PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

Dėl GYVENAMŲJŲ PASTATŲ GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ patvirtinimo

2011 m. vasario 22 d. Nr. 1-64

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2007, Nr. 55-2127) 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ (Žin., 2008, Nr. 46-1730) 5 punktu:

1. Tvirtinu Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. balandžio 15 d.

Direktorius

vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64

gyvenamųjų pastatų GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS nuostatos

1. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [10.3], statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 [10.9] ir Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais [10.16].

2. Taisyklės parengtos pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką, reikalavimus.

3. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis.

4. Taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

5. Taisyklėse nustatyti gyvenamosios paskirties pastatų (toliau – gyvenamieji pastatai), gyvenamosios paskirties patalpų [10.4, 10.8] (toliau – gyvenamosios patalpos) bei sklypo planavimo gaisrinės saugos reikalavimai. Kiti gyvenamųjų pastatų ir patalpų gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami teisės aktuose, nustatančiuose esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases.

6. Gyvenamųjų pastatų ir patalpų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [10.3], Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [10.16], šių Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas.

7. Taisyklių reikalavimai taikomi:

7.1. projektuojant, rekonstruojant ir remontuojant gyvenamuosius pastatus ir patalpas;

7.2. keičiant gyvenamųjų pastatų ar patalpų naudojimo paskirtį.

8. Gyvenamieji pastatai priskiriami šioms statinių grupėms: P.1.1, P.1.2, P.1.3 ir P.1.4 [10.16].

9. Projektuojant naują, rekonstruojant, remontuojant ir naudojant gyvenamąjį pastatą, taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti savybes, užtikrinančias esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę [10.9].

II. NUORODOS

10. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

10.1. Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936);

10.2. Lietuvos higienos normą HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3483);

10.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

10.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539);

10.5. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“;

10.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538);

10.7. respublikines statybos normas „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai RSN 157-94“ (Žin., 1994, Nr. 49-924);

10.8. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

10.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);

10.10. statybos techninį reglamentą STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6095);

10.11. statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);

10.12. statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-787);

10.13. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);

10.14. statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 21-653);

10.15. statybos techninį reglamentą STR. 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

10.16. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);

10.17. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 (Žin., 2011, Nr. 8-378).

III. Pagrindinės sąvokos

11. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [10.3], statybos techniniuose reglamentuose STR 2.01.01(2):1999 [10.9], STR 2.02.01:2004 [10.11], LST EN ISO 13943:2002 [10.5] ir LST EN 13501 serijos standartuose vartojamas sąvokas.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

12. Statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad, kilus gaisrui, laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas pastate, gaisro išplitimas į gretimus statinius; pastate esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti [10.3, 10.9].

13. Gyvenamuosiuose pastatuose aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė (toliau – aukščiausio aukšto grindų altitudė) skaičiuojama nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato paviršiaus žemiausios altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, – nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės (toliau – žemės paviršiaus altitudė) [10.16].

14. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. Šio punkto nuostatos netaikomos III atsparumo ugniai laipsnio [10.16] pastatams.

15. Draudžiama pagal sprogimo ir gaisro pavojų A_sg, B_sg kategorijoms priskiriamas [10.16] patalpas įrengti gyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

16. Gyvenamosios patalpos, įrengtos kituose nei gyvenamuosiuose pastatuose, turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16] bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką.

17. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengtos visuomeninės patalpos [10.17] turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16] bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką. Visuomeninės patalpos turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [10.16] ir Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių [10.17] nuostatas.

18. Leidžiama laiptinių vidinėse sienose bei 2 ir 3 tipo laiptų sienose įrengti C5S_m atsparumo duris, kurių savaiminio užsidarymo mechanizmais klasė (C0-C5) parenkama pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [10.16].

19. P.1.1, P.1.2 ir P.1.3 grupės [10.16] pastatuose vidines buto nelaikančiąsias sienas tarp gyvenamųjų patalpų ir jas jungiančius laiptus leidžiama įrengti nenormuojamo degumo ir atsparumo ugniai.

