LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲJŲ KONSERVUOTŲ AGURKŲ, KONSERVUOTŲ MORKŲ IR KONSERVUOTŲ KULTŪRINIŲ GRYBŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. lapkričio 11 d. Nr. 436
Vilnius
Vykdydamas Rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279; 1999, Nr. 42-1337), 8.6 punktą:
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Nustatau, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 436
PRIVALOMIEJI KONSERVUOTŲ AGURKŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Reikalavimai parengti vadovaujantis: CODEX STAN 115-1981 Konservuoti agurkai; 1998 m. kovo 16–20 d. Kodekso komiteto 19-toje sesijoje, vykusioje Vašingtone, pranešimu Konservuoti vaisiai ir daržovės; Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927).
I. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITIS
1. Reikalavimai taikomi agurkų konservams, pagamintiems iš šviežių ar raugintų Cucumis satirus L. rūšių agurkų ir atitinkantiems šių Reikalavimų II skyriuje pateiktą sąvoką ir skirtiems tiesiogiai žmonėms vartoti.
II. APIBRĖŽIMAS
3. Konservuoti agurkai arba agurkų konservai – produktai, pagaminti iš šviežių agurkų, užpiltų užpilu su actu ar kita maistine rūgštimi, pridėjus prieskonių, kvapiųjų žolių, prieskoninių daržovių arba be jų, arba iš raugintų fermentavimo būdu druskos sūryme agurkų, kuriuose pH ne daugiau kaip 4,6, išfasuoti į hermetiškai uždaromą tarą, sterilizuoti ar pasterizuoti, arba konservuoti cheminiais konservantais.
III. ŽALIAVOS
4. Reikalavimų II skyriuje apibūdintų konservuotų agurkų gamybai agurkai gali būti paruošti šiais būdais:
4.2. nepjaustyti – skersmuo ne didesnis kaip 54 mm; kai skersmuo neviršija 27 mm, konservuoti agurkai gali turėti pavadinimą „konservuoti agurkėliai (ar kornišonai)“. Didesnėje negu 4 l taroje maksimalus agurkų skersmuo gali būti 65 mm;
4.6. žiedai ar griežinėliai – pjaustyti skersai vienodu nuo 10 mm iki 40 mm storiu, esant agurko skersmeniui ne didesniam kaip 54 mm;
4.7. ploni griežinėliai – pjaustyti skersai vienodu ne didesniu kaip 10 mm storiu, esant agurko skersmeniui ne didesniam kaip 54 mm;
IV. KONSERVUOTŲ AGURKŲ PAGRINDINĖ SUDĖTIS
5. Leidžiamos agurkų konservų sudėtinės dalys: agurkai, apibūdinti Reikalavimų III skyriuje, vanduo, actas, acto, citrinų rūgštis, druska, augalinis aliejus, cukrus ir kiti angliavandeniai, prieskoniai, kvapiosios žolės ir (arba) jų aliejus, prieskoninės daržovės (paprika ir kt.), garstyčių padažas, garstyčių sėklų ir (arba) garstyčių aliejus. Kvapiosios žolės ir prieskoninės daržovės neturi viršyti 5 % bendros produkto masės.
V. PAGRINDINIAI KONSERVUOTŲ AGURKŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
6. Skonis, kvapas ir spalva turi būti natūralūs, būdingi gaminamiems agurkams ir kitoms sudedamosioms dalims, neturėti pašalinio skonio ir kvapo.
