VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2007 m. gegužės 3 d. Nr. 1A-57

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Privalomaisiais javų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 274 (Žin., 2000, Nr. 86-2640; 2005, Nr. 60-2134), Privalomaisiais aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 (Žin., 2001, Nr. 4-107; 2004, Nr. 10-267), Privalomaisiais pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382 (Žin., 2001, Nr. 5-145; 2005, Nr. 59-2081), ir siekdamas užtikrinti tikslų javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių tinkamumo nustatymą tam tikros veislės numatytos kategorijos sėkloms išauginti,

tvirtinu Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisykles (pridedama).

 

 

 

VIRŠININKAS                                                                                                  JONAS LISAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos viršininko 2007 m.

gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1A-57

 

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės tam tikros kategorijos sėklai išauginti;

1.1. patikrinti, ar sėkliniai pasėliai pasižymi tomis veislės savybėmis, kuriomis jie privalo pasižymėti (veislės tapatumas), ir garantuoti, kad nėra tokių aplinkybių, kurios galėtų pakenkti sėklos kokybei iki nuimant derlių (veislinis grynumas).

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Sėklinio pasėlio aprobavimo aktas – dokumentas, kuriame nurodomas sėklinio pasėlio atitiktis šių taisyklių reikalavimams.

Pasėlio kategorija – sėklinio pasėlio įvardijimas pagal būsimo derliaus sėklos kategoriją.

Pasėlio kategorijos reikalavimai – veislinio grynumo, priemaišų kiekio ir kitų reikalavimų visuma, pagal kurią nustatoma, ar pasėlis tinka tam tikros kategorijos sėkloms išauginti.

Sėklos kategorija – sėklos kokybinė grupė, nustatoma pagal sėklos dauginimo kartas – reprodukcijas.

 

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

3. Aprobuojami sėkliniai pasėliai tų augalų veislių, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą ir/ar Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – OECD) Veislių, tinkamų sėklos sertifikavimui, sąrašą. Javų, žolių, ankštinių augalų, aliejinių bei pluoštinių augalų sėkliniai pasėliai aprobuojami pagal OECD Sėklų dauginimo schemas.

4. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, norintis aprobuoti sėklinius pasėlius, pateikia Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – tarnyba) atitinkamam skyriui/poskyriui prašymą pagal tarnybos viršininko patvirtintą formą. Prašymai pateikiami kasmet iki gegužės 1 d. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, sudaręs sutartis su sėklos augintojais, prašyme nurodo augintojų pavardes/pavadinimus, adresus, telefono numerį, augalo rūšį, veislę, kategoriją, pasėlio plotą ir kt.

5. Aprobuotojas, prieš pradedant aprobuoti sėklinį pasėlį, patikrina sėklos įsigijimo dokumentus, sėklos sertifikatą, duomenis apie priešsėlius, sėjomainas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją.

6. Jei veislė neįrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o tik į Bendrąjį katalogą ar OECD Veislių, tinkamų sėklos sertifikavimui, sąrašą, pasėlio savininkas turi pateikti veislės aprašymą. Jei veislė yra hibridinė – tėvinių linijų aprašymus.

7. Javų, pašarinių žolių, aliejinių bei pluoštinių augalų sėkliniai pasėliai turi būti apsėti sėkla, kuri yra tikrinama vegetaciniais bandymais veislės tapatumui ir veisliniam grynumui nustatyti.

8. Aprobavimo metu tikrinama:

8.1. apsauginis atstumas;

8.2. veislės tapatumas;

8.3. veislinis grynumas.

9. Aprobuotojas pagal esamą situaciją pasirenka kontrolinių laukelių išdėstymo schemą (1 pavyzdys). Pagal augalų specifiką gali būti ir kitokia pasėlių tikrinimo tvarka.

1 pavyzdys. Rekomenduojama kontrolinių laukelių išdėstymo schema.

10. Jeigu aprobuojant nustatyta, kad sėkliniai pasėliai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o trūkumus galima pašalinti, aprobuotojas turi teisę leisti tai padaryti. Po to atliekamas pakartotinis aprobavimas. Tuo atveju, kai kategorijos reikalavimus atitinka ne visas sėklinis pasėlis, o tik jo dalis, aprobuotojas turi teisę aprobuoti tik tą dalį. Šiuo atveju turi būti išpjauta 1 m skiriamoji juosta, atskirianti aprobuotą lauką nuo neaprobuoto. (Sėklinio pasėlio aprobavimo aktas dauginamosios medžiagos tiekėjui įteikiamas tik įsitikinus, kad aprobuoto pasėlio derlius nuimtas ir atskirai supiltas saugoti.)

11. Jeigu aprobuojamame sėkliniame pasėlyje priemaišų randama daugiau negu leidžiama, pasėlis pripažįstamas tokios kategorijos, kuriai atitinka pagal nustatytą priemaišų kiekį;

11.1. aprobuojami superelitinės kategorijos sėkliniai pasėliai turi atitikti elitinės kategorijos sėkliniam pasėliui keliamus reikalavimus;

11.2. radus tuščiosios avižos židinius, pažymima ir schematiškai lauko brėžinyje nurodoma vieta, (brėžinio laisva forma), kuri pridedama prie Sėklinio pasėlio aprobavimo akto.

11.2.1. sėklinio pasėlio, kuriame rasta tuščiosios avižos (židiniai), aprobuojama tik ta dalis, kuri atitinka tai kategorijai keliamus reikalavimus, o likusi dalis (su tuščiosios avižos židiniais) turi būti nupjauta iki derliaus nuėmimo. Šiuo atveju aprobuoto sėklinio pasėlio derlius turi būti supiltas saugoti atskirai ir apie tai aprobuotojas pažymi Sėklinio pasėlio aprobavimo akte;

11.2.2. sėklinis pasėlis išbrokuojamas, kai tuščiosios avižos židiniai ar pavieniai augalai išsidėstę per visą pasėlį.

12. Sėkliniai pasėliai išbrokuojami, jei:

12.1. juose randama karantininių piktžolių;

12.2. jie labai piktžolėti ar išretėję;

12.3. Priešsėlis neatitinka nustatytų reikalavimų.

13. Selekcininko ar jo įgalioto atstovo raštišku prašymu aprobuojamo sėklinio pasėlio kategorija gali būti pažeminama.

14. Atlikus aprobavimą, aprobuotojas surašo Sėklinio pasėlio aprobavimo aktą, kurio forma patvirtinta tarnybos viršininko.

14.1. Sėklinio pasėlio aprobavimo aktui suteikiamas numeris, kuriame žymimi:

14.1.1. auginimo vietovės – savivaldybės kodas (dviženklis);

14.1.2. pasėlio aprobavimo metai (dviženklis);

14.1.3. augalų dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo numeris (triženklis);

14.1.4. aprobuotojo numeris (dviženklis);

14.1.5. Sėklinio pasėlio aprobavimo akto registravimo numeris (triženklis).

Savivaldybių kodai pateikti šių taisyklių 22 priede. Sėklinio pasėlio aprobavimo akto numerio užrašymo pavyzdys: 32/06/121/01/023.

15. Augimo laikotarpiu sėkliniai pasėliai gali būti aprobuojami kelis kartus. Privalomas bent vienas aprobavimas tinkamiausiu veislės tapatumui ir veisliniam grynumui įvertinti laiku.

16. Pagrindiniai aprobavimo metu atliekamo vertinimo principai yra šie:

16.1. priešsėliai turi būti tokie, kad nepageidaujamų tos pačios arba giminingos rūšies augalų savaiminio įsisėjimo ar įsimaišymo tarp sėklinių augalų rizika būtų sumažinta iki minimumo;

16.2. kryžmadulkių augalų pasėliai turi būti atskirti apsauginiais atstumais nuo kitų tos pačios rūšies pasėlių, siekiant išvengti užteršimo nepageidaujamomis žiedadulkėmis;

16.3. savidulkių augalų pasėliai turi būti atskirti nuo kitų tos pačios rūšies sėklinių pasėlių, kad nuimant derlių būtų išvengta sėklos mechaninio susimaišymo;

16.4. piktžolių ir kitų rūšių augalų, ypač tų, kurių sėklas gali būti sunku išvalyti, sėkliniuose pasėliuose turi būti kuo mažiau;

16.5. sėkliniai pasėliai neturėtų būti užsikrėtę ligomis, plintančiomis su sėkla;

16.6. hibridinių veislių vyriškųjų ir moteriškųjų augalų santykis turi atitikti selekcininko nustatytą dydį.

17. Aprobuotojas turi gebėti atpažinti požymius, padedančius atskirti veisles ir turėti išsamių žinių apie aprobuojamas veisles. Šiuo požiūriu aprobuotojui būtų naudinga apsilankyti vegetaciniuose bandymuose, kur jis gautų patikimų duomenų apie pasėtos sėklos siuntos veislės tapatumą ir veislinį grynumą bei veislės savybes.

