KONVENCIJA DĖL KASETINIŲ ŠAUDMENŲ
labai susirūpinusios, kad civiliams gyventojams ir pavieniams civiliams tenka stipriausias smūgis ginkluoto konflikto metu;
nusprendusios visiems laikams nutraukti kasetinių šaudmenų aukų kančias, sukeltas naudojant kasetinius šaudmenis, kai jie nesuveikia taip, kaip turėtų, arba kai jie paliekami;
susirūpinusios, kad kasetinių šaudmenų liekanos žudo ar luošina civilius, įskaitant moteris ir vaikus, trukdo ekonominei ir socialinei raidai, įskaitant ir tai, kad dėl to prarandamas pragyvenimo šaltinis, trukdoma reabilitacijai ir atkūrimui po konfliktų, atitolinamas pabėgėlių ir viduje perkeltų asmenų sugrįžimas ar jam trukdoma, gali neigiamai paveikti nacionalines ir tarptautines taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos pastangas ar turėti kitų rimtų padarinių, kurie gali tęstis daugelį metų po kasetinių šaudmenų panaudojimo;
taip pat labai susirūpinusios dėl didelių operacijoms laikomų nacionalinių kasetinių šaudmenų atsargų keliamo pavojaus ir nusprendusios užtikrinti jų greitą sunaikinimą;
manydamos, kad būtina veiksmingai ir koordinuotai prisidėti sprendžiant iššūkį – pašalinti visame pasaulyje susikaupusių kasetinių šaudmenų liekanas ir užtikrinti jų sunaikinimą;
taip pat nusprendusios užtikrinti visapusišką visų kasetinių šaudmenų aukų teisių įgyvendinimą ir pripažindamos jų prigimtinį orumą;
pasiryžusios padaryti viską, kas įmanoma, teikiant paramą kasetinių šaudmenų aukoms, įskaitant medicininę priežiūrą, reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, taip pat užtikrinant jų socialinį ir ekonominį įtraukimą;
pripažindamos poreikį teikti amžiaus ir lyties atžvilgiu jautrią paramą kasetinių šaudmenų aukoms ir patenkinti specialius pažeidžiamų grupių poreikius;
atsižvelgdamos į Neįgaliųjų teisių konvenciją, pagal kurią inter alia reikalaujama, kad valstybės, tos Konvencijos Šalys, įsipareigotų užtikrinti ir remti visapusišką visų neįgaliųjų asmenų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos neįgalumo pagrindu;
atmindamos poreikį tinkamai koordinuoti įvairiuose susitikimuose dedamas pastangas atkreipti dėmesį į skirtingų ginklų tipų aukų teises ir poreikius ir pasiryžusios vengti diskriminacijos skirtingų ginklų tipų aukų atžvilgiu;
dar kartą patvirtindamos, kad tais atvejais, kai netaikoma ši Konvencija ar kiti tarptautiniai susitarimai, civilius ir kombatantus gina ir jiems galioja tarptautinės teisės principai, susiformavę pagal papročius, žmogiškumo principus ir visuomenės sąžinės reikalavimus;
taip pat pasiryžusios užtikrinti, kad ginkluotoms grupėms, nepriklausančioms valstybės ginkluotosioms pajėgoms, jokiomis aplinkybėmis nebūtų leidžiama jokia draudžiama valstybei, šios Konvencijos Šaliai, veikla;
palankiai vertindamos itin svarią tarptautinę paramą dėl tarptautinės normos, kuria uždraudžiamos priešpėstinės minos, įtvirtintos 1997 m. Konvencijoje dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo, įgyvendinimo;
taip pat palankiai vertindamos Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo Protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų priėmimą ir įsigaliojimą 2006 m. lapkričio 12 d. ir norėdamos sustiprinti civilių apsaugą nuo kasetinių šaudmenų liekanų poveikio pokonfliktinėje aplinkoje;
taip pat atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1612 dėl vaikų apsaugos ginkluotų konfliktų metu;
palankiai vertindamos tolesnes priemones, kurių pastaraisiais metais buvo imtasi nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygiu, siekiant uždrausti, apriboti ar sustabdyti kasetinių šaudmenų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą;
pabrėždamos visuomenės savimonės vaidmenį puoselėjant humaniškumo principus bei tai įrodantį raginimą nutraukti kasetinių šaudmenų sukeltas civilių kančias ir pripažindamos šiam tikslui skirtas Jungtinių Tautų, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, Kasetinių šaudmenų koalicijos ir daugelio kitų viso pasaulio nevyriausybinių organizacijų pastangas;
dar kartą patvirtindamos Oslo konferencijos dėl kasetinių šaudmenų deklaracijos, pagal kurią inter alia valstybės pripažino kasetinių šaudmenų naudojimo sukeliamus rimtus padarinius ir įsipareigojo iki 2008 m. sudaryti teisiškai įpareigojantį dokumentą, kuriuo būtų uždraudžiamas kasetinių šaudmenų, sukeliančių nepriimtiną žalą civiliams, naudojimas, gamyba, perdavimas ir kaupimas ir nustatytas bendradarbiavimo ir paramos teikimo pagrindas, užtikrinantis tinkamą priežiūros ir reabilitacijos aukoms teikimą, užterštų teritorijų valymą, mokymą, kaip sumažinti pavojų, ir atsargų sunaikinimą;
pabrėždamos pageidavimą užtikrinti, kad visos valstybės prisijungtų prie šios Konvencijos, ir pasiryžusios įtemptai dirbti, kad ji taptų universali ir būtų visapusiškai įgyvendinta;
remdamosi tarptautinės humanitarinės teisės principais ir normomis, visų pirma, principu, kad ginkluoto konflikto šalių teisė pasirinkti kariavimo būdus ar priemones nėra neribota, ir normas, pagal kurias konflikto šalys visada turi griežtai atskirti civilius gyventojus bei kombatantus ir civilius objektus bei karinius taikinius ir atitinkamai nukreipti savo veiksmus vien tik į karinius taikinius, kad vykdant karines operacijas, nuolatos būtų rūpinamasi civilių gyventojų, civilių ir civilinių objektų apsauga ir kad civiliams gyventojams ir pavieniams civiliams būtų suteikta bendra apsauga nuo karinių operacijų keliamų pavojų,
s u s i t a r ė:
1 straipsnis
Bendrieji įsipareigojimai ir taikymo sritis
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja niekada ir jokiomis aplinkybėmis:
b) nekurti, negaminti, kitaip neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ar niekam tiesiogiai ar netiesiogiai neperduoti kasetinių šaudmenų;
2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma mutatis mutandi dalytuvo šaudmenims, kurie savo paskirčiai atlikti išmėtomi ar paskleidžiami iš lėktuvuose įtaisytų dalytuvų.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
1. „Kasetinių šaudmenų aukos“ – visi asmenys, žuvę ar patyrę fizinių ar psichologinių traumų, ekonominių nuostolių, socialinę atskirtį, ar tie, kurių teisės buvo iš esmės pažeistos dėl kasetinių šaudmenų panaudojimo. Šiai grupei priklauso asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo kasetinių šaudmenų, taip pat to paveiktos jų šeimos ir bendruomenės.
