Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 2 D. NUTARIMO NR. 692 „DĖL NAUJŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS“ PAKEITIMO
2011 m. kovo 16 d. Nr. 323
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608, Nr. 90-2651; 2000, Nr. 13-327; 2001, Nr. 17-526; 2002, Nr. 100-4445; 2003, Nr. 122-5517; 2004, Nr. 173-6398; 2005, Nr. 101-3737; 2008, Nr. 107-4094):
1.1. Išdėstyti 2.1 punkto pirmąją pastraipą taip:
1.3. Išdėstyti 2.3 punkto antrąją pastraipą taip:
„Kovo 11-osios Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas naujas žemės sklypas individualiam (vienbučiam ar dvibučiam) gyvenamajam namui statyti jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą). Šių žemės sklypų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1956; 2010, Nr. 40-1904), tačiau jie negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose, o jų vertė apskaičiuojama kaip namų valdų naudojamų žemės sklypų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka;“.
1.5. Išdėstyti 2.5 punktą taip:
„2.5. aukcionas laikomas įvykusiu ir tada, kai paskelbus žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną dalyvauti jame įregistruojamas tik vienas dalyvis arba vykdant aukcioną jame lieka vienas dalyvis, kitiems įregistruotiems dalyviams atsisakius jame dalyvauti. Žemės sklypas šiam aukciono dalyviui valstybinės žemės pardavėjo ar nuomotojo sprendimu gali būti parduodamas už kainą, pasiūlytą aukciono dalyvio paraiškoje (tačiau ne mažesnę už aukcione paskelbtą pradinę žemės sklypo kainą), arba išnuomojamas už aukciono dalyvio paraiškoje pasiūlytą (tačiau ne mažesnį už paskelbtąjį žemės nuomos aukcione) šio žemės sklypo pradinį metinį žemės nuomos mokesčio dydį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205;“.
1.6. Išdėstyti 2.6 punktą taip:
„2.6. už aukcione perkamus naujus žemės sklypus turi būti atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai. Naują žemės sklypą perkant išsimokėtinai, su valstybe atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260 nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, valstybinės žemės pardavėjo prašymu žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriuje įregistruojama parduoto žemės sklypo priverstinė hipoteka.
Apie galimybę pirkti žemės sklypą išsimokėtinai, taip pat pagrindines atsiskaitymo išsimokėtinai sąlygas skelbiama Informaciniame privatizavimo biuletenyje.
Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, privalomos sumokėti iš karto žemės kainos dalies ir pradinio įnašo skirtumas, žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, žemės sklypo individualaus vertinimo, valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, priverstinės hipotekos įregistravimo ir aukciono organizavimo išlaidos turi būti sumokėtos iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis; žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis) pasirašymo. Aukciono organizavimo išlaidų apskaičiavimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija.
Jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, paskesnis įkeisto žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas. Įsigijęs žemės sklypą išsimokėtinai, bet su valstybe galutinai neatsiskaitęs asmuo perleisti šį sklypą kitam asmeniui gali tik tais atvejais, kai naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusio savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėti priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidas ir yra duotas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Sutikime nurodoma, kad priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidos turi būti sumokėtos į hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą iki žemės sklypo perleidimo. Nuosavybės teisės apribojimai šį žemės sklypą įkeisti arba perleisti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre;“.
1.7. Išdėstyti 2.8 punktą taip:
„2.8. šio nutarimo nustatyta tvarka aukcione išnuomotas žemės sklypas nuomininkui gali būti parduodamas tik tada, kai jis atitinka be aukciono parduodamiems žemės sklypams taikomus teisės aktų reikalavimus ir nuomininkas pateikia rašytinį prašymą pirkti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Už perkamą žemės sklypą atsiskaitoma šio nutarimo 2.6 punkte nurodyta tvarka. Žemės sklypo pardavimo kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205;“.