18. Aprobuotojas privalo pateikti nešališką nuomonę apie sėklinio pasėlio būklę aprobavimo metu ir būti atskaitingas tik įgaliojusiai tai atlikti institucijai.

 

IV. REIKALAVIMAI SĖKLINIAMS PASĖLIAMS

 

19. Priešsėliai:

19.1. augintojas aprobuotojui turi pateikti informaciją apie per pastaruosius 3-5 metus (priklausomai nuo augalo rūšies) lauke augintus augalus bei galimą lauko padalijimą auginant tos pačios rūšies augalus;

19.2. auginant hibridines veisles, tame pačiame lauke negali būti be pertraukos auginamos tos pačios rūšys.

20. Duomenų apie pasėtą sėklą patikrinimas:

20.1. šios procedūros tikslas yra patikrinti, ar informacija, pateikta Sėklos sertifikate, sėklos etiketėje atitinka prašyme aprobuoti augalų sėklinius pasėlius pateiktą informaciją;

20.2. augintojas papildomai privalo šalia aprobuojamo sėklinio pasėlio įtvirtinti lauko žymeklį, kuriame būtų nurodytas dauginamosios medžiagos tiekėjas rinkai, augintojas, rūšis, veislė, pasėlio kategorija ir lauko dydis. Lauko žymeklis turi būti gerai matomas aprobuotojui;

20.3. auginant hibridines veisles, augintojas privalo aprobuotojui pateikti pasėtos vyriškosios ir moteriškosios tėvinės sėklos siuntų Sėklos sertifikatą ar etiketę.

21. Veislės tapatumas:

21.1. aprobavimo paskirtis yra patikrinti sėklinius pasėlius kaip visumą ir užtikrinti, kad jie atitiktų oficialiame aprašyme pateiktas veislei būdingas savybes. Sėklinis pasėlis įvertinamas apžiūrint pakankamą augalų skaičių. Konkretus vertinamų augalų skaičius priklauso nuo tikrinamų požymių sudėtingumo ir veislės homogeniškumo. Kryžmadulkių veislių augalų reikėtų patikrinti daugiau nei savidulkių veislių augalų;

21.2. auginant kai kurias rūšis ne visada įmanoma patvirtinti atskirų veislių tapatumą sėkliniuose pasėliuose, bet visada turi būti garantuojama, kad augalas yra priskirtas teisingai veislių grupei (pvz., ankstyvųjų ar vėlyvųjų, tetraploidinių ar diploidinių, aukštaūgių ar žemaūgių ir t. t.);

21.3. auginant hibridines veisles, aprobuotojas privalo mokėti atskirti vyriškąją tėvinę liniją nuo moteriškosios. Privalo patikrinti kiekvieno tėvinio komponento tapatumą, naudojant atitinkamus oficialius tėvinių komponentų aprašymus.

22. Sėklinio pasėlio būklė:

22.1. patikrinęs sėklinį pasėlį, kaip visumą, aprobuotojas turėtų patikrinti lauką nuodugniau, ypač jo pakraščius;

22.2. pažiūrėti, ar nėra požymių, rodančių, kad dalis lauko galėjo būti užsėta kita sėkla arba kad galėjo įsimaišyti kitų augalų sėklų, pavyzdžiui, lauko prieigose arba pakraščiuose. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama apsauginiams atstumams nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių patikrinti;

22.3. bendras sėklinio pasėlio būklės įvertinimas parodo, ar jis yra patenkinamos būklės, kad būtų galima nuodugniai tirti augalų veislinį grynumą;

22.4. jeigu sėklinio pasėlio būklė atitinka nustatytus reikalavimus, įgaliota institucija gali leisti nuimti derlių iš to paties pašarinių žolių sėklinio pasėlio antrais, trečiais metais.

23. Apsauginiai atstumai:

23.1. jei apsauginis atstumas tarp sėklinių pasėlių ir nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių yra nepakankamas ir neatitinka minimalių reikalavimų, aprobuotojas privalo reikalauti, kad nepageidaujamas šaltinis būtų iš dalies arba visiškai sunaikintas ir taip pasiektas pageidaujamas apsauginis atstumas;

23.2. sėklinių pasėlių ir aplinkinių pasėlių planai, kuriuos pateikia augintojas, aprobuotojui turi suteikti informaciją apie galimus svetimų žiedadulkių šaltinius;

23.3. sėkliniuose ir gretimuose pasėliuose aprobuotojas turėtų paieškoti savaime įsisėjančių augalų ar piktžolių, kurie taip pat galėtų būti nepageidaujamu žiedadulkių šaltiniu.

24. Rūšinis grynumas:

24.1. jei sėkliniame pasėlyje yra kitų rūšių augalų ir piktžolių, tai gali sukelti problemų, susijusių ne tik su sėkliniais pasėliais, bet ir su sėklų išvalymu. Ypač daug sunkumų sukelia toliau išvardyti augalai:

24.1.1. svidrės (Lolium spp.) ir javai kitų rūšių javų sėkliniuose pasėliuose;

24.1.2. sėjamieji žirniai (Pisum sativum), pupos (Vicia faba) ir daržinės pupelės (Phaseolus vulgaris) lęšių (Lens culinaris) ir sėjamųjų avinžirnių (Cicer arietinum) sėkliniuose pasėliuose;

24.1.3. vigna (Vigna spp.) sėjamųjų žirnių (Pisum sativum) pasėliuose.

24.2. Piktžolių rūšys, kurias gali būti sunku išvalyti valant sėklas:

24.2.1. dirvinės svidrės (Lolium remotum) linų (Linum usitatissimum) pasėliuose;

24.2.2. dirviniai garstukai (Sinapis arvenis) baltųjų garstyčių (Sinapis alba), rapsų (Brassica napus), ropių (Brassica rapa) ir sareptinių bastučių (Brassica juncea) pasėliuose;

24.2.3. alepiniai sorgai (Sorghum halepensis) hibridinių sorgų pasėliuose;

24.2.4. tuščiosios avižos (Avena fatua), varpučiai (Agropyron reperis), dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum), lipikai (Galium spp.), ruginės dirsės (Bromus secalinus) ir nelabosios svidrės (Lolium temulentum) javų pasėliuose.

25. Veislinis grynumas:

25.1. jei sėklinis pasėlis atitinka aukščiau išdėstytus reikalavimus, paskutinis aprobavimo etapas yra veislinio grynumo įvertinimas;

25.2. veislinio grynumo įvertinimas atliekamas, naudojant kontrolinių laukelių procedūrą;

25.3. kontrolinių laukelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies, sėklos kategorijos ir sėklinio pasėlio ploto;

25.4. kontroliniai laukeliai turi būti išdėstyti po visą lauką, ir tai reiškia, kad aprobuotojas turi dirbti laikydamasis iš anksto nustatytos tvarkos. Tačiau gali tekti atsižvelgti į kiekvieno lauko formą ir dydį, kiekvienai rūšiai būdingas savybes, o ypač į tai, ar veislinio grynumo reikalavimai yra išreikšti procentais ar maksimaliu netipiškų augalų kiekiu ploto vienete;

25.5. kontrolinių laukelių vietos turi būti pasirenkamos atsitiktine tvarka taip, kad apimtų visą pasėlį. Neturi būti sąmoningai pasirenkamos tos vietos, kuriose pasėliai atrodo geriau arba blogiau už vidutiniškus. Praktiškai tai galima padaryti iš anksto parenkant nustatytą atstumą tarp kiekvieno kontrolinio laukelio, bet dar reikėtų atsižvelgti ir į sėjos kryptį. Kiekvienas kontrolinis laukelis turi būti vis kitoje sėjamosios užgriebio juostoje;

25.6. veislinių priemaišų sąvoka apima kitų tos pačios rūšies veislių augalus, pakitusius augalus arba įvairias veislės atmainas;

25.7. lengvai nustatomi augalų aukščio, spalvos, formos, subrendimo laiko skirtumai. Ne tokie akivaizdūs požymiai, kaip lapo forma, lapo plaukuotumas, žiedų ir sėklų charakteristikos. Jie gali būti aptikti tik tyrinėjant tam tikrą augalo dalį. Kontroliniuose laukeliuose turi būti ieškoma priemaišų su lengviau pastebimais požymiais;

25.8. jeigu vegetacinių bandymų metu nustatyta, kad netipiški augalai viršija leistinas ribas, apie tai informuojami aprobuotojai. Ši informacija palengvina aprobuotojui priimti spendimą dėl sėklinio pasėlio atitikties tam tikros kategorijos sėklai išauginti. Sėkliniuose pasėliuose gali būti ir tokių netipiškų augalų, kurių nebuvo pastebėta atliekant vegetacinius bandymus. Juos taip pat būtina užregistruoti ir į tai atsižvelgti priimant sprendimą.

