytos visos radiacinės saugos procedūros bei radiacinės saugos priemonės, kurių būtina laikytis procedūrų metu. Su jomis turi būti supažindinti dalyvaujantys rentgeno diagnostikos procedūrose.
11. Darbuotojas gyvūnui rentgeno diagnostikos procedūros metu gali padėti tik tada, kai negalima pritaikyti gyvūno tvirtinimo priemonių ir kai to padaryti negali gyvūną lydintys asmenys. Padedančio darbuotojo radiacinė sauga užtikrinama tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip ir kitų darbuotojų.
Rekomenduojama padedantiems gyvūnams darbuotojams keistis.
12. Rentgeno diagnostikos procedūrų metu draudžiama laikyti gyvūnus rankomis, nebent yra ypatinga klinikinė priežastis, dėl kurios jie negali būti tvirtinami kitais būdais.
13. Jei gyvūno laikymas rankomis yra neišvengiamas, laikantysis turi būti kiek įmanoma toliau nuo pirminės jonizuojančiosios spinduliuotės pluošto ir jokia jo kūno dalis, net uždengta apsaugos priemonėmis, neturi patekti į pirminės spinduliuotės lauką.
IV. PADEDANčIų ASMENų RADIACINė SAUGA
15. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete, be darbuotojams skirtų individualiųjų saugos priemonių, turi būti bent vienas individualiosios saugos priemonių komplektas, skirtas asmenims, padedantiems gyvūnams rentgeno diagnostikos procedūros metu. Gali būti vienas komplektas, skirtas keliems rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetams, jei jį patogu naudoti bet kuriame iš jų.
16. Padedantys asmenys (jei nėra kitos galimybės atlikti procedūrą be padedančio asmens) nuo apšvitos turi būti saugomi laikantis reikalavimų, nurodytų HN 31:2002 X skyriuje, ir šių taisyklių.
17. Turi būti parengtos instrukcijos, kaip elgtis padedantiems asmenims. Šie asmenys su instrukcijomis supažindinami prieš atliekant gyvūnui rentgeno diagnostikos procedūrą. Šios instrukcijos turi būti rengiamos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir numatant visas padėtis, kuriose gali atsidurti padedantys asmenys.
18. Padedantys asmenys turi būti informuoti apie galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį jų sveikatai. Jų gauta apšvita turi būti matuojama individualiuoju dozimetru arba turi būti registruojami visi duomenys, kurių reikia padedančių asmenų apšvitai apskaičiuoti.
V. DIDELIŲ GYVŪNŲ RENTGENO DIAGNOSTIKA
20. Atliekant rentgeno diagnostikos procedūras dideliems gyvūnams (arkliams, galvijams ir pan.), turi būti taikomos ypatingos radiacinės saugos priemonės, nes tyrimo sąlygos gali būti įvairios ir sunkiai prognozuojamos.
21. Pagrindiniai didelių gyvūnų rentgeno diagnostikos ypatumai yra šie:
22. Optimizuojant darbuotojų ir padedančiųjų asmenų radiacinę saugą, būtina:
22.1. prieš pradedant rentgeno diagnostikos procedūrą, ekspoziciją atliekančiam darbuotojui įsitikinti, ar padedantys gyvūnui asmenys, suprato savo pareigas tyrimo metu;
22.3. naudoti kuo mažesnį pirminės jonizuojančiosios spinduliuotės lauką, tinkamai nustatyti diafragmą (jonizuojančiosios spinduliuotės lauko dydžio įtaisą);
23. Prieš atliekant rentgeno diagnostikos procedūrą, nuo gyvūno, ypač nuo kojų ir pėdų, turi būti pašalintas purvas, apnašos ar pan., nes tai gali sąlygoti klaidingus tyrimo rezultatus ir gali tekti pakartoti rentgeno diagnostikos procedūrą.
VI. RENTGENOSKOPIJA
VII. REIKALAVIMAI ĮRANGAI
28. Visa rentgeno diagnostikos procedūroms naudojama įranga turi atitikti IEC, ISO, Lietuvos standartus, turėti radiacinės saugos reikalavimų atitikties pažymėjimus ir būti naudojama kaip nurodyta HN 73:2001 ir HN 31:2002, išskyrus įrangą, nurodytą 37 punkte.
29. Prieš pradedant naudoti naujai instaliuotą, perinstaliuotą bei modifikuotą rentgeno diagnostikos įrangą, turi būti atliekami jos priėmimo bandymai.
30. Periodiniai bandymai turi būti atliekami atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas ir darbuotojų apšvitos bei darbo vietų monitoringų rezultatus bei išvadas, bet ne rečiau kaip kas 5 metus.
31. Nuotėkinė rentgeno vamzdžio gaubės spinduliuotė, rentgeno vamzdžiui dirbant maksimaliu leistinu režimu, 1m atstumu nuo fokalinės dėmės neturi viršyti 1mGy per valandą.
32. Bendrasis aliuminio filtro storis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm, iš kurių 1,5 mm turi būti nuosavo filtro.
33. Rentgeno diagnostikos aparato konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima sumažinti rentgeno spindulių pluoštą iki minimumo, būtino tai procedūrai.
34. Draudžiama naudoti kilnojamuosius rentgeno diagnostikos aparatus be reguliuojamo rentgeno spinduliuotės lauko dydžio įtaiso (diafragmos).
35. Jonizuojančiosios spinduliuotės jungiklis turi būti įrengtas stacionaraus rentgeno diagnostikos aparato valdymo pulte. Nuo kilnojamojo rentgeno diagnostikos aparato iki jungiklio turi būti ne trumpesnis kaip 2 m ilgio kabelis.
36. Rentgeno nuotraukoms atlikti ir ryškinti turi būti naudojamos kokybiškos priemonės ir laikomasi filmų ryškinimo procesui teisės aktų keliamų reikalavimų.
VIII. AVARINĖ APŠVITA
38. Radiologinėmis avarijomis (toliau – avarijos) veterinarijos praktikoje laikomi atvejai, kai:
39. Turi būti parengti avarijų likvidavimo priemonių planai, kuriuose nurodyta:
41. Turi būti registruoti atvejai, kurie nors ir nėra laikomi avarijomis, tačiau dėl kurių (įrangos darbo sutrikimų, darbuotojų klaidų arba kitų nenumatytų atvejų) teko rentgeno diagnostikos procedūrą atlikti pakartotinai. Šie atvejai turi būti analizuojami bei imamasi priemonių jiems pašalinti.
______________