20. Atstumai tarp gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių reglamentuojami šiose Taisyklėse ir atitinkamuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose [10.7, 10.13]. Gyvenamojo pastato sklypo planavimo gaisrinės saugos nuostatos pateiktos Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [10.16].

21. Gyvenamųjų pastatų sklypuose ir pastatuose įrengiami antžeminiai ir požeminiai rezervuarai, skirti kurui tiekti į gyvenamojo pastato šildymo įrenginius (toliau – rezervuarai), projektuojami pagal šių serijų standartų reikalavimus:

21.1. LST EN 12542 ir LST EN 14075 – suskystintųjų naftos dujų rezervuarai;

21.2. LST EN 976 – požeminiai stiklaplasčio rezervuarai skystiesiems naftos degalams be slėgio laikyti;

21.3. LST EN 1993-4-2 – plieniniai rezervuarai;

21.4. kitų Europos darniųjų techninių specifikacijų reikalavimus.

22. Požeminis rezervuaras turi būti įgilintas arba užpiltas ne mažesniu kaip 60 cm storio grunto sluoksniu, matuojamu nuo rezervuaro išorinio paviršiaus.

23. Draudžiama rezervuarus įrengti vieną virš kito.

24. P.1.1 ir P.1.2 grupės statinių sklypuose draudžiama įrengti antžeminius arba požeminius rezervuarus, kai:

24.1. skystojo kuro rezervuarų bendra talpa didesnė kaip 3,5 kub. m;

24.2. suskystintųjų naftos dujų (toliau – suskystintosios dujos) rezervuarų bendra talpa didesnė kaip 5 kub. m.

25. P.1.3 ir P.1.4 grupės statinių sklypuose draudžiama įrengti antžeminius rezervuarus, neatsižvelgiant į jų tūrį, o požeminius rezervuarus draudžiama įrengti, kai:

25.1. skystojo kuro rezervuarų bendra talpa didesnė kaip 10 kub. m;

25.2. suskystintųjų dujų rezervuarų bendra talpa didesnė kaip 15 kub. m.

26. P.1.1 ir P.1.2 grupės statiniuose draudžiama įrengti suskystintųjų dujų rezervuarą ir daugiau kaip vieną skystojo kuro rezervuarą, kurio talpa didesnė kaip 1 kub. m. Šio punkto nuostatos netaikomos suskystintųjų dujų balionams, kurie pastatuose įrengiami pagal STR 2.08.01:2004 [10.14] reikalavimus.

27. P.1.3 ir P.1.4 grupės statiniuose draudžiama įrengti suskystintųjų dujų rezervuarą ir daugiau kaip vieną skystojo kuro rezervuarą, kurio talpa didesnė kaip 3,5 kub. m. Šio punkto nuostatos netaikomos suskystintųjų dujų balionams, kurie pastatuose įrengiami pagal STR 2.08.01:2004 [10.14] reikalavimus.

28. Atstumai nuo gyvenamojo pastato iki skystojo kuro ir (ar) suskystintųjų dujų rezervuaro nustatomi pagal 1 lentelės reikalavimus.

Atstumai tarp rezervuaro ir gyvenamojo pastato

1 lentelė

Atstumas matuojamas nuo:	Atstumas (m) iki rezervuaro⁽¹⁾⁽²⁾
	požeminio	antžeminio
Pastato	1,5⁽³⁾	3
Sklypo ribos	3
Atviro ugnies šaltinio

⁽¹⁾Atstumas matuojamas nuo rezervuaro išorinio paviršiaus iki pastato išsikišančių konstrukcijų.

⁽²⁾Atstumas nuo pastato iki rezervuaro gali būti sumažintas iki 1 m, kai siena tarp pastato ir rezervuaro yra ne mažesnio kaip EI-M 180 atsparumo ugniai [10.16] (žr. 1 paveikslą).

⁽³⁾3 m atstumu iki rezervuaro draudžiama įrengti rūsio ar cokolinio aukšto langus ar kitas angas, pro kurias sunkesnės už orą dujos ar garai patektų į pastatą.