26. Hibridinių pasėlių veislinis grynumas:

26.1. aprobuodamas hibridinių veislių pasėlius, aprobuotojas, prieš tikrindamas vyriškųjų ir moteriškųjų komponentų veislinį grynumą, privalo įsitikinti, kad per klaidą nebuvo sumaišytos dviejų komponentų eilės;

26.2. jei auginama kukurūzų, rapsų, sorgų ar saulėgrąžų hibridinė sėkla, ravėjimas yra priimtinas metodas siekiant vieno ar kito tėvinio komponento veislinio grynumo. Šiuo atveju augalai, neatitinkantys vieno arba kelių požymių, iš pasėlio turi būti pašalinti iki pasklindant žiedadulkėms;

26.3. taikant vyriškojo sterilumo metodą, aprobuotojas privalo įsitikinti, kad moteriškojo komponento eilutėse nėra įsimaišiusių vaisingų arba iš dalies vaisingų vyriškojo komponento augalų;

26.4. jei auginant kukurūzų hibridinę sėklą piestelės yra pašalintos mechaniniu būdu, aprobuotojas privalo įsitikinti, kad tai buvo atlikta iki moteriškiesiems augalams paskleidžiant žiedadulkes, o svarbiausia – iki to laiko, kai moteriškųjų augalų purkos tampa imlios;

26.5. aprobavimo metu sėklų augintojas privalo pranešti aprobuotojui derliaus nuėmimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad vyriškieji ir moteriškieji komponentai nebus sumaišyti. Vyriškojo komponento eilutės turi būti nuimtos atskirai prieš nuimant moteriškojo komponento eilutes. Tai netaikoma rugių (Secale cereale) ir rapsų (Brassica napus) hibridams, kurių vyriškoji ir moteriškoji linijos auginamos kartu (mišinyje);

26.6. hibridų, išaugintų hibridiniuose pasėliuose, veislinis grynumas gali būti patikrintas tik vegetacinių bandymų metu pasėjus juos išaugintos hibridinės sėklos bandiniais. Veisliniam grynumui išsaugoti reikia laikytis šių reikalavimų:

26.6.1. tinkami apsauginiai atstumai iki nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių;

26.6.2. geros sąlygos žiedadulkėms pasklisti;

26.6.3. aukštas vyriškojo sterilumo lygis tarp moteriškojo komponento;

26.6.4. aukštas abiejų tėvinių komponentų veislinio grynumo lygis;

26.6.5. vyriškojo komponento derlius nuimamas atskirai prieš nuimant sėklas brandinančių (moteriškojo) komponento derlių.

 

V. JAVŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

27. Avižų, miežių, kvietrugių, kviečių, speltų aprobuojami superelitinės kategorijos (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos (C2) sėkliniai pasėliai. Strypainių, rugių, sorgų, kukurūzų ir savidulkių kvietrugių – superelitinės kategorijos (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.

28. Avižų, miežių, kvietrugių, paprastųjų kviečių, rugių, strypainių, speltų sėkliniai pasėliai aprobuojami pieninės – vaškinės brandos metu ne mažiau kaip vieną kartą.

29. Sorgų rūšies (Sorghum spp.) ir kukurūzų sėkliniai pasėliai aprobuojami žydėjimo metu:

29.1. kryžmadulkės veislės – vieną kartą;

29.2. inbredinės ir hibridų linijos – tris kartus. Pirmas aprobavimas vykdomas prieš žydėjimą, antras – žydėjimo metu ir trečias – žydėjimo pabaigoje.

30. Javų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta tos pačios rūšies augalų ne mažiau kaip dvejus metus, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė.

31. Kviečių, miežių ir avižų sėkliniams pasėliams reikalavimų apsauginiams atstumams nėra. Tarp savidulkių augalų sėklinių pasėlių turi būti palikta tik aiški riba. Jeigu viename lauke auginamos kelios varpinių javų rūšys, skirtingų veislių ar kategorijų javai, tarp jų turi būti palikta neužsėta arba užsėta kitais augalais juosta. Kitoms javų rūšims minimalūs apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių turi būti tokie, kaip nurodyta šių taisyklių 1 priede.

32. Aprobuojant javų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 50 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 50 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas, tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant javų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per puse mažesnis, nei nurodyta lentelėje, pateiktoje šių taisyklių 3 priede.

33. Aprobuojant vertinamas:

33.1. veislinis grynumas, kurio metu:

33.1.1. 10 kontrolinių laukelių, kurių vieno plotas yra 20 m2 (plotis 1 m, ilgis 20 m), skaičiuojami netipiški augalai. Avižų, miežių, kviečių, kvietrugių bei kryžmadulkių kukurūzų sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, kurie nurodyti šių taisyklių 2 priede, apskaičiuojamas naudojant „neleistinų kiekių“ metodą. Naudojant šį metodą bendras netipiškų augalų kiekis rastas 10 kontrolinių laukelių turi būti susietas su apytikriu 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydžiu. Pvz.: apskaičiuodami apytikrį 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydį siauraeiliame pasėlyje naudojame šią formulę:

 kai:

P = 1 ha augalų populiacijos dydis;

M = vidutinis augalų skaičius 1 m eilutėje;

W = atstumas tarp augalų eilučių.

Nustatydami avižų, miežių, kviečių, kvietrugių bei kryžmadulkių kukurūzų veislinį grynumą visuose 10 kontrolinių laukelių suskaičiuojame augalų kiekį 1 m ilgio eilutėse. Sakykime, kad iš viso suskaičiuota 670 augalų. Padaliname gautą augalų kiekį iš kontrolinių laukelių kiekio ir gauname vidutinį augalų kiekį sėklinio pasėlio 1 m eilutėje – 670: 10 = 67,0 augalai. Išmatuojame tarpueilio plotą, kuris šiame pavyzdyje yra 15,2 cm. Padaliname vidutinį augalų kiekį 1 m eilutėje iš tarpueilio ploto ir gauname augalų populiacijos dydį 1 ha sėklinio pasėlio – 67,0: 15,2 = 4,41. Gautą skaičių suapvaliname ir priimame, kad apytikris 1 ha augalų populiacijos dydis yra 4,4 milijono augalų hektare.

Apskaičiuodami apytikrį 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydį plačiaeiliame pasėlyje naudojame šią formulę:

P = 20000 x N, kai:

P = 1 ha augalų populiacijos dydis;

N = vidutinis augalų skaičius 0,5 m2.

Visuose 10 kontrolinių laukelių suskaičiuojame bendrą augalų kiekį 0,5 m2 ploteliuose. Padaliname jį iš kontrolinių laukelių kiekio ir gauname vidutinį augalų kiekį 0,5 m2 pasėlio plote. Gautą vidutinį augalų kiekį padauginame iš 20000 ir suapvalinę gauname apytikrį augalų populiacijos dydį 1 ha.

33.1.2. Siekiant įvertinti ar savidulkių avižų, miežių, kviečių, kvietrugių ir kryžmadulkių kukurūzų sėklinis pasėlis atitinka veislinio grynumo reikalavimus, reikia naudotis lentele, pateikta šių taisyklių 3 priede. Pagal ją sėkliniai pasėliai pripažįstami atitinkančiais veislinio grynumo reikalavimus, jei bendras netipiškų augalų kiekis 10 kontrolinių laukelių yra mažesnis už skaičių, atitinkantį apytikslį 1 ha augalų populiacijos dydį ir minimalų veislinio grynumo procentą. Sėklinis pasėlis pripažįstamas neatitinkančiu veislinio grynumo reikalavimų, jei bendras netipiškų augalų kiekis 10 kontrolinių laukelių yra lygus arba didesnis už šį skaičių. Pvz.: kviečių sėkliniame pasėlyje elitinės kategorijos sėklai išauginti aprobavimo metu 10 kontrolinių laukelių rasti 72 netipiški augalai. Aprobuojamo sėklinio pasėlio 1 ha apytikris augalų populiacijos dydis 3 500 000. Veislinio grynumo reikalavimai šios kategorijos kviečių sėkliniam pasėliui yra 99,9 %. Pagal šių taisyklių 3 priede pateiktą lentelę matome, kad pasėlis atitinka nustatytus veislinio grynumo reikalavimus, nes netipiškų augalų skaičius, rastas 10 kontrolinių laukelių yra mažesnis už 85.

33.2. Kryžmadulkių rugių, kvietrugių, sorgų rūšių sėkliniuose pasėliuose skaičiuoti augalų populiacijos dydį nėra prasmės, nes šių augalų veislinis grynumas išreiškiamas kaip maksimalus netipiškų augalų kiekis ploto vienete. Šių augalų sėkliniuose pasėliuose netipiškų augalų negali būti daugiau kaip:

33.2.1. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2;

33.2.2. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m2.