2. „Kasetinis šaudmuo“ – įprastinis šaudmuo, skirtas sprogstamiesiems antriniams šaudmenims, kiekvienas iš kurių sveria mažiau nei 20 kg, išmėtyti ar paskleisti, ir sudarytas iš šių antrinių šaudmenų. Kasetiniams šaudmenims nepriskiriama:
a) šaudmuo ar antrinis šaudmuo, skleidžiantis šviesą, dūmus, pirotechnikos priemones ar antiradiolokacines juosteles; ar vien tik oro erdvės gynybai skirtas šaudmuo;
c) šaudmuo, kuris, siekiant išvengti nesirinktinio pataikymo padarinių ir nesprogusių antrinių šaudmenų keliamo pavojaus, turi visas šias charakteristikas:
iii) kiekvienas sprogstamasis antrinis šaudmuo skirtas vienam taikiniui aptikti ir ugniai į jį paleisti;
3. „Sprogstamasis antrinis šaudmuo“ – įprastinis šaudmuo, kuris savo paskirčiai atlikti paskleidžiamas ar paleidžiamas kasetinio šaudmens ir skirtas veikti taip, kad sužadintų sprogstamąjį užtaisą prieš smūgį, jo metu arba po smūgio.
4. „Nesuveikęs kasetinis šaudmuo“ – iššautas, numestas, paleistas, išsviestas ar kitaip pristatytas kasetinis šaudmuo, turėjęs paskleisti ar paleisti jame esančius sprogstamuosius antrinius šaudmenis, bet nesuveikęs.
5. „Nesprogęs antrinis šaudmuo“ – paskleistas, paleistas ar kitaip nuo kasetinio šaudmens atskirtas sprogstamasis antrinis šaudmuo, turėjęs sprogti, bet nesprogęs.
6. „Palikti kasetiniai šaudmenys“ – nepanaudoti kasetiniai šaudmenys ar sprogstamieji antriniai šaudmenys, palikti ar išmesti ir nebekontroliuojami juos palikusios ar išmetusios šalies. Jie gali būti parengti arba neparengti naudoti.
7. „Kasetinių šaudmenų liekanos“ – nesuveikę kasetiniai šaudmenys, palikti kasetiniai šaudmenys, nesprogę antriniai šaudmenys ir nesprogę dalytuvo šaudmenys.
8. „Perdavimas“ – apima ne tik fizinį kasetinių šaudmenų perkėlimą į nacionalinę teritoriją ar iš jos, bet ir nuosavybės teisių į kasetinius šaudmenis ir jų kontrolės perleidimą, tačiau neapima teritorijos, kurioje yra kasetinių šaudmenų liekanos, perleidimo.
9. „Savaiminio susinaikinimo mechanizmas“ – automatiškai veikiantis įmontuotas mechanizmas, prijungtas prie šaudmens pirminio sužadinimo mechanizmo, užtikrinantis šaudmens, į kurį yra įmontuotas, sunaikinimą.
10. „Savaiminis neutralizavimasis“ – automatiškas šaudmens išvedimas iš rikiuotės, negrįžtamai išsekinant komponentą (pvz., bateriją), kuris turi esminę reikšmę šaudmens veikimui.
11. „Kasetiniais šaudmenimis užteršta teritorija“ – teritorija, kurioje žinoma ar įtariama esant kasetinių šaudmenų liekanų.
12. „Mina“ – bet koks po žeme, ant žemės, arti jos ar ant kitokio paviršiaus padėtas sprogmuo, sukonstruotas taip, kad sprogtų, kai prie jo atsiduria, link jo artėja ar su juo kontaktuoja asmuo ar transporto priemonė.
13. „Dalytuvo šaudmuo“ – įprastinis šaudmuo, sveriantis mažiau nei 20 kilogramų, kuris nėra savaeigis ir kuris savo paskirčiai atlikti paskleidžiamas ar paleidžiamas iš dalytuvo ir skirtas veikti taip, kad sužadintų sprogstamąjį užtaisą prieš smūgį, jo metu arba po smūgio.