29. Minimalūs priešgaisrinės sienos (ekrano) [10.16] plotis ir aukštis ties rezervuaru nustatomi pagal 1 paveikslą.

1 paveikslas. Priešgaisrinės sienos (ekrano) matmenų nustatymo reikalavimai: A – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) plotis ir aukštis, matuojant juos nuo rezervuaro projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesni kaip 0,3 m; B – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) plotis, matuojant jį nuo rezervuaro jungties (uždaromojo įtaiso, dujų slėgio reguliatoriaus, apsauginio vožtuvo ir pan.) projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesnis kaip 1 m; C – minimalus priešgaisrinės sienos (ekrano) aukštis, matuojant jį nuo rezervuaro jungties (uždaromojo įtaiso, dujų slėgio reguliatoriaus, apsauginio vožtuvo ir pan.) projekcijos pastato sienoje, turi būti ne mažesnis kaip 9 m; kai siena žemesnė, jos aukštis matuojamas iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto)

30. Draudžiama skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį naudojantį skystąjį kurą ar suskystintąsias dujas (toliau – šildymo įrenginys) įrengti rūsyje ar cokoliniame aukšte, taip pat skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį projektuoti vienoje patalpoje.

31. Patalpos, kuriose projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ir šildymo įrenginys, turi būti įrengiamos prie lauko sienų su langais ir tarpusavyje bei nuo kitų patalpų atskiriamos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16].

32. Patalpoje, kurioje projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ar šildymo įrenginys, turi būti:

32.1. įrengiamas natūralus vėdinimas pro ne mažiau kaip dvi atviras angas lauko sienoje, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 proc. patalpos grindų ploto;

32.2. natūralaus vėdinimo angos lauko sienoje įrengiamos skirtinguose sienos kampuose ir 0,3 m atstumu nuo grindų bei lubų;

32.3. lauko sienoje įrengiamas ne mažiau kaip vienas langas, kurio plotas ne mažesnis kaip 0,03 kv. m vienam patalpos tūrio kub. metrui, tačiau ne mažesnis kaip 1 kv. m;

32.4. įrengiamos tokios atitvaros, kad išsiliejęs kuras nepasklistų po kitas patalpas;

32.5. įrengiamos grindys iš ne žemesnės kaip A2_FL– s1 degumo klasės statybos produktų.

33. Draudžiama patalpoje, kurioje projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ar šildymo įrenginys, įrengti bendrą su gyvenamosiomis patalpomis vėdinimo įrangą ar angas, taip pat skirtingo aukščio grindis.

34. Gyvenamojo pastato patalpos, kuriose naudojamos suskystintosios dujos, projektuojamos pagal STR 2.08.01:2004 [10.14].

V. P.1.1, P.1.2 GRUPĖS STATINIŲ REIKALAVIMAI

35. Gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 30 m. Gyvenamuosiuose pastatuose vieną evakavimo(si) kelią iš aukšto leidžiama įrengti 2 tipo laiptais.

VI. P.1.3, P.1.4 GRUPĖS STATINIŲ REIKALAVIMAI

TŪRINIAI PLANINIAI SPRENDINIAI

36. Gyvenamųjų pastatų sekcijos ir butai turi būti atskirti ne mažesnio, kaip nurodyta 2 lentelėje, atsparumo ugniai priešgaisrinėmis užtvaromis.

Gyvenamųjų pastatų sekcijas ir butus atskiriančių priešgaisrinių užtvarų atsparumas ugniai

2 lentelė

Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Pastato sekcijas skiriančios priešgaisrinės užtvaros		Butus skiriančios priešgaisrinės užtvaros
Pastato atsparumo ugniai laipsnis	siena	pertvara	siena	pertvara
I	REI 45	EI 45	REI 30	EI 30
II	REI 30	EI 30	REI 15	EI 15
III	REI 15	EI 15	REI 15	EI 15

37. Gyvenamuosiuose pastatuose liftų valdymas, kilus gaisrui, turi būti įrengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais. Viena lifto skirtoji aikštelė projektuojama pirmame aukšte tik tuo atveju, kai išėjimas iš lifto pirmame aukšte veda į EI 45 priešgaisrinį šliuzą [10.16], iš kurio įrengtas išėjimas tiesiai į lauką. Kai minėtas priešgaisrinis šliuzas nenumatomas ir (ar) iš jo nėra išėjimo tiesiai į lauką, vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais, turi būti įrengiamos pagrindinė ir atsarginė skirtosios aikštelės. Šio punkto nuostatos netaikomos ugniagesių liftams [10.16].