33.3. Hibridinių rugių pasėliuose netipiškų augalų negali būti daugiau kaip:

33.3.1. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2;

33.3.2. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m2.

34. Rūšinis grynumas, kurio metu:

34.1. 10 kontrolinių laukelių skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai:

34.1.1. savidulkių avižų, miežių, kviečių, kvietrugių, kryžmadulkių kukurūzų, rugių, strypainių sėkliniams pasėliams rūšinio grynumo reikalavimų nėra;

34.1.2. sorgų rūšių sėkliniuose pasėliuose rūšinių, t. y. kitos sorgų rūšies, augalų negali būti daugiau kaip:

34.1.2.1. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2;

34.1.2.2. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m2.

 

VI. PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

35. Aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos (C) kategorijos pašarinių žolių sėkliniai pasėliai, išskyrus mėlynžiedes liucernas, kurių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) bei sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros reprodukcijos (C2) sėkliniai pasėliai.

36. Varpinių žolių sėkliniai pasėliai aprobuojami augalų plaukėjimo pradžioje, ankštinių augalų – žydėjimo metu.

37. Pašarinių žolių sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta varpinių žolių ne mažiau kaip 2 metai, ankštinių žolių – ne mažiau kaip 3 metai.

38. Pašarinių žolių sėkliniams pasėliams minimalūs apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių turi būti tokie, kaip nurodyta šių taisyklių 4 priede. Tarp apomiktiškai apsidulkinančių pievinių miglių sėklinių pasėlių turi būti palikta aiški riba. Jeigu viename lauke auginamos kelios apomiktinių miglių rūšys, skirtingų veislių ar kategorijų, tarp jų turi būti palikta neužsėta arba užsėta kitais augalais juosta.

39. Aprobuojant pašarinių žolių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai. Šiuo atveju tikrinamas atitinkamas kontrolinių laukelių skaičius remiantis 6 priede nurodytais apskaičiavimais. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.

40. Aprobuojant vertinamas:

40.1. veislinis grynumas, kurio metu:

40.1.1. superelitinės ir elitinės kategorijos sėkliniuose pasėliuose 30 m2 (1 m pločio ir 30 m ilgio), pievinių miglių 20 m2, sertifikuotos kategorijos visų pašarinių žolių 10 m2 kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Maksimalus leidžiamas netipiškų augalų kiekis pašarinių žolių sėkliniuose pasėliuose nurodytas šių taisyklių 5 priede. Pašarinių žolių sėklinio pasėlio veislinis grynumas išreikštas netipiškų augalų kiekiu ploto vienete, todėl pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams nustatoma naudojant kontrolinių laukelių metodą.

40.1.2. Kontrolinių laukelių metodo taikymo pavyzdys.

Aprobuojant pašarinių žolių sėklinį pasėlį, kurio plotas 10 ha pagal šių taisyklių 6 priedo apskaičiavimus turi būti patikrinama 16 kontrolinių laukelių. Sėklinis pasėlis pripažįstamas tinkamu, jei, kaip nurodyta šių taisyklių 7 priede pateiktoje lentelėje, 16 įvertintų kontrolinių laukelių randama 18 arba mažiau netipiškų augalų. Jei netipiškų augalų randama 24 ir daugiau, pasėlis pripažįstamas netinkamu ir išbrokuojamas. Kontroliniuose laukeliuose radus nuo 19 iki 23 netipiškų augalų, kontrolinių laukelių metodas leidžia atlikti dar vieną papildomą netipiškų augalų skaičiavimą, bet ne daugiau kaip 36 kontroliniuose laukeliuose. Jei papildomai įvertintuose 20 kontrolinių laukelių (16 + 20 = 36) randama mažiau kaip 44 netipiški augalai, laukas pripažįstamas tinkamu. Jeigu netipiškų augalų kiekis yra 44 ar daugiau, laukas pripažįstamas netinkamu ir išbrokuojamas. Aprobuotojas, remdamasis pasėlio būkle ir laiko sąnaudomis, savo nuožiūra pasirenka papildomai tikrinamų kontrolinių laukelių kiekį.

40.2. Rūšinis grynumas.

Aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai. Maksimalus leidžiamas kitų rūšių augalų kiekis pašarinių žolių sėkliniuose pasėliuose nurodytas šių taisyklių 8 priede. Priemaišos (kitų rūšių augalai ir piktžolės), sunkiai išvalomos iš pašarinių augalų sėklos nurodytos šių taisyklių 9 priede.

41. Specifiniai reikalavimai aprobuojant ankštinių žolių sėklinius pasėlius:

41.1. aprobuojant raudonuosius dobilus, reikia nustatyti jų tipą (ankstyvieji ar vėlyvieji). Ankstyvųjų dobilų tipui būdingas 5-7, vėlyvųjų 8-9 vidutinis tarpubamblių skaičius.

Pastebėjus, kad lauke dobilai neatitinka dokumentuose nurodytų duomenų, sudaromas aprobavimo pėdas, kurio metu:

41.1.1. visuose kontroliniuose laukeliuose atsitiktinai pasirenkama po 10 kerų. Iš kero imama po vieną išsivysčiusį stiebą, kuris turi susiformavusį žiedyną (galvutę). Analizuojant pėdą, skaičiuojami stiebų tarpubambliai nuo apačios į viršų. Pirmuoju laikomas ne trumpesnis kaip 1 cm tarpubamblis, paskutiniuoju – esantis stiebo viršūnėje žemiau lapelių, dengiančių žiedyną. Žiedyno kotelis prie tarpubamblio nepriskaičiuojamas;

41.2. aprobuojant baltuosius dobilus, reikia nustatyti sistematinę formą:

41.2.1. hollandicum – šios formos dobilai 2–3 savaitėmis anksčiau pradeda žydėti, yra stambesni, turi didesnius lapelius, ilgesnius lapų ir žiedynų kotelius negu laukiniai dobilai;

41.2.2. giganteum – šios formos dobilai žydi negausiai ir ilgiau, jų lapai bei žiedai stambesni, greičiau atželia.

 

VII. PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

42. Lubinų, pupų, žirnių, vikių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros (C2) reprodukcijos sėkliniai pasėliai.

43. Ankštinių augalų sėkliniai pasėliai aprobuojami žydėjimo metu. Esant būtinumui, vikių sėklinis pasėlis gali būti apžiūrimas pakartotinai, kai augalų 2–3 apatinės ankštys yra subrendusios.

44. Pašarinių ankštinių augalų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta ankštinių augalų ne mažiau kaip 3 metai, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė ir kategorija.

45. Minimalūs pašarinių ankštinių augalų apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 12 priede. Minimalių apsauginių atstumų galima nesilaikyti, jei yra pakankama natūrali apsauga nuo nepageidaujamo apdulkinimo šaltinio.

46. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 20 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 20 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.

47. Aprobuojant vertinamas:

47.1. veislinis grynumas, kurio metu:

47.1.1 pupų, žirnių sėkliniuose pasėliuose 10 kontrolinių laukelių kurių vieno dydis yra 20 m, skaičiuojami netipiški augalai;

47.1.2. pupų, žirnių sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip aprašyta javams bei naudojantis lentele, pateikta 3 priede.

48. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.

49. Aprobuojant vertinamas:

49.1. veislinis grynumas, kurio metu:

49.1.1. lubinų, vikių sėkliniuose pasėliuose, auginant superelitinę ir elitinę sėklą 30 m2, o auginant sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklą 10 m2 dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Lubinų ir vikių sėkliniuose pasėliuose vertinamų kontrolinių laukelių kiekis priklauso nuo aprobuojamo pasėlio ploto, kaip nurodyta šių taisyklių 6 priede;

49.1.2. lubinų, vikių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip aprašyta pašarinėms žolėms bei naudojantis lentele, pateikta 7 priede.

50. Pašarinių ankštinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 13 priede.

51. Rūšinis grynumas, kurio metu:

51.1. aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, nurodyti 9 priede;

51.2. pašarinių ankštinių augalų sėkliniuose pasėliuose kitų sunkiai išvalomų rūšių augalų gali būti ne daugiau kaip:

51.2.1. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2;

51.2.2. auginant sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklą- 1 augalas 10 m2.

 

VIII. KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

52. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, bitinių facelijų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.

53. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų sėkliniai pasėliai aprobuojami 2 kartus – rudenį ir vasarą – iki Sėklojų žydėjimo pradžios.

54. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų superelitinės ir elitinės kategorijos sėkloms gauti daroma griežta pirmamečių augalų (pasodų) atranka rudenį ir pavasarį po išlaikymo. Iš superelitinės kategorijos pasodų gali būti atrenkami ne vien pasodai superelitinės kategorijos sėkloms išauginti (5 % turimų pasodų kiekio), tačiau ir pasodai elitinės kategorijos sėkloms išauginti (30 % pasodų kiekio). Neatitinkantys kokybės reikalavimų, tačiau turintys visus veislei būdingus požymius pasodai gali būti naudojami sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti. Atranką atlieką selekcininkas arba jo įgaliotas asmuo. Surašomi pavasarinės atrankos aktai, nurodant, kiek ir kokios reprodukcijos pasodų atrinkta. Griežčiai, pašariniai kopūstai, pašariniai ridikai auginami bepasodžiu būdu aprobuojami rudenį žemesnei kategorijai. Sėkliniuose pirmamečiuose A, B ir C kategorijų pasėliuose turi būti pašalinti žyduoliai.

55. Bitinių facelijų sėkliniai pasėliai aprobuojami vieną kartą žydėjimo metu.

56. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta šių rūšių augalų ne mažiau kaip 5 metai, bitinių facelijų – ne mažiau kaip 2 metai, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė ir kategorija.

57. Minimalūs kitų rūšių pašarinių augalų sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 10 priede. Minimalių apsauginių atstumų galima nesilaikyti, jei yra pakankama natūrali apsauga nuo nepageidaujamo apdulkinimo šaltinio.

58. Aprobuojant pašarinių ridikų ir bitinių facelijų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.

59. Aprobuojant vertinamas:

59.1. veislinis grynumas, kurio metu:

59.1.1. superelitinės ir elitinės kategorijos pašariniu ridikų ir bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose 30 m2 (1 m pločio ir 30 m ilgio), sertifikuotos kategorijos 10 m2 kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Pašarinių ridikų, bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose netipiškų augalų gali būti ne daugiau kaip:

59.1.1.1. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2 (7 augalai 200 m2);

59.1.1.2. auginant sertifikuotos kategorijos sėklą – 1 augalas 10 m2 (20 augalų 200 m2). Pašarinių ridikų ir bitinių facelijų sėklinio pasėlio veislinis grynumas išreikštas netipiškų augalų kiekiu ploto vienete, todėl pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams nustatomas naudojant kontrolinių laukelių metodą, kuris aprašytas šių taisyklių 40.1.2 punkte;

59.1.2. aprobuojant griežčių ar pašarinių kopūstų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant griežčių ar pašarinių kopūstų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai. Šių augalų sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams skaičiuojama, kaip aprašyta javams, naudojantis 3 priede pateikta lentele;

59.1.3. kitų rūšių pašarinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 11 priede.

59.2. Rūšinis grynumas, kurio metu:

59.2.1. aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, kurie nurodyti šių taisyklių 9 priede. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose gali būti ne daugiau kaip:

59.2.1.1. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2 (7 augalai 200 m2);

59.2.1.2. auginant sertifikuotos kategorijos sėklą – 1 augalas 10 m2 (20 augalų 200 m2).

 

IX. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

60. Baltųjų garstyčių, daržinių aguonų, daržinių dygminų, dvinamių kanapių, juodųjų bastučių, paprastųjų kmynų, rapsų, rapsukų, sareptinių bastučių, tikrųjų saulėgrąžų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.

61. Vienanamių kanapių, gauruotųjų sojų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros (C2) reprodukcijų sėkliniai pasėliai.

62. Pluoštinių ir sėmeninių linų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1), antros (C2) ir trečios (C3) reprodukcijų sėkliniai pasėliai.

63. Rapsų, rapsukų, tikrųjų saulėgrąžų hibridinių veislių elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.

64. Aliejiniai ir pluoštiniai augalai aprobuojami žydėjimo metu.

65. Hibridinės rapsų, rapsukų ir tikrųjų saulėgrąžų veislės aprobuojamos tris kartus. Pirmas aprobavimas atliekamas prieš augalų žydėjimą, antras – žydėjimo pradžioje ir trečias – žydėjimo pabaigoje. Hibridinės veislės yra auginamos juostomis ir paprastai tėvinės formos morfologiškai aiškiai skiriasi viena nuo kitos. Aprobuojant pasėlį hibridinei sėklai gauti kiekviena tėvinio komponento juosta tikrinama atskirai. Pirmo hibridinių pasėlių aprobavimo metu vertinamas tėvinių formų tapatumas ir veislinis grynumas bei apsauginiai atstumai. Antro aprobavimo metu vertinami motininės formos augalai, turi jie ar neturi vaisingų dulkinių. Elitinės kategorijos pasėliuose, kuriuose naudojamas vyriškasis sterilumas, augalų su vyriškuoju sterilumu turi būti ne mažiau kaip 99 %. Auginant sertifikuotos kategorijos sėklą, augalų su vyriškuoju sterilumu turi būti ne mažiau kaip 98 %. Trečio aprobavimo metu patikrinama, ar tėvinės formos, barsčiusios žiedadulkes, augalai yra nupjauti prieš nuimant motininės formos augalus, brandinusius sėklas.

66. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta baltųjų garstyčių, juodųjų bastučių, rapsų, rapsukų, sareptinių bastučių ne mažiau kaip 5 metai, gauruotųjų sojų ne mažiau kaip 3 metai, daržinių aguonų, daržinių dygminų, kanapių, paprastųjų kmynų, sėmeninių ir pluoštinių linų, tikrųjų saulėgrąžų ne mažiau kaip 2 metai.

67. Tikrųjų saulėgrąžų hibridinėms veislėms ne mažiau kaip 2 metai, o rapsų bei rapsukų hibridinėms veislėms – 5 metai.

68. Minimalūs aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 14 priede.

69. Aprobuojant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha – laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.

70. Aprobuojant vertinamas:

70.1. veislinis grynumas, kurio metu:

70.1.1. 10 kontrolinių laukelių, kurių kiekvienas yra po 20 m2 (plotis 1 m, ilgis 20 m), skaičiuojami netipiški augalai;

70.1.2. baltųjų garstyčių, daržinių aguonų, rapsų, rapsukų, tikrųjų saulėgrąžų sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, skaičiuojama naudojantis lentele, nurodyta šių taisyklių 16 priede;

70.1.3. aliejinių ir pluoštinių linų sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, skaičiuojama naudojantis lentele, nurodyta šių taisyklių 17 priede;

70.1.4. gauruotųjų sojų – naudojantis, lentele nurodyta šių taisyklių 18 priede;

70.1.5. aprobuojant daržinių dygminų, juodųjų bastučių, kanapių, paprastųjų kmynų, sareptinių bastučių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus;

70.1.6. daržinių dygminų, juodųjų bastučių, kanapių, paprastųjų kmynų, sareptinių bastučių sėklinio pasėlio 200 m2 kontrolinių laukelių plote superelitinei ir elitinei sėklai išauginti gali būti ne daugiau kaip 7 netipiški augalai, sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti ne daugiau kaip 20 netipiškų augalų;

70.1.7. minimalūs aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 15 priede.

70.2. Rūšinis grynumas, kurio metu:

70.2.1. aukščiau nurodytuose kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai. Visų aliejinių bei pluoštinių augalų superelitinės ir elitinės kategorijos sėkliniuose pasėliuose gali būti 7 kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, sertifikuotos kategorijos – 20 augalų;

70.2.2. kitų rūšių sunkiai išvalomų iš aliejinių ir pluoštinių augalų sąrašas nurodytas šių taisyklių 19 priede.

 

X. MAŽAI PAPLITUSIŲ ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

 

Sėjamieji grikiai, rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės

 

71. Sėjamųjų grikių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros (C2) reprodukcijos sėkliniai pasėliai. Rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos (C) kategorijos sėkliniai pasėliai.

72. Sėjamieji grikiai, rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės aprobuojami žydėjimo metu.

73. Sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta šių rūšių augalų ne mažiau kaip 3 metai.

74. Minimalūs sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 20 priede.

75. Minimalūs sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 21 priede.

76. Aprobuojant sėjamųjų grikių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 20 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 20 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant sėjamųjų grikių sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.

77. Aprobuojant vertinamas veislinis grynumas, kurio metu sėjamųjų grikių sėklinio pasėlio 10 kontrolinių laukelių, kurių vieno dydis yra 20 m2, skaičiuojami netipiški augalai. Sėjamųjų grikių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip ir javams naudojantis lentele, pateikta 3 priede.

78. Aprobuojant rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių ir prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.

79. Aprobuojant vertinamas:

79.1. veislinis grynumas, kurio metu:

79.1.1. rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip ir pašarinėms žolėms naudojantis lentele, pateikta 7 priede;

79.2. rūšinis grynumas, kurio metu:

79.2.1. aukščiau nurodytuose kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, kurie nurodyti šių taisyklių 9 priede;

79.2.2. rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėkliniuose pasėliuose kitų sunkiai išvalomų rūšių gali būti ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2 elitiniuose pasėliuose ir 1 augalas 10 m2 sertifikuotos kategorijos pasėliuose.