1.8. Išdėstyti 2.10 punktą taip:
„2.10. lėšos už parduotus naujus žemės sklypus (įskaitant aukciono dalyvio pradinį įnašą), atskaičius parduoto žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, taip pat aukciono organizavimo išlaidos, paskirstomos taip:
1.9. Išdėstyti 2.11 punktą taip:
„2.11. parduoto naujo žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo išlaidos, sumokama į šio nutarimo 2.10.2 punkte nurodytą sąskaitą. Jeigu žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimą organizuoja, žemės sklypų individualų vertinimą užsako ir žemės sklypus ir žemės sklypų patikėjimo teises Nekilnojamojo turto registre registruoja Nacionalinė žemės tarnyba, šios išlaidos ir priverstinės hipotekos įregistravimo išlaidos sumokamos į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytą sąskaitą. Nacionalinė žemės tarnyba gautas lėšas naudoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 86-3531) nustatyta tvarka. Parduoto naujo žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro aukciono organizavimo išlaidos arba nuomos aukciono organizavimo išlaidos, kai žemės sklypas išnuomojamas, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo sumokamos į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo nurodytą banko sąskaitą;“.
1.10. Išdėstyti 2.12 punktą taip:
„2.12. šio nutarimo 2.10.2 punkte nurodytas lėšas savivaldybės naudoja grąžinamų natūra žemės sklypų planams, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės sklypų planams, prilyginamiems detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų planams su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengti, už išnuomojamų patikėjimo teise savivaldybių valdomų valstybinės žemės sklypų individualų vertinimą, valstybinės žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumokėti. Nesant lėšų, reikalingų mokėti už atitinkamus darbus ir paslaugas, poreikio, šios lėšos naudojamos miestų inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Lėšų poreikis nustatomas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio kas pusmetį iki pusmečio pirmojo mėnesio 15 d. savivaldybei pateiktus duomenis apie numatomus grąžinti natūra, perduoti (suteikti) nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar išnuomoti žemės sklypus. Savivaldybės tvarko šių lėšų apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį;“.
1.12. Išdėstyti 2.15 punktą taip:
„2.15. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 straipsnyje nustatytais atvejais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą žemės sklypo planą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (Žin., 2010, Nr. 91-4815), nustatyta tvarka.
Įsiterpusių žemės sklypų pardavimo kaina ar žemės nuomos mokestis metams turi būti nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės sklypo plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka;“.
1.13. Išdėstyti 2.16 punkto antrąją pastraipą taip:
„Nacionalinė žemės tarnyba ar savivaldybės taryba, jeigu išnuomota valstybinė žemė patikėjimo teise perduota savivaldybei, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustačiusios pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Savivaldybės taryba turi kontroliuoti, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimus – reikalauti pašalinti pažeidimus arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo;“.
1.14. Išdėstyti nauja redakcija nurodytu nutarimu patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (pridedama).
1.15. Nurodytu nutarimu patvirtintuose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatuose:
1.15.1. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus skelbia, organizuoja ir vykdo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – Valstybės žemės fondas) vadovo sudaryta aukciono komisija (toliau – aukciono komisija), į kurios sudėtį įeina ne mažiau kaip 5 asmenys (vienas iš jų skiriamas aukciono komisijos pirmininku). Į šios komisijos sudėtį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo teikimu skiriamas (-i) Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas (-ai), o savivaldybės tarybos ar jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (-ai).“
1.15.3. Išdėstyti 3.3 punktą taip:
1.15.5. Išdėstyti 8.2 punktą taip:
1.15.11. Išdėstyti 33 punktą taip:
1.15.12. Išdėstyti 34 punktą taip:
1.15.13. Įrašyti 35 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriui arba apskrities viršininkui“ žodžius „Valstybės žemės fondo vadovui“.
1.15.14. Išdėstyti 37 punktą taip:
„37. Aukciono komisija, parengusi žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar žemės nuomos sutarties projektą, žemės sklypo aukciono laimėtojui įteikia ar išsiunčia (registruotu laišku) sutarties projekto kopiją, kartu pranešdama, kad apie sutarties pasirašymo vietą, dieną ir tikslų laiką jį informuos valstybinės žemės sklypo pardavėjas ar nuomotojas, o žemės sklypo pardavimo aukciono laimėtojui papildomai nurodo, kad iki sutarties pasirašymo dienos jis turi sumokėti sutarties projekte numatytą (-as) sumą (-as) į nurodytas bankų įstaigų (skyrių, filialų) sąskaitas.“
1.15.16. Išdėstyti 40 punktą taip:
„40. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties arba žemės nuomos sutarties projektą aukciono komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties projekto parengimo pateikia Nacionalinei žemės tarnybai. Kai žemės sklypą išnuomoja savivaldybės taryba, žemės nuomos sutarties projektas pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.“
1.15.17. Išdėstyti 41 punktą taip:
„41. Žemės sklypo pirkėjas arba nuomininkas, sumokėjęs sutarties projekte
nurodytą (-as) sumą (-as), valstybinės žemės sklypo pardavėjo ar nuomotojo pranešime nurodytu laiku atvyksta su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu į Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytą vietą pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo arba nuomos sutarties.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant notaro atlyginimą už sutarties patvirtinimą, apmoka pirkėjas ar nuomininkas.
Nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas ir priėmimas įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo ir priėmimo aktu, kurio forma pateikta šių nuostatų 6 priede. Žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas pasirašomas per 3 darbo dienas nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.“
1.15.18. Išdėstyti 42 punktą taip:
„42. Jeigu žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną laimėjęs asmuo atsisako pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartį ar nustatytu laiku neatvyksta jos pasirašyti arba neapmoka žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo ar kitų privalomų sumokėti iki sutarties sudarymo išlaidų, laikoma, kad žemės sklypas neparduotas arba neišnuomotas. Aukciono laimėtojui tokiais atvejais pradinis įnašas negrąžinamas.“
1.15.19. 1 priede:
1.15.19.1. Įrašyti priedo pavadinimą:
1.15.19.3. Išdėstyti paraiškos pavadinimą taip:
1.15.20. 2 priede:
1.15.20.1. Įrašyti priedo pavadinimą:
1.15.20.2. Išdėstyti dokumento sudarytojo pavadinimą taip:
1.15.21. 3 priede:
1.15.21.1. Įrašyti priedo pavadinimą:
1.15.21.2. Išdėstyti dokumento sudarytojo pavadinimą taip:
1.15.22. 4 priede:
1.15.22.2. Išdėstyti dokumento sudarytojo pavadinimą taip:
1.15.23. 5 priede:
1.15.23.2. Išdėstyti įvadinę dalį taip:
arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos nesutrumpintas pavadinimas, kodas, buveinė)
1.15.23.5. Išdėstyti 4.5 punktą taip:
1.15.23.6. Išdėstyti 7 punktą taip:
1.15.23.7. Papildyti 8 punktu:
„8. Pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal šios sutarties 4.1 punkte nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, laikytis 4 punkte nurodytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų žemės servitutų, kitų teisės aktuose nustatytų apribojimų.“
1.15.23.8. Išdėstyti 10 punktą taip:
1.15.23.9. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Sutarties sudarymo ir priverstinės hipotekos įregistravimo (kai žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) išlaidas apmoka pirkėjas. Pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo dienos turi įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, pardavėjas turi kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.“
1.15.23.10. Išdėstyti 14 punktą taip:
2. Šio nutarimo 1.12 punktu keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto trečiosios pastraipos nuostatos netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 17-526) 3.8 punkto trečiąją pastraipą;
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1630 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 100-4445) 1.14.11 punkto ketvirtąją pastraipą;
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 889 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 107-4094) 3 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d.
nutarimo Nr. 323 redakcija)
NAUJŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS TAISYKLĖS
1. Naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (toliau – nauji žemės sklypai; žemės sklypai) įsigyti nuosavybėn turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418) (toliau – asmenys).
2. Naujus žemės sklypus išsinuomoti turi teisę Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos.
3. Naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
4. Sprendimą išnuomoti naujus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise, priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
6. Naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų rengimą (jeigu tokie planai neparengti) organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir savivaldybės administracijos direktoriaus susitarimu detaliojo plano arba jam prilyginamo žemės sklypo plano rengimą gali organizuoti Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius.
7. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, turėdamas detaliojo plano, kuriame suprojektuotas parduodamas ar išnuomojamas naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą:
7.1. priima sprendimą nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), jeigu žemės sklypas nesuformuotas;
7.2. pagal parengtą valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustato žemės servitutus, jeigu reikiami servitutai nenustatyti;
7.3. įregistruoja valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jeigu žemės sklypas neįregistruotas;
7.4. patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės sklypo pradinę pardavimo kainą arba pagal savivaldybės tarybos nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą apskaičiuotą pradinį metinio žemės nuomos mokesčio dydį;
7.5. priima sprendimą parduoti ar išnuomoti aukcione valstybinės žemės sklypą.
Sprendime išnuomoti žemės sklypą turi būti nurodytas numatomas žemės nuomos terminas, kuris nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus ir pagal detaliuosius planus numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.
8. Kai aukcione išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotas savivaldybei valdyti patikėjimo teise, šių taisyklių 7.4 ir 7.5 punktuose nurodytus veiksmus atlieka savivaldybės taryba.