38. Atliekų surinkimo patalpa turi būti įrengiama po atliekų šalinimo vamzdžiu ir atskiriama nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. Iš atliekų surinkimo patalpos turi būti išėjimas tiesiai į lauką.

39. Gyvenamuosiuose pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis visuose evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.) turi būti įrengtos mechaninės priešdūminio vėdinimo sistemos [10.15].

40. Gyvenamųjų pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 26,5 m, evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.), kuriais evakuojama 50 ir daugiau žmonių ir nėra natūralaus apšvietimo, turi būti įrengtos mechaninės priešdūminio vėdinimo sistemos [10.16].

41. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama įrengti pirtį (sauną) [10.2] ir kitas patalpas, kuriose gaisro apkrova [10.16] viršija 1200 MJ/kv. m.

42. 600 kv. m ir didesnio ploto gyvenamojo pastato rūsiai ir cokoliniai aukštai turi būti suskirstyti ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16] į skyrius, kurių plotas neturi viršyti 500 kv. m. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai gyvenamojo pastato rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengiamos automobilių saugyklos [10.12] ar visuomeninės patalpos [10.17].

43. Kiekviena ne didesnė kaip 500 kv. m gyvenamojo pastato rūsio ar daugiau nei 0,5 m įgilinta cokolinio aukšto ploto dalis (išskyrus slėptuves) privalo turėti ne mažiau kaip dvi angas arba atidaromus langus lauko sienose dūmams išleisti. Kiekvienos angos arba lango plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m, aukštis – ne mažesnis kaip 1,2 m. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai aukšte įrengiama mechaninė priešdūminio vėdinimo sistema [10.15] arba esančių patalpų gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m.

44. Butuose, kurių grindų altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus altitudės, viršija 26,5 m, draudžiama įstiklinti balkonus ir lodžijas, skirtas avariniams išėjimams.

45. Automobilių saugyklos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis STR 2.02.08:2005 [10.12].

ŽMONIŲ EVAKAVIMAS(IS)

46. Evakavimo(si) kelių skaičius gyvenamuosiuose pastatuose ir juose įrengiamų laiptų ir laiptinių tipas nustatomas pagal 3 ir 4 lenteles ir Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [10.16]. Laiptų ir laiptinių tipas, nurodytas 3 ir 4 lentelėse, gali būti pakeistas aukštesnio prioriteto laiptais ar laiptinėmis (nuo aukščiausio iki žemiausio prioriteto):

46.1. N1 tipo laiptinės [10.16];

46.2. N2 arba N3 tipo laiptinės [10.16];

46.3. L1 tipo laiptinės [10.16];

46.4. L2 tipo laiptinės [10.16];

46.5. 3 tipo laiptai [10.16];

46.6. 2 tipo laiptai [10.16].

Evakavimo(si) kelių sekcijiniuose gyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus P.1.4 grupės pastatus, įrengimo reikalavimai

3 lentelė

Pastato aukščiausio aukšto grindų altitudė, A (m)	Sekcijos aukšto plotas, F (kv. m)
	F ≤ 500		500 < F ≤ 800		F > 800
	1 kelias	2 kelias	1 kelias	2 kelias	1 kelias	2 kelias
A ≤ 15	2 tipo laiptai	RN⁽¹⁾	L2 tipo laiptinė	RN	L1 tipo laiptinė	L2 tipo laiptinė
15 < A ≤ 26,5	L1 tipo laiptinė	RN⁽¹⁾	L1 tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė
26,5 < A ≤ 54	N1 tipo laiptinė	RN⁽¹⁾	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė
A > 54	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė

⁽¹⁾Avariniai išėjimai įrengiami pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [10.16].

RN – reikalavimai nekeliami.

