LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA

 

S P R E N D I M A S

DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IR JO VERTYBIŲ UŽSIENYJE

 

2000 m. rugsėjo 15 d. Nr. 76

Vilnius

 

Valstybinė paminklosaugos komisija 2000 07 14 aptarė Lietuvos kultūros paveldo užsienyje sampratą ir darbo su šiuo paveldu strategiją bei taktiką.

Kultūros paveldą užsienyje sudaro kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės. Tai lietuviškos kilmės kultūros vertybės, įvairiu laiku ir įvairiomis aplinkybėmis atsidūrusios užsienyje, nelietuviškos kilmės kultūros vertybės, buvusios Lietuvos valstybės organizacijų ir žmonių nuosavybė, bet dabar esančios ne Lietuvoje.

Kilnojamosios vertybės yra tos, kurios Lietuvoje buvo sukurtos ar į ją atgabentos ir čia naudotos, o dabar yra už valstybės ribų. Tai knygos ir kiti spaudiniai, archyvalijos, meno kūriniai, ginklai, baldai, technika ir kiti šiuo metu muziejinę ir antikvarinę vertę turintys daiktai. Atskirą grupę sudaro užsienio valstybių (Lietuvą okupavusių ar aneksavusių valstybių) ir jų institucijų pagrobtos ar laikinai išvežtos ir negrąžintos vertybės.

Nekilnojamosios vertybės užsienyje yra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės praeities paminklai, esantys už LR sienų. Tai gali būti archeologijos vietos, statiniai (pilys, bažnyčios, didikų rezidencijos, ambasados ir t. t.), memorialiniai objektai (Lietuvos iškiliųjų žmonių gyvenimo vietos, kapai ir pan.). Į šią grupę įrašytinos išeivijos ir tremties nekilnojamosios vertybės.

Pasitarimo metu daug dėmesio buvo skirta išeivijos palikimui. Žymesniuose JAV lietuvių centruose kilnojamąjį paveldą jau pradėta koncentruoti. Lietuvos kultūros fonde buvo parengta išeivijos kilnojamųjų vertybių išsaugojimo ir sugrąžinimo programa. Tačiau sunkumų sudaro nekilnojamojo paveldo išsaugojimas. Išskirtinos dvi jo grupės: lietuvių išeivių lėšomis statyti pastatai – bažnyčios, mokyklos, vienuolynai, kapinės ir objektai, pastatyti pagal žymių lietuvių architektų projektus, kurie pratęsia Lietuvos architektūros iki 1940 m. raidą. Būtina tokius statinius atrinkti ir, įvertinus, ieškoti būdų, kaip juos išsaugoti.

Vienas iš Lietuvos kultūros paveldo politikos tikslų – kultūros paveldo užsienyje integracija į Lietuvos kultūrą, mokslą, į visuomeninį gyvenimą. Įgyvendinant šį tikslą, reikia tikslios informacijos apie šio paveldo vertybių būklę, apie tai, kas jau atlikta, atsižvelgti į visuomenės poreikį ir valstybės galimybes. Reikia valstybinės darbo su tuo paveldu programos ir sąlygų tą programą įgyvendinti.

Valstybės programoje turėtų būti: paveldo vertybių užsienyje paieškos ir tyrimas, grąžinimas, globa, informacija plačiajai visuomenei (parodos, periodika, turizmo objektai) ir mokslo visuomenei (tyrimų rezultatų skelbimas), kopijų įsigijimas.

Sunkiausias darbas – kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimas. Pirmiausia reikia atrinkti objektus, ištirti juos, paruošti argumentus deryboms. Derybos yra valstybės valdžios kompetencija. Paveldosaugininkai gali tik parengti medžiagą deryboms. Šį darbą įgyvendinti ir koordinuoti turėtų Valstybės įgaliotinio institucija.

Visa tai įvertinusi Valstybinė paminklosaugos komisija, vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia:

1. Dar kartą kreiptis į LR Vyriausybę, kad būtų įsteigta Valstybės įgaliotinio kultūros paveldui užsienyje institucija, kuri rūpintųsi Lietuvos paveldo ir jo vertybių užsienyje reikalais, jų integravimu į Lietuvos kultūrą ir mokslą.

1.1. Steigiamos institucijos finansavimas galėtų būti programinis. Tai sudarytų geresnes sąlygas pasitelkti šiam darbui Lietuvos mokslo institucijas ir mokslininkus.

1.2. Pavesti naujajai institucijai parengti darbo su kultūros paveldo vertybėmis užsienyje programą, kurią sudarytų šio paveldo vertybių paieška, tyrimas ir sukauptos informacijos skelbimas, o atskirais atvejais – grąžinimas, globa, kopijų įsigijimas.

1.3. Daugiau dėmesio skirti Amerikos žemyne, Australijoje esančioms išeivijos kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms. Sudaryti palankiausias sąlygas Lietuvoje priimti perduodamo saugoti kilnojamojo paveldo vertybes. Valstybiniu lygiu pasirūpinti likusių užsienyje paveldo vertybių apsauga.

1.4. Lietuvių etninių ir istorinių žemių, taip pat išeivijos ir tremties paveldo vertybių apsaugos ir tvarkymo reikalus spręsti tarpvalstybinių sutarčių būdu.

2. Rekomenduoti Kultūros ministerijai surengti mokslinę konferenciją, skirtą Lietuvos paveldo užsienyje problemoms aptarti.

 

 

PIRMININKAS                                                                                                         P. JAKUČIONIS

______________