Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-651
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1285
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-751 2 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-651 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekte siūlomu įtvirtinti išorinės reklamos pateikimo priemonių išdėstymo prie magistralinių ir krašto kelių bei jų dydžio reguliavimu siekiama sustabdyti nelegalių, nekokybiškų, arti vienas kito reklamos stendų statymą. Tačiau šios problemos gali būti sprendžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1937) (toliau – Reklamos įstatymas) ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytu išorinės reklamos įrengimo ir jo kontrolės reguliavimu. Pagal Reklamos įstatymą draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo, o įrengti išorinę reklamą kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose leidžiama tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) nustatytais atvejais gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – suderinus su saugomos teritorijos direkcija arba regiono aplinkos apsaugos departamentu, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Išorinės reklamos įrengimo tipines taisykles, patvirtintas ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 (Žin., 2000, Nr. 104-3305; 2005, Nr. 97-3683), leidimas įrengti išorinę reklamą išduodamas savivaldybės institucijų nustatyta tvarka suderinus išorinės reklamos įrengimo projektą, o išorinė reklama gali būti įrengiama tik leidime nurodytoje vietoje. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių vykdomosios institucijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir saugomos teritorijos direkcija arba regiono aplinkos apsaugos departamentas, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos. Už išorinės reklamos įrengimo reikalavimų nesilaikymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) nustatyta administracinė atsakomybė.
2. Reklamos įstatyme nustatyti bendrieji išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, o detalius išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką nustato šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pažymėtina, kad priėmus įstatymo projekto nuostatas Reklamos įstatyme būtų nustatyti tik leidimų įrengti išorinę reklamą prie magistralinių ir krašto kelių išdavimo reikalavimai, o leidimai įrengti išorinę reklamą kitose vietovėse būtų išduodami pagal Reklamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo įstatyme įtvirtinti siūlomas nuostatas būtų netikslinga.
3. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr. 174-6443), nustatyta, kad viena svarbiausių kraštovaizdžio politikos krypčių – kraštovaizdžio architektūrinės erdvinės kompozicijos suderinimas, nurodyta, kad būtina palaikyti ir didinti kraštovaizdžio erdvinį raiškumą, palaikyti ir reguliuoti informacinę kraštovaizdžio įvairovę. Išorinė reklama – kraštovaizdžio architektūrinės erdvinės kompozicijos dalis, labai veikianti kraštovaizdžio vizualinį charakterį, taigi nustatant išorinės reklamos įrengimo reguliavimą turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptis ir jų formavimo principus. Vis dėlto kyla pagrįstų abejonių, ar įstatymo projekte siūlomos labai didelių matmenų (nuo 10 iki 15 metrų aukščio ir nuo 15 iki 40 metrų pločio) išorinės reklamos pateikimo priemonės ir minimalus 700 metrų atstumas tarp jų atitinka Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos kryptis. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrindžiamas moksliniais tyrimais ar kitomis studijomis, nepateikiama kitų valstybių patirtis šioje srityje, neatsižvelgiama į individualius tam tikrų magistralinių ar krašto kelių ruožų kraštovaizdžio ypatumus ir išorinės reklamos pateikimo priemonių poveikį kraštovaizdžiui.
4. Įstatymo projekte nenustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl įgyvendinant įstatymo nuostatas būtų pažeisti ūkio subjektų, turinčių šiuo metu nustatyta tvarka išduotus galiojančius leidimus įrengti išorinę reklamą, teisėti lūkesčiai.