Evakavimo(si) kelių gyvenamuosiuose pastatuose įrengimo reikalavimai

4 lentelė

Pastato aukščiausio aukšto grindų altitudė, A (m)	Pastato aukšto plotas, F (kv. m)
	F ≤ 500		500 < F ≤ 800		F > 800
	1 kelias	2 kelias	1 kelias	2 kelias	1 kelias	2 kelias
A ≤ 15	L1 tipo laiptinė	RN⁽¹⁾	L1 tipo laiptinė	3 tipo laiptai⁽¹⁾	L1 tipo laiptinė	L2 tipo laiptinė
15 < A ≤ 26,5	L1 tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė	L1tipo laiptinė	L1tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė	L1 tipo laiptinė
26,5 < A ≤ 54	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė	N1 tipo laiptinė	N2 arba N3 tipo laiptinė
A > 54

⁽¹⁾Vaikų namuose, prieglaudose, globos namuose turi būti projektuojama L2 tipo laiptinė [10.16].

RN – reikalavimai nekeliami.

47. Gyvenamųjų pastatų evakavimo(si) laiptais kelio plotis ir nuolydis nustatomas pagal 5 lentelę.

Laiptų parametrai

5 lentelė

Laiptų tipas	Mažiausias plotis⁽¹⁾ (m)	Didžiausias nuolydis
Gyvenamųjų pastatų laiptai:
sekcijinių pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m	1,05	1:1,5
sekcijinių pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 6 m	1,05	1:1,75
kitų gyvenamųjų pastatų	1,2⁽²⁾	1:1,75
Rūsio, palėpės ir butų vidiniai laiptai	0,9	1:1,25

⁽¹⁾Laiptų plotis matuojamas, neįskaičiuojant pagalbinių įrenginių (turėklų, šildymo įrenginių, šiukšlių vamzdžių, pašto dėžučių ir pan.) užimamo pločio.

⁽²⁾Leidžiama laiptų plotį sumažinti iki 1,05 m, kai jais evakuojasi ne daugiau kaip 100 žmonių.

48. Laiptų skaičius tarp laiptinių aikštelių turi būti ne mažesnis kaip 3, tačiau neturi viršyti 18.

49. Gyvenamuosiuose pastatuose evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpose iki evakuacinio išėjimo iš jos ir nuo šio išėjimo iki išėjimo į laiptinę arba lauką nustatomas pagal 6 lentelę.

Evakavimo(si) kelio ilgio reikalavimai

6 lentelė

Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Atstumas nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpose iki išėjimo iš jos⁽²⁾	Atstumas nuo patalpos durų iki laiptinės arba išėjimo į lauką (m)⁽¹⁾⁽²⁾
Pastato atsparumo ugniai laipsnis		kai patalpos durys yra tarp laiptinių ar išėjimų į lauką	kai patalpos durys yra aklinoje koridoriaus ar holo dalyje
I	25	40	25
II	15	30	15
III	10	20	10

⁽¹⁾Evakavimo(si) kelio ilgis koridoriuose, holuose ir pan., kai juose nėra natūralaus apšvietimo, turi būti mažinamas perpus. Ši pastaba netaikoma koridoriams, holams ir pan., kai juose įrengiamos mechaninės priešdūminio vėdinimo sistemos [10.15].

⁽²⁾Evakavimo(si) 2 tipo laiptais kelio ilgis nustatomas pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [10.16].

VII. INŽINERINĖS SISTEMOS

50. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei mechaninės priešdūminės vėdinimo sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir STR 2.09.02:2005 [10.15].

51. Dujų sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir STR 2.08.01:2004 [10.14].

52. Elektros įrenginiai gyvenamuosiuose pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis [10.1], apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2009 [10.10].

53. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.6].

54. Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos vadovaujantis Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.6].

55. Vidaus gaisrinis vandentiekis gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamas vadovaujantis Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.6].

56. Gyvenamųjų pastatų užstatymo teritorijoje lauko gaisrinio vandentiekio tinklai įrengiami vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [10.6].

57. Ugniagesių liftai gyvenamuosiuose pastatuose įrengiami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais [10.16].

_________________