LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ BENDROJO LAVINIMO DALYKO VADOVĖLIUI PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 9 d. Nr. 452
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2003 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 452
REIKALAVIMAI BENDROJO LAVINIMO DALYKO VADOVĖLIUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimai bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui (toliau – Reikalavimai) nustato vadovėlio reformuojamame ugdymo procese vaidmenį, funkcijas, požymius, svarbiausius jo rengimo principus ir vertinimo kriterijus (1 priedas), vertinimo anketos formą (2 priedas). Dokumentas skirtas vadovėlių autoriams, ekspertams, leidykloms, pedagogams, švietimo politikams, visai švietimo bendruomenei.
2. Lietuvos švietimo sistemos permainos, žengimas į sparčios kaitos amžių kelia naujus iššūkius visoms šios sistemos dalims. Kintą ugdymo tikslai ir vertybinės nuostatos, bendrojo ugdymo turinys, švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų (toliau – Bendrosios programos) ir Išsilavinimo standartų (toliau – Išsilavinimo standartai) diegimas, nauja egzaminų sistema diktuoja naują požiūrį ir į vadovėlius, kaip į vieną svarbiausių ugdymo(si) šaltinių. Realios vadovėlių rinkos susiklostymas, alternatyvių mokymo(si) priemonių gausa, naujų leidybos technologijų naudojimas, vadovėlių kūrimo ir leidybos tvarkos liberalizavimas verčia naujai formuluoti reikalavimus bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui, siekti, kad jie atlieptų pasikeitusias švietimo sąlygas:
2.1. iš pagrindinio žinių šaltinio bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis pamažu tampa savarankiško mokymosi vadovu, pagalbininku;
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
3.1. Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis (toliau – vadovėlis) – pagrindinis daugkartinio naudojimo spausdintas mokymo(si) šaltinis (arba jo elektroninis, audiovizualinis atitikmuo), kuris atitinka Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus; pateikia moksleivių vertybinių nuostatų, gebėjimų, kompetencijų ugdymui(si) reikalingą informaciją ir užduočių sistemą; skirtas konkrečios klasės (klasių, amžiaus grupės) moksleiviams. Vadovėlį gali sudaryti kelios dalys.
II. VADOVĖLIŲ RENGIMO PRINCIPAI
4. Vadovėlis yra skirtas padėti moksleiviams siekti tam tikro lygio brandą liudijančios kompetencijos, gebėjimų, įgūdžių ir žinių. Todėl vadovėlių rengėjai turi atsižvelgti į pagrindines vadovėlio funkcijas, formalius požymius bei metodinius principus:
4.1. Šiuolaikinis vadovėlis atlieka daugelį funkcijų. Jų svarba ir eiliškumas priklauso nuo vadovėlio vartotojo, dalyko (ugdymo srities) ypatybių. Moksleivio atžvilgiu pagrindinės vadovėlio funkcijos yra šios:
4.1.1. vadovėlis padeda kurti moksleivio vertybinių nuostatų sistemą. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje naudojamas vadovėlis turi padėti moksleiviui susiformuoti Lietuvos piliečiui patikimus gyvenimo orientyrus, padedančius saugoti, stiprinti savo pilietinį, kultūrinį ir tautinį tapatumą;
4.1.2. vadovėlis plėtoja moksleivio bendruosius bei dalykinius gebėjimus. Visoms ugdymo sritims ir visiems dalykams skirti vadovėliai turi plėtoti bendruosius asmens gebėjimus (socialinius, komunikacinius, pažintinius, veiklos ir kt.) bei specifinius to dalyko (ugdymo srities) dalykinius gebėjimus;
4.1.3. vadovėlis padeda organizuoti mokymą(si), ugdymą(si), be to turi skatinti savarankišką – individualų ar grupinį – mokymąsi. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, dalyko (ugdymo srities) ypatybes, naudojama tinkamai apgalvota vadovėlio medžiagos sistema, siūlanti mokymosi strategijas ir būdus, pritaikytus įvairiems mokymosi stiliams;
4.1.4. vadovėlis teikia būtiną mokymuisi informaciją, medžiagą. Vadovėlyje pateikiama specialiai mokymuisi atrinkta, susisteminta, pritaikyta medžiaga, kuri užtikrina būtinos žinių bazės sukūrimą, integruoja įvairių sričių žinias, kreipia į platesnės informacijos šaltinius, supažindina su mokymosi, mąstymo ir komunikavimo būdais ir strategijomis, informaciją pateikia įvairiais būdais.