______________

 

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

1 priedas

 

MINIMALŪS JAVŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Strypainiai, rugiai:

 

– auginant elitinę sėklą

300

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

250

Sorgų rūšių (Sorghum spp.)

300

Kryžmadulkiai kvietrugiai:

 

– auginant elitinę sėklą

300

– auginant sertifikuotą sėklą

250

Savidulkiai kvietrugiai:

 

– auginant elitinę sėklą

50

– auginant sertifikuotą sėklą

20

Kryžmadulkiai kukurūzai:

 

– auginant įprastinių veislių elitinę sėklą

200

– auginant įprastinių veislių sertifikuotą sėklą

200

– hibridinių veislių elitinę sėklą

200

Hibridiniai rugiai:

 

– auginant elitinę sėklą naudojant vyrišką sterilumą

1000

– auginant elitinę sėklą nenaudojant vyriško sterilumo

600

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

500

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

2 priedas

 

MINIMALŪS AVIŽŲ, MIEŽIŲ, PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ, KVIETRUGIŲ IR KRYŽMADULKIŲ KUKURŪZŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI

 

Pasėlio kategorija

Minimalus veislinis grynumas, %

 

Avižos, miežiai, kviečiai

Kvietrugiai

Kukurūzai

Elitinės sėklos (B)

99,9

99,7

99,5

Sertifikuotos kategorijos sėklos (C)

–

–

99,0

Sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklos (C1)

99,7

99,0

–

Sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklos (C2)

99,0

98,0

–

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

3 priedas

 

LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE

 

Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis, vnt./ha

Veislinio grynumo standartai

99,9 %

99,7 %

99,5 %

99,0 %

98,0%

Neleistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2 plote

200000

 

19

30

52

96

250000

 

23

36

63

118

300000

 

26

41

74

139

350000

 

30

47

85

161

375000

 

32

49

90

171

400000

 

33

52

96

182

425000

 

35

55

101

192

450000

 

37

58

107

203

475000

 

39

61

112

214

500000

 

40

63

118

224

525000

 

42

65

123

235

550000

 

44

68

128

245

575000

 

45

71

134

256

600000

 

47

74

139

266

625000

 

49

76

145

277

650000

 

51

79

150

288

675000

 

52

81

155

298

700000

 

54

85

161

309

725000

 

56

87

166

319

750000

 

57

89

171

329

775000

 

59

92

177

340

800000

 

61

95

182

350

825000

 

62

97

187

361

850000

 

64

101

193

371

875000

 

66

103

198

382

900000

 

67

107

203

392

925000

 

69

120

209

403

950000

 

71

131

214

413

975000

 

72

143

219

423

1000000

 

74

155

224

434

1 250 000

34

90

163

277

538

1 500 000

40

107

171

330

641

1 750 000

46

123

201

382

744

2 000 000

52

139

242

434

847

2 250 000

57

155

256

486

950

2 500 000

63

171

273

538

1053

2 750 000

68

187

298

590

1155

3 000 000

74

203

328

641

1258

3 100 000

76

210

333

662

1299

3 200 000

78

216

342

683

1340

3 300 000

81

222

358

703

1380

3 400 000

83

229

363

724

1421

3 500 000

85

235

372

745

1462

3 600 000

87

241

388

765

1503

3 700 000

89

248

398

786

1544

3 800 000

92

254

411

806

1585

3 900 000

94

260

418

827

1626

4 000 000

96

267

 

848

1666

4 100 000

98

273

 

868

1707

4 200 000

100

279

 

889

1748

4 300 000

103

286

 

909

1789

4 400 000

105

292

 

930

1830

4 500 000

107

298

 

950

1870

4 600 000

109

305

 

971

1911

4 700 000

111

311

 

991

1952

4 800 000

113

317

 

1012

1993

4 900 000

116

323

 

1033

2033

5 000 000

118

330

 

1053

2074

5 100 000

120

336

 

1074

2115

5 200 000

122

342

 

1094

2156

5 300 000

124

349

 

1115

2196

5 400 000

126

355

 

1135

2237

5 500 000

129

361

 

1156

2278

5 600 000

131

367

 

1176

2318

5 700 000

133

374

 

1197

2359

5 800 000

135

380

 

1217

2400

5 900 000

137

386

 

1237

2440

6 000 000

139

392

 

1258

2481

6 200 000

144

405

 

1299

2562

6 400 000

148

417

 

1340

2644

6 600 000

152

430

 

1381

2725

6 800 000

156

442

 

1422

2806

7 000 000

161

455

 

1463

2887

7 250 000

166

471

 

1514

2989

7 500 000

171

486

 

1565

3090

7 750 000

177

502

 

1616

3192

8 000 000

182

517

 

1667

3293

Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje.

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

4 priedas

 

MINIMALŪS PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Varpinės ir ankštinės žolės:

 

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

200

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

100

– auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams arba dekoratyviniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

100

– auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams arba dekoratyviniams pasėliams, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

50

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

5 priedas

 

MAKSIMALŪS LEIDŽIAMI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIUOSE PASĖLIUOSE

 

Rūšys

Pasėlio kategorija

B

C

Visos varpinės žolės, išskyrus pievines migles (Poa pratensis L.)

1 augalas 30 m2

1 augalas 10 m2

Visos ankštinės žolės, išskyrus žirnius ir pupas

1 augalas 30 m2

1 augalas 10 m2

Apomiktinės miglės

1 augalas 20 m2

6 augalai 10 m2

Neapomiktinės miglės

1 augalas 20 m2

4 augalai 10 m2

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

6 priedas

 

PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ TIKRINAMŲ KONTROLINIŲ LAUKELIŲ KIEKIS PRIKLAUSOMAI NUO APROBUOJAMO LAUKO DYDŽIO

 

Pasėlio dydis, ha

Kontrolinių laukelių skaičius, vnt.

1–2

4

3–4

8

5–7

12

8–10

16

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

7 priedas

 

KONTROLINIŲ LAUKELIŲ KIEKĮ ATITINKANČIOS SĖKLINIŲ PASĖLIŲ PRIPAŽINIMO ARBA NEPRIPAŽINIMO RIBOS

 

Kontrolinių laukelių skaičius, vnt.

Pasėlis pripažįstamas tinkamu, jei netipiškų augalų skaičius yra lygus arba mažesnis nei, vnt.

Jei netipiškų augalų skaičius yra šiame intervale, reikalingas papildomas skaičiavimas

Pasėlis pripažįstamas netinkamu, jei netipiškų augalų skaičius yra lygus arba didesnis, vnt.

4

1

2–9

10

8

6

7–14

15

12

12

13–18

19

16

18

19–23

24

20

22

23–29

30

24

27

28–34

35

28

31

32–38

39

32

36

37–43

44

36

43

–

44

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

8 priedas

 

MAKSIMALŪS LEIDŽIAMI KITŲ RŪŠIŲ AUGALŲ KIEKIAI PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIUOSE PASĖLIUOSE

 

Rūšys

Pasėlio kategorija

B

C

Visos rūšys, išskyrus svidres (Lolium species)

1 augalas 30 m2

1 augalas 10 m2

Svidrės (Lolium species)

1 augalas 50 m2

1 augalas 10 m2

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

9 priedas

 

PRIEMAIŠŲ, KURIOS SUNKIAI IŠVALOMOS IŠ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ, SĄRAŠAS

 

Rūšys

Priemaišos

Kitų rūšių

Piktžolių

Raudonieji dobilai

Mėlynžiedės liucernos

 

Hibridinės liucernos

 

Geltonžiedės liucernos

 

Baltažiedžiai barkūnai

 

Paprastieji garždeniai

 

Rausvieji dobilai (stambios sėklos)

 

Baltieji dobilai (stambios sėklos)

 

Vasariniai ir žieminiai rapsai

 

Garstyčios (smulkios sėklos)

Geltonžiedžiai barkūnai (Melilotus officinalis L.)

 

Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.)

 

Apyninės liucernos (Medicago lupulina L.)

 

Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.)

 

Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop)

 

Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.)

 

Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.)

 

Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke)

 

Baltosios balandos (Chenopodium album L.)

 

Paprastosios morkos (Daucus carota L.)

Rausvieji dobilai

Raudonieji dobilai (smulkios sėklos)

 

Baltieji dobilai

 

Paprastieji garždeniai

 

Pašariniai motiejukai (plikos sėklos)

Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetoscella L.)

 

Paprastosios juodagalvės (Brunella vulgaris L.)

 

Baltosios balandos (Chenopodium album L.)

 

Apyninės liucernos (Medicago lupulina L.)

 

Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke)

 

Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.)

 

Dirvinės neužmirštuolės (Myosotis arvensis Hill.)

 

Siauralapės žliūgės (Stellaria graminea L.)

 

Paprastosios glažutės (Cerastium caespitosum Gilib.)

 

Dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense L.)

 

Plačialapiai gysločiai (Plantago major L.)