14. „Dalytuvas“ – talpykla, skirta paskleisti ar paleisti dalytuvo šaudmenis ir pritvirtinta prie lėktuvo tokio paskleidimo ar paleidimo metu.
3 straipsnis
Laikymas ir atsargų sunaikinimas
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vadovaudamasi nacionalinės teisės normomis, privalo atskirti jos jurisdikcijai priklausančius ir jos kontroliuojamus kasetinius šaudmenis nuo šaudmenų, skirtų operacijoms, ir juos pažymėti sunaikinimo tikslu.
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja sunaikinti ar užtikrinti, kad būtų sunaikinti visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kasetiniai šaudmenys kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per aštuonerius metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja užtikrinti, kad sunaikinimo būdai atitiktų taikytinus tarptautinius visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus.
3. Jei valstybė, šios Konvencijos Šalis, mano, kad ji neturės galimybių sunaikinti ar užtikrinti, kad būtų sunaikinti visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kasetiniai šaudmenys per aštuonerius metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, ji gali pateikti prašymą valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimui ar peržiūros konferencijai dėl galutinio termino tokiems kasetiniams šaudmenims sunaikinti pratęsimo iki ketverių metų. Išimtiniais atvejais valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali prašyti papildomų pratęsimo iki ketverių metų laikotarpių. Prašomi pratęsimo laikotarpiai neturi viršyti metų, tikrai būtinų tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šio straipsnio 2 dalį.
4. Kiekviename prašyme pratęsti laikotarpį pateikiama:
b) išsamus siūlomo pratęsimo priežasčių paaiškinimas, įskaitant valstybės, šios Konvencijos Šalies, turimas ar jai reikalingas finansines ir technines priemones sunaikinti visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kasetinius šaudmenis ir, jei tokių yra, išskirtines, pratęsimą pateisinančias aplinkybes;
d) kasetinių šaudmenų ir sprogstamųjų antrinių šaudmenų, laikytų šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, dieną, atsargų kiekis ir tipas ir po tokio įsigaliojimo aptikti bet kokie papildomi kasetiniai šaudmenys ar sprogstamieji antriniai šaudmenys;
e) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu sunaikintų kasetinių šaudmenų ir sprogstamųjų antrinių šaudmenų skaičius ir tipas; ir
5. Valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimas ar peržiūros konferencija, atsižvelgdami į šio straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksnius, įvertina prašymą ir dalyvaujančių bei balsuojančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, balsų dauguma nusprendžia, ar patenkinti prašymą pratęsti laikotarpį. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali nuspręsti suteikti trumpesnį nei prašoma pratęsimo laikotarpį ir prireikus gali pasiūlyti pratęsimo gaires. Prašymas pratęsti laikotarpį pateikiamas bent prieš devynis mėnesius iki valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimo ar peržiūros konferencijos, kuriuose jis bus nagrinėjamas.
6. Nepaisant šios Konvencijos 1 straipsnio nuostatų, leidžiama išsaugoti ar įsigyti ribotą kasetinių šaudmenų ir sprogstamųjų antrinių šaudmenų skaičių kasetinių šaudmenų ir sprogstamųjų antrinių šaudmenų aptikimo, pašalinimo ar sunaikinimo metodų tobulinimo bei jų mokymo tikslais arba prieš kasetinius šaudmenis nukreiptų priemonių kūrimo tikslais. Išsaugomų ar įsigyjamų sprogstamųjų antrinių šaudmenų kiekis neturi viršyti minimalaus kiekio, absoliučiai būtino šiems tikslams.
7. Nepaisant šios Konvencijos 1 straipsnio nuostatų, leidžiama perduoti kasetinius šaudmenis kitai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, sunaikinimo tikslu, taip pat ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytais tikslais.
8. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, kurios išsaugo, įsigyja ar perduoda kasetinius šaudmenis ar sprogstamuosius antrinius šaudmenis šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais tikslais, pateikia išsamią ataskaitą apie planuojamą ir faktinį šių kasetinių šaudmenų ir sprogstamųjų antrinių šaudmenų panaudojimą, jų tipą, skaičių ir identifikavimo numerį. Jei kasetiniai šaudmenys ir sprogstamieji antriniai šaudmenys perduodami kitai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, šiais tikslais, ataskaitoje turi būti nurodoma ir priimančioji šalis. Tokia ataskaita rengiama kiekvieniems metams, kuriais valstybė, šios Konvencijos Šalis, išsaugojo, įsigijo ar perdavė kasetinius šaudmenis ar sprogstamuosius antrinius šaudmenis, ir turi būti pateikta Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 d.
