LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-303
2002 m. gegužės 24 d. Nr. 738
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 837 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 5, 8, 10, 15, 18, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-303 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 193 priemone numatoma 2002 metų III ketvirtyje parengti valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją, kurioje būtų numatyta vartotojų teisių apsaugos sistemos apimtis. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisos turėtų būti priimamos atsižvelgiant į valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją ir jos priemonių įgyvendinimo planą, kuriame bus numatytas vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių tobulintinų teisės aktų paketas, ir derinant su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas).
2. Įstatymo projekte siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo taikymą ir ginti tiek sveikatos priežiūros paslaugų, tiek vaistų vartotojus. Tačiau įstatymo projekte siūloma įrašyti tik Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė medicininio audito inspekcija), kuri nekontroliuoja nei farmacinės veiklos, nei vaistų kokybės. Pagal Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 6-161; 1996, Nr. 69-1667) 19 straipsnį farmacinę veiklą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), todėl įstatymo projekte turėtų būti įrašyta ir ši institucija. Taip pat pažymėtina, kad netikslinga į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą įrašyti tik Valstybinę medicininio audito inspekciją, prižiūrinčią specifinių paslaugų rūšį. Siekiant vartotojų teisių gynimo sistemiškumo, kartu turėtų būti svarstomas ir kitų specifinių kontrolės institucijų (pvz., Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos) įtraukimo į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymą klausimas, nes jos taip pat prižiūri specifinių prekių ir paslaugų teikimą.
3. Įstatymo projektas turi būti suderintas su Civilinio kodekso VI knygos XXXV skyriaus 2 skirsnio nuostatomis.
4. Vartotojų teisių apsaugos sistema sudaryta taip, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Vartotojų teisių apsaugos taryba) ir kontrolės institucijos dalijasi funkcijas vartotojų teisių pažeidimų prevencijos ir sankcijų taikymo pažeidėjams srityje. Ši taryba koordinuoja vartotojų teisių gynimo ir rinkos priežiūros institucijų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos) veiklą. Pagal įstatymo projektą Vartotojų teisių apsaugos taryba praktiškai neturės galimybių koordinuoti Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje, taigi ir ginti specifinio vartotojo – paciento, nes Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317) nėra numatytos Vartotojų teisių apsaugos tarybos funkcijos šioje specialioje srityje. Papildžius Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo reglamentavimo sritį nuostatomis apie sveikatos priežiūros paslaugas ir aprūpinimą vaistais, šiai tarybai turėtų būti suteiktos kai kurios Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijos (t. y. numatyta, kaip ši taryba galėtų koordinuoti specifinių vartotojų – pacientų – teisių apsaugą). Nesuteikus Vartotojų teisių apsaugos tarybai atitinkamų įgalinimų sveikatos priežiūros ir aprūpinimo vaistais srityse, jos galimybė nagrinėti iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos gaunamus dokumentus būtų formali. Kad būtų iš tiesų ginami pacientų interesai, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) ir kitus įstatymus, kuriuose reikėtų aiškiai numatyti ir atskirti tiek Vartotojų teisių apsaugos tarybos, tiek Valstybinės medicininio audito inspekcijos kompetenciją sveikatos priežiūros paslaugų srityje.
5. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 11 dalies redakcija turėtų būti tikslinama, nes nepagrįstai išplėstos Valstybinės medicininio audito inspekcijos funkcijos, t. y. numatyta, kad ji kontroliuos prekių (tarp jų ir vaistų) ženklinimą, kainų nurodymą ir kita, tuo tarpu farmacinę veiklą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
6. Įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 skyriumi, nes jame numatytos kitokios pacientų teisės nei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme – netinkamos kokybės paslaugų vartotojams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pacientas ne visais atvejais turi teisę ar galimybę rinktis teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo būdą, t. y. jis ne visais atvejais gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi.
7. Turėtų būti tikslinama įstatymo projekto 5 ir 6 straipsniuose atitinkamai išdėstytų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 7 dalies redakcija, nes neaišku, dėl kokių ekspertizių pardavėjas kreipsis į Valstybinę medicininio audito inspekciją: prekių ekspertizes atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o specialių prekių (t. y. vaistų) – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
8. Vartotojų teisių apsaugos taryba sudaroma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo ir nuostatų jai priskirtas funkcijas, t. y. 4 šios tarybos nariams keliami kvalifikaciniai reikalavimai atitinka 4 pagrindines jos veiklos sritis ginant vartotojų teises: nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas nagrinėja teisininkas; ne maisto produktų, paslaugų saugą – inžinierius; maisto produktų, paslaugų saugą – gydytojas higienistas; vartotojų ekonominių interesų gynimą, rinkos priežiūrą – ekonomistas. Papildžius Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo reguliavimo sritį sveikatos priežiūros paslaugų ir farmacinės veiklos sritimis, esamos sudėties Vartotojų teisių apsaugos taryboje nebūtų tinkamos kompetencijos asmenų, kurie nagrinėtų iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos gaunamus dokumentus. Todėl ją derėtų papildyti 2 nariais – gydytoju asmens sveikatos priežiūros specialistu ir farmacininku. Atsižvelgiant į tai, reikėtų keisti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad šią tarybą sudaro 4 nariai. Taip pat tarybos administracijoje turėtų būti papildomai nors po vieną nurodytų sričių specialistą. Šių darbuotojų darbo užmokesčiui, darbo vietų įrengimui reikėtų papildomų biudžeto lėšų.