7. Konservuotiems agurkams būdinga konsistencija – agurkai tvirti, traškūs, nesusiraukšlėję, be didelių sėklų.
8. Priklausomai nuo naudojamo druskos ir rūgšties kiekio, kvapiųjų žolių, prieskoninių daržovių ar prieskonių konservuoti agurkai gali būti:
8.1. silpnai rūgštūs, rūgštūs, saldžiai rūgštūs, saldūs, sūriai rūgštūs, neaštrūs, aštrūs, su garstyčių, krapų arba kitų kvapiųjų žolių prieskoniu;
8.2. bendrasis rūgštingumas – ne mažesnis kaip 0,15 % ir ne didesnis kaip 3,5 %, sūriai rūgštiems – ne mažesnis kaip 0,5 %, rūgštiems – ne mažesnis kaip 0,7 %;
9. Konservuotų agurkų dydžio reikalavimai:
9.1. nepjaustyti ar pjaustyti išilgai skiltelėmis – ne mažiau kaip 80 % suskaičiuotų agurkų vienetų turi atitikti šiuos reikalavimus: ilgiausio agurko ilgis neturi viršyti trumpiausiojo ilgio daugiau kaip 50 %, didžiausio agurko skersmuo neturi viršyti mažiausiojo daugiau kaip 50 %. Šie reikalavimai netaikomi agurkams, išfasuotiems į didesnę kaip 4 l tarą;
10. Agurkai ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos. Indelio vandens talpa yra distiliuoto vandens tūris esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį.
11. Agurkų masė, nuvarvinus užpilą, indelyje turi būti ne mažesnė už toliau nurodytą procentinę dalį indelio vandens talpos:
11.1. nepjaustytų ir nepjaustytų (kreivų) agurkų – 50 % (konservuose iš šviežių agurkų) ir 55 % (konservuose iš raugintų agurkų);
VI. HIGIENOS REIKALAVIMAI
15. Agurkų konservai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos HN 15 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai.
16. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos HN 26 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.
17. Konservuotų agurkų gamyboje gali būti vartojami Lietuvos HN 53 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodyti priedai, neviršijant nurodytų kiekių.
18. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos HN 54 Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos.
19. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi viršyti nurodytų Lietuvos HN 84 Didžiausi leidžiami maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos.
VII. ŽENKLINIMAS
21. Į Lietuvos vidaus rinką tiekiami konservuoti agurkai ženklinami pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Be to, ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta: pavadinimas: „Konservuoti agurkai“ arba „Marinuoti agurkai“, „Rauginti agurkai“, „Konservuoti agurkėliai“ arba „Marinuoti agurkėliai (ar kornišonai)“ ir šalia pavadinimo – agurkų paruošimo būdas (nepjaustyti, pjaustyti griežinėliais, skiltelėmis ir t. t.), rūgštūs, saldžiai rūgštūs, sūriai rūgštūs, aštrūs, su garstyčių, krapų ar kt. prieskoniu.
VIII. PAMATINIAI MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
23. Konservuotų agurkų mėginiai imami ir jų kokybė nustatoma vadovaujantis:
Konservuotų vaisių ir daržovių produktų priėmimo ir šių produktų mėginių ėmimo laboratorinėms analizėms metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727);
LST ISO 3634 Daržovių gaminiai. Chloridų kiekio nustatymas;
LST ISO 762 Vaisių ir daržovių gaminiai. Mineralinių priemaišų kiekio nustatymas;
LST ISO 750 Vaisių ir daržovių gaminiai. Titruojamojo rūgštingumo nustatymas;
LST 1777 Produktų masės, nuvarvinus skystį, nustatymas;
LST 1543 Indelių vandens talpos nustatymas.
SUDERINTA SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro
tarnybos direktorius direktorius
Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda
2002 10 07 2002 10 03
______________
Privalomųjų konservuotų agurkų
kokybės reikalavimų
priedas
DEFEKTŲ APIBRĖŽIMAI
Defektai |
Defektų apibrėžimas
|
|
Kreivi agurkai |
Nepjaustyti agurkai, kurie yra išlinkę 350 ar didesniu kampu, išmatavus taip:
|
|
Netaisyklingos formos agurkai |
Nepjaustyti, gumbuoti, neišsivystę ar kitaip deformuoti agurkai
|
|
Apgedę agurkai |
Išblukusi agurkų spalva, įtrūkusi žievė, su įdrėskimais, randais ir t. t. |
|
Mechaniškai pažeisti agurkai |
Sutraiškyti arba sulūžę agurkai |
|
Dėmėti agurkai |
Natūraliai dėmėti agurkai |
|
Bloga konsistencija |
Labai minkšti arba nulėpę, per daug susiraukšlėję arba su labai didelėmis sėklomis |
|
Stiebai |
Bet koks kotelis, ilgesnis negu 5 mm |
|
Nebūdinga spalva |
Tai tokia spalva, kuri žymiai skiriasi nuo būdingos šiai agurkų ar jų konservų rūšiai spalvos |
|
Tuščiaviduriai agurkai |
Nepjaustyti agurkai, kurių vidurinė ertmė yra tuščia arba su rudos spalvos dryželiais, arba supjaustyti žiedais ar griežinėliais agurkai, kuriuose nėra žymios centro dalies |
|
LEIDŽIAMI DEFEKTAI
1. Agurkai nepjaustyti, nepjaustyti kreivi, pusės, skiltelės.
Standartinis pavyzdys – 20 nepjaustytų agurkų, 40 pusių ar skiltelių.