4 straipsnis
Kasetinių šaudmenų liekanų pašalinimas, sunaikinimas ir mokymas, kaip sumažinti pavojų
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja pašalinti ir sunaikinti arba užtikrinti, kad būtų pašalintos ir sunaikintos jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose, kasetiniais šaudmenimis užterštose teritorijose esančios kasetinių šaudmenų liekanos, tokia tvarka:
a) kai kasetinių šaudmenų liekanos yra jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, datą, toks pašalinimas ir sunaikinimas turi būti baigtas kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dešimt metų nuo tos datos;
b) kai kasetiniai šaudmenys tampa kasetinių šaudmenų liekanomis, esančiomis jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose po Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, toks pašalinimas ir sunaikinimas turi būti baigtas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt metų nuo aktyvių karo veiksmų, per kuriuos tokie kasetiniai šaudmenys tapo kasetinių šaudmenų liekanomis, pabaigos; ir
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus savo įsipareigojimus ir atsižvelgdama į šios Konvencijos 6 straipsnio nuostatas dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir paramos kuo greičiau imasi tokių priemonių:
a) patikrina, įvertina ir registruoja kasetinių šaudmenų liekanų keliamą grėsmę, dėdama visas pastangas, kad nustatytų visas kasetiniais šaudmenimis užterštas jos jurisdikcijai priklausančias ar jos kontroliuojamas teritorijas;
b) įvertina žymėjimo, civilių apsaugos, pašalinimo ir sunaikinimo poreikius, nustato jų prioritetus ir imasi priemonių, siekdama sutelkti išteklius ir sukurti nacionalinį šių veiksmų įgyvendinimo planą, remdamasi, jei tinka, esamomis struktūromis, patirtimi ir metodika;
c) imasi visų įmanomų priemonių, kad visų kasetiniais šaudmenimis užterštų, jos jurisdikcijai priklausančių ar jos kontroliuojamų teritorijų ribos būtų pažymėtos ir kad jos būtų stebimos ir aptvertos tvora ar kitomis priemonėmis, siekiant veiksmingai užtikrinti, kad į jas nepatektų civiliai. Tikėtinai pavojingoms teritorijoms žymėti turėtų būti naudojami įspėjamieji ženklai, paremti žymėjimo būdais, kuriuos lengvai atpažintų paveikta bendruomenė. Iškabos ir kiti pavojingos teritorijos ribas žymintys ženklai turėtų būti kuo labiau matomi, įskaitomi, patvarūs ir atsparūs aplinkos poveikiui ir juose turėtų būti aiškiai nurodyta, kurioje pažymėtosios ribos pusėje yra kasetiniais šaudmenimis užteršta laikoma teritorija, o kurioje – saugia laikoma teritorija;
d) pašalina ir sunaikina visas kasetinių šaudmenų liekanas, esančias jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose; ir
3. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vykdydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, atsižvelgia į tarptautinius standartus, įskaitant Tarptautinio minų veiksmo standartus (TMVS).
4. Ši dalis taikoma tada, kai kasetiniai šaudmenys buvo panaudoti ar palikti vienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, ir tapo kasetinių šaudmenų liekanomis, esančiomis kitos valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose šios Konvencijos įsigaliojimo pastarajai Šaliai dieną.
a) Tokiais atvejais, kai ši Konvencija įsigalioja abiem valstybėms, šios Konvencijos Šalims, pirmoji valstybė, šios Konvencijos Šalis, primygtinai raginama suteikti antrajai Šaliai inter alia techninę, finansinę, materialinę ar žmogiškųjų išteklių paramą dvišalių santykių pagrindu arba abipusiu sutarimu per trečiąją šalį, įskaitant ir per Jungtinių Tautų sistemą ar kitas atitinkamas organizacijas, siekiant palengvinti tokių kasetinių šaudmenų liekanų žymėjimą, pašalinimą ir sunaikinimą.
5. Jei valstybė, šios Konvencijos Šalis, mano, kad ji neturės galimybių pašalinti ir sunaikinti ar užtikrinti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kasetinių šaudmenų liekanų pašalinimo ir sunaikinimo per dešimt metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, ji valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikime ar peržiūros konferencijoje gali pateikti prašymą pratęsti galutinį tokių kasetinių šaudmenų liekanų pašalinimo ir sunaikinimo užbaigimo terminą laikotarpiu iki penkerių metų. Prašomas pratęsimas neturi viršyti metų, tikrai būtinų tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šio straipsnio 1 dalį.
6. Prašymas pratęsti terminą pateikiamas valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimui ar peržiūros konferencijai prieš pasibaigiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai. Kiekvienas prašymas pateikiamas bent prieš devynis mėnesius iki valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimo ar peržiūros konferencijos, kuriuose jis bus svarstomas. Kiekviename prašyme pateikiama:
b) išsamus siūlomo pratęsimo priežasčių paaiškinimas, įskaitant valstybės, šios Konvencijos Šalies, turimas ar jai reikalingas finansines ir technines priemones pašalinti ir sunaikinti visas kasetinių šaudmenų liekanas per siūlomą pratęsimo laikotarpį;
c) informacija apie pasirengimą būsimiems darbams ir jau atliktą darbą pagal nacionalines išvalymo ir sunaikinimo programas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pradinį dešimties metų laikotarpį ir bet kokius vėlesnius pratęsimo laikotarpius;
d) informacija apie visą teritoriją, kurioje yra kasetinių šaudmenų liekanos šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, metu, ir bet kokias papildomas teritorijas, kuriose yra po tokio įsigaliojimo aptiktos kasetinių šaudmenų liekanos;
e) informacija apie visą teritoriją, kurioje buvo pašalintos joje buvusios kasetinių šaudmenų liekanos nuo šios Konvencijos įsigaliojimo;
f) informacija apie visą teritoriją, kurioje per siūlomą pratęsimo laikotarpį turės būti pašalintos joje esančios kasetinių šaudmenų liekanos;
g) aplinkybės, sutrukdžiusios valstybei, šios Konvencijos Šaliai, sunaikinti visas kasetinių šaudmenų liekanas, esančias jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pradinį dešimties metų laikotarpį, ir tos aplinkybės, kurios galėtų sutrukdyti tai padaryti per siūlomą pratęsimo laikotarpį;
7. Valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimas ar peržiūros konferencija, atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksnius, įskaitant inter alia ataskaitose pateiktą kasetinių šaudmenų liekanų kiekį, įvertina prašymą ir dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, balsų dauguma nusprendžia, ar patenkinti prašymą pratęsti laikotarpį. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali nuspręsti suteikti trumpesnį nei prašoma laikotarpį ir gali prireikus pasiūlyti pratęsimo gaires.