5. Vadovėlis nuo kitų mokymo priemonių bei leidinių skiriasi formaliais požymiais:
5.4. savo užduočių sistema, siūlomomis mokymo(si) strategijomis padeda siekti Išsilavinimo standartų;
6. Rengiant bei vertinant šiuolaikinius vadovėlius turi būti atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi pagrindinių vadovėlio metodinių principų:
6.1. integralumo – konkretaus vadovėlio medžiaga derinama su to paties dalyko, ugdymo srities, kitų klasių, amžiaus grupių (vertikali integracija) vadovėliais bei su tos pačios klasės, amžiaus grupės kitų dalykų (horizontali integracija) vadovėliais;
6.2. sistemingumo – vadovėlis sudaromas remiantis pasirinktais aiškiais didaktiniais principais, turi aiškią loginę sistemą, pateikiama medžiaga ir siūlomi metodai remiasi moksleivių anksčiau įgyta patirtimi bei žiniomis;
6.3. kontekstualumo – vadovėlyje atsižvelgiama į daugialypį jo naudojimo kontekstą: asmeninį – medžiaga aktuali tada, kai ji susijusi su moksleivio patirtimi ir interesais, jo aplinka, jau pažįstamais reiškiniais; sociokultūrinį – medžiaga aktuali tada, kai moksleivis įvesdinamas į savo tautos ir valstybės, o kartu ir į civilizacijų, kultūrų kontekstą, atskleidžiant vertybinius jų pagrindus;
6.4. prasmingumo – medžiaga pateikiama taip, kad jos prasmingumą moksleivis jaustų dabar ir čia, o ne neapibrėžtoje ateityje. Realizuojant šį principą svarbu probleminis medžiagos pateikimas, realių gyvenimo situacijų, skatinančių moksleivius kūrybiškai mąstyti, sudarymas;
6.5. prieinamumo – atsižvelgiama į moksleivių amžių, ankstesnį pasirengimą, mokymosi stilių, neužmirštant, kad realios galimybės per mokymuisi skirtą laiką įsisavinti informacinių elementų kiekį yra ribotos. Be to, pagal šį principą medžiagą reikia pateikti vadovaujantis atitinkamam moksleivio amžiui būdinga pažinimo logika, o ne griežta akademine sistema;
6.6. aiškumo – vadovėlio žodinis tekstas yra aiškus, tikslus, glaustas, logiškas, atitinka taisyklingos kalbos reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus. Vadovėlio grafinis sprendimas (šriftas, pastraipos, spalvos, simboliai) padeda išryškinti esminius dalykus, atskiria juos nuo antraeilių detalių;
6.7. vaizdumo – vadovėlio tekstas yra visa informaciją teikianti medžiaga: žodinė ir vaizdinė. Vadovėlyje tikslingai derinamos žodinė ir vaizdinė (paveikslėliai, reprodukcijos, nuotraukos, lentelės, žemėlapiai ir t. t.) informacija. Žodinis tekstas vaizdu pratęsiamas ir plėtojamas. Kartais, atsižvelgiant į moksleivių amžių ar vadovėlio paskirtį, iliustracija gali būti pagrindinis informacijos šaltinis.