Defektai |
Maksimalus leistinas agurkų kiekis nuvarvintame produkte |
|
Nepjaustyti, nepjaustyti kreivi |
Pusės, skiltelės |
|
Kreivi |
3 |
2 |
Netaisyklingos formos |
2 |
1 |
Apgedę |
3 |
3 |
Mechaniškai pažeisti |
2 |
3 |
Dėmėti |
2 |
3 |
Blogos konsistencijos |
1 |
3 |
Su stiebais |
3 |
2 |
Nebūdingos spalvos |
1 |
2 |
Tuščiaviduriai |
1 |
– |
Maksimaliai leidžiamas bendras kiekis |
7 |
11 |
2. Agurkai pjaustyti žiedais, griežinėliais, riekelėmis.
Standartinis pavyzdys – 300 g nuvarvintų konservuotų agurkų.
Defektai |
Maksimalus leistinas kiekis, g |
Apgedę |
15 |
Mechaniškai pažeisti |
30 |
Blogos konsistencijos |
10 |
Su stiebais |
2 vienetai |
Nebūdingos spalvos |
10 |
Tuščiaviduriai |
30 |
Maksimaliai leidžiamas bendras kiekis |
75 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 436
PRIVALOMIEJI KONSERVUOTŲ KULTŪRINIŲ GRYBŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Reikalavimai parengti vadovaujantis: CODEX STAN 55-1981 Konservuoti grybai; 1998 m. kovo 16–20 d. Kodekso komiteto 19-toje sesijoje, vykusioje Vašingtone, pranešimu Konservuoti vaisiai ir daržovės; Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927).
I. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITIS
II. APIBRĖŽIMAS
III. ŽALIAVOS
3. Konservuotų grybų gamybai gali būti naudojami taip paruošti grybai:
3.2. jauni pjaustyti – pjaustyti 2–6 mm storio gabaliukais, iš kurių ne mažiau kaip 50 % turi būti tiksliai pjaustyti išilgai;
3.3. nepjaustyti – su koteliais, kurių ilgis neviršija kepurėlės skersmens, matuojant nuo skraistės apačios;
3.4. pjaustyti – pjaustyti 2–8 mm storio gabaliukais, iš kurių ne mažiau kaip 50 % turi būti tiksliai pjaustyti išilgai;
3.7. pjaustyti grybų koteliai ir kepurėlės – pjaustyti nevienodo dydžio ir formos grybų koteliai ir kepurėlės;
3.8. peraugę grybai – atrinkti grybai atlėpusia skraiste, neviršijantys 40 mm skersmens, su koteliais, ne ilgesniais už kepurėlės skersmenį, matuojant nuo skraistės rando apačios;
IV. KONSERVUOTŲ GRYBŲ PAGRINDINĖ SUDĖTIS
6. Grybai užpilami tokių rūšių užpilu:
7. Į 6 punkte nurodytus užpilus gali būti dedama kitų sudedamųjų dalių:
7.1. vandens, druskos, prieskonių, acto, acto arba citrinų rūgšties, skonio stipriklio, sojų pupelių padažo, vyno;
7.2. cukraus, invertuotojo cukraus sirupo, gliukozės sirupo, džiovinto gliukozės sirupo, dekstrozės;
7.3. sviesto ar kitų valgomųjų gyvulinių ar augalinių riebalų ar aliejų, įskaitant alyvų aliejų, pieno, pieno miltelių ar grietinėlės;
7.4. krakmolų – natūralių ar modifikuotų dedama tik tuo atveju, kai tarp užpilo sudedamųjų dalių yra sviesto, margarino ar kitų valgomųjų gyvulinių ar augalinių riebalų ar aliejų;
V. PAGRINDINIAI KONSERVUOTŲ GRYBŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
8. Skonis, kvapas turi būti natūralūs, būdingi gaminamiems grybams ir kitoms sudedamosioms dalims, neturėti pašalinio skonio ir kvapo.