Baltieji dobilai

Raudonieji dobilai (smulkios sėklos)

 

Rausvieji dobilai

 

Paprastieji gargždeniai

 

Pašariniai motiejukai (plikos sėklos)

Tos pačios kaip ir rausvųjų dobilų sėkliniuose pasėliuose

Mėlynžiedės ir hibridinės liucernos

Raudonieji dobilai

 

Geltonžiedės liucernos

 

Baltažiedžiai barkūnai

 

Rausvieji dobilai (stambios sėklos)

 

Paprastieji gargždeniai

 

Baltieji dobilai (stambios sėklos)

 

Vasariniai ir žieminiai rapsai

 

Garstyčios (smulkios sėklos)

Geltonžiedžiai barkūnai (Melilotus afficinalis L.)

 

Apyninės liucernos (Medicago lupulina L)

 

Paprastieji lipikai (Galium mollugo L)

 

Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop)

 

Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.)

 

Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.)

 

Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.)

 

Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke)

 

Baltosios balandos (Chenopodium album L.)

 

Paprastosios morkos (Daucus carota L.)

Paprastieji garždeniai

Rausvieji dobilai

 

Baltieji dobilai (smulkios sėklos)

 

Mėlynžiedės liucernos (smulkios sėklos)

 

Hibridinės liucernos (smulkios sėklos)

 

Geltonžiedės liucernos

 

Baltažiedžiai barkūnai

 

Pašariniai motiejukai (plikos sėklos)

Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.)

 

Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.)

 

Dirviniai bobramuniai (Anthemus arvensis L.)

 

Baltosios balandos (Chenopodium album L.)

 

Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop)

 

Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.)

 

Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke)

 

Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.)

 

Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.)

 

Dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense L.)

 

Dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.)

Esparcetai

Kviečiai

 

Grikiai

Gudiniai žiaudriniai (Lappula echinata Gil.)

 

Aitrieji vėdrynai (Ranunculus acer L.)

Pašariniai motiejukai

Paprastieji garždeniai

 

Rausvieji dobilai

 

Baltieji dobilai

Dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.)

 

Baltosios balandos (Chenopodium album L.)

 

Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.)

 

Paprastieji kežiai (Spergula vulgaris Boeningh)

 

Dirvinės neužmirštuolės (Myosotis arvensis Hill.)

 

Paprastosios juodgalvės (Brunella vulgaris L.)

 

Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.)

 

Daržinės žliūgės (Stellaria media L.)

 

Bekvapės ramunės (Matricaria inodora L.)

 

Dirvinės smilguolės (Apera spica venti P. B.)

 

Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.)

 

Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.)

 

Paprastosios baltagalvės (Leucanthemum vulgare Lam.)

Tikrieji eraičinai

Raudonieji eraičinai

 

Paprastosios šunažolės

 

Nendriniai eraičinai

 

Daugiametės svidrės

 

Gausiažiedės svidrės

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

Nendriniai eraičinai

Paprastosios šunažolės

 

Tikrieji eraičinai

 

Daugiametės svidrės

 

Gausiažiedės svidrės

 

Nendriniai dryžučiai

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

Nendriniai dryžučiai

Paprastosios šunažolės

 

Tikrieji eraičinai

 

Nendriniai eraičinai

 

Daugiametės svidrės

 

Gausiažiedės svidrės

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

Raudonieji eraičinai

Paprastosios šunažolės

 

Tikrieji eraičinai

 

Daugiametės svidrės

 

Vienametės svidrės

Aviniai eraičinai

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

Aviniai eraičinai

Paprastosios šunažolės

 

Raudonieji eraičinai

 

Tikrieji eraičinai

 

Daugiametės svidrės

 

Vienametės svidrės

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

Dirsuolės

Tikrieji eraičinai

 

Svidrės

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Paprastieji varpučiai (Agropyron reperis P. B.)

Paprastosios šunažolės

Daugiametės svidrės

 

Gausiažiedės svidrės

 

Tikrieji eraičinai

 

Aviniai eraičinai

 

Varpučiai

 

Pieviniai pašiaušėliai

Pūkuotosios vilnūnės (Holais lanatus L.)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Rugiagėlės (Centaurea cyanus L.)

 

Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.)

Aukštosios avižuolės

Gausiažiedės svidrės

 

Paprastosios šunažolės

 

Tikrieji eraičinai

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Paprastieji varpučiai (Agropyron reperis P. B.)

Vienametės svidrės

Daugiametės svidrės

 

Gausiažiedės svidrės

 

Tikrieji eraičinai

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

Daugiametės svidrės

Paprastosios šunažolės

 

Gausiažiedės svidrės

 

Tikrieji eraičinai

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit)

 

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

Pieviniai pašiaušėliai

Paprastosios šunažolės

 

Tikrieji eraičinai

Nariuotieji pašiaušėliai (Alopecurus geniculatus L)

 

Krūminiai builiai (Anthriscus silvestris Hoffm.)

 

Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.)

 

Kiškinės viksvos (Carex leporina L.)

Pievinės miglės

Paprastosios miglės

 

Pelkinės miglės

 

Nariuotieji pašiaušėliai

 

Šunažolės

Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

 

Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.)

 

Kiškinės viksvos (Carex leporina L.)

 

Bekvapės ramunės (Matricaria inodora L.)

Baltosios smilgos

Paprastosios smilgos

 

Pievinės miglės

Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

 

Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L)

 

Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.)

 

Kiškinės viksvos (Carex leporina L.)

Paprastosios smilgos

Baltosios smilgos

 

Pievinės miglės

Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.)

 

Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.)

 

Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L)

 

Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.)

 

Kiškinės viksvos (Carex leporina L.)

Tarpgentiniai hibridai

Tikrieji eraičinai

 

Nendriniai eraičinai

 

Paprastosios šunažolės

Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.)

 

Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.)

 

Švelniosios dirsės (Bromus molis L.)

 

Paprastieji dalgučiai (Erodium cicuturium L.)

Rytiniai ožiarūčiai

 

Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.)

 

Dirvinės usnys (Cirsium arvense (L.) Scop.

 

Kibieji lipikai (Galium aparine L.)

Sėjamosios seradėlės

Raudonieji dobilai

 

Mėlynžiedės liucernos

 

Baltažiedžiai barkūnai

 

Žirniai

Pupos

 

Vikiai

 

Lubinai

 

Vikiai

Žirniai

 

Lubinai

Totoriniai grikiai (Fagopyrum tataricum L.)

 

Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.)

Lubinai

Žirniai

 

Pupos

 

Griežčiai

Rapsai

 

Baltosios garstyčios

 

Pašariniai kopūstai

 

Pašariniai ridikai

Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.)

 

Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.)

 

Įvairios rūgštynės (Rumex L.)

 

Kibieji lipikai (Galium aparine L.)

Pašariniai kopūstai

Griežčiai

 

Rapsai

 

Baltosios garstyčios

 

Pašariniai ridikai

Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.)

 

Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.)

 

Įvairios rūgštynės (Rumex L.)

 

Kibieji lipikai (Galium aparine L.)

Bitinės facelijos

Sėjamosios seradėlės

Kibieji lipikai (Galium aparine L.)

Pašariniai ridikai

Griežčiai

 

Rapsai

 

Baltosios garstyčios

 

Pašariniai kopūstai

Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.)

 

Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.)

 

Įvairios rūgštynės (Rumex L.)

 

Kibieji lipikai (Galium aparine L.)

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

10 priedas

 

MINIMALŪS KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Griežčiai, pašariniai kopūstai, pašariniai ridikai, bitinės facelijos:

 

– auginant elitinės kategorijos sėklą

400

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

200

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

11 priedas

 

MINIMALŪS KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI

 

Rūšys

Pasėlio kategorija

Veislinis grynumas

Griežčiai, pašariniai kopūstai

B

99,7 %

C

98,0 %

Bitinės facelijos, pašariniai ridikai:

B

ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2

C

ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2

______________

 

 

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo

taisyklės

12 priedas

 

MINIMALŪS PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Rūšys, išskyrus žirnius:

 

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

200

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

100

– auginant sėklą, kuri bus naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

100

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

13 priedas

 

MINIMALŪS PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI

 

Rūšys

Pasėlio kategorija

Veislinis grynumas

Žirniai, pupos

B

99,7 %

C1

99,0 %

C2

98,0 %

Vikiai, lubinai

B

1 augalas 30 m2

C1, C2

1 augalas 10 m2

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

14 priedas

 

MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Daržiniai dygminai, juodieji bastučiai, sėjamosios kanapės, išskyrus vienanames, paprastieji kmynai, sareptiniai bastučiai, rapsukai, baltosios garstyčios:

 

– auginant elitinės kategorijos sėklą

400

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

200

Rapsai:

 

– auginant nehibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą

200

– auginant hibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą

500

–auginant nehibridinių veislių sertifikuotos kategorijos sėklą

100

– auginant hibridinių veislių sertifikuotos kategorijos sėklą

300

Tikrosios saulėgrąžos:

 

– auginant nehibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą

750

– auginant hibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą

1500

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

500

Vienanamės kanapės:

 

– auginant elitinės kategorijos sėklą

5000

– auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

1000

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

15 priedas

 

MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI

 

Rūšys ir kategorija

Minimalus veislinis grynumas

Baltosios garstyčios:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,7 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

99,0 %

Daržinės aguonos:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,0 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

98,0 %

Gauruotosios sojos:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,5 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

99,0 %

Nehibridiniai rapsai, rapsukai, išskyrus sėklą tų veislių, kurios naudojamos pašarui (nepašariniai):

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,9 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

99,7 %

Nehibridinių rapso porūšiai, rapsukų veislės, naudojamos pašariniams tikslams:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,7 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

99,0 %

Hibridiniai rapsai:

 

– elitinės kategorijos sėkla, moteriškas komponentas

99,0 %

– elitinės kategorijos sėkla, vyriškas komponentas

99,9 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

90,0 %

Sėmeniniai ir pluoštiniai linai:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,7 %

– sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėkla

98,0 %

– sertifikuotos kategorijos antros ir trečios reprodukcijų sėkla

97,5 %

Nehibridinės tikrųjų saulėgrąžų veislės:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,7 %

– sertifikuotos kategorijos sėkla

99,0 %

Daržiniai dygminai, juodieji bastučiai, kanapės, paprastieji kmynai, sareptiniai bastučiai:

 

– elitinės kategorijos sėkla

ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2

– sertifikuotos kategorijos sėkla

ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

16 priedas

 

LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI BALTŲJŲ GARSTYČIŲ, DARŽINIŲ AGUONŲ, RAPSŲ, RAPSUKŲ, TIKRŲJŲ SAULĖGRĄŽŲ 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE

 

Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha

Veislinio grynumo reikalavimai

99,9 %

99,7 %

99,0 %

98,0%

Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m

20000

3

3

9

14

25000

3

4

10

16

30000

3

4

11

19

35000

3

5

13

21

40000

3

6

14

24

45000

4

7

15

26

50000

4

7

16

29

60000

4

8

19

33

70000

5

9

21

38

80000

5

10

24

43

90000

5

11

26

47

100000

6

11

29

52

110000

6

12

31

56

120000

6

13

33

61

130000

6

14

36

65

140000

7

14

38

70

150000

7

15

40

74

160000

7

16

43

78

170000

8

17

45

83

180000

8

17

47

87

190000

8

18

49

92

200000

9

19

52

96

225000

9

21

57

107

250000

10

23

63

118

275000

11

24

68

129

300000

11

26

74

139

325000

12

28

80

150

350000

13

30

85

161

375000

13

32

91

171

400000

14

33

96

182

425000

15

35

101

193

450000

15

37

107

203

475000

16

39

112

214

500000

16

40

118

225

525000

17

42

123

235

550000

18

44

129

246

575000

18

45

134

256

600000

19

47

139

267

625000

20

49

145

277

650000

20

51

150

288

675000

21

52

155

298

700000

21

54

161

309

725000

22

56

166

319

750000

23

57

171

330

800000

23

59

177

340

825000

24

61

182

351

850000

24

62

187

361

875000

25

64

193

372

900000

26

66

198

382

925000

26

67

203

392

950000

27

69

209

403

975000

27

71

214

413

1000000

28

72

219

424

Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę, mažesnis nei nurodyta lentelėje.

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

17 priedas

 

LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI SĖMENINIŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE

 

Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha

Veislinio grynumo reikalavimai

99,7 %

98,0 %

97,5 %

Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2

1 500 000

107

642

796

1 800 000

126

765

951

2 100 000

146

889

1105

2 400 000

165

1012

1258

2 700 000

184

1135

1412

3 000 000

203

1258

1565

3 300 000

222

1381

1718

3 600 000

241

1504

1871

3 900 000

260

1626

2024

4 200 000

279

1749

2177

4 500 000

298

1871

2329

4 800 000

317

1993

2482

5 100 000

336

2116

2634

5 400 000

355

2238

2787

5 700 000

374

2360

2939

6 000 000

392

2482

3091

6 300 000

411

2604

3244

6 600 000

430

2726

3396

6 900 000

449

2848

3548

7 200 000

467

2970

3700

7 500 000

486

3091

3852

Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje.

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

18 priedas

 

LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI GAURUOTŲJŲ SOJŲ SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE

 

Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha

Veislinio grynumo reikalavimai

99,5 %

99,0 %

Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2

50 000

10

16

55 000

11

18

60 000

11

19

65 000

12

20

70 000

13

21

80 000

14

24

90 000

15

26

100 000

16

29

125 000

20

34

150 000

23

40

175 000

26

46

200 000

28

52

225 000

32

57

250 000

34

63

275 000

37

68

300 000

40

74

325 000

43

80

350 000

46

85

375 000

49

91

400 000

52

96

425 000

54

101

450 000

57

107

475 000

60

112

500 000

63

118

525 000

66

123

550 000

68

129

575 000

71

134

600 000

74

139

625 000

77

145

650 000

80

150

675 000

82

155

700 000

85

161

725 000

88

166

750 000

91

171

800 000

96

182

850 000

101

193

900 000

107

203

950 000

112

214

1 000 000

118

225

Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje.

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

19 priedas

 

PRIEMAIŠŲ, KURIOS SUNKIAI IŠVALOMOS IŠ ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ, SĄRAŠAS

 

Rūšys

Priemaišos

Sėmeniniai ir pluoštiniai linai

Dirvinės svidrės (Lolium remotuni)

Rapsai, rapsukai, sareptiniai bastučiai

Garstukai, dirviniai ridikai, kibieji lipikai, paprastosios barborytės

Kmynai

Paprastieji varpučiai, ruginės dirsės, dirviniai ridikai

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

20 priedas

 

MINIMALŪS SĖJAMŲJŲ GRIKIŲ, RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ IR SĖJAMŲJŲ SERADĖLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Sėjamieji grikiai:

 

– auginant elitinės kategorijos sėklą

300

– auginant sertifikuotos C1 ir C2 kategorijos sėklą

250

Rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės:

 

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

200

– auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

100

– auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis

100

– auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha

50

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

21 priedas

 

MINIMALŪS SĖJAMŲJŲ GRIKIŲ, RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ IR SĖJAMŲJŲ SERADĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI

 

Rūšys ir kategorija

Minimalus veislinis grynumas

Sėjamieji grikiai:

 

– elitinės kategorijos sėkla

99,9 %

– sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos (C2) sėkla

99,7 %

Rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės:

 

– elitinės kategorijos sėkla

ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2

– sertifikuotos kategorijos sėkla

ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2

______________

Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių

aprobavimo taisyklių

22 priedas

 

SAVIVALDYBIŲ KODAI

 

Eil. Nr.

Savivaldybių pavadinimas

Savivaldybių kodai

1.

Akmenės r.

32

2.

Alytaus m.

11

3.

Alytaus r.

33

4.

Anykščių r.

34

5.

Birštono

12

6.

Biržų r.

36

7.

Druskininkų

15

8.

Elektrėnų

42

9.

Ignalinos r.

45

10.

Jonavos r.

46

11.

Joniškio r.

47

12.

Jurbarko r.

94

13.

Kalvarijos

48

14.

Kaišiadorių r.

49

15.

Kauno m

19

16.

Kauno r.

52

17.

Kėdainių r.

53

18.

Kelmės

54

19.

Klaipėdos m.

21

20.

Klaipėdos r.

55

21.

Kretingos r.

56

22.

Kupiškio

57

23.

Kazlų Rūdos

58

24.

Lazdijų r.

59

25.

Marijampolės

18

26.

Mažeikių r.

61

27.

Molėtų r.

62

28.

Neringos

23

29.

Pagėgių

63

30.

Pakruojo

65

31.

Palangos

25

32.

Panevėžio m.

27

33.

Panevėžio r.

66

34.

Pasvalio

67

35.

Plungės

68

36.

Prienų r.

69

37.

Radviliški r.

71

38.

Raseinių r.

72

39.

Rokiškio r.

73

40.

Rietavo

74

41.

Skuodo r.

75

42.

Šakių r.

84

43.

Šalčininkų r.

85

44.

Šiaulių m.

29

45.

Šiaulių r.

91

46.

Šilalės r.

87

47.

Šilutės r.

88

48.

Širvintų r.

89

49.

Švenčionių r.

86

50.

Tauragės r.

77

51.

Telšių r.

78

52.

Trakų r.

79

53.

Ukmergės r.

81

54.

Utenos r.

82

55.

Varėnos r.

38

56.

Vilkaviškio r.

39

57.

Vilniaus m.

13

58.

Vilniau r.

41

59.

Visagino m.

30

60.

Zarasų

43

______________