7. Vadovėlis pirmiausia skirtas moksleiviui. Todėl svarbu, kad jame būtų:
7.1. pateikiamos tam tikros naudojimosi taisyklės, patarimai. Jie turi būti formuluojami specialiame autorių įvade, kuris aiškina šio vadovėlio koncepciją, atskirų jo struktūros elementų paskirtį, žymėjimą, siūlo racionalaus mokymosi, naudojant šį vadovėlį, būdus;
7.2. pateikiamos aiškios vadovėlio informacinės priemonės. Šiuolaikiniam vadovėliui privalomi orientavimosi elementai yra turinys, rodyklės, šaltinių ir literatūros sąrašai;
7.3. tikslingai derinamos skirtingos mokymosi strategijos, veiklos rūšys. Vadovėlyje turi būti pateiktos užduočių, pratimų sistemos, padedančios įvaldyti ugdymo(si) tiksluose formuluojamas įvairias kompetencijas. Šis reikalavimas numato vadovėlyje pateikti užduotis, skirtas informacijos analizės, sintezės, hipotezių formulavimo ir tikrinimo, informacijos šaltinių paieškos, kaupimo ir apdorojimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kitiems gebėjimams plėtoti;
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8. Vadovėlių ir jų komplektų vertinimo ir patvirtinimo žymos registravimo tvarkos procedūras numato „Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlio vertinimo ir patvirtinimo žymos teikimo ir registravimo tvarka“, mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir jų komplektų dalimis procedūras – „Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarka“. Apie galiojančius vadovėlius ir jų komplektus informuos „Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių duomenų bazė“.
______________
1 priedas
VADOVĖLIO (VADOVĖLIO RANKRAŠČIO) VERTINIMO KRITERIJAI
1. DALYKINIAI
2. PEDAGOGINIAI
3. PSICHOLOGINIAI
II. KRITERIJAI
DALYKINIAI |
0 |
1 |
2 |
Pagrindimas |
1.1. Ar vadovėlio medžiagoje nėra dalykinių klaidų? |
|
|
|
|
1.2. Ar pristatomos tik šiuolaikinį mokslo lygį atitinkančios sąvokos, teorijos, interpretacijos? |
|
|
|
|
1.3. Ar pristatomos sąvokos, dėsniai, teorijos apibūdinamos pakankamai aiškiai? |
|
|
|
|
1.4. Ar pristatomos medžiagos atranka yra pagrįsta? |
|
|
|
|
1.5. Ar tolerantiškai vertinamos lytys, amžiaus grupės, mažumos, kitos valstybės, tautos, rasės? |
|
|
|
|
PEDAGOGINIAI |
|
|
|
|
2.1. Ar vadovėlis atitinka Bendrąsias programas? |
|
|
|
|
2.2. Ar vadovėlis atitinka Išsilavinimo standartus? |
|
|
|
|
2.3. Ar vadovėlio medžiagos apimtis atitinka amžiaus ypatumus? |
|
|
|
|
2.4. Ar vadovėlyje sudaryta galimybė diferencijuoti mokymą(si)? |
|
|
|
|
2.5. Ar vadovėlio metodinė sistema tinkama įvairiems mokymosi stiliams? |
|
|
|
|
2.6. Ar vadovėlyje numatytos ir paaiškintos savarankiško darbo su juo galimybės? |
|
|
|
|
2.7. Ar vadovėlis ugdo moksleivių kūrybines galias? |
|
|
|
|
2.8. Ar pateikta vaizdinė medžiaga pasižymi įvairove? |
|
|
|
|
PSICHOLOGINIAI |
|
|
|
|
3.1. Ar vadovėlio kalbos stilius, sudėtingumas atitinka šio amžiaus grupės ypatumus? |
|
|
|
|
3.2. Ar pateikta medžiaga orientuota į moksleivių gyvenimo patirtį ir kontekstą? |
|
|
|
|
3.3. Ar tinkamai ir visapusiškai panaudojama vaizdinė medžiaga? |
|
|
|
|
3.4. Ar vadovėlis dera su kitais tos srities, klasių, amžiaus grupių vadovėliais? |
|
|
|
|
______________