9. Sprendimo parduoti ar išnuomoti aukcione žemės sklypą kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo kartu su parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopija perduodama valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (toliau – Valstybės žemės fondas).
10. Valstybės žemės fondo vadovas priima sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukciono paskelbimo ir aukciono komisijos sudėties.
11. Aukciono komisija žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną vykdo pagal šiuo nutarimu patvirtintus Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatus.
12. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius (kai išnuomojami žemės sklypai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), gavęs iš Valstybės žemės fondo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša žemės sklypo pirkėjui (ar nuomininkui), kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties. Jeigu valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas nustato, kad vykdant žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos aukcioną arba rengiant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektą pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai, jis šios sutarties projektą nedelsdamas grąžina Valstybės žemės fondui, nurodęs atsisakymo pasirašyti sutartį priežastis.
13. Kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio (statomo ar pastatyto), esančio ilgiau kaip 3 metams išnuomotame žemės sklype, kuriam statyti ir eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį į paskirtį, būdą ir pobūdį, nurodytus savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame ar specialiajame plane. Jeigu savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame ar specialiajame plane nurodyta tik teritorijos, į kurią patenka išnuomotas žemės sklypas, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomoto žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu ir pobūdžiu įrašoma tik pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, į kuriuos gali būti keičiama esama paskirtis ir būdas, ir numatoma sąlyga, kad išnuomoto žemės sklypo pobūdis bus pakeistas pagal teritorijų planavimo dokumentą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatytais atvejais ir tvarka.
Pakeitus išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomotojas, remdamasis teritorijų planavimo dokumentu, perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o įrašus – Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad žemės sklypo kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį pakeista paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į patvirtintą pagal teritorijų planavimo dokumentą numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęstas.
14. Žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Valstybinės žemės nuomotojas gali priimti sprendimą pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nepasibaigęs šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas (naudojimo terminas) arba šis terminas nustatytąja tvarka pratęstas ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal šias taisykles sudaryta iki 10 metų terminui, gali būti pratęsiama iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Kitais atvejais valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos. Valstybinės žemės nuomotojui priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.
15. Nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.
16. Nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Toks sutikimas duodamas tik tais atvejais, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma įkeisti, ir nustatytas jos dydis.
17. Žemės nuomos teisė į aukcione išnuomotą žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims, gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą (jo dalį), kuriame pastatyti statiniai ar įrenginiai, gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti, ir nustatytas jos dydis. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.
18. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir šiame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas (naudojimo terminas) nepasibaigęs arba šis terminas nustatytąja tvarka pratęstas ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128), gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis.
Naujų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų
nuostatų
6 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. kovo 16 d.
nutarimo Nr. 323 redakcija)
(Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto forma)
VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPO perdavimo ir priėmimo
AKTAS
________________ Nr. _______
(data)
_______________________________
(sudarymo vieta)
______________________________________________________________________
(institucijai, priimančiai sprendimą parduoti žemės sklypą,
___________________________________________________________________________
atstovaujančio asmens pareigos, vardas ir pavardė)
ar jo įgaliotas ________________________________________________________________
(vardas ir pavardė)
pagal ______________________________________________________________________
(įgaliojimo pagrindas, dokumento data ir numeris)
perduoda, o _________________________________________________________________
(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas; Lietuvos arba užsienio
___________________________________________________________________________ ,
juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos nesutrumpintas pavadinimas, kodas, buveinė)
atstovaujama (-s) ____________________ pagal ___________________________________ ,
(vardas ir pavardė) (atstovavimo pagrindas, dokumento data ir numeris)
priima pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ___, sudarytą _____________ ,
(sudarymo data)
parduotą žemės sklypą ________________________________________________________ .
(adresas ir kadastro numeris)
Žemės sklypo ribos pažymėtos sklypo plane M 1:_________.
Nuosavybės teisė į įsigytą iš valstybės žemės sklypą pirkėjui pereina nuo šio akto pasirašymo dienos.
Šis aktas surašytas ____ egzemplioriais, kurių vienas perduodamas pardavėjui, kitas (kiti) _______ valstybinės žemės sklypo pirkėjui (pirkėjams).
Perdavė
Pardavėjas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
A. V.
Priėmė
Pirkėjas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
A. V. (tik juridinio asmens, jeigu turėti antspaudą reikalauja įstatymai)