8. Toks pratęsimo laikotarpis gali būti atnaujinamas laikotarpiui iki penkerių metų pateikus naują prašymą, vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, prašydama dar kartą pratęsti laikotarpį, pateikia atitinkamą papildomą informaciją apie tai, kas buvo atlikta pagal šį straipsnį suteikto ankstesnio pratęsimo laikotarpiu.
5 straipsnis
Parama aukoms
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vadovaudamasi taikytina tarptautine humanitarine ir žmogaus teisių teise, jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose tinkamai teikia kasetinių šaudmenų aukoms amžiaus ir lyties požiūriu jautrią pagalbą, įskaitant medicininę priežiūrą, reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, taip pat pasirūpina jų socialiniu bei ekonominiu įtraukimu. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, deda visas pastangas, siekdama surinkti patikimus, su kasetinių šaudmenų aukomis susijusius duomenis.
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šio straipsnio 1 dalį:
b) parengia, įgyvendina bet kokius būtinus nacionalinės teisės aktus bei strategijas ir užtikrina jų įgyvendinimą;
c) parengia nacionalinį planą ir biudžetą, įskaitant šiems darbams atlikti reikalingus grafikus, siekdama įtraukti juos į esamas nacionalines neįgalumo, plėtros ir žmogaus teisių programas bei mechanizmus, kartu atsižvelgdama į atitinkamų dalyvių konkrečius vaidmenis ir įnašą;
e) nediskriminuoja ar neišskiria kasetinių šaudmenų aukų ar neatskiria kasetinių šaudmenų aukų nuo tų, kurie buvo sužeisti ar tapo neįgalūs dėl kitų priežasčių; vertinimo skirtumai turėtų būti pagrįsti vien tik medicininiais, reabilitaciniais, psichologiniais ar socialiniais ir ekonominiais poreikiais;
f) glaudžiai konsultuojasi ir aktyviai bendradarbiauja su kasetinių šaudmenų aukomis bei joms atstovaujančiomis organizacijomis;
g) paskiria kontaktinį centrą vyriausybėje su šio straipsnio įgyvendinimu susijusiems klausimams koordinuoti; ir
6 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas ir parama
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, turi teisę kreiptis paramos ir ją gauti.
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, teikia techninę, materialinę ir finansinę paramą kasetinių šaudmenų paveiktoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, kurios tikslas – įsipareigojimų pagal šią Konvenciją įgyvendinimas. Tokia parama gali būti teikiama inter alia per Jungtinių Tautų sistemą, tarptautines, regionines ar nacionalines organizacijas ar institucijas, nevyriausybines organizacijas ar institucijas ar dvišalių santykių pagrindu.
3. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja sudaryti palankias sąlygas kuo visapusiškesniam keitimuisi įranga ir su šios Konvencijos įgyvendinimu susijusia moksline bei technologine informacija ir turi teisę dalyvauti tokiame keitimesi. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, netaiko nepamatuotų apribojimų teikdamos ar priimdamos pašalinimo bei kitą tokią įrangą ir susijusią technologinę informaciją humanitariniais tikslais.
4. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, be kokių nors įsipareigojimų, kuriuos pagal šios Konvencijos 4 straipsnio 4 dalį ji gali turėti, taip pat teikia paramą, kad būtų pašalintos ir sunaikintos kasetinių šaudmenų liekanos ir informaciją apie įvairias su kasetinių šaudmenų pašalinimu susijusias priemones ir technologijas, taip pat ekspertų, ekspertų agentūrų ar nacionalinių kontaktinių centrų, vykdančių kasetinių šaudmenų liekanų pašalinimo ir sunaikinimo bei su tuo susijusią veiklą, sąrašus.
5. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, teikia paramą sunaikinant kasetinių šaudmenų atsargas, taip pat paramą nustatant, įvertinant poreikius ir praktines priemones, susijusius su pagal šios Konvencijos 4 straipsnį nustatytu žymėjimu, mokymu, kaip sumažinti pavojų, civilių apsauga ir pašalinimu bei sunaikinimu, ir nustatant šių poreikių ir priemonių prioritetus.
6. Kai, įsigaliojus šiai Konvencijai, kasetiniai šaudmenys tampa kasetinių šaudmenų liekanomis, esančiomis kurios nors valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose, kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, skubiai teikia neatidėliotiną paramą paveiktai valstybei, šios Konvencijos Šaliai.
7. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, teikia paramą įgyvendinant šios Konvencijos 5 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus tinkamai teikti amžiaus ir lyties požiūriu jautrią pagalbą, įskaitant medicinos priežiūrą, reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, taip pat pasirūpina kasetinių šaudmenų aukų socialiniu ir ekonominiu įtraukimu. Tokia pagalba gali būti teikiama inter alia per Jungtinių Tautų sistemą, tarptautines, regionines ar nacionalines organizacijas ar institucijas, Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, nacionalines Raudonojo Kryžiaus ar Raudonojo Pusmėnulio draugijas ir jų Tarptautinę Federaciją, nevyriausybines organizacijas ar dvišalių santykių pagrindu.
8. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, teikia paramą, siekdama prisidėti prie ekonominio ir socialinio atkūrimo, kuris būtinas dėl kasetinių šaudmenų panaudojimo paveiktose valstybėse, šios Konvencijos Šalyse.
9. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, galinti tai padaryti, gali įnešti savo indėlį į atitinkamus patikos fondus, siekdama palengvinti paramos teikimą pagal šį straipsnį.
10. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, prašanti paramos ir ją gaunanti, imasi visų atitinkamų priemonių, siekdama veiksmingai ir laiku įgyvendinti šią Konvenciją, įskaitant palankių sąlygų personalo, medžiagų ir įrangos įvežimui ir išvežimui sudarymą, vadovaudamasi nacionaline teise ir normomis, atsižvelgdama į geriausią tarptautinę patirtį.
11. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali nacionalinio veiksmų plano parengimo tikslais prašyti Jungtinių Tautų sistemos, regioninių organizacijų, kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, ar kitų kompetentingų tarpvyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų padėti jos institucijoms nustatyti inter alia:
a) jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose esančių kasetinių šaudmenų liekanų pobūdį ir kiekį;
c) laikotarpį, būtiną pašalinti ir sunaikinti visas jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose esančias kasetinių šaudmenų liekanas;
d) mokymo programas, kaip sumažinti pavojų, ir informavimo būdus, siekiant mažinti sužalojimo ar mirties dėl kasetinių šaudmenų liekanų atvejus;
7 straipsnis
Skaidrumo priemonės
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui kuo skubiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 180 dienų po šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, praneša apie:
b) bendrą visų kasetinių šaudmenų, įskaitant šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprogstamuosius antrinius šaudmenis, skaičių, suskirstytą pagal tipą, kiekį ir, jei įmanoma, kiekvieno tipo identifikavimo numerius;
c) tos valstybės, šios Konvencijos Šalies, pagamintų iki šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, kiek tai yra žinoma, ir šiuo metu priklausančių Šaliai ar jos turimų kiekvieno kasetinių šaudmenų tipo technines charakteristikas, pateikdama, kai tai pagrįstai įmanoma, tokią informaciją, kuri galėtų padėti nustatyti ir pašalinti kasetinius šaudmenis; tokia informacija turi apimti bent jau duomenis apie matmenis, sprogdiklį, sprogstamosios medžiagos sudėtį, metalo sudėtį, spalvotas nuotraukas ir kitą informaciją, kuri galėtų padėti pašalinti kasetinių šaudmenų liekanas;
d) kasetinių šaudmenų gamybos įrenginių pertvarkymo ar jų eksploatacijos sustabdymo programų būklę ir eigą;
e) kasetinių šaudmenų, įskaitant sprogstamuosius antrinius šaudmenis, sunaikinimo vadovaujantis šios Konvencijos 3 straipsniu programų būklę ir eigą, pateikiant išsamią informaciją apie metodus, kurie bus taikomi sunaikinimo procese, visas sunaikinimo vietas ir taikytinus saugumo ir aplinkosaugos standartus, kurių bus laikomasi;
f) pagal šios Konvencijos 3 straipsnį sunaikintų kasetinių šaudmenų, įskaitant sprogstamuosius antrinius šaudmenis, tipus ir kiekį, įskaitant išsamią informaciją apie taikytus sunaikinimo metodus, sunaikinimo vietas ir taikytinus saugumo ir aplinkosaugos standartus, kurių buvo laikomasi;
g) kasetinių šaudmenų, įskaitant sprogstamuosius antrinius šaudmenis, atsargas, aptiktas po pranešimo apie šios dalies e punkte nurodytos programos užbaigimą, ir jų sunaikinimo planus, vadovaujantis šios Konvencijos 3 straipsniu;
h) kiek tai įmanoma, visų jos jurisdikcijai priklausančių ar jos kontroliuojamų kasetiniais šaudmenimis užterštų teritorijų dydį ir vietą, pateikiant kuo išsamesnę informaciją apie kiekvienoje tokioje teritorijoje esančių kasetinių šaudmenų liekanų tipus ir kiekvieno kasetinių šaudmenų tipo liekanų kiekį ir apie tai, kada jie buvo panaudoti;
i) programų, skirtų pagal šios Konvencijos 4 straipsnį pašalinti ir sunaikinti visų tipų ir kiekių kasetinių šaudmenų liekanas, būklę ir eigą, įskaitant informaciją apie išvalytos kasetinių šaudmenų liekanomis užterštos teritorijos dydį ir vietą ir informaciją apie kiekvieną pašalintą ir sunaikintą kasetinių šaudmenų liekanų tipą ir kiekį;
j) priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti mokymą, kaip sumažinti pavojų, ir, visų pirma, neatidėliotiną ir veiksmingą įspėjimą civiliams, gyvenantiems kasetiniais šaudmenimis užterštose jos jurisdikcijai priklausančiose ar jos kontroliuojamose teritorijose;
k) jos įsipareigojimų pagal šios Konvencijos 5 straipsnį suteikti amžiaus ir lyties požiūriu jautrią pagalbą, įskaitant medicinos priežiūrą, reabilitaciją ir psichologinę pagalbą, taip pat užtikrinti kasetinių šaudmenų aukų socialinį bei ekonominį įtraukimą ir rinkti patikimus duomenis apie kasetinių šaudmenų aukas, įgyvendinimo būklę ir eigą;
l) institucijų, įgaliotų teikti informaciją ir įgyvendinti šioje dalyje nurodytas priemones, pavadinimus ir kontaktinę informaciją;
m) šios Konvencijos 3, 4 ir 5 straipsniams įgyvendinti skirtų nacionalinių išteklių, įskaitant finansinius, materialinius ir natūrinius išteklius, apimtį; ir
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, kasmet atnaujina pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamą ankstesnių kalendorinių metų informaciją ir teikia ataskaitą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d.