9. Spalva: grybų – balta, kreminė arba ruda, grybų konservų įprastinis užpilas skaidrus ar šiek tiek drumstas, nuo gelsvos iki šviesiai rudos spalvos.
11. Konservuose iš nepjaustytų jaunų ir nepjaustytų grybų gali būti kepurėlių su visiškai perlaužta skraiste, bet ne daugiau kaip 10 % bendro skaičiaus.
12. Konservuose iš nepjaustytų jaunų, nepjaustytų ar peraugusių grybų gali būti grybų su nulūžusia kepurėle ar koteliu, bet ne daugiau kaip 5 % bendro skaičiaus.
13. Grybai ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos. Indelio vandens talpa yra distiliuoto vandens tūris esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį.
14. Grybų masė, nuvarvinus užpilą, indelyje turi būti ne mažesnė už toliau nurodytą procentinę dalį indelio vandens talpos:
15. Laikoma, kad grybų masė, nuvarvinus užpilą, atitinka reikalavimus, jeigu visų patikrintų indelių grybų vidutinė masė, nuvarvinus užpilą, yra ne mažesnė už reikalaujamą.
VI. HIGIENOS REIKALAVIMAI
17. Grybų konservai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos HN 15 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai.
18. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos HN 26 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.
19. Konservuotų grybų gamyboje gali būti vartojami Lietuvos HN 53 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodyti priedai, neviršijant nurodytų kiekių.
20. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos HN 54 Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos.
21. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi viršyti nurodytų Lietuvos HN 84 Didžiausi leidžiami maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos.
VII. ŽENKLINIMAS
23. Į Lietuvos vidaus rinką tiekiami konservuoti grybai ženklinami pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Be to, ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta: pavadinimas: „Grybai“ ir šalia pavadinimo – grybų rūšis ir paruošimo būdas „Jauni grybai“, „Pjaustyti jauni grybai“, „Nepjaustyti grybai“, „Įvairiai supjaustyti grybai“, „Smulkinti grybai“, „Peraugę grybai“ ir t. t., užpilo pavadinimas, nurodant „su actu“ arba „acte“, „su aliejumi“ arba „aliejuje“ ir t. t. Jei yra nurodyta „su sviesto padažu“ ar „sviesto padaže“, tai iš visų riebalų gali būti naudojamas tik sviestas.
VIII. PAMATINIAI MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
24. Konservuotų grybų mėginiai imami ir jų kokybė nustatoma vadovaujantis:
Konservuotų vaisių ir daržovių produktų priėmimo ir šių produktų mėginių ėmimo laboratorinėms analizėms metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727);
LST 1811 Nuplautų produktų masės, nuvarvinus skystį, nustatymas;
LST 1543 Indelių vandens talpos nustatymas.
SUDERINTA SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro
tarnybos direktorius direktorius
Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda
2002 10 07 2002 10 03
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 436
PRIVALOMIEJI KONSERVUOTŲ MORKŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Reikalavimai parengti vadovaujantis: CODEX STAN 116-1981 Konservuotos morkos; Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927).
I. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITIS
II. APIBRĖŽIMAS
III. ŽALIAVOS
3. Konservuotų morkų gamybai gali būti naudojamos taip paruoštos morkos:
3.1. nepjaustytos – kūgio ar cilindro formos morkos, ne storesnės kaip 50 mm skersmens. Skirtumas tarp storiausios ir ploniausios morkos skersmens neturi viršyti 3:1; rutulio formos, ne didesnio kaip 45 mm skersmens;
3.2. mažos nepjaustytos – kūgio ar cilindro formos morkos, ne storesnės kaip 23 mm skersmens, ne ilgesnės kaip 100 mm; rutulio formos, ne didesnio kaip 18 mm skersmens;
3.5. pjaustytos išilgai – lygiai ar gofruotai į keturias ar daugiau maždaug vienodų dalių, ne trumpesnes kaip 20 mm ir ne siauresnes kaip 5 mm, skaičiuojant nuo morkos storiausios vietos;
3.6. griežinėliai – pjaustytos skersai lygiai ar gofruotai ne storesniais kaip 10 mm griežinėliais, morkai esant ne storesnei kaip 50 mm skersmens;
3.8. strypeliai – pjaustytos išilgai lygiai ar gofruotai, morkos skerspjūviui esant ne didesniam kaip 5×5 mm;
3.9. dideli griežinėliai ar gabaliukai – pjaustytos skersai ne storesniais kaip 10 mm griežinėliais arba nepjaustytos morkos, padalytos išilgai pusiau ir supjaustytos skersai nelygiais gabaliukais;
IV. KONSERVUOTŲ MORKŲ PAGRINDINĖ SUDĖTIS
5. Užpilo sudedamosios dalys:
5.2. cukrus, invertuotas cukraus sirupas, dekstrozė, gliukozės sirupas, džiovintas gliukozės sirupas, fruktozė, fruktozės sirupas;
5.3. kvapiosios žolės ir prieskoniai, daržovių ir kvapiųjų žolių sultys ar sultinys, papuošimui – daržovės (salotos, svogūnų gabaliukai, žalieji ar raudonieji pipirai ar jų mišinys), kurių kiekis neturi viršyti 10 % nuo bendro nuvarvintų daržovių kiekio;
5.4. sviestas, margarinas ar kiti valgomieji gyvuliniai riebalai ar augaliniai aliejai. Jei yra dedamas sviestas ar margarinas, tai jų gatavame produkte turi būti ne mažiau kaip 3 % m/m;
5.6. krakmolai – natūralūs, fiziškai ar enzimiškai modifikuoti dedami tik tuo atveju, kada tarp užpilo sudedamųjų dalių yra sviesto, margarino ar kitų valgomųjų gyvulinių riebalų ar augalinių aliejų;
V. PAGRINDINIAI KONSERVUOTŲ MORKŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
6. Skonis, kvapas, spalva turi būti natūralūs, būdingi gaminamoms morkoms ir kitoms sudedamosioms dalims, neturėti pašalinio skonio ir kvapo.
8. Morkos ir užpilas indelyje turi užimti ne mažiau kaip 90 % indelio vandens talpos. Indelio vandens talpa yra distiliuoto vandens tūris esant 20 °C temperatūrai, kuris telpa į sklidinai pripildytą uždarytą indelį.
9. Morkų masė, nuvarvinus užpilą, išskyrus padažo užpilą, indelyje turi būti ne mažesnė už toliau nurodytą procentinę dalį indelio vandens talpos:
9.1. indeliai 850 ml ar mažesni: |
didesni nei 850 ml indeliai: |
nepjaustytos morkos – 53 % |
57 % |
rutulio formos nepjaustytos morkos – 50 % |
55 % |
mažos nepjaustytos morkos, pusės – 55 % |
57 % |
pjaustytos išilgai – 58 % |
57 % |
pjaustytos kubeliais – 58 % |
57 % |
pjaustytos strypeliais – 53 % |
60 % |
ketvirtadaliai, griežinėliai, dideli griežinėliai ar gabaliukai – 58 % |
60 % |
juostelės – 55 % |
60 % |
lazdelės – 62 % |
65 % |
VI. HIGIENOS REIKALAVIMAI
13. Morkų konservai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis reikalavimų, nurodytų Lietuvos HN 15 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai.
14. Mikrobinis užterštumas turi atitikti reikalavimus, nurodytus Lietuvos HN 26 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.
15. Konservuotų morkų gamyboje gali būti vartojami Lietuvos HN 53 Leidžiami vartoti maisto priedai nurodyti priedai, neviršijant nurodytų kiekių.
16. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos neturi viršyti normų, nurodytų Lietuvos HN 54 Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos.
17. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai neturi viršyti nurodytų Lietuvos HN 84 Didžiausi leidžiami maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos.