8 straipsnis
Parama ir paaiškinimai dėl įsipareigojimų laikymosi
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, susitaria tarpusavyje konsultuotis ir bendradarbiauti įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas bei kartu dirbti vadovaudamosi bendradarbiavimo dvasia, kad valstybėms, šios Konvencijos Šalims, būtų lengviau laikytis pagal šią Konvenciją prisiimtų įsipareigojimų.
2. Jei viena arba kelios valstybės, šios Konvencijos Šalys, nori išsiaiškinti ir siekia spręsti klausimus, susijusius su kitos valstybės, šios Konvencijos Šalies, Konvencijos nuostatų laikymusi, per Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių jos gali įteikti tai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, prašymą paaiškinti tą klausimą. Su tokiu prašymu turi būti pateikta visa reikalinga informacija. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, susilaiko nuo nepagrįstų prašymų pateikti paaiškinimus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Prašomoji valstybė, šios Konvencijos Šalis, per Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių per 28 dienas prašančiajai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, pateikia visą informaciją, kuri padėtų paaiškinti šį klausimą.
3. Jei prašančioji valstybė, šios Konvencijos Šalis, per tą laikotarpį negauna atsakymo per Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių arba mano, kad į prašymą dėl paaiškinimo gautas atsakymas yra nepatenkinamas, ji gali perduoti šį klausimą per Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių svarstyti kitam valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimui. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius perduoda įteiktą prašymą kartu su visa atitinkama informacija, susijusia su prašymu dėl paaiškinimo, visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims. Visa ši informacija perduodama valstybei, šios Konvencijos Šaliai, kuriai adresuotas klausimas, o pastaroji turi teisę atsakyti.
4. Prieš sušaukiant bet kokį valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimą bet kuri iš susijusių valstybių, šios Konvencijos Šalių, gali kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių prašydama tarpininkauti, kad būtų greičiau gautas prašomas paaiškinimas.
5. Jei klausimas buvo pateiktas pagal šio straipsnio 3 dalį valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimui, tai jis pirmiausia nusprendžia, ar šis klausimas bus svarstomas toliau, atsižvelgiant į visą suinteresuotų valstybių, šios Konvencijos Šalių, pateiktą informaciją. Nusprendus klausimą svarstyti, valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimas suinteresuotoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, gali pasiūlyti būdus ir priemones, kaip toliau paaiškinti ar spręsti svarstomą klausimą, įskaitant atitinkamų procedūrų inicijavimą, remiantis tarptautine teise. Tomis aplinkybėmis, kai nusprendžiama, kad svarstomą klausimą lemia aplinkybės, kurių nekontroliuoja prašomoji valstybė, šios Konvencijos Šalis, valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimas gali rekomenduoti atitinkamas priemones, įskaitant šios Konvencijos 6 straipsnyje minimas bendradarbiavimo priemones.
6. Be šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų procedūrų, valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimas gali taip pat nuspręsti savo nuožiūra taikyti kitas bendras procedūras ar konkrečius mechanizmus, siekiant paaiškinti šios Konvencijos nuostatų laikymosi atvejus, įskaitant faktus, ir išspręsti šios Konvencijos nuostatų nesilaikymo atvejus.
9 straipsnis
Nacionalinės įgyvendinimo priemonės
Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, imasi visų tinkamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių, siekdama įgyvendinti šią Konvenciją, įskaitant baudžiamųjų sankcijų taikymą, kad būtų užkirstas kelias ir pažabota bet kokia, valstybei, šios Konvencijos šaliai, draudžiama pagal šią Konvenciją veikla, kurią vykdo asmenys arba kuri vykdoma jos jurisdikcijai priklausančioje ar jos kontroliuojamoje teritorijoje.
10 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Kai tarp dviejų ar daugiau valstybių, šios Konvencijos Šalių, kyla ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, suinteresuotosios valstybės, šios Konvencijos Šalys, kartu konsultuojasi, siekdamos ginčą kuo greičiau išspręsti derybomis arba kitomis taikiomis jų pasirinktomis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi pagalbos į valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimą ir ginčo perdavimą spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui pagal jo statutą.
2. Valstybių, šios Konvencijos šalių, susitikimas gali prisidėti prie ginčo sprendimo visais būdais, kuriuos jis laiko tinkamais, įskaitant tarpininkavimą, raginimą susijusioms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, pradėti jų pasirinktą sureguliavimo procedūrą ir rekomendacijas dėl bet kurios sutartos procedūros galutinio termino.
11 straipsnis
Valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimai
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, reguliariai susitinka, kad aptartų ir prireikus priimtų sprendimus bet kuriais klausimais, susijusiais su šios Konvencijos taikymu ar įgyvendinimu, įskaitant:
2. Pirmąjį valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimą sušaukia Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius per vienus metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Vėlesnius susitikimus Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius šaukia kasmet iki pirmosios peržiūros konferencijos surengimo.
3. Valstybės, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, taip pat Jungtinės Tautos, kitos susijusios tarptautinės organizacijos arba institucijos, regioninės organizacijos, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos gali būti kviečiamos dalyvauti šiuose susitikimuose stebėtojo teisėmis pagal nustatytas procedūrų taisykles.
12 straipsnis
Peržiūros konferencija
1. Peržiūros konferenciją sušaukia Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius po penkerių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Tolesnes peržiūros konferencijas Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius šaukia, jei to prašo viena ar kelios valstybės, šios Konvencijos Šalys, su sąlyga, kad peržiūros konferencijos bus rengiamos ne dažniau kaip kas penkeri metai. Į kiekvieną peržiūros konferenciją kviečiamos visos valstybės, šios Konvencijos Šalys.
2. Peržiūros konferencijos tikslai yra:
b) apsvarstyti šios Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje minimų kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimų poreikį ir jų periodiškumą;
3. Valstybės, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, taip pat Jungtinės Tautos, kitos susijusios tarptautinės organizacijos arba institucijos, regioninės organizacijos, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos gali būti kviečiamos dalyvauti kiekvienoje peržiūros konferencijoje stebėtojo teisėmis pagal nustatytas procedūrų taisykles.
13 straipsnis
Pakeitimai
1. Bet kuriuo metu po šios Konvencijos įsigaliojimo bet kuri valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali siūlyti jos pakeitimus. Kiekvienas pasiūlymas pakeisti šią Konvenciją teikiamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jį išplatina visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, ir prašo jų nuomonės, ar reikia sušaukti konferenciją pasiūlymui apsvarstyti. Jei valstybių, šios Konvencijos Šalių, dauguma ne vėliau kaip per 90 dienų nuo pasiūlymo išplatinimo praneša Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad jos remia tolesnį pasiūlymo svarstymą, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius sušaukia pakeitimų konferenciją, į kurią kviečiamos visos valstybės, šios Konvencijos Šalys.
2. Valstybės, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, tai pat Jungtinės Tautos, kitos suinteresuotos tarptautinės organizacijos ar institucijos, regionų organizacijos, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos gali būti kviečiamos dalyvauti pakeitimų konferencijoje stebėtojo teisėmis pagal nustatytas procedūrų taisykles.
3. Pakeitimų konferencija surengiama iš karto po valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimo ar peržiūros konferencijos, nebent valstybių, šios Konvencijos Šalių, dauguma paprašo surengti ją anksčiau.
4. Bet koks šios Konvencijos pakeitimas priimamas dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių pakeitimų konferencijoje valstybių, šios Konvencijos Šalių, balsų dauguma. Depozitaras praneša visoms valstybėms apie bet kokį taip priimtą pakeitimą.
5. Šios Konvencijos pakeitimas įsigalioja jį priėmusioms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, tą dieną, kai dauguma valstybių, kurios buvo Konvencijos Šalys tokio pakeitimo priėmimo dieną, atiduoda saugoti priėmimo dokumentus. Nuo tada pakeitimas įsigalioja kiekvienai likusiai valstybei, šios Konvencijos Šaliai, jos priėmimo dokumento atidavimo saugoti dieną.
14 straipsnis
Išlaidos ir administracinės užduotys
1. Valstybių, šios Konvencijos Šalių, susitikimų, peržiūros ir pakeitimų konferencijų išlaidas apmoka valstybės, šios Konvencijos Šalys, ir jose dalyvaujančios valstybės, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, vadovaudamosi atitinkamai pritaikyta Jungtinių Tautų vertinimo skale.
2. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pagal šios Konvencijos 7 ir 8 straipsnius patirtas išlaidas apmoka visos valstybės, šios Konvencijos Šalys, vadovaudamosi atitinkamai pritaikyta Jungtinių Tautų vertinimo skale.
15 straipsnis
Pasirašymas
16 straipsnis
Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas arba prisijungimas
17 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Ši Konvencija įsigalioja šešto mėnesio, einančio po to mėnesio, kai buvo atiduotas saugoti trisdešimtasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, pirmą dieną.
2. Bet kuriai valstybei, kuri atiduoda saugoti savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą po trisdešimtojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumento atidavimo saugoti datos, ši Konvencija įsigalioja pirmą šešto mėnesio dieną nuo tos datos, kai ta valstybė atidavė saugoti savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.
18 straipsnis
Laikinas taikymas
20 straipsnis
Galiojimo trukmė ir pasitraukimas
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš šios Konvencijos. Apie tokį savo pasitraukimą ji praneša visoms valstybėms, šios Konvencijos Šalims, depozitarui ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Tokiame pasitraukimo dokumente išsamiai išdėstomos pasitraukimą lėmusios priežastys.
3. Toks pasitraukimas įsigalioja tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pasitraukimo dokumentas įteikiamas depozitarui. Tačiau, jei šešių mėnesių termino pabaigos momentu pasitraukianti valstybė, šios Konvencijos Šalis, dalyvauja ginkluotame konflikte, pasitraukimas neįsigalioja iki ginkluoto konflikto pabaigos.
21 straipsnis
Santykiai su valstybėmis, kurios nėra šios Konvencijos Šalys
1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, ragina valstybes, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, ratifikuoti, priimti, patvirtinti arba prisijungti prie šios Konvencijos, taip siekdama, kad visos valstybės prisijungtų prie šios Konvencijos.
2. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, praneša šio straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybių, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, vyriausybėms apie jos įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, skleidžia šios Konvencijos nustatytas normas ir deda visas pastangas, kad įtikintų valstybes, kurios nėra šios Konvencijos Šalys, atsisakyti naudoti kasetinius šaudmenis.
3. Nepaisant šios Konvencijos 1 straipsnio nuostatų ir vadovaujantis tarptautine teise, valstybės, šios Konvencijos Šalys, jų karinis personalas ar piliečiai gali dalyvauti kariniame bendradarbiavime ir operacijose kartu su valstybėmis, kurios nėra šios Konvencijos Šalys ir kurios gali užsiimti valstybei, šios Konvencijos Šaliai, draudžiama veikla.
4. Niekas pagal šio straipsnio 3 dalį nesuteikia valstybei, šios Konvencijos Šaliai, teisės:
22 straipsnis
Depozitaras
23 straipsnis
Autentiški tekstai