VII. ŽENKLINIMAS
19. Į Lietuvos vidaus rinką tiekiamos konservuotos morkos ženklinamos pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles. Be to, ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta: pavadinimas: „Morkos“ ir šalia pavadinimo – morkų pjaustymo būdas „nepjaustytos morkos“, „kubeliais supjaustytos morkos“, „griežinėliais supjaustytos morkos“, „supjaustytos pusiau morkos“ ir t. t.; užpilo pavadinimas, nurodant „su X“ arba „X–se“ ir t. t. Jei yra nurodyta „su sviesto padažu“ ar „sviesto padaže“, tai iš visų riebalų gali būti naudojamas tik sviestas; jei naudojamas sūrio padažas, turi būti nurodyta „Sūrio padaže“.
VIII. PAMATINIAI MĖGINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
20. Konservuotų morkų mėginiai imami ir jų kokybė nustatoma vadovaujantis:
Konservuotų vaisių ir daržovių produktų priėmimo ir šių produktų mėginių ėmimo laboratorinėms analizėms metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727);
LST 1777 Produktų masės, nuvarvinus skystį, nustatymas;
LST 1543 Indelių vandens talpos nustatymas;
LST ISO 762 Vaisių ir daržovių gaminiai. Mineralinių priemaišų nustatymas;
LST 1584 Vaisių ir daržovių gaminiai. Augalinės kilmės priemaišų nustatymas.
SUDERINTA SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos Respublikinio mitybos centro
tarnybos direktorius direktorius
Kazimieras Lukauskas Albertas Barzda
2002 10 07 2002 10 03
______________
Privalomųjų konservuotų morkų
kokybės reikalavimų
priedas
LEIDŽIAMI DEFEKTAI
1. Morkos – nepjaustytos, mažos nepjaustytos, pusės, ketvirtadaliai, pjaustytos išilgai, dideli griežinėliai ar gabaliukai
2. Standartinis pavyzdys – 40 vienetų nepjaustytų, 80 vienetų mažų nepjaustytų konservuotų morkų, pusės, ketvirtadaliai, pjaustytos išilgai, dideli griežinėliai ar gabaliukai, lazdelės
Defektai
|
Maži |
Dideli |
Labai dideli |
Dėmės – dėmėtos ar bespalvės morkų vietos: |
|
|
|
iki 30 mm2 |
´ |
|
|
daugiau kaip 30 mm2 iki 200 mm2 |
|
´ |
|
daugiau kaip 200 mm2 ar bet kokia labai tamsi, ar juoda dėmė didesnė negu 30 mm2 |
|
|
´ |
Mechaniniai defektai: |
|
|
|
mažai suskilusios morkos |
´ |
|
|
sulūžusios ar įskilusios |
|
´ |
|
Deformuotos – su iškrypimais |
|
|
|
mažai pažeistos |
´ |
|
|
stipriai pažeistos |
|
´ |
|
Nenuskustos – nenuskustos morkų vietos: |
|
|
|
mažai pažeistos |
´ |
|
|
stipriai pažeistos |
|
´ |
|
Plaušingos – skaidulingi, sukietėję vienetai: |
|
|
|
mažai pažeistos |
´ |
|
|
stipriai pažeistos |
|
´ |
|
labai stipriai pažeistos (sumedėjusios) |
|
|
´ |
Žalios – pažaliavusių morkų vienetai: |
|
|
|
pjaustytų: |
|
|
|
mažai pažeistos |
´ |
|
|
stipriai pažeistos |
|
´ |
|
nepjaustytų: |
|
|
|
stipriai pažeistos |
|
´ |
|
3. Maksimaliai leidžiamas defektų kiekis:
3.1. Pavyzdys – 40 vienetų: bendras defektų kiekis – 13, iš jų ne daugiau kaip 5 gali būti dideli ir labai dideli kartu, o iš likusių ne daugiau kaip vienas defektas gali būti labai didelis;
5. Standartinis pavyzdys – 400 g nuvarvintų konservuotų morkų.
Defektų apibrėžimas |
Suardytos – deformuotos ar suardytos taip, kad pradinė forma yra neatpažįstama |
Dėmėtos – su tamsiomis ar žaliomis dėmėmis, žievės gabaliukais. Tokių morkų išvaizda yra stipriai pažeista |
Plaušingos – plaušingos konsistencijos. Tokių morkų kokybė yra stipriai pažeista |